Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.14.9.1; 1.2.18.11; 1.2.29.1.1; 2.1.9.1; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2020 m. gruodžio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „L.“ ir UAB „G.“ direktore, teista:

1) 2013 m. liepos 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;

2) 2014 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, 8 MGL dydžio bauda. Paskirta bausmė, remiantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė - 15 MGL dydžio bauda;

3) 2014 m. rugsėjo 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, 16 MGL dydžio bauda;

4) 2019 m. sausio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 287 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 16 MGL dydžio (602,41 EUR) bauda, galutinė subendrinta bausmė – areštas 40 parų ir 16 MGL dydžio (602,41 EUR) bauda, arešto bausmę atlikusi,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji Z. D. aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 redakcija) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą ir išsaugojimą, faktiškai bendrovės veiklai nevadovavo, o bendru susitarimu faktinį vadovavimą perleido sutuoktiniui A. D. (šiuo metu miręs), kuris laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d., nebūdamas UAB „A.“ darbuotoju ir atlikdamas šioje bendrovėje praktiką, buvo faktiškai įmonę UAB „A.“ valdančiu vadovu – priimančiu asmenis į darbą, duodančiu nurodymus darbuotojams, mokančiu jiems atlyginimus, realiai valdančiu bendrovės kasą, jame esančias pinigines lėšas, sprendžiantis šių lėšų panaudojimą, sudarantis rašytines ir žodines sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis bendrovės vardu bei kitaip ją atstovaujantis, o laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d. būdamas įdarbintas šios bendrovės darbuotoju, toliau faktiškai vadovavo įmonės veiklai, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. nepatvirtino UAB „A.“ apskaitos politikos, nepaskyrė bendrovės buhalterio, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. neteikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „D.“ dokumentų, reikalingų buhalterinei apskaitai tvarkyti, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 21 straipsnį, kuriame nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas ir, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingą buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą ir išsaugojimą, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d., būdama įmonės vadove, nekontroliavo faktiškai įmonei vadovavusio A. D. ir įmonės tvarkomos buhalterinės apskaitos šiomis aplinkybėmis:

- įmonės apskaitoje neįvertinta maitinimo pajamos, nemažiau kaip 3 249,06 EUR, kurios gautos grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų, šios piniginės lėšos neapskaitytos restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, neišduoti kasos kvitai, nesurašyti pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys dokumentai:

nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, A. A. už maitinimą sumokėti 120 EUR;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota UAB „A.“ suteiktų maitinimo paslaugų už 1 075,93 EUR, už kurias buvo atsiskaityta pervedant lėšas į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“:

2017 m. spalio 4 d. UAB „B.“ atlikto 87,75 EUR mokėjimo pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 0218,

2017 m. spalio 16 d. UAB „C.“ atlikto 102,85 EUR mokėjimo pagal 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 7, 2017 m. lapkričio 10 d. atlikto 54,95 EUR mokėjimo pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 8,

2017 m. lapkričio 21 d. UAB „B.“ atlikto 680,38 EUR mokėjimo pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY Nr. 12 ir 2017 m. lapkričio 10 d. atlikto 150 EUR mokėjimo pagal PVM sąskaitą – faktūrą SKY Nr. 13;

- tvarkomoje apskaitoje neregistruotas MB „E.“ 108,05 EUR įsiskolinimas UAB „A.“ pagal 2017 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY9;

- tvarkomoje apskaitoje neregistruota UAB „K.“ suteiktų maitinimo paslaugų, už kurias UAB „K.“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, į A. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“, 2018 m. sausio 3 d. pervedė 170 EUR, 2018 m. sausio 18 d. pervedė 200 EUR, iš viso – 370 EUR;

- tvarkomoje apskaitoje neregistruota mokėjimų 966,16 EUR, atliktų iš A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančios UAB „P.“, už UAB „A.“ gautas prekes ir paslaugas:

2017 m. lapkričio 23 d. į UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASV1119 pervestų 36,30 EUR,

2017 m. gruodžio 6 d. į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. WB29 pervestų 300 EUR,

2017 m. gruodžio 12 d. į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitas – faktūras TA Nr. 0034473999, 0034742306, 0035018066, 0035294486 pervestų 216,45 EUR,

2017 m. gruodžio 10 d. į UAB „T.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP29075 pervestų 9,86 EUR, 2017 m. gruodžio 13 d. pervestų 9,69 EUR,

2018 m. sausio 11 d. į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, pagal PVM sąskaitą faktūrą RIA Nr. 0362765 pervestų 343,86 EUR,

2018 m. sausio 11 d. į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą EG Nr. 00021/1A pervestų 50 EUR;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota iš kasos aparato (EKA) išimtų grynųjų pinigų inkasacija 19 559,88 EUR, nesurašyta šių pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota suteiktos maitinimo paslaugos skolon (kreditas 2) Kasos aparato kasos operacijų (EKA) žurnalų duomenimis 1 702,93 EUR sumai;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 19 d. tvarkomoje apskaitoje, neregistruota darbo užmokesčio paskaičiavimas, darbo užmokesčio išmokėjimas 6 425 EUR sumai:

laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. J. S. išmokėtų 1 014,15 EUR,

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 31 d. G. S. išmokėtų 300 EUR,

laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 19 d. J. Š. išmokėtų 140 EUR;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. nevesta UAB „A.“ grynųjų pinigų apskaita, kur atsispindėtų kiekviena ūkinė operacija, laikotarpio pradžios ir pabaigos grynųjų pinigų likučiai, nes bendrovė disponavo grynaisiais pinigais: gavo įplaukų 250 EUR ir patyrė išlaidų 1 595,92 EUR, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudota gauti grynieji pinigai 250 EUR bei iš kokių lėšų buvo atsiskaityta už prekes/paslaugas 1 595,92 EUR;

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. neįtraukta į bendrovės apskaitą AB L. banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 1 157,49 EUR ir išlaidų 1 156,35 EUR, AB Š. banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 176,72 EUR ir išlaidų 303,80 EUR; iš viso bankuose esančiose sąskaitose įplaukų buvo gauta 1 334,21 EUR, o išlaidų 1 460,15 EUR, kurios neužregistruotos bendrovės tvarkomoje apskaitoje,

tokiu būdu ji aplaidžiai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji Z. D. prisipažino kalta dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Parodė, kad jos vyras A. D. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Būdamas (duomenys neskelbtini) namuose, jis susisiekė su kitame mieste tuo metu gyvenusia Z. D., išnuomojo jai butą, (duomenys neskelbtini) kur ji 2017 m. kovo 10 d. atvykusi apsigyveno. Vyras jai surado darbą, ji (duomenys neskelbtini) mikrorajone turėjo parduotuvę, kurioje dirbo direktore-pardavėja. Vyras surado įmonę UAB „A.“. Jis, dar atlikdamas bausmę ir gyvendamas (duomenys neskelbtini) namuose, iki 2017 m. lapkričio atliko praktiką restorane „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė kaltinamajai, kad jam siūlo pirkti tą restoraną. A. D. dėl teistumo negalėjo būti įmonės vadovu, todėl pasiūlė Z. D. viską tvarkyti, būti vadove, pasirašyti įmonės dokumentus, sakė, kad galės tokiu būdu, turėdami restoraną, išlaikyti ir jos parduotuvę. Kaltinamoji sutiko, jie susitarė, kad Z. D. bus direktorė ir pasirašys, kur labai reikės. Tarp jos ir vyro buvo susitarimas, kad buhalterinę apskaitą tvarkys jis, o kitus įmonės reikalus jie tvarkys bendrai. Jai rūpintis niekuo nereikėjo, viską sprendė jos vyras, kuriam ji pakluso. Kaltinamoji suprato, kokia bus jos kaip įmonės vadovės atsakomybė, bet į tai nesigilino, su vyru apie būsimą restoraną daugiau nieko nekalbėjo. Į restoraną pirmą kartą nuėjo 2017 m. rugsėjį, sekmadienį, kai niekas nedirbo, apėjo salę, virtuvę, o antrą kartą jame lankėsi, kai įmonė jau buvo uždaryta. Prieš įsigyjant UAB „A.“, kaltinamoji nuo 2016 m. dirbo UAB „L.“ direktore ir buvo jos akcininkė. Šioje įmonėje apskaitą tvarkė buhalterė, kurią surado A. D., kaltinamoji per jį buhalterei perduodavo visus reikalingus apskaitai dokumentus. Suprato, kad reikia tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, bet nežinojo, kaip tą daryti. Derybose dėl UAB „A.“ pirkimo ji nedalyvavo, viską derino jos vyras. S. I. buvo atvykęs rugpjūtį, gal savaitė iki pirkimo-pardavimo sandorio pas ją į parduotuvę. Kaltinamoji klausė jį apie įmonę, bet S. I. pasakė, kad ji viską sužinos pas notarę. Jis taip pat paklaustas teigė, kad parduodama įmonė neturi skolų, sakė, kad notarą jis suras ir praneš jai apie sandorio laiką ir vietą. Po kelių dienų paskambinęs S. I. pranešė, kad yra notaras. Tada kaltinamoji nuvyko sudaryti sandorį. Sandorio metu nei S. I., nei jo sugyventinė O. nieko nesakė apie įmonės skolas. Notarė, su kuria S. I. ir jo sugyventinė, prieš užeinant kaltinamajai į kabinetą, ilgai kalbėjosi, nieko neklausė ir nesakė. Prieš įmonės pirkimą kaltinamajai jokių dokumentų niekas neteikė. Z. D. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pasirašė pirkimo sandorį, įmonę UAB „A.“ pirko kaip UAB „G.“, kurios akcininke ir vadove pati buvo, atstovė. Įmonę UAB „G.“ jai taip pat surado vyras, ji iš kažkokio žmogaus įmonę nupirko, toje įmonėje buhalterija buvo sutvarkyta. Kai pasirašė sutartį pas notarą, S. I. klausė, kaip bus su buhalterine apskaita. Šis pasakė, kad iki lapkričio 1 d. apskaitą tvarkys jo žmona O., kuri yra ir įmonės direktorė, ir buhalterė, o paskui D. turės ieškotis naujo buhalterio. O., jam tą sakant, buvo šalia. Įsigijus UAB „A.“, notarė pasakė kaltinamajai, kad ši turės su pažyma kreiptis į Registrų centrą. Ten kaltinamosios nepriėmė, nes reikėjo akcininkų sutikimo, kad Z. D. taptų direktore. Kaltinamoji neturėjo net įmonės spaudo. Įmonės antspaudas buvo kabinete, jo raktus iki spalio 20 d. turėjo D. T., po to raktai buvo A. D. žinioje. S. I. 2017 m. rugsėjo 30 d. kaltinamajai į jos namus (duomenys neskelbtini) g. atvežė tris dėžes segtuvų su UAB „A.“ dokumentais. Juose nebuvo nurodytos UAB „A.“ skolos ar bankrotai. D. T. tuo metu dar tebeturėjo įmonės „A.“ antspaudą. Z. D. neturėjo priėjimo nei prie Sodros duomenų, nei prie mokesčių, nei prie bankų. Ji ėjo į bankus, prašė sąskaitų išrašų, bet jai atsisakė juos teikti. Registrų centre kaltinamajai pasakė, kad įmonės direktorė yra R. L., jai rodė išrašą, kad R. L. buvo direktorė iki kaltinamajai perimant įmonę. Z. D. nežino, kaip ji tapo direktore, ji spalį buvo atleista, lapkritį vėl priimta, o vasarį bankroto administratorė P. P. vėl ją atleido. Akcininkų sprendimo, kad ją paskirtų įmonės vadove, nematė, niekas nieko nesurašė, bet ji suprato, kad yra įmonės direktorė. Vyras buvo minėjęs, kad jis perims iš kaltinamosios UAB „A.“. Pats A. D., kiek ji žino, nebuvo įdarbintas įmonėje UAB „A.“. Jis turėjo atlikti visą paskirtą praktiką. Vyras paskui buvo įdarbintas vadybininku, bet nežino, kas jį įdarbino, nepamena pasirašiusi tokį priėmimą. Būdama įmonės direktore, Z. D. nieko nežinojo apie įmonės vykdomą veiklą, nežinojo, nei kiek darbuotojų dirba, nei jų vardų. Žinojo, kad buvo administratorius D. T., kažkokios barmenės, valytoja. Buvo nusprendusi surengti susirinkimus su darbuotojais rugsėjo ir sausio mėnesiais, bet jie neįvyko - tai darbuotojai susirinkti nenorėjo, tai gal vyras jų neinformavo. Vyras jai liepė į įmonę neiti, nesikišti į jos veiklą, nes ji nieko neišmano. Pati su jokia buhaltere nėra bendravusi. Žinojo, kad reikia tvarkyti įmonės finansinius dokumentus, bet tuos dokumentus tvarkė vyras. Kaltinamoji neieškojo buhalterio, tą darė jos vyras. Kažkiek ir pati ieškojo buhalterio įmonei. Ji nėra pasirašiusi jokio darbuotojų atleidimo iš darbo, yra tik priėmusi į darbą J., administratorę R.. Įmonės darbuotojams ji neskambino, nors žmonės jai skambindavo ir skųsdavosi dėl aptarnavimo, tik dėl D. T. elgesio pasakė vyrui, pareikalavo D. T. telefono numerio ir jam paskambinusi pasakė, kad bus atleistas. Nė su vienu kitu darbuotojų neturėjo kontakto. Jai sutuoktinis neatnešdavo nieko pasirašyti, ji nematė įmonės dokumentų, S. I. atvežtų dokumentų ji netikrino, jai nebuvo pateiktas dokumentų perdavimo aktas, šį aktą tik vėliau jai atvežė vyras A. D. ir ji aktą pasirašė. Tikrai nebūtų pirkusi šios įmonės, jeigu būtų žinojusi, kad įmonei keliamas bankrotas. Jaučiasi apgauta S. I.. A. D. jai irgi sakė, kad su įmone viskas tvarkoje, ji vyru pasitikėjo. Gavo laišką iš Kauno apygardos teismo, kad įmonei skelbiamas bankrotas, klausė S. I., bet šis pasakė nekreipti dėmesio, jokių dokumentų iš jo negavo, todėl nieko apie įmonės būklę nesužinojo. UAB „A.“ elektroninis paštas jau buvo sukurtas, kai pirko įmonę. Vyrui parsinešus namo kompiuterį, kaltinamoji atspėjo slaptažodį ir rado susirašinėjimą, iš kurio suprato, kad vyras kalbėjo apie direktoriaus atleidimus, tai buvo spalio, lapkričio mėnesį, tai buvo būtent tas pats laikotarpis, kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Paskui ji prie el. pašto neprisijungė, nes buvo pakeistas slaptažodis. Elektroniniu paštu, kaip įmonės direktorė, nesinaudojo. Jai buvo kilęs įtarimas, kad įmonėje kažkas ne taip, vyras jai sakė, kad nėra pelno, bet ji pagal reklamas internete matė, kad restorane vyko įvairūs renginiai. Aiškinosi apie tai su vyru, jis bandė meluoti, sakė nesikišti. Atsiradus reikalams dėl UAB „A.“, jos ir vyro santykiai buvo labai įtempti, ji nenorėjo vyro pykdyti, todėl nėjo direktorės pareigų atlikti tiesiogiai. Dėl atlyginimų mokėjimų, įmonės grynųjų pinigų naudojimo nieko nežino. A. D. nepasakojo, kaip vyko įmonės veikla, piktybiškai nesuteikdavo jai informacijos apie įmonę, jos veiklą, reikalus, grasindavo skyrybomis. Restoranui vadovavo jos vyras, ji žino, kad visi A. D. draugai iš kalėjimo eidavo ten dykai pavalgyti. Z. D. nedavė leidimo darbuotojams pasiimti atlyginimą iš kasos, ji nežinojo, nei kokios darbuotojų pareigos, nei kokie jų atlyginimai. Su vyru tuo metu kartu negyveno, bendraudavo tik telefonu, nes A. D., išėjęs 2019 m. iš (duomenys neskelbtini) namų, apsigyveno kitame bute. Į Sodrą jis pats eidavo. Pagarsintuose jos apklausų protokoluose (10 t., b. l. 127-133, 138-139, 145, 162) užfiksuota tik nedidelė dalis tiesos. Ją apklausų metu tyrėjai skubindavo pasirašyti, ji negalėdavo įdėmiai perskaityti protokolų. Nėra atidariusi įmonės sąskaitų ar įnešusi pinigų. Bankinių pavedimų nedarė, tik pas tyrėja išgirdo, kad „G.“ buvo atidaryta sąskaita. Kaltinamoji nieko nežinojo apie sąskaitų atidarymus, banko sąskaitų įmonei ji neatidarinėjo. Įmonės prisijungimo kodų prie bankų neturėjo. A. kaltinamosios parašą parašyti mokėjo labai gerai. Atskirtų, kur vyras yra už ją pasirašęs dokumentuose. A. pasiimdavo kaltinamosios elektroninį parašą, jis pats už ją padėdavo parašą, kur reikėdavo. Vyras palaikė ryšius su visomis barmenėmis per feisbuką, su jomis bendravo dar ilgą laiką po restorano uždarymo. Mano, kad vyro draugė galėjo lankytis įmonėje „A.“ ir apsimesti kaltinamąja. Pati nežino, kiek tiksliai laiko buvo UAB „A.“ direktore. A. D. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, turėjo virėjo specialybę, ji nežino ir nesidomėjo, ar jis susigaudė buhalteriniuose reikaluose. Nežinojo, kas tvarkė UAB „A.“ buhalteriją, klausė vyro, bet šis piktai atsakė jai nesikišti. Neprieštaravo, kad A. D. faktiškai vadovautų įmonei. A. D. viskam vadovavo, jis priimdavo į darbą darbuotojus, duodavo jiems užduotis, bendravo su klientais, tvarkydavo įmonės piniginius reikalus. Ji, kaip įmonės vadovė, nurodymų vyrui jokių nedavė, įmonės piniginėmis lėšomis nedisponavo, jų nėra net mačiusi.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir paaiškinimų, jos kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo patvirtina ir kiti žemiau nurodyti bylos duomenys.

Liudytoja O. V. parodė, kad ji vykdo individualią veiklą pagal pažymą, tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Šių paslaugų teikimo sutartį pasirašė su R. L.. Liudytoja atliko viską, kas buvo susiję su pirminių dokumentų apdorojimu. Netvarkė darbo sutarčių, tik jas gaudavo ir pagal jas skaičiuodavo darbo užmokestį. Įmonėje būdavo labai retai, dirbo namuose, privažiuodavo prie įmonės pasiimti jai paruoštų dokumentų. UAB „A.“ darbuotojams direktoriai išmokėdavo atlyginimus dažniausiai grynais pinigais. Dėl buhalterinės apskaitos nebuvo gavę jokių pretenzijų nei iš VMI, nei iš kitų institucijų. Apskaita buvo tvarkinga, naujiems savininkams ji perdavė visus dokumentus. Liudytojos darbo metu nebuvo atlikti jokie patikrinimai. UAB „A.“ akcininkas 100 proc. buvo UAB „S.“. Iš pradžių UAB „A.“ vadovė buvo R. L., vėliau - kita moteris. UAB „S.“ 2017 m. rugpjūtį pardavė UAB „A.“ akcijas bendrovei „G.“, kuriai atstovavo Z. D.. Tuo metu įmonei UAB „A.“ vadovavo D. T.. Sandoris buvo sudaromas notarų biure. Liudytoja dalyvavo sandoryje, nes ji yra UAB „S.“ direktorė. Jai atrodo, kad pas notarę teikė akcininkų sprendimą parduoti įmonę. Su A. D. neteko bendrauti, žinojo, kad jis UAB „A.“ atlikinėjo praktiką, dirbo virtuvėje. Pardavus akcijas, liudytoja nutraukė savo paslaugų teikimą. Neturi sutarties dėl paslaugų teikimo nutraukimo. Nurodymą paruošti dokumentus perdavimui jai davė sugyventinis S. I., kurio motina yra UAB „S.“ akcininkė. Pardavimo sandoryje S. I. atstovavo motiną. Atstovavimo dokumento liudytoja nematė. Liudytoja turėjo turėti įgaliojimą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį. Ji su S. I. nutarė parduoti šį verslą. S. I. pats neturėjo nei „S.“, nei „A.“ akcijų. Jis „S.“ dirbo projektų vadovu, vienu momentu dirbo direktoriumi, o UAB „A.“ jis neužėmė jokių pareigų. Nežino, ar S. I. dalyvavo UAB „A.“ veikloje. Jis ten būdavo, stebėdavo, kaip viskas vyksta. Nežino, ar jis duodavo kam kokius nurodymus, ar išmokėdavo žmonėms atlyginimus. Įmonės „A.“ buhalterinius apskaitos dokumentus su jos surašytu ir pasirašytu dokumentų perdavimo aktu pagal sąrašą liudytoja sudėjo į segtuvus, viską sutikrino ir perdavė S. I., o šis maždaug per mėnesį nuo įmonės pardavimo sandorio juos nuvežė Z. D.. Apie tai su Z. D. liudytoja nesitarė. S. I. minėjo, kad jis taip susitarė. Nuo rugsėjo ji jau nebuvo susijusi su šiomis įmonėmis. Pamena, kad jai dar buvo pristatytos 31 d. kažkokios sąskaitos dėl įmonės, kurios taip pat buvo įtrauktos į apskaitą. Kiek buvo gauta dokumentų dėl rugpjūčio mėnesio, visi jie buvo įtraukti į apskaitą. Parduodant akcijas, UAB „A.“ turėjo įsiskolinimų, apie juos pirkėjai buvo informuoti. Nepamena, ar teikė dokumentus apie įsiskolinimus įmonės pirkėjams. Nepamena, ką pirkėjai žinojo apie įmonės finansinę padėtį, turimus įsiskolinimus. Su pirkėju A. D. bendravo, dėl visko derėjosi tik S. I.. Įgaliojimus derėtis dėl UAB „A.“ pardavimo S. I. suteikė O. V. kaip UAB „S.“ direktorė, bet nepamena, ar tai buvo rašytinis, oficialus dokumentas dėl teisės vesti derybas, rasti pirkėją, pateikti pirkėjams duomenis apie įmonę „A.“ suteikimo. Liudytoja pati padarė balansus, bet nepamena, ar juos pateikė naujiems UAB „A.“ savininkams. Nežino, iš kur S. I. galėjo gauti reikiamus deryboms UAB „A.“ apskaitos dokumentus, nepamena, kad jis tokių dokumentų būtų prašęs. Apskaitos dokumentai įmonės pardavimui buvo paruošti, atrodo, ji buvo sudariusi balansą gal pusmečiui, nepamena, kam jį teikė. Apie skolas nauji savininkai turėjo žinoti, nes didžiausias įsiskolinimas buvo Sodrai. Atrodo, su tiekėjais ir su darbuotojais buvo atsiskaityta. Tiekėjams gal buvo tik einamosios skolos, atidėjimas buvo nedidelis. Nepamena, ar prie notaro buvo kalbama apie kokias įmonės skolas, greičiausiai ne. Prieš parduodant šį verslą, UAB „A.“ nebuvo iškeltas bankrotas. Nepamena, ar buvo viešintas pasiūlymas pirkti UAB „A.“. Pirkėją surado S. I., jis ir organizavo sandorį notarų biure. Liudytojos elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Nebuvo taip, kad UAB „A.“ atsiskaitytų už tariamas liudytojos paslaugas. Įmones UAB „V. D.“, „E.“ žino, „V. D.“ direktorius yra S. I.. Nežino, kam priklauso įmonė „E.“, tvarkė tos įmonės buhalterinę apskaitą. Akcininkai yra „A.“, dabar įmonės direktorius gal pasikeitė, o kas prieš tai buvo direktorius, nepamena. Nepamena, ar UAB „A.“ įmonės pardavimo metu turėjo įsiskolinimų „S.“, „V. D.“, „E.“. Su UAB „A.“ nutraukė ryšius iš karto po formalaus jos pardavimo ir apsiribojo perdavimo dokumentu. Daugiau su jais nebendravo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, nebuvo sutarusi su naujais įmonės savininkais, kad tęs ten savo darbą ir vykdys buhalterines paslaugas. Įmonės UAB „D.“ nežino. Jokių UAB „A.“ dokumentų pas liudytoją neliko, nieko vėliau su ta įmone susijusio negavo. Didžiąją knygą ji perdavė kartu su apskaitos dokumentais. Yra sąrašas, viskas, kas jame nurodyta, buvo perduota naujiems įmonės savininkams. Po UAB „A.“ pardavimo buvo kažkiek skambučių liudytojai iš asmens, kuris pradėjo tvarkyti įmonės buhalteriją, prašė kažką patikslinti. Nepamena, ar siuntė jiems kažkokius įmonės dokumentus. Gal turėjo kažkokią elektroninę Didžiosios knygos versiją.

Liudytojas S. I. parodė, kad jo motinos įmonė UAB „S.“ turėjo įmonę UAB „A.“, kuri teikė maitinimo paslaugas. Liudytojas nė vienoje iš šių įmonių nedirbo, bet, kaip UAB „S.“ atstovas, turėjo įgaliojimus prižiūrėti, administruoti, tvarkyti, perleisti UAB „A.“, atstovauti derybose ir parduoti įmonę. Įgaliojimas buvo rašytinis, bet nebuvo įregistruotas Registrų centre, nebuvo notaro patvirtintas. Jį išrašė įmonės „S.“ akcininkė. Šio įgaliojimo niekas neprašė pateikti ikiteisminio tyrimo metu. Parduodant įmonės turtą, akcijas, reikalingas akcininko patvirtinimas ir sutikimas. Toks dokumentas buvo, bet ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neprašė. UAB „A.“ įgaliojimų jis neturėjo, tik būdavo šios įmonės restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate (duomenys neskelbtini). Tos patalpos buvo nuomojamos iš kitos įmonės. Jis ten leisdavo laiką, užeidavo pavalgyti, su kolektyvu pabendrauti įvairiais, tarp jų ir darbiniais, klausimais. Darbuotojams jokių nurodymų jis neduodavo, atlyginimų jiems nemokėjo. Atlyginimus UAB „A.“ darbuotojams išmokėdavo šios įmonės atstovai. Įmonės vadovus skirdavo akcininkai. Įsakymą paskirti vadovą paruošdavo administracija, pasirašydavo akcininkas, t. y. liudytojo mama S. I.. UAB „A.“ pirma direktore dirbo R. L., po jos – L.. UAB „A.“ finansinių skolų neturėjo, buvo tik einamosios skolos, įmonė nebuvo nuostolinga, bet ir nebuvo pelninga. Po kelerių metų veiklos jų šeima nusprendė šią įmonę parduoti. Pardavimo skelbimą įdėjo keliuose portaluose. Susitarė dėl pardavimo su A. D., kuris UAB „A.“ atliko praktiką ir bendraujant pareiškė norą įsigyti įmonę, sakė, yra įmonė, kuri bus pirkėjas. Dėl kainos derėjosi su A. D.. Z. D., kai vyko sandoris dėl maitinimo įstaigos įsigijimo, buvo pristatyta kaip A. žmona ir būsima įmonės vadovė. Notarinė sutartis pas notarę L. dėl akcijų pardavimo buvo pasirašyta su Z. D.. Sudarant sandorį, dalyvavo S. I., jo sugyventinė O. V. ir Z. D.. O. V. turėjo įgaliojimą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, nes ji buvo UAB „S.“ direktorė. Buvo perduoti visi įmonės UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai, juos S. I. gal paėmė iš įmonės ofiso ir pats nuvežė D. į namus rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, per kelias dienas ar savaitę po akcijų pasirašymo. D. pati pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Parduodant akcijas naujiems pirkėjams, buvo sudarytas ir pateiktas balansas, tai matyti iš dokumentų, perduotų Z. D. su visu segtuvu. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra pas liudytojo šeimą. Po akcijų pardavimo S. I. dar vieną kartą lankėsi restorane, nes A. skambino dėl kažkokių klausimų. Buvo organizuotas susirinkimas su darbuotojais, kurio metu buvo pokalbis apie tai, kad keičiasi įmonės vadovas. S. I. dalyvavo tame susirinkime, jis apie susirinkimą informavo darbuotojus. Pasakė, kad tarp akcininkų yra pasikeitimas, tačiau viskas išlieka, įmonei vadovaus A. ir jo žmona. A. dalyvavo susirinkime, o Z. nedalyvavo. Naujieji akcininkai žinojo, kad restorano patalpos yra nuomojamos. Sudarant sutartį, nurodė parduodamos įmonės įsiskolinimų buvimą ar nebuvimą, įmonės einamuosius piniginius srautus. Kartu buvo parduotas visas įmonės kilnojamasis turtas – restorano įranga, garso technika, televizoriai ir daug kito kilnojamo turto, A. D. tai buvo perduota ir žinoma. Tuo metu perleidžiama įmonė turėjo iki 4 000 Eur einamųjų skolų, gal už maisto produktus, apie tai buvo nurodyta įmonės pardavimo metu. Nebuvo skolų darbuotojams, susikaupusių įsipareigojimų tiekėjams, pagal balansą įmonė turėjo įplaukų. Realiai įmonė turėjo ir didelį kiekį kilnojamojo turto, kurio vertė sudarė 25 000-30 000 Eur. Pirkėjai apie įmonės skolą žinojo, tai buvo įvardinta raštu, pateikta ir paaiškinta A. D., šis buvo supažindintas su prekėmis, įplaukomis, įmonės kilnojamu turtu. Derybų metu jie teikė visus turimus dokumentus apie įmonę - sudarytą balansą, turto išrašą, kitus buhalterinius dokumentus. Dėl skolų ir dokumentų perdavimo po įmonės pardavimo derėjosi su Z. D. vyru, prieš įmonės pardavimą kaltinamoji jokiuose procesuose nedalyvavo. S. I. po 2017 m. rugsėjo 1 d. jokių daiktų, dokumentų iš UAB „A.“ neėmė. Po rugsėjo 1 d. jis nesilankė UAB „A.“ patalpose, jokių švenčių ten nešventė. Kitą dieną po sandorio sudarymo jis su sugyventine O. V. išvyko dviem savaitėms į Izraelį iki rugsėjo vidurio. Visus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus segtuvuose kartu su draugu nuvežė į Z. D. butą (duomenys neskelbtini)gatvėje. Buvo kompiuteriu surašytas perdavimo aktas, Z. D. jame pasirašė, kad įmonės dokumentus gavo. Tai buvo gal po trijų savaičių nuo įmonės pardavimo. Jie peržiūrėjo, ką perduoda. Kiekvieno dokumento Z. D. netikrino, tiesiog pervertė segtuvus. Kaltinamąją matė dar prieš įmonės pardavimą, buvo nuvykęs į jos parduotuvę, bet jai jokių dokumentų tada neteikė. Jis yra UAB „V. D.“ vadovas, o UAB „E.“ niekaip su juo nesusijusi. UAB „A.“ neturėjo skolų įmonei „V. D.“, jokių sandorių su UAB „A.“ neturėjo.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji yra įmonės UAB „D.“ vadovė. Elektroniniu paštu gavo laišką iš UAB „A.“, kad įmonei skubiai reikalingas buhalteris. Liudytoja nusiuntė pasiūlymą. A. D. telefonu jai prisistatė UAB „A.“ direktoriumi, sutarė susitikti. Su juo susitiko(duomenys neskelbtini) , restorane „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) pastate, įėjo į direktoriaus kabinetą, kurį A. D. atrakino. Liudytojai nekilo minčių, kad A. D. negalėtų būti įmonės vadovu. Dar kažkokia viena darbuotoja buvo atėjusi dėl atostogų ir ji kreipėsi į A. D., kad jai reikia paskaičiuoti kažką. Liudytoja su A. D. viską aptarė, pasakė, kokie jos įmonės darbo principai, kaip jie dirba, klausė, kiek kliento įmonė turės darbuotojų, kiek bus pirkimo sąskaitų, pardavimo dokumentų, kokie mokėjimo dokumentai. Liudytoja kompiuteryje turėjo sutarties projektą, todėl A. D. pats pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Sutarties pasirašymo metu ji neprašė A. D. pateikti įgaliojimo pasirašyti sutartį. A. D. sakė, kad nusipirko tą įmonę ir yra naujasis jos vadovas, žadėjo pateikti apskaitos likučius, pirmiausia prašė pasirašyti sutartį, sakė, kad labai skubiai reikia ir įdarbinti, ir atleisti darbuotojus, skaičiuoti atlyginimus. Jie sutarė, kad A. D. pateiks darbuotojų sąrašą, likučius, didžiąją buhalterijos knygą, tada UAB „D.“ dirbs, skaičiuos atlyginimus pagal įmonės vadovo pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Vėliau buvusi įmonės buhalterė O. V. jiems persiuntė dalį didžiosios buhalterijos knygos, bet ne viską – nebuvo gautų pirkimo sąskaitų, pardavimo dokumentų, todėl apskaitą vedė pagal gautus dokumentus. Įmonei „A.“ buhalteriją tvarkė už vieną mėnesį – spalį ar lapkritį, viską padarė pagal tai, kas buvo pateikta, skaičiavo darbuotojų darbo užmokestį. UAB „A.“ nevykdė sutarties sąlygų, nepateikė tam tikrų dokumentų, todėl UAB „D.“ negalėjo dirbti ir pateikti ataskaitų Sodrai apie darbuotojų priėmimą, atleidimą. Dokumentų atsiuntimą iš UAB „A.“ buvo užsisakę per siuntų tarnybą. Su A. D. derindavo, kad jis paruoštų dokumentus, o UAB „D.“ užsakydavo, kad siuntų tarnyba paimtų juos iš įmonės ir pristatytų. Gaudavo sąskaitas-faktūras iš tiekėjų, adresuotas įmonei „A.“, bet daug dokumentų trūko – trūko daug kasos aparato dokumentų. Sąskaitose nebuvo įmonės „A.“ atstovų parašų, nebūdavo sudarytas sąskaitų sąrašas. Ant gautų kasos pajamų orderių buvo parašai tokių asmenų, kurie įmonėje net nedirbo – tą sužinojo, patikrinę darbuotojų sąrašą Sodroje. Pagal kasos aparato numeraciją ir dokumentų numeracijos seką matė, kad trūksta dokumentų. UAB „D.“ reikalavo tų dokumentų, bet jie nebuvo pateikti. Todėl nebuvo galima apskaičiuoti pajamų, teisingai deklaruoti mokesčių. Didžioji knyga, kurią gavo, tada atrodė tvarkinga. Skambinosi su A. D., šis sakė, kad jam greitai reikia balanso. Liudytoja sakė, kad to laiku padaryti negali, nes neturi jokios informacijos apie likučius. Liudytojos įmonė prisijungimo prie UAB „A.“ banko sąskaitų neturėjo, bankinių operacijų nevykdė, mėnesio pabaigoje gaudavo tik banko sąskaitos išrašus, prie grynųjų pinigų taip pat neprieidavo, nes kasa buvo įmonėje „A.“. Galėdavo prisijungti tik prie VMI, Sodros duomenų bazių. Patikrinę Sodros tinklapį, matė, kad UAB „A.“ buvo išsiųstos formos Sodrai, kad darbuotojai atleisti, nors jiems nebuvo paskaičiuoti atlyginimai. Suprato, kad kažkas yra ne taip, nes į UAB „D.“ dėl atlyginimų atleidžiamiems darbuotojams paskaičiavimo nebuvo kreiptasi, nors pagal įsipareigojimą būtent UAB „D.“ privalėjo padaryti žmonių priėmimą, atleidimą. Įmonės vadovai tai padarydavo patys savavališkai, neinformuodami UAB „D.“ apie žmonių atleidimą. Todėl, negaudami darbui reikalingos informacijos, nusprendė su UAB „A.“ sutartį nutraukti ir elektroniniu laišku nusiuntė pranešimą, kad nutraukia sutartį. Iš įmonės negavo jokio atsakymo. Tada įmonę informavo, kad pristatys visus dokumentus, nurodė, kokiu adresu, iki tam tikros datos. Atsakymo negavo. Dokumentus registruotu laišku išsiuntė įmonei „A.“ į „(duomenys neskelbtini)“ restoraną, dar parašė paaiškinimą, kur nurodė, ką padarė, kas yra įdėta (1 t., b. l. 156). Dokumentai negrįžo atgal. Liudytojai teko bendrauti tik su vienu A. D., nežinojo, kad yra daugiau vadovų. Jis visada sakydavo, kad yra vienas direktorius, kad jis viską tvarkys. Z. D. neteko matyti ar turėti reikalų su ja, elektroninių laiškų iš jos nėra gavusi. Nesidomėjo registrų duomenimis apie įmonę „A.“, jokie dokumentai, patvirtinantys, kas yra UAB „A.“ vadovas, nebuvo pateikti. Jau gal nutraukus sutartį, UAB „D.“ skambino UAB „A.“ darbuotojais prisistatę asmenys su grasinimais, kodėl neišmoka jiems atlyginimų. Jiems siūlė skambinti įmonės vadovui ir su juo kalbėti.

Liudytojas A. A. parodė, kad pagal individualios veiklos pažymą Vilniuje vykdo apskaitos tvarkymo veiklą. Savo internetiniame tinklapyje, „Skelbiu.lt“ buvo įdėjęs skelbimus, jog atlieka pilną, dalinį buhalterijos tvarkymą, apleistos buhalterijos tvarkymą. Jam elektroniniu paštu parašė A. D., prašė sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą už praeitą ir už einamą laikotarpį iki 2017 metų pabaigos, nurodė, kad bus nedaug darbo. A. D. prašė paskaičiuoti darbo užmokestį ar atleidimus, dokumentų originalus atsiuntė per kurjerį ar paštu viena siunta. Buvo pirkimo sąskaitos, elektroniniu paštu dar siuntė įsakymus dėl darbo užmokesčio, darbuotojų prašymus dėl atleidimo, darbo apskaitos žiniaraščius. Pagal atsiųstus dokumentus buvo matyti, kad bus daug didesni kiekiai darbo, nei buvo kalbėję. Dokumentus gavo 2017 m. lapkritį, bet nebuvo 2017 m. rugpjūčio 31 d. likučio. Dokumentams nebuvo surašyti perdavimo aktai, tiesiog buvo supakuota siunta, jokių lydraščių nebuvo. Klientai neminėjo, kad yra kažkokie įsiskolinimai. A. A. darbus vykdė elektroniniu būdu. Jis nesutvarkė buhalterinės apskaitos pagal A. D. pateiktus duomenis, tik pagal pateiktus duomenis (tabelius ar sumas) kelis kartus paskaičiavo darbo užmokestį. Patikrinęs Sodrai įmonės pateiktus duomenis, matė, kad buvo reikšmingi neatitikimai, Sodros sumos buvo mažesnės negu žiniaraščiuose, lyg buvo deklaruotas didesnis darbo užmokestis, nei nurodyta Sodroje. Nepamena, ar buvo gavęs kokius nors finansinės atskaitomybės dokumentus. Buvo siųstos sąskaitos-faktūros dėl ūkinių operacijų, dėl darbo užmokesčio, bet neturėjo didžiųjų knygų ar dar ko nors. Iš pateiktų dokumentų matė, kad buhalterinė apskaita kažkieno buvo tvarkyta. Negalėjo tęsti darbo, nes negavo pradinio apskaitos likučio, reikalingo tvarkyti apleistą buhalteriją. Jam žadėjo pateikti 2017 m. tvarkingus apskaitos likučius, bet nepateikė. Sutarties su A. D. nebuvo sudarę. Dokumentus užsakovo prašymu grąžino, 2018 m. rugpjūčio pabaigoje išsiuntė juos per paštomatą.

A. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotrauką, iš kurioms matyti, kad siuntėjas UAB „L.“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. Z. D. atsiuntė siuntą (3 t., b. l. 105) – tai A. A. siųsti apskaitos dokumentai. A. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektroninį susirašinėjimą su UAB „A.“, iš kurio matyti, jog UAB „A.“ į jį kreipėsi 2017 m. gruodžio 7 d. su prašymu sutvarkyti buhalteriją nuo rugsėjo iki kokios lapkričio 15 d., nurodyta, kad nedaug dokumentų (3 t., b. l. 107). Buvo 2018 m. sausio 3 d. siųstas UAB „A.“ laiškas su kai kuriais apskaitos dokumentais pdf formate, nurodoma, kad administratorė „pridarė vėjų“ (3 t., b. l. 108). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad buvo siųsti banko sąskaitų išrašai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo lapeliai ir darbo užmokesčio skaičiavimo ir išmokėjimo už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir pan., atleistų darbuotojų sąrašai (3 t., b. l. 109-198, 4 t., b. l. 1-31).

Liudytoja R. I. parodė, kad ji gal 2017 m. rugsėjo pirmas dvi savaites dirbo UAB „A.“ restorano „S. L.“ administratore. Darbo biržos puslapyje rado skelbimą, kad įmonė ieško administratoriaus-renginių organizatoriaus, skelbime buvo nurodytas kontaktinis asmuo A. D.. Išsiuntė savo gyvenimo aprašymą. Jai paskambino A. D., paskyrė laiką kitai dienai susitikti darbo pokalbiui. Pokalbis vyko „(duomenys neskelbtini)“ restorane, A. D. kabinete, kur buvo sudėti dokumentai, kompiuteris. Liudytoja suprato, kad A. D. yra savininkas, jis tiek daug visko pasakojo apie įmonę, ją apvedžiojo, supažindino su darbuotojais, aptarė atlyginimo klausimą, parodė patalpas rūsyje, kur laikomi maisto produktai, vienas iš rūsio sandėliukų buvo oficialus, kitas ne. Dar vienas sandėliukas buvo restorano salės gale, jame buvo laikomi negendantys sausi produktai. Liudytoja turėjo būti atsakinga už bendravimą su klientais, suderinti pobūvius, banketus, meniu užsakymus, o laisvu laiku, kai nėra klientų užsakymų, sutvarkyti darbuotojų darbo sutartis, patikrinti, ar yra sveikatos pažymėjimai, kabinete palaikyti tvarką. Sutarė apie 500 eurų atlyginimą, kad dirbs nuo 9 val. iki 17 val. ar 18 val. Tuo metu darbo sutarties nepasirašė, liudytoja jos ilgai nesulaukė, vis jai sakydavo, kad ruošiama. Liudytojai buvo pasakyta, kad atlyginimą jai skaičiuos nuo tos dienos, kai ji dirba. Pradėjo dirbti kitą dieną po pokalbio, be darbo sutarties. Liudytojai buvo suteiktas kabinetas, kuriame ir vyko jos pokalbis dėl darbo, nes tame kabinete buvo kompiuteris, ten buvo galima priimti klientus. Kai liudytoja daugiau nei po savaitės darbo gavo darbo sutartį, pamatė, kad sutartyje nurodytos kitokios darbo sąlygos, nei susitarė (buvo pažadėtas 500-600 eurų atlyginimas už darbą, o darbo sutartyje buvo nurodyta 410 eurų), todėl jos nepasirašė ir tokią nepasirašytą pateikė darbo inspekcijai. Iš viso to, kaip vyko darbo pokalbis, ji suprato, kad A. D. yra įmonės direktorius, bet, kai gavo darbo sutartį, pamatė, kad direktore nurodyta Z. D., tačiau visus nurodymus gaudavo tik iš A. D.. Z. D. niekada neteko matyti darbo patalpose ar bendrauti su ja telefonu. Pradėjusi dirbti, bendravo su klientais dėl pobūvių organizavimo – klientus pas ją nukreipdavo barmenės. Su jais tardavosi dėl salės, datos, meniu, žmonių kiekio, papuošimo. Pokalbio metu būdavo apskaičiuota tik pats meniu, bet liudytoja nebuvo atsakinga už pinigų (avanso) paėmimą. Kasa yra barmenių darbo vietoje, todėl barmenės, jeigu ir palikdavo užstatą, vykdė visas pinigines operacijas, jos paimdavo avansą, kiek žino, anksčiau avansą paimdavo buvęs administratorius. Liudytojai teko vienam pobūviui nupirkti servetėlių, žvakių, tada jai A. D. davė grynuosius pinigus. Viską nupirkusi, liudytoja čekius, grąžą paliko kabinete. Už savo pinigus pirko ir maisto produktus, jei pritrūkdavo, bet A. D. tą pačią dieną pagal liudytojos pateiktus čekius jai grynaisiais pinigus atidavė. Buvo atvykusių labai daug tiekėjų su prašymais apmokėti sąskaitas už produktus, jie grasindavo atimti ir šaldytuvus, ir alkoholį, nutraukti sutartis, matyt, ten buvo ir ankstesnio savininko skolos. Restorane nebuvo galima atsiskaityti bankinėmis kortelėmis, buvo atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais, ji suprato, kad pinigai už pobūvius buvo neapskaitomi. Kiek teko matyti, kai barmenės darydavo dienos ataskaitą ir suvedinėdavo į knygą, pinigai už pobūvius nebūdavo įtraukti. Liudytoja savo darbo metu suderino tris banketus. Jie vykdavo jau po liudytojos darbo valandų. Prie jos vyko vienas banketas. Užsakovus aptarnaudavo ir pinigus paimdavo barmenės. Po banketo nematė jokių apmokėjimų. Tai, kad neapskaityti pinigų už banketus, žinojo visos barmenės, jos visos žinojo, kad banketų pinigai nėra įtraukti į apskaitą, jiems nėra išrašomos sąskaitos. Liudytoja iš pačių barmenių žinojo, kad banketų pinigai nėra niekur apskaitomi ar įtraukiami. A. D. liudytojai nedavė jokių nurodymų ar pavedimų imti ar neimti pinigus, ji neturėjo nei seifo, nei kasos raktų, nei prieigos prie įmonės banko sąskaitos jos pagrindinis darbas buvo renginių organizavimas. Tiksliai negali pasakyti, kas tvarkė buhalteriją, bet yra girdėjusi, kaip A. skambino buhalterei ir klausė dėl forminimų. Į įmonės „A.“ elektroninį paštą buvo gauti laiškai iš buhalterės, kuriais prašė patikslinti informaciją, nes lyg ne visi dokumentai sutapo, nebuvo viskas pristatyta, dėl to ji negalėjo apskaičiuoti darbo užmokesčių. Prie įmonės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) liudytoja turėjo priėjimą, nes klientai siųsdavo užklausas dėl renginių. A. D. jai pasakė, kad už suderintus renginius gauti pinigai būtų nepajamuoti. Tą žinojo barmenės, kad pinigai nebūtų pajamuojami, su tuo supažindino ir liudytoją, apie tai ją informavo direktorius. Patvirtino teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 56-57), jog, be kita ko, kai buvo priimta į darbą, t. y. 2017 m. spalio 20 d., ji gavo prisijungimo duomenis prie įmonės elektroninio pašto, tačiau šiuos slaptažodžius 2017 m. spalio 27 d. A. D. pakeitė prisijungimo duomenis ir apie naujus duomenis jai nieko nepasakė, 2017 m. spalio 19 d. A. D. jai papasakojo apie įmonės darbą, pasakė, kad už suderintus renginius gauti pinigai būtų nepajamuojami, t. y. neįtraukiami į įmonės apskaitą, o grynais paliekami įmonėje esančiame seife, taip pat jis parodė produktų sandėlius, iš kurių vienas buvo oficialus, reikalingas parodyti tikrinančiai įstaigai, o kituose sandėliukuose laikė neapskaitytus produktus, t. y. produktus be sąskaitų; nuo 2017 m. spalio 20 d. restorane įvyko ne mažiau kaip 5 renginiai, už kuriuos iš fizinių asmenų buvo gauti pinigai, tačiau jie, kiek jai žinoma, nebuvo įnešti į įmonės kasą. Taip pat jai tapo žinoma, kad restorane yra neapskaitoma ir dalis parduodamų prekių, maisto patiekalų, A. D. jai nurodydavo nupirkti maisto produktų restoranui bei kanceliarijos reikmenų, už kuriuos atsiskaitydavo grynais pinigais, kartais iš savo kišenės, kuriuos jai vėliau grąžindavo, tačiau tie nupirkti daiktai ir produktai įmonės apskaitoje nebuvo apskaitomi. Taip pat liudytoja parodė, kad įmonėje jai už darbą nebuvo išmokėtas atlyginimas, nors išdirbo beveik dvi savaites, tik iš garantinio fondo gavo apie 130 eurų atlyginimą. Žino, kad kitiems darbuotojams vėlavo atlyginimai. Jiems buvo paaiškinta, kad pasikeitė savininkai, tikriausiai iš buvusio savininko likę dar skolų, kurias reikėjo padengti, todėl įmonei trūko pinigų. Kai liudytoja pradėjo tvarkyti darbuotojų dokumentus, darbo sutartis, tikrinti sveikatos pažymėjimus, pašalinti buvusių, jau nebedirbusių darbuotojų dokumentus, ji pasikvietė darbuotojus paklausti, kokiu etatu jie dirba. Šie atsakė, kad dirba pilnu etatu, bet, pasidomėję Sodroje, jie išsiaiškino, kad dirbo puse etato. Liudytoja internetiniame tinklapyje rekvizitai.lt rado informaciją, kas yra UAB „A.“ savininkas, matė, kad vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas buvo virš 200 eurų. Suprato, kad tai yra pusės etato atlyginimas, kad darbuotojai yra įforminti nepilnu etatu, nors tikisi, kad dirba pilnu etatu. Jai Z. D. kaip UAB „A.“ direktorė neskambino, jokių nurodymų dėl darbo nedavė. Kai į įmonę vienos barmenės iškviesta atvyko darbo inspekcija, mokesčių inspekcija ir prašė prisijungti prie pašto, nors barmenės turėjo prisijungimus, tačiau jos negalėjo prisijungti prie elektroninio pašto, nes buvo pakeistas slaptažodis.

R. I. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad A. D. liepimu avansai ir pinigai už banketus ar salės nuomą būdavo nededami į kasą ir neregistruojami (1 t., b. l. 19-20).

Liudytoja L. V. (anksčiau – J.) parodė, kad ji dirbo padavėja restorane „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu restoranui vadovavo R. L.. Paskui vadovė išėjo iš darbo, L. V. ji paskyrė dirbti vadove. UAB „A.“ akcininkė ar savininkė buvo S. I.. Liudytoja restorano vadove pabuvo tik iki kokių 2 mėnesių, paskui vietoje jos dirbti atėjo D. T.. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė O. V., kuri liudytoją pamokė, ką ši turi pasirašyti, kai reikėdavo tvarkyti apskaitą, liudytoja jai paduodavo žurnalą. Kasą inkasuodavo su orderiais. Pinigai, liudytojai vadovaujant, visada buvo kasoje, kai reikėdavo kažkokioms išlaidoms, reikalingą pinigų sumą išsiimdavo iš kasos, surašydavo, kam tie pinigai skirti. Visos sąskaitos faktūros už prekes būdavo pateiktos, pagal tai išimdavo reikiamą sumą. Pinigų padėti ar jų kažkur įnešti, jai dirbant vadove, niekur nereikėjo. Su S. I. netekdavo bendrauti, matė jį restorane pietaujantį.

Liudytojas D. T. parodė, kad jis 2017 m. birželį susipažino su A. D., kuris restorane atliko virėjo praktiką. Tuo metu D. T. dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“ barmenu-padavėju, nuo gegužės pabaigos jis iki rugsėjo 1 d. ar rugpjūčio 31 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas, dirbo nuo 9 ar 10 val. kasdien. Savo veiksmus, dirbdamas direktoriumi, derino su vienu iš įmonės akcininkų S. I., o finansinius darbus atlikdavo buhalterė O. V.. Dėl mokėjimų tiekėjams tardavosi su I. arba su O.. I. kartais būdavo restorane, o O. atvažiuodavo pasiimti sąskaitų, jas paduodavo liudytojas arba kažkas iš padavėjų. Iki rugsėjo 1 d. O. suskaičiuodavo ir D. T. pats sau išsimokėdavo atlyginimą. O. atsiųsdavo algalapius, o pinigus jis paimdavo iš įmonės kasos, buvusios prie baro, pinigų įdėjimą, išėmimą fiksuodavo kasos orderiuose. Atlyginimai darbuotojams būdavo išmokami grynaisiais pinigais. D. T. esant laikinu direktoriumi, buvo 1 300 ar 1 500 eurų skola Sodrai, nemažai skolų maisto tiekėjams jie sumažino, jų kaip ir neliko. Už energijos tiekimą skolą turėjo „S.“. Skolos bankroto administratoriui buvo nuo 2 000 iki 3 000 eurų. Rugsėjį buvo daug banketų, todėl buvo perspektyva, pagal finansinius rodiklius buvo pakilimas. Neatsimena, kokia apyvarta buvo 2017 m. rugpjūtį, žino, kad buvo didelis vestuvių banketas, vien iš jo gauta didelė suma. Be to, dar buvo nemažai gimtadienių, krikštynos, buvo intensyvus mėnuo, bet gal ir painioja su liepa. Paskui A. su Z. perėmė restorano akcijas ir liudytoją pervedė į administratoriaus pareigas. Nuo rugsėjo 1 d. įmonėje liudytojas bendraudavo su tiekėjais ir organizuodavo banketus, jo darbas buvo suvesti dienos pietus, maisto technologinės korteles, suderinti meniu. Jis dirbdavo ir savaitgaliais. D. T. rugsėjo pabaigoje ar spalio pirmą savaitę nusprendė išeiti iš darbo, nes nepasitikėjo nauja vadovybe. Buvo darbuotojų susirinkimas, dalyvavo S., O., A. ir darbuotojai, kurie tuo metu dirbo. Tada buvo pranešta, kad verslą nusipirko A., bus nauja vadovybė. Nebuvo tiesiogiai pristatyta, kas bus vadovas. A. sakė, kad bus nauja direktorė Z. D., parodė Registrų centro įrašą, kur buvo nurodyta direktorės pavardė, bet liudytojas negali pasakyti, ar tai rodė to susirinkimo metu. Tik vėliau sužinojo, kad vadovaus Z.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė tiksliausiai. Rugsėjį atvykęs S. I. atsiskaitė su D. T. ir darbuotojais už rugpjūtį grynais pinigais, buvo pateikti algalapiai, juos pasirašė. O atlyginimą už rugsėjį mokėjo A., bet ne iš karto išmokėdavo visą atlyginimą, o po šimtą eurų ir viskas būdavo užpajamuojama. Tarp jų buvo toks susitarimas, kad skaičiuodavo ne už pradirbtas darbo valandas, o už banketus. Rugsėjo-spalio mėnesiais buvo mokama už pačių banketų organizavimą. Už banketus buvo atsiskaitoma grynais arba pavedimu. D. T. už 2017 m. rugsėjį yra gavęs tik dalį atlyginimo, ją išmokėjo A.. Algalapyje D. T. nepasirašė, jis pasirašė, kad gavo pinigus, ant kasos pajamų orderio. Restorane kabinete buvo seifukas, kur būdavo kaupiami grynieji pinigai iš kasos. Iš to seifo buvo išimti pinigai D. T. atlyginimui išmokėti. A. jam žadėjo išmokėti likusį atlyginimą, bet Z. paskambino ir pasakė, kad viskas, jis nedirba, nieko jam jie nemokės, jei jis nori, tegu eina per teismus ir ieškosi. Dėl to D. T. nuėjo į darbo inspekciją ir į Sodrą, išsiaiškino, kad jie dirba ne pilnu etatu, kaip jiems visiems sakė, kad jų darbo sutartys nesikeičia, bet tik puse etato. Su Z. D. susitikęs nebuvo, tik kalbėjo su ja telefonu, nes ji kartą prisistatė, kad skambina Z., kitą kartą davė kalbėti pats A. ir nurodė, kad tai Z., ji pati taip pat prisistatė. Rugsėjį buvo nemaža galimybė išmokėti atlyginimus, bet tuo metu A. atžvilgiu piktybiškai elgtis pradėjo pastato savininko „S.“ bankroto administratoriai, jie reikalavo grąžinti skolą, grasino dėl įsiskolinimų išjungti elektrą. Tuo metu, lyginant su pavasariu, vasara, darbo apimtys išaugo trigubai, beveik kiekvieną savaitgalį buvo užsakymai, todėl mano, kad galėjo beveik visiems darbuotojams išmokėti atlyginimus, nebuvo reikalo sumažinti etatų. Būdavo renkami kasos pajamų orderiai, tiekėjų sąskaitos už maisto produktus, tiekėjai išrašydavo orderius. D. T. surinkdavo tuo dokumentus ir perduodavo O.. Kai jo nebūdavo, kažkas iš barmenų pasirašydavo už gautas prekes. Restorane buvo kasos aparatas. D. T. pildydavo kasos pajamų orderius. Pinigus iš kasos išimdavo pamainos vyriausiasis barmenas, kasos dokumentus supildydavo barmenės G. arba G.. Jos žurnalą užpildydavo darbo pabaigoje. Pinigai iš kasos aparato būdavo dažniausiai išimami po savaitgalio arba tą pačią dieną, nes pas juos mokėjimai jau vykdavo grynaisiais pinigais dėl skolos Sodrai. Kai išimdavo pinigus, viskas buvo pajamuojama, žurnale barmenai vedė apskaitą. D. T. jiems kartais padėdavo, paskui atiduodavo jį O.. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. teoriškai liko viskas, kas susiję su kasa, tas pats žurnalas, orderiai. Jei prie baro atvykdavo tiekėjai, D. T. paimdavo dokumentus, pasirašydavo, sumokėdavo pinigus ir, jei nebūdavo A., dokumentus dėdavo į segtuvą. Viską toliau su apskaitos dokumentais tvarkydavo A.. Anksčiau dauguma dokumentų iš O. sugrįždavo į ofisą. Iki rugsėjo vidurio dar O. tvarkė buhalterinę apskaitą, nes buvo toks susitarimas, kad kažkurį laiką ji dar tvarkys dokumentus, viską perduos. Nežino, kas paskui tvarkė buhalterinę apskaitą. Užsiimti tik banketais D. T. pradėjo rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Jeigu banketas baigiasi 2-3 val. nakties, mokesčiai už banketą, maitinimo paslaugas būdavo įmušama pirmadieniais. Ne visada tiekėjams, kurie atveždavo prekes, būdavo atsiskaitoma - būdavo susitariama, kad ne visus pinigus iš karto sumoka. Pinigus jiems D. T. paimdavo iš kasos. Jei A. būdavo, pinigus iš kasos paduodavo jis arba barmenė. Būdavo surašomas kasos orderis. Buvo, kad už banketus mokėta grynais pinigais, kurie nebuvo apskaityti, bet dabar negali pasakyti, kurie savininkai tuo metu buvo. Buvo toks atvejis, kai A. barmenėms sakė, kad neapskaityti pinigų už renginius, tai jam pasakė barmenės G. arba G., jos likdavo priimti pinigus. D. T. dirbant administratoriumi, buvo sutartas atlyginimas pagal darbo sutartį, dar jis gaudavo 50 eurų ir procentus nuo už banketą gautos sumos. Jeigu už konferenciją gaudavo 100 eurų, tai D. T. gaudavo papildomai procentą nuo tos sumos. Šie apmokėjimai nebuvo įforminti raštu. A. žadėjo sumokėti šiuos papildomus pinigus. Yra kartą už kelis renginius iš A. grynaisiais, paimtais iš seifuko, gavęs 200 ar truputį daugiau eurų, o kitus buvo A. D. pažadėjęs sumokėti. D. T. kažkokį dokumentą kaip orderį pasirašė, kad gavo tuos pinigus. Turi nuotrauką, kur A. pasirašė, kad pripažįsta visą skolą D. T., t. y. atlyginimo pinigus ir šiuos papildomus pinigus. Iš anksčiau buvo susitarimas su įmonėmis „C.“, „I.“, kažkokia buhalterine įmone, kurių darbuotojai restorane maitindavosi, jiems mėnesio pabaigoje būdavo išrašoma ir išsiunčiama sąskaita-faktūra, įmonės apmokėdavo pavedimu. Pradėjus vadovauti A. D., sąskaitas šioms įmonėms išrašinėdavo ne UAB „A.“ vardu, todėl daugelis įmonių nesutiko mokėti. Buvo užregistruota „P.“ sąskaita, kuri priklausė įmonei „G.“. Spalį D. T. gal ir išrašė sąskaitas „G.“. Tada jis pasirašinėdavo ne kaip direktorius, o tik vardu ir pavarde. Liudytojas nežino buhalterinės apskaitos pagrindų. Tvarkė vasarą įmonės reikalus, susijusius su kasos pajamų ir išlaidų orderiais, nuo rugsėjo 1 d. pildė kai kuriuos orderius. Nuo rugsėjo maisto produktų pirkimu rūpinosi A., jų dažniausiai vykdavo pirkti į „Sanitex“, kalbėjo, kad jis turi savo parduotuvių.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirbo UAB „A.“ reklamos vadybininke, įmonės vadovė buvo R. L.. Įmonė stikliniame pastate turėjo restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja dirbo namuose, turėjo darbo kompiuterį. Jai į elektroninį paštą atsiųsdavo duomenis, kad talpintų reklamas socialiniuose puslapiuose, tvarkydavo restorano meniu. Duomenis jai siųsdavo tuo metu įmonei vadovavę asmenys R., L., D.. Kai buvo vadovu D. T., ji buvo atvykusi į darbą pasirašyti algalapio. Paskutinį gautą atlyginimą grynais išmokėjo D. T.. Vėliau sužinojo, kad įmonėje pasikeitė savininkai ir įmonei paskelbtas bankrotas. Liudytojai iš Sodros skambino moteris, klausė, kas vyksta įmonėje, ar liudytoja dirba ten, ar atleista, bet liudytoja nieko nežinojo, tai, kad yra atleista, ji pati pamatė tik Sodros puslapyje. Paskutiniai atlyginimai jai nebuvo išmokėti, algą gavo gal už rugsėjį ar spalį. Kai įmonėje keitėsi vadovai, liudytoja nedėjo reklamų, nes jai nebesiuntė duomenų. D. ji nėra mačiusi, jų nepažįsta. A. L. ji nežino, jai niekas pinigų nepervedė, neprisimena, kad šiam asmeniui ji būtų pervedusi pinigus. Savo sąskaitos prisijungimus turi tik ji, kartais vyras T. G. paprašo pervesti pinigus už kažkokias prekes.

