Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-11 · Civilinė byla Nr. 2S-974-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
2S-974-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42824-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“
Skolininkas
uždaroji akcinė bendrovė „INOVUS“
Civilinė byla Nr. 2S-974-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42824-2013-5
Proc. sprendimo kategorijos: 122.2; 122.3;122.4; 129.1VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Salvus Baltija“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. K., skolininkas uždaroji akcinė bendrovė „INOVUS“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu prašė pripažinti antstolio veiksmus ir su tuo susijusius priimtus patvarkymus dėl areštuotų ir antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko UAB „INOVUS“ lėšų išmokėjimo skolininkui, neteisėtais ir juos panaikinti; sustabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-06 nutartį c.b. Nr. L2-21696-294/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti kreditoriaus UAB „Salvus Baltija“ naudai skolininkui UAB „INOVUS“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, bendrai 125 479,70 Lt sumai, o nesant ar nepakankant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininko turtines teises bei pinigines lėšas, esančias banke ar kitose kredito įstaigose, neviršijant 125 479,70 Lt sumos, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi pagal šioje byloje pareikštą pareiškimą. Antstolis nenustatęs jokio kito skolininko turto, areštavo skolininko 125479,70 Lt sumą ir pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotojas 2013-11-26 sužinojo, kad antstolis iš areštuotų lėšų sumokėjo skolininkui apie 75 000 Lt sumą darbo užmokesčiui sumokėti, taip pat antstolis žodžiu informavo, kad išmokės skolininkui ir visas likusias antstolio depozitinėje sąskaitoje lėšas, vykdydamas nutartį. Pagal CPK 145 str. 6 d. areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Pareiškėjas nurodė, kad areštuotos lėšos yra (buvo) ne banko sąskaitoje, o antstolio depozitinėje sąskaitoje, todėl lėšos buvo išmokėtos pažeidžiant CPK 145 str. 6 d.

Antstolis D. K. 2013-12-20 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė šiais motyvais: skolininkas 2013-10-08 ir 2013-11-14 prašė antstolio iš jo depozitinės sąskaitos leisti sumokėti darbo užmokestį darbuotojams. Antstolis, vykdydamas 2013-05-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2013-10-25 ir 2013-12-09 pagrįstai ir teisėtai iš areštuotų lėšų atliko pervedimus pagal skolininko pateiktus sąrašus darbuotojams bendrai 111 210,04 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/00840 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-06 nutartį c.b. Nr. L2-21696-294/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl skolos priteisimo iš skolininko UAB „INOVUS“ kreditoriaus UAB „Salvus Baltija“ naudai (v.b.l. 1). 2013-05-06 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta areštuoti kreditoriaus UAB „Salvus Baltija“ naudai skolininkui UAB „INOVUS“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, bendrai 125 479,70 Lt sumai, o nesant ar nepakankant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti skolininko turtines teises bei pinigines lėšas, esančias banke ar kitose kredito įstaigose, neviršijant 125 479,70 Lt sumos, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi pagal byloje pareikštą pareiškimą. Vykdydamas nutartį, antstolis nustatė, kad areštuotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra, areštavo skolininko lėšas, esančias banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis. Skolininkas raštais prašė antstolio iš jo depozitinės sąskaitos atitinkamai skirti 76183,89 Lt, 45397,36 Lt, 109130,91 Lt, 14997,29 Lt, 122127,45 Lt, 15234,64 Lt, 85801,11 Lt, 26869,54 Lt sumas darbo užmokesčiui ir susijusiems privalomiesiems mokėjimams. 2013-05-29 ir 2013-06-13, 2013-06-19 antstolio patvarkymais leista išmokėti 11450714 Lt ir 45397,36 Lt darbo užmokesčiui ir mokesčiams. 2013-07-18 patvarkymu antstolis panaikino įregistruotus areštus skolininko piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad vykdydamas 2013-05-06 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir teisėtai leido skolininkui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais ir valstybinėmis institucijomis sumokant darbo užmokestį ir su juo susijusius privalomuosius mokėjimus. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo negrąžinti pinigų mokėjimams, numatytiems teismo 2013-05-06 nutartyje, atlikti, o tiesiog privalomai vykdė 2013-05-06 teismo nutartį. Teismas, nenustatęs neteisėtų antstolio veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Salvus Baltija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolio D. K. veiksmų tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tik konstatavo, bet neargumentavo antstolio D. K. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad antstolis iš depozitinėje sąskaitoje esančių skolininko lėšų išmokėjo skolininkui tam tikrą pinigų sumą be atitinkamo patvarkymo, o pareiškėjui apie išmokėtą pinigų sumą ir jų likutį nepranešė. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas negalėjo laiku ir tinkamai ginti savo teisių. Pareiškėjo nuomone, antstolis bei pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuostatą, kuria leista mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodyta nuostata turi būti suprantama, aiškinama ir taikoma taip, kad mokant darbo užmokestį darbuotojams bet kuriuo atveju negali sumažėti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštuotų skolininko lėšų suma, ypač tuo atveju, kai atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skolininkas kito turto ir (ar) pajamų neturi ir yra reali grėsmė, kad ateityje jų taip pat neturės. Taigi antstolis, veikdamas kaip turto saugotojas (CPK 683 straipsnio 1 dalis) ir praradęs šį turtą (CPK 619 straipsnis) turi atlyginti žalą įstatymų nustatyta tvarka. Antstolis D. K., leisdamas atlikti mokėjimus, pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu netenka prasmės, iš esmės paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir tikslas, o nagrinėjamu atveju, paneigiama viena iš antstolio funkcijų – užtikrinti pareiškėjui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas pažymi, kad antstolis ne tik pažeidė jo, kaip išieškotojo, teises, bet ir neįvykdė CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes nesikreipė į teismą su prašymu išaiškinti procesinio sprendimo vykdymo tvarką.

Atsiliepimas

Antstolis D. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Salvus Baltija“ atskirąjį skundą atmesti.

Antstolis nurodo, kad jam pateikta vykdyti 2013 m. gegužės 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant skolininko UAB „INOVUS“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jo nesant, pinigus neviršijant 125 479,70 Lt. Nutartis nustatė, kad iš areštuotų lėšų leidžiama skolininkui mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Dėl to antstolis, skolininkui prašant, 2013-10-08 raštu Nr. 2013/10/8-1 ir 2013-11-14 raštu Nr. 2013/11/14-1 iš antstolio depozitinėje sąskaitoje 125 479,70 Lt darbo užmokesčio darbuotojams sumokėjimo tikslui pagal skolininko pateiktus darbuotojų sąrašus pervesta 111 210,04 Lt suma. Pažymi, kad darbuotojų sąrašų teisingumą patvirtina viešai VSDFV skelbiami duomenys apie juridinių asmenų darbuotojų skaičių. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo negrąžinti skolininkui UAB „INOVUS“ areštuotų pinigų, atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikta vykdyti antstoliui, įpareigojo leisti iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip antstolio veiksmai atitiko šią nutartį ir laikytini teisėtais. Teismas procesinį sprendimą priėmė ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, sprendimas motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, pagrindo naikinti jį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties, kuria areštuotos skolininko lėšos, leidžiant mokėti darbo užmokestį skolininko darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, vykdymo.

Vykdymo procese antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Inovus“ atžvilgiu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas inter alia suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

Vykdomosios bylos Nr. 0174/13/00840 duomenimis nustatyta, jog antstoliui D. K. buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko UAB „Inovus“ atžvilgiu. Turto arešto mastas - 125 479,70 Lt. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad skolininkui leidžiama iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi (apeliantu UAB „Salvus Baltija“), mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomuosius mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, darbo užmokestį. Vykdant minėtą teismo nutartį, antstolis patvarkymais areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis. 2013 m. liepos 18 patvarkymu antstolis panaikino įregistruotus areštus skolininko piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (vykd. b. l. 122). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis leido skolininkui iš šių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojais, sumokėti mokesčius (vykd. b. l. 124-125, 127-128). Antstolis, kontroliuodamas, ar skolininkas lėšas panaudojo minėtam tikslui, 2013 m. liepos 26 d. patvarkymais įpareigojo skolininką pateikti informaciją apie lėšų likučius ir pinigų panaudojimą (vykd. b. l. 136-137). Skolininkas pateikė šią informaciją (vykd. b. l. 143-162, 183-195). Antstolio surastos skolininko lėšos pas trečiuosius buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, kurias antstolis pervedė skolininko darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėti pagal darbdavio (skolininko) pateiktą darbuotojų sąrašą (vykd. b. l. 210, 212-214, 219-224).

Apeliantas UAB „Salvus Baltija“ teigia, kad skolininko lėšos, kurios buvo pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą, turėjo būti paliktos ieškinio pareiškėjo ieškinio užtikrinimui, o antstolis veikė kaip turto saugotojas. Jo nuomone, antstolis D. K., leidęs atlikti mokėjimus, pažeidė teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininko atžvilgiu netenka prasmės, nes iš esmės paneigiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir tikslas – užtikrinti pareiškėjui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad antstolis D. K. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo skolininko pinigines lėšas 125 479,70 Lt sumai, leisdamas mokėti iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teismų praktika šiuo klausimu, padarė išvadą, kad antstolis teisėtai ir neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas vykdymo veiksmus reglamentuojančių teisės normų priėmė 2013-05-29, 2013-06-13, 2013-06-19 patvarkymus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog areštuoto turto ir antstolio depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai visa apimtimi turėjo būti palikti iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir kad bet kuriuo atveju negali sumažėti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštuotų skolininko lėšų suma. Pagal CPK 683 straipsnį, areštuoto turto saugotojo pareigos apima pareigą užtikrinti areštuoto turto apsaugą, o CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas bei CPK 585 straipsnio 3 dalies nuostata, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų. Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo teisę ar pareigą iš depozitinėje sąskaitoje esančių areštuotų skolininko lėšų pervesti jo darbuotojams darbo užmokestį, nes tokią pareigą antstoliui nustatė 2014 m. gegužės 6 d. nutartis. Pabrėžtina, kad ši nutartis yra galiojanti, nepanaikinta, todėl antstolis, CPK 634 straipsnio 2 dalyje vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Tai reiškia, kad antstoliui neišnyko pareiga ir toliau atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, siekiant apsaugoti išieškotojo teises ir užtikrinant vykdomojo dokumento įvykdymą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas