Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja T. Ž. 2014 m. birželio 25 d. kreipėsi į administracinį teismą skundu dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo (5 b. l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi priėmė nagrinėti teisme šiuos pareiškėjos reikalavimus: 1) panaikinti tuometinės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Klaipėdos VGTPT), kurios teisių ir pareigų perėmėja nuo 2015 m. liepos 1 d. yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2014 m. gegužės 28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pareiškėjos prašymo spręsti iš naujo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 144 810, 00 Eur (500 000 Lt) neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas (43-44 b. l.). Teismui pateiktame skunde T. Ž., pagrįsdama prašymus panaikinti Sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, ir įpareigoti įgaliotą viešojo administravimo subjektą iš naujo spręsti dėl pareiškėjos prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje pareiškėja buvo kaltinama tuo, jog įžeidė savo pareigas ėjusį valstybės tarnautoją. T. Ž. teigė, kad dėl sunkios finansinės padėties neišgalėdama savo iniciatyva pasirinkti advokato, kreipėsi į Klaipėdos VGTP prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir skirti nurodytoje baudžiamojoje byloje gynėją. Tačiau Klaipėdos VGTPT priimtu Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos teigimu, šiame sprendime nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Pareiškėja tvirtino neturinti jokios pareigos sumokėti 2 741,04 Lt (793,86 Eur) už antrinę teisinę pagalbą, kadangi tokia pagalba jai apskritai nebuvo teikiama. Nurodė, kad jai 2013-01-23 – 2013-10-15 buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl ji neturėjo galimybių dalyvauti Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjant Sprendime nurodytas bylas ir šio teismo priimtų sprendimų nėra gavusi. Pareiškėjos vertinimu, sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą yra neobjektyvus, be to, jį priimant buvo piktnaudžiaujama Klaipėdos VGTPT vadovui suteiktais įgaliojimais. Teigė, kad ji yra rusė, todėl gynėjo dalyvavimas nagrinėjant jos baudžiamąją bylą yra privalomas, kaip kad numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Dėl šios priežasties pareiškėja pateko į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Teisinės pagalbos įstatymas) 12 straipsnyje nurodytų asmenų kategoriją. Pagrįsdama reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, T. Ž. nurodė, kad dėl Klaipėdos VGTPT priimto neteisėto Sprendimo ji patyrė didelę neturtinę žalą. Pareiškėja teigė, kad antrinė teisinė pagalba buvo nesuteikta sąmoningai, siekiant užkirsti galimybę baudžiamojoje byloje apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų padarius nusikalstamus veiksmus, todėl prašoma iš Lietuvos valstybės priteisti 144 811,00 Eur (500 000 Lt ) suma tik iš dalies atlygins patirtą neturtinę žalą (5-11 b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2014 m. balandžio 22 d. buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, proceso Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. Ž. kaltinama įžeidusi savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ir tokiais veiksmais įvykdžiusi BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (114 b. l.). Klaipėdos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsniu, 2014 m. balandžio 23 d. pranešimu pareiškėją informavo, kad jai gynėjas nėra būtinas, tačiau ji turi teisę savo nuožiūra pasikviesti gynėją arba nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos VGTPT (60 b. l.). T. Ž. 2014 m. gegužės 21 d. prašymu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Klaipėdos VGTPT ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą - skirti gynėją aukščiau nurodytoje Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje (54-58 b. l.). Klaipėdos VGTPT, remdamasi Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 7 punktu, 2014 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos VGTPT nustatė, kad T. Ž. nėra sumokėjusi 793,86 Eur (2 741,04 Lt ) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose, nors ne kartą rašytiniais pranešimais buvo paraginta šią prievolę įvykdyti gera valia (61-63, 64-98, 99-113 b. l.).

Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė tenkinti T. Ž. prašymą skirti jai gynėją baudžiamojoje byloje, proceso Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino tai, kad kaltinamoji T. Ž. puikiai moka valstybinę lietuvių kalbą ir kad nėra nė vieno privalomo gynėjo paskyrimo pagrindo. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nėra suvaržyta jos teisė pasikviesti gynėją pačiai ar, neturint pakankamai lėšų apmokėti jo paslaugas, kreiptis dėl jo paskyrimo į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismas, siekdamas operatyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir užtikrinti T. Ž. teisę į gynybą, 2014 m. spalio 17 d. nutartimi paskyrė jai gynėją ir pavedė Klaipėdos VGTPT jį parinkti. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties matyti, kad T. Ž. gynėja buvo parinkta advokatė D. R., kuri nuo pareiškėjos gynimo buvo nušalinta. Bylą nagrinėjęs teismas dar kartą pavedė Klaipėdos VGTPT parinkti T. Ž. gynėją. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje T. Ž. ginti buvo parinkta advokatė E. G. (126 b. l.).

