- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 1-939-890/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05453-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- K. D., E. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu;
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal individualios veiklos pažymą, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir savavaldžiavo, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, tai yra 2022 m. vasario 14 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) K. D., E. M. kvietimu įsėdęs į E. M. vairuojamą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį E. M. jau anksčiau buvo įviliojęs O. R., palaikydamas E. M. sumanymą prievarta išreikalauti iš O. R. nenustatytos vertės skolą, veikdamas bendrininkų grupe su E. M., savavališkai vykdė šią tariamą E. M. teisę. K. D., veikdamas bendrininkų grupe su E. M., smurtaudamas laikė O. R. automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo iki 2022 m. vasario 15 d., 16 val., tokiu būdu neteisėtai atimdamas nukentėjusiajam laisvę. Šiuo laikotarpiu - nuo 2022 m. vasario 14 d., 20 val. iki 2022 m. vasario 15 d., 16 val.- K. D., veikdamas bendrininkų grupe su E. M. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo O. R. po Klaipėdos ir Kretingos rajonus bei Klaipėdos miestą, siekdamas nukentėjusįjį įbauginti grasino, kad skolos negrąžinus, skola padidės iki 1000 Eur ir kas valandą didės po 100 Eur, privertė O. R. skambinti pažįstamiems ir prašyti paskolinti pinigų, ne mažiau kaip 5 kartus skirtingose maršruto vietose, ištempęs iš automobilio, O. R. mušė ir kitaip prieš jį smurtavo, reikalaudamas grąžinti skolą:
2022 m. vasario 14 d., apie 22-23 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometro poilsio aikštelėje, O. R. pamėginus pabėgti, K. D. pasivijo bėgantį O. R., smogė jam alkūne į galvą ir kumščiu į pilvą ir kartu su E. M. sugriebęs O. R. už rankų, prievarta įsodino atgal į automobilį.
2022 m. vasario 15 d., ryte, (duomenys neskelbtini) aplinkoje, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, K. D. ištempė O. R. iš automobilio, smogė jam kumščiu į veidą ir smūgiu pargriovė, pargriuvusiam ne mažiau kaip 4 kartus spyrė į galvą, reikalavo atsistoti, o atsistojusiam smogė kumščiu į pilvą. Po to, kai E. M. sukniubusiam iš skausmo nuo šio smūgio nukentėjusiajam užgesino degančią cigaretę į ranką, K. D. įlaipinęs nukentėjusįjį atgal į E. M. automobilį vėl vertė skambinti pažįstamiems, prašant paskolinti pinigų. Matydamas, kad niekas nesutinka O. R. paskolinti pinigų, K. D. po 15-20 minučių (duomenys neskelbtini) aplinkoje vėl išlaipino O. R. iš automobilio, smogė alkūne O. R. į pilvą, stumdamas pargriovė, pargriuvusiam ne mažiau kaip vieną kartą spyrė, parvedęs atgal prie automobilio taikėsi spirti O. R. keliu į galvą, tuo pat metu prieš nukentėjusįjį smurtaujant E. M..
2022 m. vasario 15 d., apie 12-13 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, K. D. išlaipino O. R. prie miško, kartu su E. M. jį stumdė; mušė per kojas medžio šaka, pargriovė, pargriuvusiam ne mažiau kaip 6 kartus smogė alkūne į sprandą.
2022 m. vasario 15 d., po pietų, (duomenys neskelbtini) rajonų aplinkoje, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, K. D. išlaipino O. R. prie miško, kartu su E. M. nusivedė nukentėjusįjį į miško gilumą; ne mažiau kaip 7 kartus smogė pagaliu ir alkūne O. R. į kojas, pilvą ir veidą, ir jį pargriovė, tuo pat metu prieš nukentėjusįjį smurtaujant E. M.
2022 m. vasario 15 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaime, išlipdamas iš automobilio K. D. smogė kumščiu O. R. į veidą, reikalaudamas greičiau mąstyti apie eurus.
K. D. ir E. M. bendrais veiksmais O. R. sukeltas fizinis skausmas ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai - poodinės kraujosruvos ausyse, lūpose, nubrozdinimai krūtinės ląstoje, nudegimo žymės kairėje rankoje, kakle, liežuvyje. Dėl beveik parą trukusio neteisėto laisvės atėmimo, sistemingo fizinio smurto, bauginimo ir minėtų sužalojimų padaryta didelė žala nukentėjusiojo O. R. teisėms ir teisėtiems interesams.
E. M. neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir savavaldžiavo, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, tai yra 2022 m. vasario 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), E. M., siekdamas iš O. R. išreikalauti nenustatytos vertės skolą, įviliojo O. R. į savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, veikdamas bendrininkų grupe su K. D., smurtaudamas laikė O. R. šiame automobilyje ir prie jo, iki 2022 m. vasario 15 d., 17 val., tokiu būdu neteisėtai atimdamas nukentėjusiajam laisvę. Šiuo laikotarpiu - nuo 2022 m. vasario 14 d., 20 val. iki 2022 m. vasario 15 d., 17 val.- E. M. automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo O. R. po Klaipėdos ir Kretingos rajonus bei Klaipėdos miestą; siekdamas nukentėjusįjį įbauginti, grasino, kad skolos negrąžinus, skola padidės iki 1000 Eur, ir kas valandą didės po 100 Eur, privertė O. R. skambinti pažįstamiems ir prašyti paskolinti pinigų, ne mažiau kaip 5 kartus skirtingose maršruto vietose, ištempęs iš automobilio, O. R. mušė ir kitaip prieš jį smurtavo, reikalaudamas grąžinti skolą:
2022 m. vasario 14 d., apie 22-23 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) poilsio aikštelėje, O. R. pamėginus pabėgti, o K. D. šį pagavus ir sumušus, E. M. sugriebė O. R. už rankos ir prievarta įsodino atgal į savo automobilį.
2022 m. vasario 15 d., ryte, (duomenys neskelbtini) aplinkoje, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, E. M., užsidegęs cigaretę stebėjo, kaip K. D. ištempė O. R. iš automobilio, mušė, pargriovė, pargriuvusį spardė. Po to, kai O. R. nuo K. D. smūgio į pilvą iš skausmo sukniubo, E. M. pareikalavo O. R. atsistoti, užgesino degančią cigaretę į nukentėjusiojo plaštaką ir įlaipinęs nukentėjusįjį atgal į savo automobilį vėl vertė skambinti pažįstamiems, prašant paskolinti pinigų. Matydamas, kad niekas nesutinka O. R. paskolinti pinigų, E. M. po 15-20 minučių, (duomenys neskelbtini) kaimo aplinkoje vėl išlaipino O. R. iš automobilio, užsidegęs cigaretę stebėjo, kaip K. D. stumdo ir spardo pargriautą nukentėjusįjį, o šiam parvedus nukentėjusįjį prie automobilio, smogė kumščiu nukentėjusiajam į pilvą ir užgesino degančią cigaretę į nukentėjusiojo sprandą.
2022 m. vasario 15 d., apie 12-13 val. (duomenys neskelbtini) apylinkėse, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, E. M. išlaipino O. R. prie miško, kartu su K. D. jį stumdė, matydamas, kad K. D. daužo alkūne pargriautą nukentėjusįjį, reikalavo jį stotis, pats ne mažiau kaip vieną kartą trenkė kumščiu nukentėjusiajam į pilvą, jį pargriovė ir koja spausdamas prie žemės nukentėjusiojo koją, reikalavo vėl skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų.
2022 m. vasario 15 d., po pietų (duomenys neskelbtini) aplinkoje, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, E. M. išlaipino O. R. prie miško, kartu su K. D. nusivedė nukentėjusįjį į miško gilumą; stebėjo, kaip K. D. pagaliu mušė nukentėjusįjį per kojas ir pilvą, po to pats ne mažiau kaip 5 kartus smogė nukentėjusiajam kumščiu ir alkūne į pilvą ir kairę ranką. Stebėdamas, kaip K. D. alkūne ir kumščiu daužo pargriautam nukentėjusiajam pilvą, veidą, E. M. užsidegė cigaretę ir pareikalavęs nukentėjusįjį atsistoti ir iškišti liežuvį, užgesino degančią cigaretę į nukentėjusiojo liežuvį.
2022 m. vasario 15 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) kieme, E. M. spaudė replėmis O. R. dešinės rankos rodomąjį pirštą, grasindamas, jog neatgavęs skolos, kas valandą spaus vis kitą pirštą.
E. M. ir K. D. bendrais veiksmais O. R. sukeltas fizinis skausmas ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai - poodinės kraujosruvos ausyse, lūpose, nubrozdinimai krūtinės ląstoje, nudegimo žymės kairėje rankoje, kakle, liežuvyje. Dėl beveik parą trukusio neteisėto laisvės atėmimo, sistemingo fizinio smurto, bauginimo ir minėtų sužalojimų padaryta didelė žala nukentėjusiojo O. R. teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamasis E. M. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 44-52, 78, 81-82), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad O. R. buvo jo kambariokas, kartu nuomojosi butą. Jis gavo darbo pasiūlymą užsienyje ir prieš išvykdamas O. R. paprašė prižiūrėti jo katiną ir sutarė, kad paliks jam savo televizorių. Susitarė, kad kai grįš, katiną ir televizorių pasiims. Išvažiavo spalio pradžioje ir grįžo gruodžio mėnesį. Kai grįžo, neberado savo televizoriaus, katino ir kitų daiktų. Paaiškėjo, kad televizorių O. R. paliko kaip užstatą minėto buto savininkui, nes nemokėjo nuomos. Jo katiną jam atvežė pažįstamas, katinas buvo suluošintas, įbaugintas, katino uodega nejudėjo. Jis dėl to bandė su O. R. susisiekti, tačiau jis jį ignoravo. Kai atvažiavo dirbti į Klaipėdą, susitiko su A. S. Bendraudamas su A. sugalvojo, kad reikia O. paprašyti, kad grąžintų televizorių arba sumokėtų už jį pinigus. Kartu su A. nuvažiavo pas O., išlindo O. tėvas, kuris paskambino sūnui ir O. nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Tada jis nuvažiavo ir O. pasiėmė. Kai atvažiavo pas O., šis išlindo iš laiptinės su draugu. Jis O. liepė sėsti į mašiną. Automobilyje buvo ir A. S.. Galvojo, kad O. R. jam grąžins pinigus arba susitars su nuomotoju, kad grąžintų televizorių. K. D. įsėdo į automobilį, kai atvažiavo jo pasiimti, buvo jau tamsu. Paskambino K. D., kad šis prisijungtų prie jų dėl skaičiaus. Nežino, ar K. suprato, kodėl jis pas jį atvažiavo. Iki įvykio K. pažinojo O. R. Iki K. įsėdant į automobilį, jis jokių veiksmų su O. neatliko. Kol važiavo, O. žadėjo grąžinti pinigus. Jis vairavo automobilį, važinėjo visur be jokio plano. Į poilsio aikštelę nuvažiavo ir sustojo, nes O. norėjo atlikti gamtinius