- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-616-730/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-00288-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei R. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 732,95 EUR turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė gavo pranešimą, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdytų tvoros statybos darbų metu buvo pažeista bendrovei nuosavybės teise priklausanti 0,4 kV kabelių linija KS347-4 - KS347-5 iš transformatorinės P-347. Dėl kabelinės linijos sugadinimo ieškovė patyrė tiesioginę 732,95 EUR žalą, kurią sudaro atnaujinimo darbų vertė ir medžiagos (įvertinus 3 proc. nusidėvėjimą). Nurodė, jog darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonoje, todėl atsakovė privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Be to, elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama, atsižvelgiant į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių tiek atsakovės, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Nurodė, jog ieškovė, nustačiusi kabelinės linijos pažeidimo faktą, 2015 m. lapkričio 30 d. registruotu paštu atsakovei išsiuntė prašymą atlyginti žalą ir prie prašymo pridėjo žalos dydį pagrindžiančių dokumentų kopijas, tačiau atsakovė žalos neatlygino ir liko skolinga ieškovei 732,95 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės R. M. 732,95 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-02-12, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų buvimo. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsakovė (jos nusamdyti darbuotojai pastatyti tvorai) atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, nes ieškovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad būtent jos nurodytu laiku buvo sugadintas elektros kabelis, esantis prie jos žemės sklypo. Bendrovės rangovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ nustatė tikslią kabelio gedimo vietą ir priežastį (kabelio sužalojimas po tvora, einančia aplink atsakovės R. M. sklypą, statant tvorą). 2015-11-26 rangovas atliko remonto darbus, sutvarkė pažeistą kabelį ir ieškovei pateikė darbų priėmimo–perdavimo aktą bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti. Atsakovės tvoros statymo darbai buvo susiję su rizika, nes gręžiant skyles kuoliukams galėjo būti pažeistas kabelis, kuris buvo nutiestas šalia atsakovės žemės sklypo. Tą aplinkybę, jog atsakovė žinojo apie nutiestą kabelį, patvirtino ir pati atsakovė, nes pati patvirtino, kad tiesiant tvorą ji iš Klaipėdos rajono savivaldybės gavo planą, kuriame yra pažymėtas servitutas, o be to, ir pati su ieškove buvo sudariusi sutartį dėl servituto savo žemės sklype, kad ieškovė galėtų aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas – pakloti ir eksploatuoti elektros kabelių linijas. Nors atsakovė teigia, kad elektros kabelį sugadino kaimynė O. statydama tvorą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė. Be to, tai nepaneigtų aplinkybės, kad žala ieškovei buvo padaryta būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype po pastatytos tvoros kuoliuku. Pagal kabelio sugadinimo pobūdį buvo nustatyta, kad jis pažeistas prieš kelis mėnesius iki nustatymo; kadangi tai nustatyta buvo ne kasinėjant ar atliekant kitus darbus, o sutrikus elektros energijos tiekimui kaimyniniams vartotojams, todėl atmestina ir atsakovės versija, kad ieškovė galėjo pati pažeisti šį kabelį. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad elektros kabelis buvo pažeistas būtent atsakovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinusi, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, ir tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės nurodytą ir pagrįstą žalą. Tarp jos kaltės bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi ji neveikė taip, kaip turėjo pareigą veikti, ir toks neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jos elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtų nuostolių (žalos) dydis byloje yra įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-12-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Neįrodytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tai yra neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Elektros kabelių linijos buvo nutiestos neteisėtai, tai yra be žemės savininkės apeliantės sutikimo ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų taisyklių, todėl apeliantė nepažeidė jokių teisės aktuose numatytų reikalavimų, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos žemės sklype nutiestą kabelių liniją. Galimai elektros kabelio linija turėjo būti tiesiama kaimyniniame, o ne atsakovės žemės sklype, todėl ieškovė, tiesdama elektros kabelį, privalėjo laikytis vieno metro atstumo nuo apeliantės sklypo ribos. 