Byloje nagrinėjami ginčai dėl asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą įgyvendinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Teisinės pagalbos įstatymas. Šis įstatymas apibrėžia asmenis, kuriems gali būti teikiama antrinė pagalba, ir nustato sąlygas, kurioms esant šie asmenys gali šią pagalbą gauti (11–12 straipsniai). Teisminėje praktikoje yra suformuotas nuoseklus Teisinės pagalbos įstatymo nuostatų, reguliuojančių asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą aiškinimas, pagal kurį, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Toks teisės normų aiškinimas reiškia, kad, nors antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis yra suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia, tačiau esant tam tikroms, net ir formalioms, sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2195/2015). Tokiais apribojimais laikomi ir Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

T. Ž. ginčijamas Sprendimas grindžiamas Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nustatančiu, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Klaipėdos VGTPT prie atsiliepimo pateikė rašytinius įrodymus, kurie leidžia teismui daryti išvadą, jog T. Ž., 2014 m. gegužės 21 d. pateikdama prašymą skirti antrinę teisinę pagalbą, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą pagal Klaipėdos VGTPT 2010 m. liepos 8 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nesumokėjusi 793,86 Eur (2 741,04 Lt). Klaipėdos VGTPT 2014 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 21 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paragino T. Ž. sumokėti aukščiau išvardintuose sprendimuose nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumas ir nurodė mokėjimo terminus (61-63, 64-98, 99-113 b. l.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-314-279/2013, iš T. Ž. į valstybės biudžetą priteisė 458,77 Eur (1 584,04 Lt ) pagal 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), - 62,41 Eur (215,50 Lt) pagal 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-315-283/2013, - 69,51 Eur (240,00 Lt) pagal 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu 2011 m. spalio 7 d. sprendimu atmetė T. Ž. skundą dėl Klaipėdos VGTPT 2011 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, o T. Ž. įpareigota į valstybės biudžetą įmokėti 127,43 Eur (440 Lt) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, panaikinimo. Visi išvardinti sprendimai apeliacine tvarka apskųsti nebuvo ir yra įsiteisėję, Panevėžio apygardos administracinio teismo išnagrinėtose administracinėse bylose išduoti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų išieškojimo (149-159 b. l.). Pareiškėja duomenų, paneigiančių Sprendime nurodytą aplinkybę, kad ji nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismui nepateikė. Nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti Klaipėdos VGTPT pateiktais duomenimis, nenustatyta.

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nustatyti duomenys patvirtina Klaipėdos VGTPT priimtame Sprendime nurodytas faktines aplinkybes, jog pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitose bylose, tačiau ji iki nustatytų terminų antrinės teisinės pagalbos išlaidų neapmokėjo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, T. Ž. dalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-337-739/2013, administracinėje byloje Nr. I-315-283/2013 pareiškėja pasirūpino, kad jos interesams atstovautų advokatas, kuris dalyvavo 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje, o administracinėje byloje Nr. I-314-279/2013 pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundo teiginius, kad jai nebuvo žinoma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą teismine tvarka (skundo dėstomosios dalies 16 punktas), pripažįsta nepagrįstais ir jais daromų išvadų negrindžia.

Be to, T. Ž. skunde pateiktais argumentais įrodinėjo, jog Sprendimas yra neobjektyvus ir priimtas piktnaudžiaujant valdžia, kadangi tarp jos ir Klaipėdos VGTPT direktoriaus pareigas vykdžiusio R. V. buvo susiklostę ilgamečiai konfliktiški ir priešiški santykiai (skundo dėstomosios dalies 11-15 ir 18 punktai). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančių, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų (3 straipsnio 3 ir punktai). Nustatyta, kad ginčijamą administracinį aktą priėmė ir pasirašė ne R. Valančius, o asmuo, laikinai ėjęs Klaipėdos VGTPT direktoriaus pareigas (63 b. l.); Sprendimas priimtas, viešojo administravimo subjektui vykdant Teisinės pagalbos įstatymo priskirtas funkcijas, šiame sprendime pasisakyta tik dėl asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog tuometinė Klaipėdos VGTPT, priimdama sprendimą atsisakyti T. Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą, pažeidė objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nenustatyta. Dėl šios priežasties teismas T. Ž. skundo argumentus, susijusius su Sprendimo neteisėtumu, vertina kaip nepagrįstus byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, jog Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamai parinktomis teisės normomis, t. y. viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl šios priežasties T. Ž. reikalavimas naikinti Klaipėdos VGTPT Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas. Atmetus pagrindinį skundo reikalavimą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismas baudžiamąją bylą, proceso Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjo ir 2015 m. kovo 3 d. priėmė nuosprendį, kuriuo T. Ž. pagal BK 290 straipsnį išteisino, nustačius, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos (126-129 b. l.). Kaip matyti iš nuosprendžio, teisiamajame posėdyje T. Ž. gynė advokatė E. G. Teismo vertinimu, nagrinėjant administracinę bylą realus poreikis pareiškėjai pasinaudoti valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, kad būtų paskirtas gynėjas pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra išnykęs. Baudžiamoji byla, proceso Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, jame T. Ž. gina advokatė E. G. (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios ypatumai lemia subjekto civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010 ir kt.).

Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą siejo su Klaipėdos VGTPT Sprendimo priėmimu. Nustačius, kad teikti antrinę teisinę pagalbą įgaliotas viešojo administravimo subjektas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakyta asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą, daroma išvada, kad valdžios institucija neteisėtų veiksmų, kvalifikuotinų kaip privaloma valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, neatliko. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos T.Ž. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.