Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl trečiųjų asmenų įpareigojimo suteikti informaciją.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas pareiškėjos R. K. prašymas paveldėjimo byloje būtinos informacijos gavimo tikslu įpareigoti AS ,,L. B.“ suteikti duomenis apie palikėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AS „L. B.“ banko sąskaitose esančius piniginių lėšų likučius jos sutuoktinio V. K. mirties dienai, t. y. (duomenys neskelbtini).

1.1. Nurodė, kad Raseinių rajono 1-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl pareiškėjos mirusiojo tėvo V. K. turto paveldėjimo. Raseinių rajono 1-asis notarų biuras mirusiojo įpėdiniams pagal įstatymą sutuoktinei V. K. ir R. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą informacijai ir dokumentams apie paveldimą turtą gauti. Liudijime nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro butas, garažas ir piniginis indėlis. AS „L. B.“ 2022 m. vasario 3 d. notarei K. Š. pateikė pažymą apie mirusiojo V. K. esančias sąskaitas ir juose esančius piniginių lėšų likučius 2022 m. vasario 3 d. datai 20.24 val., sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 186,99 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 162,21 Eur. R. K. 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarę Kristiną Šilkienę su prašymu pateikti jai V. K. (antrosios jos tėvo sutuoktinės) piniginių lėšų likutį V. K. mirties datai, t. y. (duomenys neskelbtini). Atsisakyme pateikti prašomą informaciją buvo nurodyta, jog notarui informacijos bankai neteikia. Pareiškėja, vadovaudamasi išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, 2022 m. kovo 14 d. pateikė AS „L. B.“ prašymą suteikti informaciją, koks piniginių lėšų likutis buvo V. K. priklausančioje banko sąskaitoje jos sutuoktinio V. K. mirties dienai, t. y. (duomenys neskelbtini). AS „L. B.“ atsisakė suteikti informaciją, nurodydami, kad prašoma pateikti informacija laikytina banko paslaptį sudarančia informacija, todėl tretiesiems asmenims gali būti atskleista tik esant rašytiniam banko sąskaitos turėtojo sutikimui arba teismui pareikalavus. Nurodytas atsisakymas suteikti prašomą informaciją yra neteisėtas, todėl nesant kitų galimybių gauti paveldėjimo byloje reikalingą informaciją, AS „L. B.“ įpareigotinas pateikti informaciją apie V. K. turimas banko sąskaitas ir jų pinigų likučius V. K. mirties dienai, kadangi ši informacija yra būtina siekiant surinkti pilną informaciją apie paveldimą turtą. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu palikėjo V. K. dukra R. K. turi teisę gauti visą informaciją ir dokumentus apie paveldimą turtą taip pat dėl turto, įgyto santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kuris registruotas sutuoktinės V. K. vardu (mirusiojo turto dalies atidalinimui). Taigi paveldėjimo teisės liudijimas išduotas R. K. būtent tuo tikslu, kad būtų surinkta visa informacija, reikalinga Raseinių rajono 1-ajame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje, siekiant nustatyti viso paveldimo turto mastą, tame tarpe nustatyti ir palikėjo V. K. santuokoje įgyto turto, kuris yra sutuoktinės V. K. banko sąskaitose, dalį. V. K. turimose banko sąskaitos esančios piniginės lėšos, kurios buvo įgytos laikotarpiu nuo santuokos sudarymo su V. K. iki jo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), laikytinos bendrąja V. K. ir palikėjo V. K. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. K. turimose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra paveldėjimo objektas, t. y. turtas, dalintinas Raseinių rajono 1-ajame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje. Tuo tarpu AS „L. B.“ nesuteikus minėtos informacijos, Raseinių rajono 1-ajame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje nėra surinkta pilna ir visapusiška informacija apie palikėjui V. K. priklausiusį turtą bei atitinkamai nėra nustatyta viso paveldimo turto apimtis. Dėl nurodytos susiklosčiusios situacijos, įvertinus, jog pati V. K. geranoriškai savo sąskaitos piniginių lėšų likučio V. K. mirties dienai nepateikia, o notarė gauti tokios informacijos neturi teisės, yra pažeidžiamos R. K., kaip mirusiojo V. K. įpėdinės, teisės bei teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali prašyti išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. CPK 199 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas nurodyti konkrečias aplinkybes, kurias prašomas išreikalauti įrodymas gali pagrįsti. Pagal Lietuvos CPK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

3. Kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-2926-674/2022 (kurioje pareiškėja buvo pateikusi iš esmės tapatų prašymą) konstatuota, teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai. Šiuo atveju teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad toks ginčas pagal R. K. ieškinį yra nagrinėjamas teisme, o Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis R. K. ieškinio teisme nėra gauta.

4. Asmuo, kreipdamasis į teismą, kartu su materialiniais teisiniais reikalavimais, gali reikšti ir su jais susijusius procesinius teisinius reikalavimus (išreikalauti įrodymus ir kt.), tačiau savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas dėl duomenų/informacijos pateikimo ar išreikalavimo savo pobūdžiu yra procesinis reikalavimas ir negali būti sprendžiamas kaip savarankiškas klausimas. Kadangi CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas gauti rašytinius įrodymus teismo proceso metu, todėl reikalavimas įpareigoti pateikti informaciją paveldimo turo apimčiai nustatyti, nesant šiuo klausimu pradėtos ginčo teisenos, netenkintinas.

5. Pažymėtina ir tai, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta, kad teisme supaprastinto proceso tvarka yra nagrinėjami prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kt. (pareiškėjai netgi yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo). Pagal CPK 579 straipsnį, CK numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Taigi, kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Galimybė pareikšti savarankišką prašymą išduoti leidimą gauti asmens duomenis supaprastinto proceso tvarka nenumatyta nei CK, nei kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Tokio pobūdžio prašymas gali būti formuluojamas tik konkrečioje byloje. Kita vertus, tai, kad nėra įstatyminio pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą gauti asmens duomenis, neužkerta jam kelio ginti savo interesus kitais įstatymų leidžiamais būdais (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-475-601/2019).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo įpareigoti trečiuosius asmenis pateikti informaciją apie paveldimo turto apimtį, o prašymus išreikalauti įrodymus reglamentuoja būtent CPK 199 straipsnis, todėl pareiškėja prašymą įpareigoti suteikti informaciją turėtų pareikšti tik nagrinėjant civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Supaprastinto proceso tvarka toks reikalavimas negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjos reikalavimas šioje byloje yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 199 straipsniu, 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. K. prašymo dėl trečiųjų asmenų įpareigojimo suteikti informaciją netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.