Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Ž. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2013-02-27 nutarimu Ž. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 straipsnio 3 dalyje, paskirta 600 (šešių šimtų) litų bauda.

Ž. Č. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vežė krovinį „eglės popiermedis“ kai bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 45 180 kg., kas 5180 kg. viršija Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. Vairuotojas neturėjo su savimi leidimo tuo pažeisdamas 1995-05-11 LR Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio reikalavimą bei 2002-12-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 213 punkto reikalavimą.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2013-06-18 nutarimu Ž. Č. skundą tenkino ir Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą, kuriuo Ž. Č. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, panaikino. Apylinkės teismas konstatavo, kad Ž. Č. numatyto pažeidimo nepadarė, kadangi teisę vairuoti transporto priemonę iki 48 t. jam suteikia LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių bei 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas, o ta aplinkybė, kad valstybės ir savivaldybės institucijos nenustatė tvarkos šios teisės įgyvendinimui nedaro Ž. Č. veiksmų priešingų teisei.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl Ž. Č. kaltės padarius LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Institucijos nuomone teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, kadangi įrodyta, jog Ž. Č. padarė pažeidimą.

Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais ir patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu sutinka su apelianto motyvais ir pripažįsta, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą Ž. Č. atžvilgiu nutraukė.

Ž. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši įstatyminė norma yra blanketinė, bendrai apibrėžianti objektyviuosius pažeidimo sudėties požymių ir kartu nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius leidžiamas transporto priemonės su kroviniu ar be krovinio apkrovas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. Č. vežė krovinį, kai bendra transporto priemonės ir krovinio masė - 45 180 kg. (5180 kg. viršijo leistiną maksimalią masę) neturėdamas su savimi leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Ši faktinė aplinkybė įrodyta objektyviais rašytiniais bylos duomenimis - transporto priemonės svėrimo pažymą (b. l. 18), iš kurios matyti, kad faktinė pakrautos transporto priemonės (junginio) masė yra 45180 kg., patikros sertifikatu (b. l. 31) , kuriuo patvirtinta, kad elektroninės automobilių svarstyklės, kuriomis buvo sveriama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, yra patikrintos ir tinkamos naudoti. Šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tiek savo paaiškinime (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkui, tiek teisme Ž. Č. laikėsi pozicijos, kad vežė krovinį, kurio bendra masė viršija leistiną masę ir dėl šio pažeidimo gailisi. šios faktinės aplinkybės buvimą pripažino ir apylinkės teismas. Tačiau apylinkės teismas, pripažindamas, kad Ž. Č. veiksmai formaliai atitinka LR ATPK 145 straipsnio 3 dalies sudėtį, kartu konstatavo tai, kad Ž. Č. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kadangi jam teisę vežti krovinį, kurio bendra masė su transporto priemone viršija 40 t., suteikia LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių bei 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas, o ta aplinkybė, kad valstybės institucijos laiku nepriėmė poįstatyminių teisės aktų minėtiems pakeitimams įgyvendinti, negali būti pagrindas asmenį nubausti. Su tokia pozicija apygardos teismas ne visiškai sutinka. LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių bei 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatyme numatyta, kad transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių ašies (ašių) apkrova viršija leidžiamą apkrovą, nustatytą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu, sumokėjus atitinkamo dydžio mokestį leidžiama važiuoti tik su kelio savininku suderintais maršrutais arba kelio savininko nustatytais keliais ir kelio savininko nustatytomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu nustatyta maksimaliai leidžiama 40 tonų ašies (ašių) apkrova transporto priemonių bendrosioms masėms. Nagrinėjamu atveju masė viršijo 40 t., tačiau neviršijo 48 t., todėl sutinkama su tuo, kad tokiu atveju turėtų būti taikomas palankesnis asmeniui teisinis reglamentavimas, t. y. pripažįstama, kad asmuo, esant įstatymu įtvirtintai teisei gabenti krovinį, kai bendra masė viršija Susisiekimo ministro įsakymu nustatytą bendrą masę, tokia teise gali pasinaudoti. Taip pat sutinkama ir su tuo, kad palankesnį asmeniui reglamentavimą įtvirtinantis įstatymas įsigaliojo nuo 2013-01-01. Tačiau pažymėtina tai, kad minėtas įstatymas galioja visa apimtimi, yra vientisas teisės aktas, todėl asmuo, norėdamas pasinaudoti jam palankesniu teisiniu reglamentavimu, negali tokia teise naudotis nevykdydamas tame pačiame įstatyme numatytų pareigų. Apylinkės teismas, konstatuodamas, kad Ž. Č. turėjo teisę viršyti Susisiekimo ministro įsakymu nustatytą bendrą masę - 40 kg. neįvertino to, kad minėta teisė yra objektinė ir tam, kad objektinė, įstatyme įtvirtinta teisė, taptų subjektine teise, asmuo, norėdamas tokia teise pasinaudoti, privalo prisiimti ir su tokios teisės įgyvendinimu susijusias pareigas, įpareigojimus. Šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo ir Institucija apeliaciniame skunde, Ž. Č. nesiėmė jokių veiksmų, kad tokia teise pasinaudoti. Įstatymas, numatantis galimybę viršyti maksimalią leidžiamą masę, kartu numato ir tokios galimybės realizavimo sąlygas, t. y. asmuo, norėdamas tokia teise pasinaudoti, savo maršrutą ir kitas su vežimu susijusias sąlygas suderinti su kelio savininku, t. y. gauti kelio savininko sutikimą ar leidimą važiuoti tam tikru keliu. Pareigą turėti leidimą, be kita ko, numato ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, kurio 20 straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Iš bylos matyti, kad Ž. Č., gabendamas krovinį su viršsvoriu, į kelio savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo nei dėl leidimo išdavimo. Įvertinant tai, kad tam tikrą sritį reglamentuojantys įstatymai taikomi visa apimtimi ir negalima tokia teisinė situacija, kai palankios įstatyminės normos yra taikomos, o nepalankios ar konkrečius įpareigojimus nustatančios – ignoruojamos, pripažįstama, jog Ž. Č. padarė formaliai LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius atitinkančią veiką, todėl turi būti sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas.

Sprendžiant Ž. Č. administracinės atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, šiuo pažeidimus žala padaryta nebuvo, sunkios pasekmės nekilo, dėl padaryto pažeidimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę iš esmės pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į konstitucinį proporcingumo principą bei į susidariusią įstatymo taikymo spragą, laikytina, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pripažinus Ž. Č. kaltu padarius LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, administracinės nuobaudos jam neskirti. Apygardos teismo įsitikinimu šiuo atveju LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nepaskyrus administracinės nuobaudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

Ž. Č. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.