- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- 1-2899-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23886-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 24 kartus, paskutinius du kartus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams (bausmę atliko 2023 m. gruodžio 29 d. ), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. G. panaudojęs daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2024 m. birželio 23 d. apie 11.40 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, į kuprinę įsidėjo 2 vnt. ekologiško alyvuogių aliejaus „Bionaturalis“, kurio 1 vnt. kaina 19,99 Eur, bendrai 39,98 Eur, 3 vnt. alyvuogių aliejaus „Extra Virgin La Espanola“, kurio 1 vnt. kaina 11,79 Eur, bendrai 35,37 Eur ir praėjo pro apsaugos vartelius už jas nesusimokėjęs, tuo metu priėjus apsaugos darbuotojai L. Č. ir pareikalavus grąžinti pagrobtas prekes, V. G., siekdamas išvengti sulaikymo, grasino žodžiais L. Č. subadyti ją švirkšto adata bei įkišo ranka į šortų kišenę, tokiu būdu rodydamas, kad turi daiktą žmogui žaloti, po ko L. Č. sugriebus jį už marškinėlių ir bandant sulaikyti, V. G., išsitraukęs peilį iš rankinės, ir tyčia juo grasindamas nukentėjusiajai šaukė „aš tau tuoj dursiu į kepenis“, ir taip palaužęs L. Č. valią priešintis, su pagrobtais daiktais pasišalino iš parduotuvės; tokiu būdu panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 75,35 Eur turtą.
Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), paėmė aliejaus, gal 3 butelius. Sutinka su kaltinimu. Norėjo išeiti su minėtais aliejaus buteliais, tačiau apsaugos darbuotoja jo nepraleido, jis pagrasino peiliu ir švirkštu, tada išėjo iš parduotuvės. Jis pasakė L. Č. pasitraukti, ši tuo metu buvo išsigandusi. Be to, jis grasino L. Č. durti į kepenis. Tuo metu gyveno nakvynės namuose, vartojo metadoną. Niekada nėra dirbęs legaliai, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį. Nemoka gyventi laisvėje. Savo poelgį vertina blogai, labai gailisi, nenorėjo taip daryti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, o prokuroras ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
2024 m. birželio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas ekologiškas šalto spaudimo alyvuogių aliejus „Bionaturalis“ 750 ml talpos butelį, kurio vnt. vertė 19,99 Eur, taip pat alyvuogių aliejus „Extra Virgin La Espanola“, butelio talpa 0,5 litro, kurio vnt. vertė 11,79 Eur. Nustatyta, kad parduotuvė filmuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 6-9).
2024 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta parduotuvės dalis. Vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 17-25).
2024 m. liepos 29 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas bendrojo pagalbos skambutis. Nustatyta, kad pranešėja L. Č. kvietė policiją, nes vagis su peiliu užpuolė apsaugos darbuotoją parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 14-16).
2024 m. birželio 23 d. pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose užfiksuotas V. G. (1 t., b. l. 53-57).
2024 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo kameros įrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktame vaizdo įraše nesimato įvykio datos ir laiko. Apžiūrint vaizdo stebėjimo kamerą matoma, kad iš parduotuvės (ne pro kasas) išeina vyriškis, kuris yra apsirengęs tamsios spalvos marškinėliais (trumpomis rankovėmis), dėvintis šviesios spalvos džinsinius šortus, avintis geltonos spalvos sportbačius, ant galvos dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, bei dešinėje rankoje laikantis šviesios spalvos kuprinę, t. y. V. G. V. G. kairės rankos mostais nurodo apsaugos darbuotojai pasitraukti ir jam netrukdyti išeiti iš parduotuvės. Apsaugos darbuotoja nesitraukia ir kalbasi su V. G. V. G. įkiša kairę ranką į kairės pusės šortų esančią kišenę ir ištraukęs imituoją, jog rankoje galimai turi peilį. Tuomet apsaugos darbuotoją kaire ranka sugriebia V. G. už marškinėlių ir bando jo neišleisti, įvyksta susistumdymas. Apsaugos darbuotojai nustūmus V. G. atgal į parduotuvę, šis kaire ranka iš po marškinėlių esančio vyriško rankinuko ištraukia sulankstomą peilį ir laikydamas prie savęs (geležtę nukreipta į apsaugos darbuotoją) išeina iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 58-69).