reikalus. Tada O. pabandė pabėgti, tačiau jį pagavo K. ir sudavė O. į veidą. K. O. parvedinėjo link mašinos, o jis ėjo link jų abiejų ir padėjo K. parvesti O. į automobilį. Visą naktį važinėjosi automobiliu. Ryte atsidūrė (duomenys neskelbtini). Kai sustojo, O. išlipo ir rūkė kartu su jais. Atsimena, kad K. sudavė O., o jis užgesino cigaretę į O. ranką. O. sakė, kad skauda, atrodė išsigandęs, prašė, kad parvežtų jį atgal pas draugą, sakė, kad sugalvos kaip grąžinti pinigus. Paskui nusivežė O. prie miško. Jis O. trenkė kumščiu, o K. su šaka trenkė O., nepamena į kurią kūno vietą. Nepamena, kaip vedėsi O. į miško gilumą. Kiekvieno sustojimo metu buvo panaudotas smurtas prieš O., kaltinime teisingai nurodyti jo smurtiniai veiksmai atlikti O. R.. K. taip pat reikalavo O. atiduoti pinigus jam (E.). Kai sustojo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jis replėmis spaudė O. pirštą, reples atnešė pažįstamas G., kuriam buvo paskambinęs K. Nepamena, kuris iš jų prašė atnešti reples. Kai suspaudė pirštą, O. R. rėkė iš skausmo ir prašė nustoti. Parvežė O. namo, į (duomenys neskelbtini). Nusprendė jį parvežti, nes pamatė, kad niekas nevyksta, pagailo O., iki parvežimo namo dar sustojo kavinėje ir nusipirko valgyti. Pusę porcijos atidavė O., davė atsigerti. Po įvykio susirašė su O., ir atlygino jam žalą su K. sumokėdami po 250 Eur, taip pat atlygino (duomenys neskelbtini) kasos ieškinį. Tyrėja sakė, kad jo televizorius yra komisariate, norėtų, kad televizorius būtų jam grąžintas. Savo elgesį vertina labai blogai. O. atsiprašė, klausė, kaip jis jaučiasi. Televizorius jam buvo padovanotas 2015-2016 metais. Jeigu parduotų, gautų ne daugiau kaip 100 Eur. Išvažiuodamas dirbti į užsienį, jis O. paliko 50 Eur katino maistui ir kraikui bei nurodė, kad jei šis nebegalės katinu rūpintis, tegul paskambina jo tėvams, kurie katiną pasiimtų. Katiną O. paliko, nes juo pasitikėjo. O. sakė, kad nieko katinui nedarė ir nieko dėl jo sužalojimų nežino. Kai vežiojo O. automobiliu, iš jo reikalavo 100 Eur, po to suma buvo pakilusi iki 1000 Eur. A. ir G., kol buvo automobilyje, jokių veiksmų prieš O. neatliko. Jis K. neprašė ir jo neragino, kad šis atliktų kažkokius veiksmus prieš O., prašė, kad nustotų mušti O.
Kaltinamasis K. D. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 119-123, 132), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad E. viską papasakojo teisingai. Prieš E. jį paimant, G. Klaipėdoje buvo išlipęs iš E. automobilio. O. pažinojo per E., buvo lankęsis jų nuomojamame bute. Įvykio dieną E. jam parašė ir pasiūlė susitikti. E. jam buvo papasakojęs apie televizorių ir katiną. E. pas jį atvažiavo apie 21.30 val. Jokių planų E. jam nerašė. Kai atvažiavo, jis su A. S. sėdėjo automobilio gale, o E. su O. sėdėjo priekyje. Iš pradžių buvo netikėta, bet įsėdęs į automobilį suprato, kas čia vyksta. Jis negirdėjo, ką kalbėjo E. su O. E. viską teisingai papasakojo dėl jo prieš O. atliktų veiksmų. Tarp jo ir O. buvo pokalbis, bet nepamena, ką tiksliai kalbėjo. Jis O. klausinėjo dėl jo skolos. G. N. tuo metu nebuvo, jį paleido Klaipėdoje, prieš atvažiuojant pas jį. Kai sustojo poilsio aikštelėje ir O. bandė pabėgti, jis O. pagavo, sudavė jam į galvą ir į pilvą, nes bandė pabėgti, tada abu su E. už parankių parvedė O. į automobilį. Važinėjo automobiliu, tačiau negali pasakyti, kur tiksliai buvo sustoję. Buvo užsukę į degalinę cigarečių nusipirkti, mačiau visus kartus, kai E. į O. užgesino cigaretes. Jam E. nesakė, kiek O. jam skolingas. Važinėjimo metu skola buvo pakilusi iki 1000 Eur. Važinėdami buvo sustoję, ir nuo 6 val. iki 8 val. ryto buvo nusnūdę. Pripažįsta, kad sudavė O. pagaliu į kojas, paskui metė į jį pagalį. Matė E. veiksmus prieš O. Kai jam parašė G. P., kad gali privažiuoti pasiimti skolos, jie automobiliu nuvažiavo pas G. E. paprašė paklausti G., ar šis turi reples. Kai atvažiavo, G. atnešė reples. E. tomis replėmis spaudė O. pirštą, matė, kad O. skaudėjo. Jį prie namų paleido apie 4-5 val. Prieš išlipdamas jis O. sudavė ir jam pasakė, kad greičiau mąstytų apie eurus. Su O. po įvykio buvo susitikęs prie (duomenys neskelbtini), atidavė jam pinigus ir atsiprašė. Savo elgesį vertina labai blogai. Negali paaiškinti, kodėl taip aktyviai smurtavo, nors E. jį ir stabdė. Žinojo, kad O. negrąžins skolos, nežino, kodėl smurtavo, negali pasakyti, kas jam buvo tą dieną.
Kadangi abu kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kaltinamiesiems, įrodymų tyrimą nutraukė. Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolo, nukentėjusiojo O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad O. R. nuo 2021 m. birželio kartu su E. M., A. S. ir G. N. nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 1 d., išvažiuodamas į užsienį, E. M. paliko O. R. pasaugoti daiktus, tarp kurių buvo televizorius „Grundig 26 VLC“. 2021 m. spalio 16 d., persikraustydamas į kitą butą, (duomenys neskelbtini), O. R. pasiėmė su savimi ir E. M. daiktus. Kol E. M. buvo išvykęs, O. R. prižiūrėjo jo katiną. Kai 2021 m. gruodžio pradžioje neturėjo iš ko sumokėti nuomos, buto savininkas J. B. pasiėmė E. M. televizorių ir pasakė, kad atiduos, kai sumokės jam 100 Eur. 2021 m. gruodžio viduryje, grįžęs iš užsienio, E. M. prašė grąžinti daiktus. Sužinojęs apie prarastą televizorių, O. R. grasino. 2021 m. sausio pabaigoje, E. M. daiktus iš O. R. pasiėmė A. S.. Po to, E. M. jam rašė žinutes, skambino. Į skambučius neatsiliepdavo, parašydavo, kad nėra namie, bet E. M. su A. S. vis tiek du kartus važiavo pas jį į namus. 2022 m. vasario 14 d., neradę jo namie (duomenys neskelbtini), E. M. su A. S. ir G. N.apie 20 val. atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini), automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo E. M.. E. M. pasakė jam lipti į automobilį pašnekėti. Klausė, ar reikės parvežti atgal. Nieko blogo nepagalvojęs, įlipo. Manė, kad pakalbės ir tiek. Bevažiuojat E. M. pradėjo sakyti, kad iki 22 val. jis turi jam sumokėti 200 Eur už pradangintą televizorių ir grąžinti 100 Eur skolą A. S.. Tokią sumą A. S. tikrai buvo skolingas, tačiau A. S. jo neprašė grąžinti skolą. G. N. kažką tik bendrai užsiminė, kad reikia grąžinti skolas. Skambino pažįstamiems, prašydamas paskolinti pinigų. Apie 22 val. E. M. parvežė namo G. N., ir iš namų pasiėmė K. D.. Prašė E. M. parvežti jį namo, šis sakė, kad nepaleis, kol iki 22 val. neatiduos 300 Eur. Toliau važinėjantis, E. M. pradėjo sakyti, kad nepaleis, kol negrąžins pinigų; kad dabar suma pakils iki 1000 Eur, ir toliau kas valandą kils dar po 100 Eur. Po 22 val., nuvežtas į kažkokią aikštelę, bandė pabėgti, pasakęs, kad eina atlikti gamtinių reikalų. K. D. jį pasivijo, smogė kumščiu į veidą ir pilvą. Kai nuo smūgių kluptelėjo, abu su E. M. jį pakėlė ir nuvedė prie automobilio. E. M. liepė jam atiduoti telefoną, pasiėmęs pasidėjo jį šalia savęs prie pavarų svirties. Apie 24 val. E. M. nuvežė A. S. į kažkokią sodybą, po to nuvažiavo į degalinę. Būdamas degalinėje nebandė bėgti, bijojo vėl būti sumuštas, tino ir skaudėjo dešinys skruostas. Po to vėl prašėsi paleidžiamas, žadėjo grąžinti skolą, bet E. M. su K. D. nereagavo, reikalavo grąžinti tuoj pat. Apie 3-4 val. visi sumigo automobilyje netoli sodybos, kurioje išlaipino A. S.. Pabudęs apie 8 val., E. M. vėl klausinėjo, iš kur gaus pinigų. Vėl skambino ir rašė pažįstamiems, bet niekas nesutiko paskolinti. E. M. sakė, kad jo skola dabar jau 5000 Eur, nes daug kuro sunaudojo jį bevežiodamas. Nuvežęs kažkur prie žvyrkelio (duomenys neskelbtini), E. M. liepė lipti iš automobilio. Išlipusiam K. D. smogė kumščiu į veidą, pargriovė, pargriuvusį spardė. Sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, sukėlė skausmą. Kai K. D. liovėsi mušti, E. M. užgesino degančią cigaretę į jo kairės plaštakos viršutinę pusę, sukėlė skausmą. Visiems sulipus į automobilį, vėl prašinėjo visų pažįstamų paskolinti pinigų. Kai niekas nesutiko paskolinti, jį vėl išlaipino iš automobilio ir mušė - smogė ne mažiau kaip 5 kartus, sukėlė skausmą. Po to E. M. užgesino degančią cigaretę jam į sprandą. Vėliau dar kelis kartus buvo (išlaipintas) ir mušamas kitose vietose. E. M. užgesino degančią cigaretę jam į liežuvį. Kažkuriuo metu buvo mušamas miške pagaliu. Kažkuriuo metu buvo trumpam parvežę K. D. pavalgyti. Toliau važinėjantis juodu vėl reikalavo mąstyti, iš kur gauti pinigų. Nuvažiavęs pas kažkokį pažįstamą (duomenys neskelbtini), E. M. paprašė atnešti reples. Kai nepažįstamas apie 20 metų jaunuolis atnešė reples, E. M. suspaudė jomis jo dešinį pirštą, sukėlė skausmą. Po to E. M. parvežė K. D. namo. Vėl prašė E. M. paleisti, šis sakė, kad kai bus 300 Eur, tada paleis. Parvežęs jį į (duomenys neskelbtini), E. M. liepė paskambinti seseriai K. R., kad ši pravestų pinigus už jo parvežimą namo. Kai pinigai buvo pravesti, E. M. parvežė jį namo. Lauke kalbėjosi su jo tėvu, sakė tėvui, kad jis visiems yra skoloje apie 6000 Eur; rašė ant lapo jo skolas, paliepęs jam jas padiktuoti. Po įvykio apie savaitę laiko jautė skausmą dėl sumušimų, buvo sunku judėti. Į gydymo įstaigas nesikreipė, nedarbingumo išmokų negavo, tuo metu nedirbo. Po įvykio K. D. ir E. M. sumokėjo jam po 250 Eur. Turtinės žalos iš jų nereikalauja, neturtinė jam atlyginta, ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 1-4, 38-43, 50).
Iš nukentėjusiojo O. R. apžiūros bei teismo medicinos eksperto R. P. atliktos medicininių dokumentų apžiūros protokolų nustatyta, jog apžiūros metu ant nukentėjusiojo O. R. užfiksuoti tokie sužalojimai - užfiksuotos poodinės kraujosruvos ausyse, lūpose, nubrozdinimai krūtinės ląstoje, nudegimų žymės kairėje rankoje, kakle, liežuvyje. Sužalojimai padaryti kietu, buku, bukabriauniu daiktu trauminiu smūginiu bei dinaminiu poveikiu bei aukštos temperatūros poveikiu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais bei dinaminiais poveikiais, tame tarpe daiktais, pasižyminčiais aukšta temperatūra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 76-82, 93-95).
Liudytojas D. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. vasario pradžioje pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo trys nepažįstami vaikinai, kurie ieškojo jo sūnaus O. R. ir sakė, kad nori su juo pasikalbėti apie skolas. 2022 m. vasario 14 d., apie 16 val. tuo pačiu automobiliu vėl pas jį atvažiavo tie patys vaikinai, vėl teiravosi sūnaus. Paskambinęs sūnui, davė vienam iš vaikinų su juo pasikalbėti, vaikinai išvažiavo. 2022 m. vasario 15 d., apie 22 val. vienas iš tų vaikinų to pačiu automobiliu parvežė sūnų namo. Sūnus buvo sumuštas, sakė, kad dėl 1000 Eur skolos. Tai pamatęs, pranešė policijai (1 t., b. l. 119-120).
Liudytojas A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, parodė, kad 2022 m. vasario mėn., apie 10 ryto jam paskambinęs E. M. pasiūlė pasivažinėti, kol jis dirba išvežiodamas maistą. Apie 15 val. prie jų prisijungė G. N.. Dar apie valandą vežiojo maistą, po to E. M. pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), ieškoti O. R., kuris nekelia telefono. Neturėjo ką veikti, todėl važiavo kartu. Nuvažiavus į O. R. namus (duomenys neskelbtini), į lauką išėjo O. R. tėvas. Paskambinęs sūnui, davė telefoną E. M. kalbėti, E. M. susitarė su O. R. susitikti Klaipėdoje. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) nesitarė, ką kalbės ir veiks su O. R.. Žinojo, kad O. R. susargdino E. M. katiną ir atidavė užstatui E. M. televizorių. Jam pačiam O. R. taip pat buvo skolingas 100 Eur, bet važiuodamas pas jį nesiruošė kalbėti apie šią skolą. Susitikęs su O. R., E. M. klausė jo, ar šis niekur neskuba, ar gali su jais pasivažinėti. Šis sutiko. Kur važiavo ir ar buvo kalba apie skolas, nepamena. Naršė telefone, žaidė. Apie 21 val. 30 min. parvežė G. N. prie namų ir jis išlipo. Paskambinę klasiokai jam pasiūlė švęsti šimtadienį, todėl jis paprašė E. M. jį nuvežti į sodybą Kretingos rajone ir šis sutiko. Apie 22 val. E. M. iš kažkokio kaimo Klaipėdos rajone, prieš tai paskambinęs telefonu, paėmė K. D.. Jis tuo metu naudodamas belaidę ausinę, telefone klausėsi muzikos, bendravo su draugais, žaidė žaidimus, todėl nesiklausė, ką E. M. ir K. D. kalbėjo su O. R.. Sustojus kažkokioje aikštelėje, visi trys išlipo. Grįžo po 20 minučių. Sulipus į automobilį, E. M. klausė O. R., kaip šis ketina jam grąžinti skolą. O. R. sakė, kad neturi darbo, bet skolą grąžins. Būnant aikštelėje jam paskambinę draugai pasakė, kad jau gali atvažiuoti į sodybą, Pakeliui sustojo degalinėje, užpylė E. M. degalų. Apie vidurnaktį išlipęs iš E. M. automobilio, nuėjo švęsti. Kas toliau vyko tarp E. M., O. R. ir K. D., sužinojo tik po poros dienų. Pats prieš O. R. nesmurtavo. Skolą grąžinti nei pats O. R. prašė, nei prašė, kad tai už jį padarytų kas nors kitas (1 t., b. l. 186-188).
Liudytojas G. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 14 d., apie 18 val., susitiko su E. M. ir A. S., išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) automobiliu, kurį vairavo E. M.. E. M. važiavo į (duomenys neskelbtini), sakė, kad nori pasikalbėti su O. R. apie skolas. Nuvažiavus į kažkokią sodybą už (duomenys neskelbtini), E. M. į kiemą išėjusiam O. R. tėvui sakė, kad nori pasikalbėti su O. R.. Tėvas paskambino sūnui, šis sakėsi esąs Klaipėdoje. Grįžę į Klaipėdą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), sutiko O. R.. E. M. jo klausė, ar gali pasikalbėti, siūlė pasivažinėti, O. R. sutiko, tuo metu galėjo būti apie 20 val. Išvažiavę iš Klaipėdos, važiavo link (duomenys neskelbtini). Sustojus prie miškelio kažkur (duomenys neskelbtini), išlipo gamtiniu reikalu. Kai grįžo į automobilį, E. M. kalbėjo su O. R., kada šis grąžins skolą. Kalba ėjo apie kažkokį E. M. televizorių, kurį O. R. „praganė“ E. M. išvykus į užsienį. E. M. pareikalavus, O. R. prisijungė prie banko, rodė, kad sąskaitoje yra - 300 Eur, sakė, kad skola susikaupė nesumokėjus už telefoną. Sakė O. R., kad nereikia prisiskolinti, jei nebeina skolų grąžinti. A. S. naršė telefone ir apie skolų grąžinimą nekalbėjo. Apie 21 val. jį parvežė namo. Manė, kad ir O. R. taip pat bus parvežtas namo. Apie tai, kad jis nebuvo parvežtas ir buvo mušamas, sužinojo po kelių dienų (1 t., b. l. 124-126).
Liudytojas G. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. jam būnant Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), paskambino K. D. ir jo prašė grąžinti 10 Eur skolą, po to paskolinti reples. Nieko blogo nepagalvojęs, išnešė į kiemą reples. K. D. atvažiavo su E. M.. E. M. automobilyje „Volvo“ buvo ir iš matymo pažįstamas O. R.. Kai pro langą padavė E. M. reples, šis sakė, kad jas grąžins kitą dieną, ir pasiūlė lipti į automobilį. Kalbėdamasis su K. D. pamatė, kad E. M. trinktelėjo replėmis ar suspaudė jomis O. R. pirštus, šis suaimanavo. Girdėjo, kaip E. M. liepė O. R. skambinti seseriai ir pasiskolinti pinigų. Pamatęs, kad jie čia aiškinasi santykius, lipo lauk (1 t., b. l. 149-151).
Liudytojas A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. pradžioje su O. R. buvo namie (duomenys neskelbtini). Vakare O. R. išėjo iš jo namų susitikti su kažkokiu draugu ir negrįžo. Į vėliau parašytą žinutę, ar grįš, atsakė: „nežinau“. Apie 23 val. O. R. parašė, klausdamas, ar gali paskolinti pinigų, sakė nori išvažiuoti į užsienį. Atsakė, kad neskolins, nes nuo 2021 m. jau buvo skolingas 300 Eur. Kitą rytą skambino O. R. per „Messenger“ programėlę pasakyti, kad šis pas jį paliko pakrovėją. Atsiliepęs kitas asmuo sakė, kad atvažiuos vakare ir paims. Apie 19-20 val. jam vėl paskambino tas pats asmuo, sakė, kad parvažiuoja su O. R.. Išėjęs į lauką matė, kad O. R. eina raišuodamas, sakėsi, kad skauda koją. O. R. parvežęs jo draugas klausė O. R., ar jis lieka, ar parvežti namo. Iš pradžių O. R. sakė, kad lieka, vėliau išvažiavo (1 t., b. l. 131-132).
Liudytoja J. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario mėnesį vakarėjant su A. K. važiavo į (duomenys neskelbtini) plovyklą plauti A. K. automobilio. Ten susitiko su E. M., kuris nuplovė A. K. automobilį. E. M. automobilyje „Volvo“ matė sėdintį anksčiau porą kartų matytą jaunuolį, kurio vardo nepamena. Vėliau su E. M. ir tuo pačiu jaunuoliu susitiko prie (duomenys neskelbtini), važiavo į degalinę. Girdėjo, kad E. M. sakė, kad jaunuolis jam ir kitiems žmonėms skolingas. A. K. siūlė susirašyti dokumentus dėl skolos. Nematė, kad jaunuolis būtų sužalotas, kalbų, kad jis buvo mušamas, negirdėjo (1 t., b. l. 143-144).
Liudytoja A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 14 d. vakare prašė E. M. atvežti valgyti, šis sakė, kad negali, nes su A. S., K. ir O. ar O. važinėjasi ir kalbasi dėl skolos. 2022 m. vasario 15 d., apie 16 val. 30 min. paskambino E. M. paprašyti, kad nuplautų jos automobilį. Susitiko plovykloje prie „B“. E. M. atvažiavo savo automobiliu „Volvo“. Automobilyje buvo ir iš matymo pažįstamas vaikinas, vadinamas O. ar O. Nuplovusi automobilį, važiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Ten buvo su J. V., atvažiavo ir E. M. Kartu su J. V. sulipusios į E. M. automobilį važiavo į degalinę. Su E. M. buvęs vaikinas neatrodė išsigandęs. Patarė E. M. susirašyti skolos raštelį. Kad E. M. vaikiną vežiojasi nuo vakar, nesuprato (1 t., b. l. 137-138).
Liudytoja K. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 14 d., apie 20 val. 23 min. jai parašė A. S. Sakė, kad pasiėmė jos pusbrolį O. R. pakalbėti dėl skolų ir katino. Nenustebo, nes žinojo, kad O. turi skolų, bet nieko blogo nepagalvojo. 2022 m. vasario 14 d., 23 val. 36 min. gavo O. R. žinutę su klausimu: „Ar esi?“. Atsakė jam tik kitą dieną, 12 val. 17 min. Po to jai iš O. paskyros paskambino E. M. Klausė jos, kiek O. R. jai skoloje. Pasakė, kad 100 Eur. Į tai E. M. atsakė, kad dabar O. R. jai bus skolingas 300 Eur, o jam vietoje 200 Eur grąžins 1000 Eur ir suma kils. Tą patį vakarą, apie 21 val. 53 min. vaizdo skambučiu su ja kalbėjęs O. R. buvo ištinęs, sakė, kad jį mušė, spardė, degino cigarete E. M. ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168-170).
