Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2023-08-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2935-2023 A. P. buvo nubaustas 180 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2022-10-25, 12 val., (duomenys neskelbtini), Šilutėje, būdamas viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), rankomis gestikuliavo, rėkavo, įžeidžiamai kibo prie žmonių, kišo rankoje turimą nendrę ant R. R. galvos, tokiais savo veiksmais gąsdino praeivius ir (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Tokiais savo veiksmais pakartotinai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

3. Skundžiama 2023-11-20 nutartimi Tauragės apylinkės teismas A. P. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023-08-11 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2935-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. nerišliai ir chaotiškai dėstydamas savo mintis neigia, kad 2022-10-25 padarė jam inkriminuotą ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, teigia, kad skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Pažymėtina, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties matyti, jog vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu būtent tokį sprendimą apylinkės teismas ir priėmė. Tačiau ANK 642 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju teismas priima nutartis. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas turėjo priimti nutartį, tačiau klaidingai priėmė nutarimą. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, atsižvelgiant į skundžiamo priimto procesinio sprendimo motyvus, nesutrukdė šiam teismui tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos ir priimti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties.

10. Nors apeliacinės instancijos teisme buvo gautas A. P. pateiktas apeliacinio skundo papildymas, tačiau pažymėtina, jog ANK nenumato galimybės papildyti pateiktą ir priimtą apeliacinį skundą. Šiuo atveju pagal analogiją galima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais baudžiamosiose bylose, jog subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai reiškia, kad apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-162-303/2017). Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo papildyme nurodytų naujų argumentų.

11. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.

12. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.

14. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma. A. P. šia savo teise nepasinaudojo, nors asmeniškai dalyvavo 2023-10-09 Tauragės apylinkės teismo posėdyje. Nors A. P. pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia ir tuo, kad nebuvo tenkinami jo prašymai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog teismo posėdyje apylinkės teismas motyvuotai pasisakė dėl A. P. prašymų ir juos atmetė. Jokių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad galbūt prašymai buvo išspręsti netinkamai, nėra. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, A. P. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

15. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023-08-11 nutarimu Nr. 85-ANR_N-2935-2023 ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. P. 2022-10-25 padarė ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl A. P. kaltės yra paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. P. kaltė padarius ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl A. P. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

16. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pakartotinai.

17. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek BK 284 straipsnio, tiek ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijose nustatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Kita vertus, vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo atribojimo kriterijų yra padariniai. BK 284 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, kyla baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškai skyrėsi ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) bei BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos atitinkamos administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo sudėtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-26 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).‏‏‎ ‏‏‎

18. Nors apeliaciniame skunde A. P. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 481 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo padarymo, teigdamas, jog nėra jokio pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn, nes nėra administracinės atsakomybės pagrindų (nekilo jokie padariniai), tačiau išskyrus abejones dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo, dėl kurių jau buvo pasisakyta anksčiau, ir deklaratyvios nukentėjusiojo R. R. parodymų kritikos, jokių argumentų nenurodo. Taip pat apeliantas neneigia savo 2022-10-25 įvykio metu faktiškai atliktų veiksmų. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jo kaltė nagrinėjamu atveju buvo nustatyta remiantis vien tik R. R. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismo posėdyje pats A. P. nors ir nepripažino savo kaltės, tačiau apie 2022-10-25 įvykį parodė „Galbūt aš R. užvožiau per veidą, kad mažai nepasirodytų, nieko ten nebuvo tokio. Aš nežinau ar taip pavadinau, galimai jis taip pasijuto, aš neprieštarauju jo nuomonės apie save“ (b. l. 29). Apylinkės teismo posėdyje nukentėjusysis R. R. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Paaiškino, jog viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), pamatęs jį, A. P. ėmė rankomis gestikuliuoti, ir garsiai šaukė ,,biurokratas”, taip pat vartojo kitus negatyvius žodžius, su savimi turėjo nendres. A. P. tai daro jau ne pirmą kartą. Gestikuliuodamas su nendre A. P. R. R. kliudė, tačiau kliudė tik plaukus, jam sveikata nebuvo sutrikdyta. Viskas vyko apie 12 val., pietų metu, kai buvo nemažai žmonių, eidami pro šalį žmonės žiūrėjo, jautėsi nemaloniai. Todėl R. R. ir nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko po pusvalandžio ir R. R. apklausė. Viskas įvyko lauke. Pamatęs A. P. jis stengiasi į jį tiesiog nekreipti dėmesio ir neprovokuoti (b. l. 37–41).

19. Atsižvelgdamas į šio procesinio sprendimo 16–17 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į 18 punkte aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju 2022-10-25 įvykio metu A. P. viešoje vietoje (lauke prie (duomenys neskelbtini) pastato) atlikti veiksmai – gestikuliavimas, rėkavimas, atitinkamų frazių išsakymas, įžeidžiamas kibimas prie R. R., taip pat nendrės kišimas prie R. R. galvos paliečiant jam plaukus, pažeidė viešąją tvarką. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone aptariamas įvykis nesukėlė jokių padarinių, tačiau aptariamas įvykis įvyko viešoje vietoje, pietų metu, jį matant ir girdint tiek (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tiek praeiviams. Kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje, ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai buvo A. P. garsus rėkavimas, įžeidžiamas kibimas prie R. R., nors ir nevartojant prieš jį fizinio smurto ir nekeikiant jo necenzūriniais žodžiais, tačiau vadinant R. R. „biurokratu“, „Mažosios Lietuvos niokotoju“, kitais negatyviais žodžiais, gestikuliuojant ir fiziškai kliudant R. R. galvą nendre, tokiu būdu norint jį įžeisti, pažeminti. Todėl tokie A. P. viešoje vietoje pakartotinai atlikti veiksmai, kurie peržengia normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto žmonių tarpusavio bendravimo ribas, dėl kurių R. R. pasijuto nepatogiai, tokius veiksmus matant ir girdint kitiems pašaliniams asmenims, turi būti ir buvo įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 2 dalies požymius.‏ Dėl šių priežasčių apeliantas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. ‎

20. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023-11-20 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.