Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Tamošaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-68-3-09852-2025-2 pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PayRay Bank“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomųjų įrašų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. U., notarė J. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PayRay Bank“ ir prašė:

1.1. pripažinti atsakovės UAB „PayRay Bank“ vienašališką 2022 m. birželio 27 d. lizingo sutarties nutraukimą neteisėtu;

1.2. pripažinti atsakovės vienašališką 2022 m. birželio 28 d. paskolos sutarties Nr. nutraukimą neteisėtu;

1.3. panaikinti 2024 m. gruodžio 31 d. notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo atsakovei iš ieškovo ir laiduotojo – trečiojo asmens N. U.;

1.4. panaikinti 2025 m. kovo 7 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo atsakovei iš ieškovo;

1.5. priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. birželio 27 d. buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 310 365 Eur finansavimas ratiniam traktoriui „CLAAS Axion 960“ įsigyti. 2022 m. birželio 27 d. atsakovė įsigijo ratinį traktorių ir turto perdavimo–priėmimo aktu perdavė naudotis ir valdyti jį ieškovui. 2023 m. birželio 28 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 212 000 Eur paskolą srutovežiui „SAMSON PG II 20“ ir mėšlo kratytuvui „ROLLAND ROLLFORCE 5517“ įsigyti. Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo 2023 m. liepos 14 d. išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio suma – 212 000 Eur, laiduotojas pagal vekselį – ieškovo sutuoktinė, trečiasis asmuo, taip pat 2023 m. liepos 14 d. sutartiniu įkeitimu. Teigė, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė Paskolos ir Lizingo sutartis. Terminas, kurį atsakovė nustatė mokėjimų pažeidimams pašalinti, buvo per trumpas, sutartys nutrauktos neišnaudojus galimybių jų išsaugoti. Nurodė, kad notarė 2024 m. gruodžio 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį, nors Paskolos sutartis tuo metu net nebuvo nutraukta. Vekselis nebuvo tinkamai pateiktas apmokėti. Vykdomajame rašte nurodyta suma yra dešimt kartų mažesnė nei tuo metu buvusi pradelsta skola pagal Paskolos sutartį. Notarė 2025 m. kovo 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo įkeitimo sandorio pagrindu. Pripažinus Paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, įkeisto turto priverstinis realizavimas ir vykdomojo įrašo atlikimas sutartinio įkeitimo lakšto pagrindu tampa neteisėtas ir naikintinas. Be to, šis vykdomasis raštas išduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 491 straipsnio nuostatų, t. y. atsakovas ir trečiasis asmuo negavo ir nebuvo informuoti apie įstatyme numatytą galimybę skolininkui padengti skolos sumą per 20 dienų. Vykdomuosiuose įrašuose nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurių skaičiavimas po sutarčių nutraukimo yra neteisėtas ir nesąžiningas.

3. Atsakovė atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Paskolos ir Lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai, vadovaujantis Paskolos ir Lizingo sutarčių nuostatomis – Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1 papunkčiu ir Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 papunkčiu. Teigė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė įgijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisę nutraukti sutartis vienašališkai. Prievolių pagal Lizingo ir Paskolos sutartis įvykdymo tvarka ir terminai nustatyti sutartyse, kurie ieškovui žinomi. Ieškovas siekia vilkinti procesą, vengti ir stabdyti išieškojimus. Ieškovas ilgą laiką vėluodamas atsiskaityti atsakovei neteikė susidariusios situacijos sprendimo pasiūlymų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad galėtų atsiskaityti su atsakove. Ieškovas neginčija, kad vėlavo vykdyti atsakovei savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos ir Lizingo sutartis, o šie pažeidimai buvo esminiai.

4. Nurodė, kad ieškovas nevykdo teisėto reikalavimo grąžinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio ratinio traktoriaus, taip pat nevykdo pagal 2025 m. kovo 7 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą teisėtų antstolio nurodymų, t. y. slepia areštuotą turtą, vengia sudaryti sąlygas antstoliui ir turto vertintojui areštuoto turto apžiūrai. Visos vekselyje nurodytos įsipareigojimo sumos vykdomojo įrašo atlikimas jokių skolininko teisių nepažeidžia. Vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti. Atsakovė 2024 m. gruodžio 12 d. siuntė ieškovui ir trečiajam asmeniui elektroniniu paštu pranešimus, kad vekselis yra teikiamas apmokėti. 2025 m. kovo 7 d. vykdomasis įrašas pagal įkeitimo sandorį buvo išduotas tinkamai – jokie teisės aktai nenumato notaro pareigos įsitikinti, kad pranešimas yra įteiktas skolininkui ir (ar) įkaito davėjui.

5. Trečiasis asmuo notarė atsiliepime nesutiko su ieškovo teiginiais, kad vykdomasis įrašas pagal vekselį buvo išduotas pažeidžiant vykdomųjų įrašų vekselio pagrindu išdavimo tvarką ir kad vykdomasis įrašas pagal įkeitimą buvo išduotas netinkamai. Kitas ieškinio dalis notarė prašė nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 3 473,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybei iš ieškovo 26,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakė priimti ieškovo ir trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 19 d. prašymus (DOK-138180, DOK-138184).

7. Pasisakydamas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas nusprendė, kad dėl netinkamo Lizingo ir Paskolos sutarties vykdymo – vėlavimo mokėti įmokas ilgiau kaip dešimt dienų, atsakovė, vadovaudamasi Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.1 ir Paskolos sutarties 11.1 papunkčiais, teisėtai nutraukė Lizingo ir Paskolos sutartis.

8. Pasisakydamas dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo teismas nusprendė, kad notarės 2024 m. gruodžio 31 d. vykdomojo įrašo atlikimas visai 212 000 Eur sumai nepažeidė ieškovo teisių, nes, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovė, iš ieškovo ir (ar) laiduotojo nėra išieškota daugiau, nei yra neįvykdytų įsipareigojimų atsakovei. Notarės vykdomojo įrašo pagal Vekselį išdavimo metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų atsakovei pagal Paskolos sutartį.

9. Ieškovas taip pat prašė panaikinti 2025 m. kovo 7 d. notarės vykdomąjį įrašą. Teismas pažymėjo, kad šį reikalavimą ieškovas reiškė kaip išvestinį iš reikalavimo dėl Paskolos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 12 d. notarė išsiuntė pranešimą ieškovui ir trečiajam asmeniui įkeitimo sutartyje nurodytais adresais, ieškovui pranešimas buvo įteiktas 2025 m. vasario 15 d. Teismas nusprendė, kad 2025 m. kovo 7 d. vykdomajame įraše yra nurodytos kompensuojamosios palūkanos. Atsakovės teisė į 15 procentų kompensuojamąsias palūkanas nustatyta Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 ir 1.13 papunkčiuose. 2025 m. kovo 7 d. notarės vykdomajame įraše pagal sutartinio įkeitimo sutartį nurodytas 15 procentų kompensuojamųjų palūkanų dydis, skaičiuojamas už negrąžintą bendrą skolą pagal Paskolos sutartį. Teismas nusprendė, kad jame nurodytas palūkanų dydis atitinka Vekselio turinį, o Vekselis yra galiojantis ir nepanaikintas. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti notarės 2024 m. gruodžio 31 d. vykdomojo įrašo.

