- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-475-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22545-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- L. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. prašymą dėl teismo leidimo gauti asmens duomenis išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą gauti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Frontana“ duomenis apie keleivį, kurį pareiškėjas, kaip taksi vairuotojas, pagal užsakymą vežė 2018 m. rugsėjo 15 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. V. prašymą dėl teismo leidimo gauti asmens duomenis.
3. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsniu, supaprastinto proceso tvarka nagrinėjami tik konkrečiai įstatyme įvardinti prašymai dėl teismo leidimų išdavimo. Galimybė supaprastinta tvarka nagrinėti reikalavimą dėl leidimo gauti informaciją iš kito subjekto teisės aktuose nenumatyta, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teisme. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia gauti teismo liudijimą įrodymams gauti, pareiškėjui išaiškino, kad teismo liudijimas išduodamas konkrečioje civilinėje byloje vadovaujantis CPK 199 straipsniu, įvertinus pareikštus reikalavimus ir prašomų gauti įrodymų sąsajumą su byla. Tai reiškia, kad pirma pareiškėjas turi kreiptis su ieškiniu į teismą ir tik toje konkrečioje byloje galima reikšti prašymą išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti. Asmuo, kreipdamasis į teismą, kartu su materialiniais teisiniais reikalavimais, gali reikšti ir su jais susijusius procesinius teisinius reikalavimus (išreikalauti įrodymus ir kt.), tačiau savarankiški procesiniai teisiniai reikalavimai, nesusieti su materialiniu teisiniu reikalavimu, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas dėl duomenų/informacijos pateikimo ar išreikalavimo savo pobūdžiu yra procesinis reikalavimas ir negali būti sprendžiamas kaip savarankiškas klausimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 15–16 d. jis dirbo UAB „Frontana“ ir naudojantis mobiliąja aplikacija teikė keleivių pervežimo paslaugas. Vieno keleivio pervežimo metu kilo konfliktas, dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą ir šiuo metu pageidauja užvesti civilinę bylą dėl jo garbės ir orumo įžeidimo, tačiau atsakovu byloje turėtų būti patrauktas asmuo, kurio duomenys jam nėra žinomi. Pareiškėjo įsitikinimu, galimo atsakovo duomenis žino UAB „Frontana“, tačiau bendrovė tokią informaciją suteikti atsisakė motyvuodama kliento asmens duomenų apsauga. Pareiškėjo teigimu, neturėdamas jokių duomenų apie atsakovą, jis neturi galimybės inicijuoti teisminio proceso ir taip apginti savo teisėtus ir pagrįstus interesus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl teismo leidimo gauti asmens duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Pagal CPK 579 straipsnį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Galimybė pareikšti savarankišką prašymą išduoti leidimą gauti asmens duomenis supaprastinto proceso tvarka nenumatyta nei CK, nei kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Tokio pobūdžio prašymas gali būti formuluojamas tik konkrečioje byloje. Kita vertus, tai, kad nėra įstatyminio pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą gauti asmens duomenis, neužkerta jam kelio ginti savo interesus kitais įstatymų leidžiamais būdais.
8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.