2007-08-03 sutarties su atsakove pagrindu nurodyti servitutai, kuriuos mini pirmosios instancijos teismas sprendime, yra visai kitoje vietoje nei kabelinių linijų pažeidimo vieta ir akivaizdžiai matyti iš apeliantės pateiktų servituto sutarčių bei prie jų pridėtų žemės sklypo planų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai: Nesutiktina su apeliante, jog ieškovė klodama elektros kabelių linijas nesilaikė norminių teisės aktų, kadangi Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 punkte numatyta, kad skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nepriklausančiuose žemės sklypuose gali, tik sudarę sutartis su žemės sklypų savininkais ar gavę jų sutikimus arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Dėl elektros tinklų tiesimo, elektros kabelinių linijų klojimo ir eksploatavimo apeliantės žemės sklype tarp apeliantės ir ieškovės 2007-08-03 sudarytos servitutų nustatymo žemės sklypams sutartys. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ji nežinojo apie jos žemės sklype nutiestą elektros kabelių liniją. Kad apeliantei buvo žinoma apie nutiestą kabelį, patvirtino pati apeliantė, gaudama iš Klaipėdos rajono savivaldybės planą, kuriame yra pažymėtas servitutas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog neegzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kadangi gavusi pranešimą apie nustatytus elektros kabelio linijos pažeidimus jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, visiškai nesidomėjo tuo klausimu, nebandė susiekti su ieškove. Be to, teigdama, kad elektros kabelio linijos pažeidimas galėjo įvykti dėl kito asmens kaltės, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.Iš byloje esančių VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovei R. M. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai: sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš tranšėjų ir kabelinių statinių priėmimo aktų nustatyta, kad atsakovės gyvenamojo namo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paklotas elektros kabelis, sodo namelio 0,4 kV elektros atvado kabeliui pakloti, tranšėjos iškastos ir kabeliai pakloti pagal Kabelių paklojimo sklype eskizą-schemą Nr. 11/05/02-10-E-S, akte nurodyta, kad tranšėją užkasti leido sklypo savininkė R. M. (I t., 82–83 b. l.). Iš pateikto išrašo iš registracijos žurnalo nustatyta, kad ieškovė 2015-11-24 13.31 val. užfiksavo atsijungimą ieškovės elektros tinkle 0,4 kV kabelių linijoje L-KS347-4 iš transformatorinės P-347, kuris yra atsakovės R. M. žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t., 168 b. l.). Ieškovė 2015-11-30 kreipėsi su raštu į atsakovę R. M. dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog 2015-11-26 AB „Lesto“ gavo pranešimą, kad dėl vykdytų tvoros statybos darbų (duomenys neskelbtini), buvo pažeista bendrovei nuosavybės teise priklausanti 0,4 kV kabelių linija P347-4-KS347-5 iš transformatorinės P-347. Bendrovė patyrė 732,95 EUR žalą (įvertinus 3 proc. nusidėvėjimą), todėl atsakovė įpareigojama per 30 dienų sumokėti ieškovei patirtos žalos atlyginimą (I t.,16 b. l.). Apeliantės vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių dviejų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pati ieškovė tiesdama elektros kabelio liniją nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tai yra kabelis nutiestas ant atsakovės sklypo ribos ir neturint apeliantės sutikimo tokiems veiksmams atlikti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 2007-08-03 sutarties tarp atsakovės ir ieškovės pagrindu yra nustatytas servitutas – teisė aptarnauti/tiesti/naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Servitutas nustatytas dėl elektros kabelių linijų paklojimo ir eksploatavimo. Iš 2007-08-03 žemės sklypo servituto sutarčių nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plano taškais: 1, 5, 13, 12, kas sudaro 46 kv. m plotą; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plano taškais: 1, 5, 6, 7, kas sudaro 9 kv. m plotą. Iš pateiktų žemės sklypo planų matyti, kad minėti servitutai dėl elektros linijų paklojimo ir eksploatavimo numatyti atsakovės žemės sklypų pietinėje dalyje, tai yra šalia (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad elektros kabelio pažeidimo vieta nurodyta vakarinėje atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje, todėl sutiktina su apeliante, kad elektros kabelio pažeidimo vieta ir nustatytų servitutų vieta skiriasi. Tačiau iš kitų ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad iš vakarinės pusės atsakovės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su V. D. ir R. D. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2006-07-03 bei 2007-07-23 žemės sklypo servituto sutartimis nustatytas žemės sklypo servitutas. Servituto turinys – elektros kabelių linijų paklojimui ir eksploatavimui. Žemės sklypo dalies ir servitutų ribos yra nustatytos žemės sklypo ribų plane taškais: 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 3, 12, 13, 14, 15, 1, 16, 17, 18, 4, kas sudaro 184 kv. m plotą. Iš pateikto žemės sklypo plano matyti, jog minėtas servitutas numatytas žemės sklypo pietinėje dalyje, tai yra palei (duomenys neskelbtini), ir rytinėje žemės sklypo dalyje gretimai atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi elektros linijų kabelį nutiesė servituto vietoje palei atsakovės žemės sklypo ribą ir tokiems darbams atlikti atsakovės sutikimo ieškovei gauti nereikėjo, nes kabelis nutiestas V. D. ir R. D. žemės sklype nustatyto servituto vietoje. Be to, pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Apeliantė teigdama, kad ieškovės kabelis nutiestas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, turėjo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę, tačiau jokių įrodymų, jog elektros linijų kabeliai nutiesti neteisėtai, nėra pateikta, ekspertizės nustatyti, ar elektros kabelis buvo nutiestas nesilaikant įstatymo nustatytų atstumų, atsakovė skirti neprašė (CPK 178 straipsnis). Atsakant į apeliantės argumentą, jog ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie elektros kabelio nutiesimą palei žemės sklypo ribas, pažymėtina, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad atlikdami tvoros statymo darbus rangovai turėjo tiek atsakovės, tiek V. D. ir R. D. žemės sklypo planus su numatytais servitutais. Iš minėtų žemės sklypo planų atsakovei neabejotinai turėjo būti žinoma apie servitutus dėl elektros kabelių nutęsimo ir galimus elektros kabelius. Papildomai paaiškino, jog pati dalyvavo tvoros tvėrimo darbuose, tikrino kiekvieną tvoros stulpelio duobę ir tikrino, ar nėra elektros kabelio.Be to, minėto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo elektros energetikos objektų apsaugos zonose draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti arba griauti bet kokius statinius, atlikti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras, sodinti arba kirsti medžius, atlikti kitus teisės aktuose numatytus ribojamus darbus ar veiksmus. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 5 punkte paaiškinta, kad apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tų pačių taisyklių 16 punktas numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (Taisyklių 16.2, 16.5 punktai). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovės bei gretimai besiribojantis V. ir R. D. žemės sklypai yra elektros linijų apsaugos zonoje, todėl vadovaujantis 20 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimais, atsakovė be perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinio sutikimo tvoros statybos darbų atlikti negalėjo. Papildomai pažymėtina tai, kad byloje esančiame operatyvinio žurnalo išraše nurodyti duomenys patvirtina, kad 2015-11-24 užfiksuotas neplaninis atsijungimas ieškovės elektros tinkle 0,4 kV L-KS347-4 ir P-347. Ieškovė 2015-11-25 rangovei UAB „Elektros tinklo paslaugos“ perdavė paraišką neplaniniams darbams, iš jos turinio nustatyta, kad rangovo buvo prašoma nustatyti gedimo vietą. Į įvykio vietą, gavus informaciją apie tikslią gedimo vietą, nuvyko kaip liudytojas byloje apklaustas ieškovės darbuotojas A. V.. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad po tvoros stulpeliu esantis elektros linijos kabelis pažeistas. Atsakovė pirmosios instancijos teisme teigė, kad fotonuotraukos yra ne iš jos žemės sklypo, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes, teismui neteikė, apeliacinės instancijos teismas abejoti minėtų fotonuotraukų tikrumu neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis). Minėtas liudytojas A. V. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog padarytas elektros kabelio pažeidimas paaiškėjo tik 2015-11-24, o ne tvoros tvėrimo momentu, kadangi kabelis buvo nevisiškai nukirstas, tik pažeistas. Esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti kasimo darbus, juos vykdė neišsiaiškinusi, ar darbų vietoje nėra elektros linijų kabelių, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą elektros inžinerinių tinklų priežiūrą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, elgėsi nerūpestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei nustatyta atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė žalos atlyginimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą.