Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-02-22 · Civilinė byla Nr. 2SP-2926-674/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
2SP-2926-674/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00170-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2SP-2926-674/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00170-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.4.12
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 22 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. prašymą dėl įpareigojimo suteikti informaciją arba teismo liudijimo gauti informaciją išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja R. K. prašo teismo siekiant gauti visą teisėtą paveldėjimo byloje reikalingą informaciją, įpareigoti AB ,,Luminor Bank“ pateikti duomenis arba išduoti teismo liudijimą pareiškėjos atstovui advokatui P. B., dėl teisės gauti informaciją: koks piniginis lėšų likutis buvo mirusiojo V. K. AB ,,Luminor Bank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) jo mirties datai, tai yra (duomenys neskelbtini); koks piniginių lėšų likutis buvo mirusiojo sutuoktinės V. K. vardu atidarytoje AB ,,Luminor Bank“ sąskaitoje, V. K. mirties datai, tai yra (duomenys neskelbtini); pateikti mirusiojo V. K. AB ,,Luminor Bank“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus nuo (duomenys neskelbtini), tai yra nuo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo iki palikėjo mirties momento, tai yra (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad jos tėtis V. K. mirė (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono 1-asis notarų biuras mirusiojo įpėdiniams pagal įstatymą V. K. ir R. K. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą informacijai ir dokumentams apie paveldimą turtą gauti. Liudijime nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro butas, garažas ir piniginis indėlis. AB ,,Luminor Bank“ 2022 m. vasario 3 d. notarei pateikė pažymą apie mirusiojo V. K. esančias sąskaitas ir juose esančius piniginių lėšų likučius (duomenys neskelbtini) datai 20.24 val.: sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 186,99 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 162,21 Euur. Pareiškėjos manymu, jos mirusiojo tėvo V. K. sąskaitoje turėjo būti ženkliai didesnis piniginių lėšų likutis, kadangi jis 2020 m. liepos 3 d. pagal savo motinos R. K., mirusios (duomenys neskelbtini) paliktą testamentą, buvo gavęs palikimą. Mano, kad pateiktas išrašas neparodo mirusiojo piniginių lėšų jo mirties dienai likučio. Taip pat nurodė, kad mirusiojo V. K. sutuoktinė V. K., trumpąja sms žinute patvirtino pareiškėjai, kad staigiai pablogėjus velionio sveikatai ir jį išvežus į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinę Kauno ligoninę, ji (duomenys neskelbtini) persivedė į savo sąskaitas velionio pinigines lėšas. Santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, pirmiausia yra būtina nustatyti tikslų piniginių lėšų likutį tiek mirusiojo V. K. sąskaitose jo mirties datai, tiek jo sutuoktinės V. K. vardu atidarytose sąskaitose, velionio mirties datai, t. y. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys yra būtini mirusiojo paveldimo turto dalies atidalinimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 199 straipsnyje numatyta, kad teismas gali išreikalauti rašytinius įrodymus, kurie per nustatytą laiką pateikiami tiesiogiai teismui, taip pat teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi įrodymų išreikalavimo ar teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai.

5. Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, kad būtų pateiktas koks nors R. K. ieškinys ir yra nagrinėjamas kokia nors byla teisme.

6. CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai nėra priemonė apskritai surinkti informaciją ir įrodymus, o priemonė gauti rašytinį įrodymą jau paties teismo proceso metu. Be to ir pats pareiškėjos atstovas nurodė, kad duomenys reikalingi Raseinių rajono 1 – ajame notarų biure užvestoje paveldėjimo byloje, siekiant nustatyti paveldėjimo objektą, t.y. kaip matyti iš pateiktos informacijos, ne teismo proceso metu. Pažymėtina, kad notarai turi visas teisines galimybes išsireikalauti visą reikalingą informaciją iš institucijų sprendžiant paveldėjimo klausimus.

7. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos R. K. prašymas dėl įpareigojimo suteikti informaciją arba dėl teismo liudijimo išdavimo netenkintinas.

8. Pareiškėjai išaiškintina, kad prašymas įpareigoti suteikti informaciją arba išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti įrodymus gali būti reiškiamas tik nagrinėjant civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne supaprastinto proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 199 straipsniu, 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. K. prašymo dėl įpareigojimo suteikti informaciją arba teismo liudijimo išdavimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Aurelija Petkevičienė