Liudytoja K. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario mėnesį su E. P. buvo (duomenys neskelbtini). Kai pažįstami ir giminaičiai pradėjo teirautis, kas nutiko jos broliui O. R., kad jis visų prašinėja paskolinti pinigų, ji paskambino broliui. Po kelių skambučių atsiliepė E. M.. Sakė, kad O. R. jam ir kitiems yra skolingas 6000 Eur. Sakė, kad visur O. vežiojo ir nebeturi degalų. E. P. pravedė 50 Eur į E. M. (duomenys neskelbtini). Grįžęs brolis jai parašė, kad buvo mušamas, deginamas cigarete, su replėmis spaudžiami pirštai (1 t., b. l. 156-157).
Liudytojas E. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 15 d. vakare K. R. brolio prašomas pravedė 50 Eur į kartu su O. R. buvusio vyriškio (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nes vyriškis sakė, kad nebeturi degalų, kad galėtų parvežti O. R. namo (1 t., b. l. 162-163).
Liudytojas J. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2021 m. spalio mėnesio jaunuolis O., kurio pavardės nepamena, nuomojosi jo butą (duomenys neskelbtini). Kai trečią mėnesį nuo nuomos pradžios jaunuolis nesumokėjo nuompinigių, liepė jaunuoliui išsikelti ir palikti užstatą, garantuojant, kad sumokės nesumokėtus 300 Eur. Jaunuolis pasakė, kad gali pasiimti televizorių „Grundig“. Kad televizorius jaunuoliui nepriklauso, nežinojo (1 t., b. l. 194-195).
E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio kieme E. M. parodė vietą prie pirmos laiptinės, kur į automobilį įsisodino O. R. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kieme parodė, kad ties pastato pietiniu kampu buvo pasistatęs automobilį, kur replėmis spaudė O. R. pirštus. Parodęs aikštelę (duomenys neskelbtini), E. M. paaiškino, kad sustojęs šioje aikštelėje kabėjosi su O. R. apie skolų grąžinimą. Parodęs sustojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini), E. M. aiškino, kad išlipęs iš automobilio, O. R. čia bandė bėgti, ir buvo K. D. sumuštas. (duomenys neskelbtini), E. M. parodė sodybą ir paaiškino, kad į ją buvo atvežęs A. S. ir netoli jos pasistatęs automobilį jame miegojo (2 t., b. l. 57-59).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad J. B. pateikė televizorių „Grundig“ (2 t., b.l. 1-4), kurio apžiūra užfiksuota daiktų apžiūros protokole (2 t., b.l. 5-11), po apžiūros televizorius pagal 2022 m. rugpjūčio 17 d. kvitą serija BBB Nr. 042319 22/779 perduotas saugoti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (2 t., b.l. 12-14).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Pagal šio straipsnio antrąją dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti veikos požymiai yra alternatyvūs ir atsakomybė kyla už bent vienos iš jų padarymą, t. y.: arba už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą panaudojant smurtą, arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2012).
BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-P-183/2012, 2K-127/2014, 2K-177/2014, 2K-351/2014). Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktūrą, didele žala laikytina ne tai, kad nukentėjusysis patiria tik diskomfortą dėl kaltininko veiksmų, bet, pavyzdžiui, tai, kad jis praranda saugumo jausmą, kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobūdžio situacija.
Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad E. M. ir K. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bendrais veiksmais neteisėtai atėmė nukentėjusiajam O. R. laisvę ir savavaldžiavo, panaudodami psichinę prievartą bei fizinį smurtą, tai yra 2022 m. vasario 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), E. M., siekdamas iš O. R. išreikalauti nenustatytos vertės skolą, įviliojo O. R. į savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), K. D., E. M. kvietimu įsėdęs į E. M. vairuojamą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį E. M. jau anksčiau buvo įviliojęs O. R., palaikydamas E. M. sumanymą prievarta išreikalauti iš O. R. nenustatytos vertės skolą, veikdami bendrininkų grupe, savavališkai vykdė šią tariamą E. M. teisę. E. M. ir K. D., veikdami bendrininkų grupe, smurtaudami laikė O. R. automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo iki 2022 m. vasario 15 d. (K. D. iki 16 val., o E. M. iki 17 val.), tokiu būdu neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę. Šiuo laikotarpiu K. D. ir E. M., veikdami bendrininkų grupe, automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo O. R. po (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos miestą, siekdami nukentėjusįjį įbauginti, grasino, kad skolos negrąžinus, skola padidės iki 1000 Eur, ir kas valandą didės po 100 Eur, privertė O. R. skambinti pažįstamiems ir prašyti paskolinti pinigų, ne mažiau kaip penkis kartus skirtingose kaltinime nurodytose maršruto vietose ištempę O. R. iš automobilio mušė ir kitaip kaltinime nurodytais būdais prieš nukentėjusįjį smurtavo, reikalaudami grąžinti skolą. K. D. ir E. M. bendrais veiksmais O. R. sukeltas fizinis skausmas ir padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai - poodinės kraujosruvos ausyse, lūpose, nubrozdinimai krūtinės ląstoje, nudegimo žymės kairėje rankoje, kakle, liežuvyje. Dėl beveik parą trukusio neteisėto laisvės atėmimo, sistemingo fizinio smurto, bauginimo ir minėtų sužalojimų padaryta didelė žala nukentėjusiojo O. R. teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai pagrįstai įvardinti kaip didelė žala nukentėjusiojo O. R. teisėms ar teisėtiems interesams, nes iš kaltinamiesiems inkriminuotų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tokia žala nukentėjusiajam buvo padaryta: nukentėjusiajam kaltininkų veiksmais buvo ne tik sukurta bauginančio pobūdžio situacija, nukentėjusysis prarado saugumo ir patyrė diskomforto jausmą ne tik dėl raginimo grąžinti skolą, nukentėjusysis buvo mušamas, prieš jį buvo kitaip smurtaujama, abiejų kaltinamųjų veiksmais jam padaryti įvairūs kūno sužalojimai, kurie eksperto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, dėl patirtos prievartos ir jos poveikio nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala. Toks pakankamai intensyvios prievartos vertinimas atitinka teismų praktikoje detalizuojamos didelės žalos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014 ir kt.).
BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pažymėtina, jog konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).
Nagrinėjamu atveju iš aptartų įrodymų matyti, kad bendrininkų K. D. ir E. M. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį bei psichinį smurtą nukentėjusiojo O. R. atžvilgiu. K. D. su E. M. kartu siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato savo veiksmų pobūdį. Abu kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, bendrai dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (savavaldžiavimą bei neteisėtą laisvės atėmimą). Neteisėtas laisvės atėmimas (nukentėjusiojo vežiojimas automobiliu prieš jo valią), taip pat smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu truko tam tikrą laiko tarpą, todėl kaltinamieji neabejotinai suprato bendrais veiksmais tiek savavaldžiaujantys prieš nukentėjusįjį, tiek neteisėtai atėmę jam laisvę.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padarę nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jie įvykdė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bausmių kaltinamiesiems skyrimo ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus – vieną nusikaltimą žmogaus laisvei ir vieną nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abu nusikaltimai baigti. Nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi. Teismas įvertina, jog byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. M. – nevedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu atleistas nuo BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (2 t., b.l. 24-32). Nukentėjusysis O. R. ikiteisminio tyrimo metu pretenzijų kaltinamajam neturėjo, patvirtino, kad žala jam atlyginta, be to, įvertinama ir tai, kad kaltinamasis E. M. atlygino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant BK 146 straipsnio 2 dalies bei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, jo dydį už atskiras veikas nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kaltinamojo E. M. nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Kadangi kaltinamasis E. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vertindamas kaltinamojo E. M. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis E. M. anksčiau neteistas (buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už neatsargų nusikaltimą), padarė du apysunkius nusikaltimus, kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam O. R. ir pastarasis pretenzijų kaltinamajam neturi. Be to, kaltinamasis atlygino žalą ir (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba. Aptartų aplinkybių visuma teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad toks kaltinamojo elgesys buvo atsitiktinis ir bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl galima jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus – vieną nusikaltimą žmogaus laisvei ir vieną nusikaltimą valdymo tvarkai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Abu nusikaltimai baigti. Nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi. Teismas įvertina, jog byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas K. D. padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. D. – nevedęs, mokosi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau nusižengimai nėra smurtiniai (2 t., b.l. 101-103). Nukentėjusysis O. R. ikiteisminio tyrimo metu pretenzijų kaltinamajam neturėjo, patvirtino, kad K. D. jam žalą atlygino.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant BK 146 straipsnio 2 dalies bei BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas ir prokurorės siūlomas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, jo dydį už atskiras veikas nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį. Kaltinamojo K. D. nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Kadangi kaltinamasis K. D. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, vertindamas kaltinamojo K. D. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą ir šiam kaltinamajam. Kaltinamasis K. D. anksčiau neteistas, padarė du apysunkius nusikaltimus, kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam O. R. ir pastarasis pretenzijų kaltinamajam neturi. Duomenų apie ankstesnius kaltinamojo smurtinius teisės pažeidimus byloje nėra, kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi. Aptartų aplinkybių visuma teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad toks kaltinamojo elgesys buvo atsitiktinis ir bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl galima jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelių) paėmimas (2 t., b.l. 85-89, 135-139), naikintinos, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – televizorius „Grundig“, kuris saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą BBB Nr. 042319 (2 t., b.l. 2), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui E. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
(duomenys neskelbtini) atsisakius byloje pareikšto 42,64 Eur dydžio civilinio ieškinio (1 t., b.l. 103-104, 115-116), kaltinamajam E. M. šią žalą atlyginus, civilinis procesas dėl minėto ieškinio nutraukiamas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus paskirto advokato V. Š. padėjėja D. T. ikiteisminio tyrimo metu teikė nukentėjusiajam O. R. teisines konsultacijas, susipažino su byla (1 t., b.l. 65-74, 2 t., b.l. 157-193). Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, patirta dėl nukentėjusiajam O. R. ikiteisminio tyrimo metu suteiktos teisinės pagalbos sudaro 136 Eur. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam O. R. suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir teismui pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus, įvertinęs patirtų išlaidų sumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Valstybės turėtos išlaidos už nukentėjusiajam O. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų K. D. bei E. M., tai yra po 68 Eur iš kiekvieno kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
K. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir K. D. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. D. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, K. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
K. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
E. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. M. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje.
E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Byloje saugomas E. M. ir K. D. asmens tapatybės korteles jiems grąžinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – televizorių „Grundig“, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui E. M..
Priteisti iš kaltinamųjų K. D. ir E. M. valstybei po 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) iš kiekvieno nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Procesą pagal (duomenys neskelbtini) pareikštą 42,64 Eur dydžio civilinį ieškinį nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.