10. Teismas nustatė, kad ieškovui apie 2025 m. rugsėjo 18 d. 9 val. 30 min. paskirto teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, t. y. šaukimas išsiųstas ieškovui per EPP 2025 m. rugpjūčio 20 d. ir įteiktas 2025 m. rugpjūčio 21 d. Ieškovas po to, kai su advokatu nutraukė atstovavimo sutartį, naudojosi EPP, teikė atskirąjį skundą, o taip pat ir 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymą dėl termino procesiniam dokumentui pateikti atnaujinimo, teismo posėdžio atidėjimo ir papildomo parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo, kurie teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo atmesti. Tai reiškia, kad ieškovas yra aktyvus EPP naudotojas. Iki teismo posėdžio ieškovas nenurodė svarbių nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių ir įrodymų, patvirtinančių svarbių priežasčių egzistavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nedalyvauja teismo posėdyje be svarbių priežasčių. Priešingai nei prašyme atidėti teismo posėdį nurodo trečiasis asmuo, trečiajam asmeniui N. U. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) buvo įteikti 2025 m. gegužės 20 d. per darbovietės administraciją. Nuo procesinių dokumentų įteikimo trečiasis asmuo turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. 2025 m. rugpjūčio 20 d. trečiajam asmeniui teismo šaukimas išsiųstas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kurį, kaip savo procesinių dokumentų įteikimo adresą prašyme atidėti teismo posėdį, nurodo pats trečiasis asmuo, tačiau grįžo neįteiktas. Anksčiau procesinių dokumentų trečiajam asmeniui nepavyko įteikti ir ieškovo (trečiojo asmens sutuoktinio) ieškinyje nurodytu trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu. Teismas nusprendė, kad trečiasis asmuo vengia priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus. Pakartotinai teismo šaukimas trečiajam asmeniui 2025 m. rugsėjo 9 d. išsiųstas į darbovietę, t. y. tuo pačiu adresu, kokiu trečiajam asmeniui jau buvo įteikti procesiniai dokumentai ir laikomas tinkamai įteiktu. Be to tai, kad apie posėdžio laiką ir vietą trečiajam asmeniui yra žinoma, patvirtina trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymas atidėti teismo posėdį. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo yra EPP vartotoja, teismo posėdžio dienos duomenimis prie EPP paskutinį kartą buvo prisijungusi 2025 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas yra trečiojo asmens sutuoktinis, todėl teismas sprendė, kad apie bylą, procesą trečiajam asmeniui yra žinoma. Kaip ir ieškovo atveju, iki teismo posėdžio iš trečiojo asmens negauti įrodymai, kad teismo posėdyje trečiasis asmuo negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių. Trečiasis asmuo prašymą atidėti teismo posėdį grindė tuo, kad nebuvo įteiktas ieškinys su priedais, tačiau toks prašymas teismo posėdžio metu protokoline nutartimi buvo netenkintas, nes, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikti dar 2025 m. gegužės mėnesį per darbovietę. Atsakovė teismo posėdžio metu, į teismo posėdį neatvykus ieškovui be svarbių priežasčių, paprašė priimti sprendimą už akių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. U. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės užtikrinant trečiojo asmens teisę dalyvauti procese. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nurodo, kad trečiasis asmuo nebuvo tinkamai informuota apie bylos eigą ir 2025 m. rugsėjo 18 d. paskirtą teismo posėdį. Teigia, kad teismo nutartis dėl atsiliepimo pateikimo jai buvo perduota tik 2025 m. spalio 2 d., po to, kai ji pati pradėjo aiškintis dėl gauto sprendimo už akių. Darbovietėje įvyko žmogiška klaida – nors teismo laiškas buvo formaliai priimtas, jis nebuvo perduotas adresatei – trečiajam asmeniui. Paaiškėjus šiai aplinkybei, trečiasis asmuo nedelsdama ėmėsi veiksmų ir 2025 m. spalio 2 d. gavo teismo dokumentus. Trečiasis asmuo mano, kad teismo procesinių dokumentų įteikimas buvo tik formalus, o ne faktinis. Teigia, kad nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo atsisakė priimti korespondenciją ar kitaip trukdė jos įteikimui.