2024 m. birželio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. Č. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. birželio 23 d. parduotuvėje apie 11.40 val. prekybos salėje buvo pastebėtas vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs juodais su užrašais sportiniais marškinėliais, šviesiai mėlynais džinsiniais šortais, užsidėjęs juodą kepurę su snapeliu, apsiavęs salotinės spalvos sportiniais bateliais, kuris bakalėjos skyriuje į kuprinę susidėjo 2 vnt. ekologiško alyvuogių aliejaus „Bionaturalis“ 0,75 l, kurio vieneto vertė 19,99 Eur ir 3 vnt. alyvuogių aliejaus „Extra Virgin La Espanola“, kurio vieneto vertė 11,79 Eur, bendra vertė 75,35 Eur. ir bandė išeiti pro įėjimo vartelius. Sulaikymo metu buvo paprašyta vyro prekes išimti iš kuprinės ir palikti prekybos centre. Vyras atsisakė tai padaryti ir bandė išeiti iš parduotuvės. Bandė vyrą sustabdyti, tuo metu vyras jai pradėjo grasinti sakydamas, kad įdurs su švirkštu, jeigu nepasitrauks. Neleidžiant piliečiui išeiti iš parduotuvės asmuo išsitraukė atlenkiamą peilį (geležtė maždaug 10-12 cm) iš vyriškos rankinės ir laikydamas jį dešine ranka rėkė, kad durs į kepenis, nurodė trauktis, ir pasišalino iš parduotuvės su minėtomis prekėmis (1 t., b. l. 6-9).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Č. parodė, kad patvirtina prieš tai duotus parodymus, papildomai nori paminėti, kad nusikalstama veika jai jokia žala nėra padaryta, nepatyrė nei moralinės, nei fizinės, nei turtinės žalos, nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Minėtą asmenį yra mačiusi, bet nežino jo duomenų, paskutinį kartą minėtu adresu jis kartu su tą pačią mergina lankėsi prieš apie mėnesį laiko. Su jais niekada anksčiau nėra buvę nesklandumų. Minėtas vyriškis šiuo adresu nevogdavo per jos pamainas, visada susimokėdavo už prekės. Pateiks policijos pareigūnams jo nuotrauką bei vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip vyriškis išsitraukia peilį ir pasišalina pro parduotuvės duris, likusią filmuotą medžiagą bus pateikta el. paštu. Veiksmas įvyko už vartelių. Kaip ir minėjo vyriškis buvo su moterimi, moteris į parduotuvė užėjo pirmą, po ko ėjo vyras, moteris paėmė alkoholinį gėrimą už kurį susimokėjo. Kol moteris laukė eilėje, vyras nuėjo į parduotuvės vidų, kur pasiėmė prekės ir įsidėjo jas į kuprinę. Jam praėjus kasas ir vartelius vyriškis ėmėsi savo veiksmų (1 t., b. l. 42-45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 24 d. (past. – techninė klaida, nagrinėjamas įvykis buvo 2024 m. birželio 23 d.) ji dirbo minėtoje parduotuvėje, apie pietus į minėtą parduotuvę atėjo agresyvus klientas su moterimi. Klientas buvo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. Kartu su juo į parduotuvę atėjo ir moteris apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgi tamsūs plaukai, surišti. Šį agresyvų klientą ir jo draugę ji matė pirmą kartą. Šis agresyvus klientas su savimi turėjo kuprinę, kuri buvo ant jo peties. Įėję į parduotuvę agresyvus klientas nuėjo link aliejaus skyriaus, o jo draugė stovėjo prie savitarnos kasos. Ji rankose laikė alaus butelį. Ji tuo metu aptarnavo kitą klientę. Po to, agresyvus klientas bandė išeiti iš parduotuvės pro įėjimo į parduotuvę vartelius, bet jį sustabdė apsaugos darbuotoja. Apsaugos darbuotoja jo prašė ištraukti aliejų, kurį jis buvo užsikišęs aliejų ji nematė. Agresyvus klientas apsaugos darbuotojai liepė pasitraukti ir pasakė, kad jis vis tiek išeis iš parduotuvės. Šis klientas pradėjo gąsdinti apsaugos darbuotoją, kad ją subadys švirkštais, kad serga ŽIV. Apsaugos darbuotoja agresyviam klientui kartojo, kad jo nepaleis. Tuomet agresyvus klientas iš savo drabužių, ar iš savo kelnių kišenės, ar megztinio kišenės išsitraukė peilį, ji tiksliai nematė iš kur. Peilis buvo nedidelis, sulankstomas. Agresyvus klientas su peiliu ėjo link apsaugos darbuotojos ir sakė jai praleisti, nes įdurs. Apsaugos darbuotoja atsitraukė nuo agresyvaus kliento, po to šis klientas išbėgo pro vartelius iš parduotuvės (1 t., b. l. 72-74).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, yra registruotas narkologo įskaitoje, vartoja narkotines medžiagas, niekur nedirba, šeimos neturi. 2024 m. birželio 23 d, tiksliai neatsimena kada, po pietų, jis atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, galimai esančią (duomenys neskelbtini). Atėjęs į parduotuvę jis nuo lentynos paėmė 4, ar 5 butelius aliejaus. Paėmęs aliejų jį susidėjo į savo kuprinę ir bandė praeiti pro kasas. Einant pro kasas jį sustabdė apsaugos darbuotoja, kuri liepė padėti prekes, jis nesutiko. Tada jis iš savo rankinės, kuri buvo ant juosmens išsitraukė peilį, norėjo apsaugos darbuotoją pagąsdinti. Jis apsaugos darbuotojai pasakė, kad jo nestabdytų, ir taip pasišalino iš parduotuvės. Apsaugos darbuotoja nieko jam nesakė, ji atsitraukė, kai pamatė jo rankose peilį. Peilį jis išmetė kažkur miške, o aliejų pardavė stoties mikrorajone. Savo poelgį vertina blogai, neapgalvojęs tai padarė (1 t., b. l. 99-100).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016). Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas).
Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo V. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), paėmė aliejaus, gal 3 butelius. Norėjo išeiti su minėtais aliejaus buteliais, tačiau apsaugos darbuotoja jo nepraleido, jis pagrasino peiliu ir švirkštu, tada išėjo. Jis pasakė L. Č. pasitraukti, ši buvo išsigandusi. Taip pat grasino nukentėjusiajai durti į kepenis. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios L. Č., liudytojos B. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašas, skambučio į BPC garso įrašo apžiūros protokolas, vaizdo įrašai, fotonuotraukos.
Teismas nustatė, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis V. G. tikslingai pasirinko peilį, kurį pasiėmė ir demonstravo nukentėjusiajai, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajai (past. – parduotuvės apsaugos darbuotojai) galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimo būdas, būtent kaltinamajam nukreipus jį į nukentėjusiąją būnant nedidelėje patalpoje ir nedideliu atstumu nuo jos, vertinamas kaip atitinkantis tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016). Be to, svarbu ir tai, kad kaltinamasis V. G. nukentėjusiajai taip pat grasino durti švirkštu.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis V. G. 2024 m. birželio 23 d. apie 11.40 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, į kuprinę įsidėjo 2 vnt. ekologiško alyvuogių aliejaus „Bionaturalis“, kurio 1 vnt. kaina 19,99 Eur, bendrai 39,98 Eur, 3 vnt. alyvuogių aliejaus „Extra Virgin La Espanola“, kurio 1 vnt. kaina 11,79 Eur, bendrai 35,37 Eur ir praėjo pro apsaugos vartelius už jas nesusimokėjęs, tuo metu priėjus apsaugos darbuotojai L. Č. ir pareikalavus grąžinti pagrobtas prekes, jis (V. G.), siekdamas išvengti sulaikymo, grasino žodžiais L. Č. subadyti ją švirkšto adata bei įkišo ranka į šortų kišenę, tokiu būdu rodydamas, kad turi daiktą žmogui žaloti, po ko L. Č. sugriebus jį už marškinėlių ir bandant sulaikyti, jis (V. G.) išsitraukęs peilį iš rankinės ir tyčia juo grasindamas nukentėjusiajai šaukė „aš tau tuoj dursiu į kepenis“, ir taip palaužęs L. Č. valią priešintis, su pagrobtais daiktais pasišalino iš parduotuvės; tokiu būdu panaudodamas daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 75,35 Eur turtą.
Taigi, kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes jis, vykdydamas plėšimą, panaudojo kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
IV. Bausmės skyrimas
BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis: laisvės atėmimas iki septynerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, t. y. padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau 24 kartus teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 157-174), negydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, gydytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 186).
Nors kaltinamojo gynėja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – egzistavimas konstatuojamas tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismas nustatė, kad nors V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, iš esmės jokių jo gailesčio apraiškų nematyti. Jis neatsiprašė nukentėjusiosios, nedėjo jokių pastangų atlyginti padarytą žalą, todėl tik formalus nurodymas, jog gailisi, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti šios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Taigi, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes V. G. nuoširdžiai nesigaili.
Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad V. G. antivisuomeninės nuostatos yra gana įsišaknijusios, anksčiau jam skirtos terminuoto laisvės atėmimo ir arešto bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio ir taisytis, laikytis įstatymų reikalavimų, niekada legaliai nedirbo, pats pripažino, kad nemoka gyventi laisvėje, todėl bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bei sprendžia, kad V. G. skirtina bausmė nustatytina artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Be to, kaltinamasis V. G. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama su baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant 3 mėnesius laisvės apribojimo, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).
Šioje byloje kaltinamajam V. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri taikoma iki šiol. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, V. G. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – pratęstina iki įsiteisės nuosprendis (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 24 d. 18.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. įskaitytinas į bausmės laiką.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 75,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. G. pripažįstamas kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jis pripažino pareikštą civilinį ieškinį, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai 75,35 Eur sumą.
VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kiti klausimai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 418,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamasis yra šiuo metu suimtas. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam V. G. suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę V. G. paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 24 d. 18.45 val. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 20 d.
Visiškai tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 75,35 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš V. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.