11.2. Teigia, kad trečiasis asmuo nėra teisininkė, EPP sistema naudojasi tik epizodiškai, paprastai tik teisininko padedama skirtingose bylose. Prisijungimo prie EPP 2025 m. rugsėjo 10 d. faktas savaime neįrodo, kad ji žinojo apie posėdžio paskyrimą ar dokumentų turinį. Trečiojo asmens nuomone, faktas, kad ieškovas yra trečiojo asmens sutuoktinis, nesudaro pagrindo teigti, jog trečiasis asmuo buvo informuota apie bylos eigą. Teismas negali preziumuoti, kad vien sutuoktinių santykiai užtikrina bylos žinojimą ar procesinių pareigų vykdymą. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo beveik metai su ieškovu gyvena skyriumi ir nebeveda bendro ūkio.

11.3. Trečiasis asmuo prašymą atidėti teismo posėdį pateikė dėl to, kad nebuvo gavusi ieškinio ir bylos dokumentų, todėl objektyviai negalėjo tinkamai pasiruošti ir dalyvauti posėdyje. Jei teismui kilo abejonių dėl trečiojo asmens atstovavimo ar dokumentų gavimo, jis privalėjo taikyti švelnesnę procesinę priemonę – atidėti posėdį, o ne priimti sprendimą už akių. Nurodo, kad trečiasis asmuo yra laiduotoja pagal atsakovės ir ieškovo sudarytas sutartis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, kuriuo atmestas ieškinys, tiesiogiai pažeidžia jos teises, nes palieka galioti notarės išduotus vykdomuosius įrašus, kurie sukuria jai kaip laiduotojai prievoles atsakovo atžvilgiu. Mano, kad trečiajam asmeniui būtina suteikti galimybę dalyvauti procese ir gintis nuo nepagrįstų reikalavimų.

12. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovė UAB „PayRay Bank“ prašo trečiojo asmens apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių. Priteisti iš trečiojo asmens atsakovei visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pažymi, kad trečiasis asmuo byloje dalyvauja kaip nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų proceso dalyvis, todėl dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo būtinas ir nebuvo pripažintas būtinu. Nurodo, kad trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir nepasinaudojo procesine teise pateikti savo poziciją byloje, nors procesinius dokumentus gavo ir matydama informaciją EPP sistemoje apie bylą nebuvo aktyvi. Teigia, kad trečiasis asmuo, kaip aktyvi EPP vartotoja, ne tik buvo prisijungusi prie EPP 2025 m. rugsėjo 10 d. ir negalėjo nematyti pranešimų apie naujus gautus procesinius dokumentus byloje, tačiau kartu byloje pateikė iš viso 5 procesinius dokumentus. Mano, kad trečiasis asmuo yra aktyvi EPP vartotoja, todėl trečiasis asmuo negalėjo nežinoti apie įvyksiantį teismo posėdį dar prieš jam įvykstant. Nurodo, kad esminis veiksnys, kuris lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimą, šiuo atveju buvo ieškovo neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių, kuriuo teismas ieškovo ieškinį atmetė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą įrodymą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gautų dokumentų registro (duomenys neskelbtini) išrašą. Nurodo, kad šis įrodymas patvirtina, jog apeliantei pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai jos darbovietėje buvo gauti 2025 m. gegužės 20 d., o apeliantei įteikti 2025 m. spalio 2 d.

17. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, pasisakydama dėl apeliantės pateikto įrodymo, teigia, kad pažymoje nėra nurodyta, jog teismo dokumentai trečiajam asmeniui neįteikti dėl klaidos. Dokumentų įteikimo priežastys 2025 m. spalio 2 d. nenurodytos. Mano, kad trečiasis asmuo galėjo sąmoningai vengti atsiimti dokumentus iš karto po jų gavimo darbovietėje. Apie tai jokios informacijos byloje nepateikta.

18. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus.

19. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktą įrodymą mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gautų dokumentų registro (duomenys neskelbtini) išrašas nėra didelės apimties ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to apeliantė pateikdama šį įrodymą siekia įrodyti, jog pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, todėl ji apie civilinę bylą nieko nežinojo. Vertintina, kad šis apeliantės pateiktas įrodymas gali turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija, apeliantės pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gautų dokumentų registro (duomenys neskelbtini) išrašą priima ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, kurį įvertins kartu su kitais bylos duomenimis.

Dėl patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. kovo 18 d. gautas atsakovės patikslintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad atsakovė patyrė 1 078,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašo šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Pateikė 2026 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurios sumą sudaro 239,58 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas 2026 m. vasario 26 d. 10.00 val. paskirto posėdžio metu rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens N. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių ir teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-255-889/2026 priimti ir paskelbti 2026 m. kovo 19 d. 11.00 val.

23. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktą 2026 m. kovo 18 d. patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsisakytina priimti, kadangi atsakovė patikslintą prašymą padavė pavėluotai, t. y. apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus civilinę bylą ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti teismo procesinio sprendimo.

Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių

24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovė sudarė:

24.1. 2022 m. birželio 27 d. Lizingo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 310 365 Eur finansavimas ratiniam traktoriui įsigyti. 2022 m. birželio 27 d. atsakovė įsigijo ratinį traktorių ir turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė naudotis ir valdyti ieškovui.

24.2. 2023 m. birželio 28 d. Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė suteikė ieškovui 212 000 Eur paskolą srutovežiui ir mėšlo kratytuvui įsigyti. Paskolos sutarties tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo 2023 m. liepos 14 d. vekseliu 212 000 Eur sumos, laiduotojas pagal vekselį – ieškovo sutuoktinė trečiasis asmuo N. U., ir 2023 m. liepos 14 d. sutartiniu įkeitimu.

25. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad ieškovas ilgiau nei 10 dienų vėlavo atlikti mokėjimus pagal Lizingo ir Paskolos sutartis. Remiantis atsakovės ieškovui 2025 m. sausio 15 d. pateikta pretenzija, ieškovo įsiskolinimas pagal Lizingo sutartį 2025 m. sausio 15 d. buvo 27 905,40 Eur, pagal Paskolos sutartį – 22 426,48 Eur. Atsakovė pareikalavo ieškovo pašalinti Lizingo ir Paskolos sutarties pažeidimus, tačiau, kaip teigia atsakovė, pažeidimai nebuvo pašalinti.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens N. U. darbovietė nuo 2024 m. gegužės 10 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo apie 2025 m. rugsėjo 18 d. vyksiantį teismo posėdį žinojo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis dėl kurių nei ieškovas nei trečiais asmuo 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei prašant, teismas nusprendė priimti sprendimą už akių.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

28. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių iš esmės argumentuoja, kad jos procesinės teisės buvo pažeistos šiais aspektais: (1) ji faktiškai nebuvo informuota apie bylos eigą; (2) teismas formaliai vertino įteikimo aplinkybes; (3) prašymas atidėti teismo posėdį buvo atmestas be įrodymų vertinimo; (4) buvo pritaikyta neproporcinga procesinė sankcija – priimtas sprendimas už akių.

29. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, bet vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

30. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

31. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

32. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

33. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad būtina teismo teisės priimti sprendimą už akių prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 15punktą). Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimas už akių yra priimtas ieškovo, bet ne trečiojo asmens atžvilgiu; pirmosios instancijos teismas nusprendė priimti sprendimą už akių ieškovui neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ir esant atsakovo prašymui, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi. Be kita ko, byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant ir trečiajam asmeniui, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apie posėdį apeliantė buvo informuota tinkamai, o prašyme nurodytų teismo posėdžio atidėjimo priežasčių nepripažino svarbiomis. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

34. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kadangi asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą elementų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, teismų praktikoje įteikiant procesinius dokumentus turi būti nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija šiuo aspektu. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Nors nei Konvencijos 6 straipsnio išraiška, nei prasmė neužkerta kelio asmeniui laisva valia atsisakyti teisingo teismo garantijų, toks atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų, kurios atitiktų jo svarbą ir neprieštarautų viešajam interesui (EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimą byloje, peticijos Nr. 55782/00, par. 39, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05). Sprendžiant klausimą, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42).

35. EŽTT praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudotinas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Spręsdamas klausimą, ar pareiškėjas atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese, EŽTT taip pat atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (EŽTT 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05, 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismas, siekdamas įteikti siunčiamus procesinius dokumentus trečiajam asmeniui, išsiuntė juos ieškovo ieškinyje nurodytu trečiojo asmens gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Teismo 2025 m. balandžio 11 d. trečiajam asmeniui išsiųsti procesiniai dokumentai 2025 m. gegužės 2 d. grįžo neįteikti. Pakartotinai procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui 2025 m. gegužės 7 d. išsiųsti į jos darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. gegužės 20 d. (DOK-80921). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 18 d. 9 val. 30 min. 2025 m. rugpjūčio 20 d. trečiajam asmeniui teismo šaukimas į 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį išsiųstas jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 3 d. trečiajam asmeniui išsiųsti teismo procesiniai dokumentai – šaukimas – grįžo neįteikti. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. trečiajam asmeniui išsiuntė šaukimą į 2025 m. rugsėjo 18 d. 9.30 val. vyksiantį teismo posėdį į jos darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. gauti ieškovo ir trečiojo asmens prašymai dėl termino pratęsimo ir posėdžio atidėjimo – konstatuotina, kad apeliantė žinojo apie iškeltą bylą (DOK-136319).

37. 2025 m. rugsėjo 16 d. prašyme trečiasis asmuo nurodė, kad jai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai (ieškinys, atsiliepimai, teismo nutartys), todėl ji neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti savo pozicijos. Teigė, kad apie 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdį ji sužinojo tik 2025 m. rugsėjo 16 d. iš savo sutuoktinio ieškovo. Pažymėjo, kad su sutuoktiniu beveik metus laiko kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, todėl ji negalėjo būti informuota anksčiau. Mano, kad ji objektyviai neturėjo galimybių aktyviai dalyvauti procese ir ginti savo teisių.

38. Nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. vykusiame teismo posėdyje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nedalyvavo. Teismas protokoline nutartimi paminėto posėdžio metu ieškovo ir trečiojo asmens prašymų dėl termino pratęsimo ir posėdžio atidėjimo nepatenkino. Teismas nurodė, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovas ir trečiasis asmuo posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė priimti sprendimą už akių (2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00.15.20 iki 00.18.46). Teismas nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. rugsėjo 24 d. 16.00 val.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog bylos duomenys patvirtina, kad trečiajam asmeniui teismo siųsti procesiniai dokumentai 2025 m. gegužės 20 d. buvo įteikti jos darbovietei. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Todėl laikytina, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai apeliantei buvo įteikti tinkamai per jos darbovietę.

40. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gautų dokumentų registro (duomenys neskelbtini) išrašą, kuris neva patvirtina tai, jog apeliantei teismo 2025 m. gegužės 7 d. siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tik 2025 m. spalio 2 d. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas įrodymas nepatvirtina, kad jai nebuvo žinoma apie iškeltą bylą ir procesinių dokumentų turinys, nes ši aplinkybė vertintina ir pagal kitus byloje esančius duomenis (CPK 185 straipsnis).

41. Iš bylos duomenų matyti, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. gautas trečiojo asmens paaiškinimas (DOK-138184) dėl procesinių dokumentų ir šaukimo negavimo, jis pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).

42. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pažymėtina, kad aktyvuojant paskyrą yra galimybė susipažinti su visu taisyklių tekstu.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė nuo 2025 m. balandžio 14 d. yra EPP sistemos vartotoja, LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Pažymėtina, kad apeliantė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP sistemos ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis ir sutiko laikytis jų sąlygų bei sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje. Be to, prisijungusi prie sistemos, apeliantė informuojama ne tik apie naujausius, bet ir apie visus jai aktualius įvykius sistemoje. Vartotojo valios išraiška yra pasirinkti susipažinti su jam aktualiais pranešimais. Vertintina, kad apeliantė būdama EPP sistemos vartotoja turėjo galimybę stebėti bylos eigą, susipažinti su teismo ir šalių pateiktais procesiniais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti.

44. Taigi trečiasis asmuo apie vykstantį teismo procesą buvo informuota tinkamai ir turėjo galimybę aktyviai dalyvauti procese ir teikti teismui procesinius dokumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2025 m. rugsėjo 16 d., t. y. dar iki 2025 m. rugsėjo 18 d. paskirto teismo posėdžio, ieškovas per EPP esančią savo asmeninę LITEKO VEP paskyrą pateikė teismui trečiojo asmens prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris buvo pasirašytas jos kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nors trečiasis asmuo kaip vieną iš aplinkybių, dėl kurių ji neva nežinojo apie pradėtą civilinę bylą, nurodė tai, kad su sutuoktiniu – ieškovu – nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovas per savo EPP VEP paskyrą pateikė teismui trečiojo asmens pasirašytą procesinį dokumentą. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma apie 2025 m. rugsėjo 18 d. paskirtą teismo posėdį ir ji buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą. Be to, trečiasis asmuo 2025 m. rugsėjo 16 d. prašyme atidėti paminėtą teismo posėdį savo korespondencijos adresą nurodė – (duomenys neskelbtini), ir teismo prašė būtent šiuo adresu siųsti teismo dokumentus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent šiuo adresu – (duomenys neskelbtini), – pirmosios instancijos teismas apeliantei 2025 m. rugpjūčio 20 d. siuntė teismo šaukimą į 2025 m. rugsėjo 18 d. vyksiantį teismo posėdį, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.

45. Aptartos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą ar kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą ir paskirtą teismo posėdį. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo trečiąjį asmenį apie vykstantį teismo procesą ir paskirtą teismo posėdį, todėl apeliantės argumentai dėl tariamo procesinių teisių pažeidimo nepagrįsti.

46. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad jos prašymas atidėti teismo posėdį buvo atmestas neva neįvertinus pateiktų įrodymų, taip pat kad pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingą procesinę sankciją – priėmė sprendimą už akių. Kaip minėta, sprendimas už akių gali būti priimamas esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatyme numatyta galimybė priimti sprendimą už akių dėl į teismo posėdį neatvykusios šalies, t. y. ieškovo arba atsakovo. Tuo tarpu apeliantės procesinė padėtis – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl jos atžvilgiu sprendimo už akių priėmimas kaip procesinė sankcija nebuvo ir negalėjo būti pritaikyta. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju apeliantės dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu.

47. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šalys, taip pat ir tretieji asmenys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys ar tretieji asmenys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

48. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė kartu su 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų objektyvias priežastis, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė neįvertinęs įrodymų, kadangi tokių įrodymų iki teismo posėdžio apskritai nebuvo pateikta. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) buvo tinkamai įteikti 2025 m. gegužės 20 d. per darbovietės administraciją (DOK-80921), taip pat buvo tinkamai pranešta apie 2025 m. rugsėjo 18 d. paskirtą teismo posėdį, tačiau ji į posėdį neatvyko ir savo neatvykimo nepagrindė objektyviomis priežastimis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.

49. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

50. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindama šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

53. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

54. Atsakovė 2026 m. vasario 13 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašo priteisti iš apeliantės atsakovei 958,32 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus 2025 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2025 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymą.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 958,32 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia atsakovei iš suinteresuoto asmens priteisti 958,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PayRay Bank“ 2026 m. kovo 18 d. patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens N. U. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PayRay Bank“ 958,32 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.