Liudytoja G. Z. parodė, kad ji nuo 2016 ar 2017 metų dirbo UAB „A.“ barmene-padavėja, ją į darbą priėmė R. L.. Buvo sutarta, kad gaus minimalią algą. Pradžioje atlyginimą mokėjo laiku, į sąskaitą sutartą mėnesio dieną buvo pervedamas avansas, kitą dieną - atlyginimas. Gal po 6 mėnesių atlyginimai pradėjo vėluoti, dėlto net barėsi su darbdaviais. Buvo, kad atlyginimą mokėdavo dalimis. Tai buvo vasara, tuo metu įmonei vadovavo R. L.. Po R. L. vadovavo L. J., po jos laikinai einantis direktoriaus pareigas buvo D. T., paskui direktore buvo Z.. Kai keisdavosi įmonės vadovas, darbuotojus perspėdavo. Kai dirbo R. ir L., tai darbuotojus informavo S. I., nes darbuotojai jį laikė direktoriumi. S. I. jiems darydavo susirinkimus ir perduodavo visą informaciją apie pasikeitimus įmonėje. S. I. sakydavo, kad jis yra savininkas, o direktorė buvo R. ir po to L.. Vėliau iš kalbų sužinojo, kad S. I. įmonėje išvis niekur nefigūravo. Rugsėjo 1 d. S. I. surengė susirinkimą ir darbuotojus informavo, kad nuo rugsėjo 1 d. įmonę perima A.. Iš valdžios per susirinkimą buvo tik S. I., o iš darbuotojų buvo virėjai, padavėjai, gal dar valytoja. S. I. pasakė, kad pasikeičia įmonės valdžia, jis išeina, o įmonę perima A.. Tada nesakė, kad direktorė bus Z. D.. A. tame susirinkime nebuvo. A. jau anksčiau virtuvėje atliko praktiką, liudytoja jį virtuvėje matydavo kasdien. Direktorę Z. matė tik vieną kartą, kai įmonėje buvo policija. Su Z. telefonu nebendravo. Liudytojai visus nurodymus duodavo tuometinis direktorius D., po to A.. Deividas direktoriumi buvo neilgai, gal mėnesį. Po D. buvo Z., o nurodymus davė A., nes darbuotojai žinojo, kad jis yra savininkas, jis perėmė įmonę. Po kažkiek laiko, po D. T. jiems pasakė A., kad Z. yra nauja direktorė. Su Z. nekontaktavo, dėl visko kreipėsi į A.. Liudytoja dirbo su kasa, po darbo reikėdavo padaryti pinigų išėmimą iš kasos ir pinigus nunešdavo į seifą kabinete. Liudytojos pamainoje dirbo J. ir kažkuriuo metu – G.. Restorane buvo galima atsiskaityti kortele ir grynais, vėliau kažkuriuo metu nebuvo galima atsiskaityti kortelėmis, buvo sugedęs aparatas. A. darbuotojoms pasakė, kad klientai negali atsiskaitinėti kortele. Buvo įmonėje ir užsakomųjų vakarėlių. Kai kurie klientai – įmonės ir pavieniai asmenys (M. K., R.) - turėjo kaupiamas sąskaitas, kurias apmokėdavo mėnesio gale. Dėl tokio apmokėjimo buvo susitaręs S. I.. Kai pasikeitė vadovai, šita tvarka nesikeitė. Kurį laiką darbuotojams atlyginimą mokėjo į sąskaitą, o vėliau jie visiškai jo negavo. Grynais atlyginimas liudytojai nebuvo mokamas, o gal nuo lapkričio ar gruodžio ji tris mėnesius visiškai negavo atlyginimo, už tuos mėnesius jai sumokėjo bankroto administratorius. Gal A. D. algą buvo sumokėjęs grynais. UAB „G.“ girdėta, kiek atsimena, iš šios įmonės nėra gavusi pinigų. A. L. valgydavo restorane, vieną kartą iš jo sąskaitos liudytojai buvo pervesti pinigai turbūt už darbą. Po banketo būdavo atsiskaitymas prie kasos, už juos atsiskaitydavo grynais pinigais, gal buvo galima atsiskaityti ir kortele, atsiskaitymą priimdavo barmenės, pinigus jos dėdavo į kasą. Kai būdavo banketai, dirbdavo viršvalandžius, papildoma valanda užsakovui kainuodavo 50 eurų, iš jų 25 eurai likdavo kavinei, juos nunešdavo į seifą, o 25 eurai likdavo barmenams. Šitie pinigai nebuvo apskaitomi, į kasą jų nemušdavo, juos klientai sumokėdavo į rankas, bet tokių atvejų nebuvo daug. Tokia tvarka jau buvo liudytojai pradėjus dirbti. D. žinojo, iš kur buvo tie papildomi pinigai. Kai asmuo norėdavo užsisakyti banketą, tardavosi su direktoriais, administratoriais. Paskutiniu metu administratorė buvo R., ji viską tvarkė. Liudytoja visus gautus pinigus įmušdavo į kasą. Liudytoja pasirašydavo kasos išlaidų orderius. Kai į restoraną atvyko policijos, mokesčių, dar kažkokie pareigūnai, vienas iš jų pasakė, kad jei darbuotojai dabar neparašys prašymų dėl išėjimo iš darbo, tai niekur negalės įsidarbinti. Jie visi parašė tokius prašymus, bet jų dar tada neatleido. Liudytoja ėjo aiškintis į mokesčių inspekciją, ten pasakė, kad taip negali būti, todėl liudytoja bei kiti liko dirbti, tačiau jiems atlyginimo niekas nemokėjo, dirbo už dyką, bet tikėjosi atgauti pinigus. Klausdavo A., kada sumokės algas, tai jis vis žadėdavo, bet taip ir nesumokėjo. Klientų į pačią pabaigą mažėjo, mažėjimas jautėsi jau seniai. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus parodymus (2 t., b. l. 93-94, 95-96, 99-100), kad 2017 m. spalį ir lapkritį (visada mėnesio pabaigoje) ji gavo po 500 eurų atlyginimo į rankas grynaisiais pinigais iš A. D., būdavo, kad pinigus reikėdavo išsiimti iš kasos (su A. susirašydavo sms žinutėmis ir jis pasakydavo, kad sutinka duoti atlyginimą), būdavo ir taip, kad jis ir iš savęs paduodavo atlyginimą, už atlyginimo gavimą jai jokiuose dokumentuose nereikėjo pasirašyti, jokio algalapio ji negavo, bankiniu pavedimu dirbant įmonėje UAB „A.“ nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. gavo tik vieną atlyginimą, jai į banko sąskaitą iš A. L. bankinės sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d. buvo pervesta 144,15 Eur atlyginimo už 2017 m. spalį, ji klausė A. D., kokie čia pinigai, šis atsakė, kad tai atlyginimas už darbą UAB „A.“, 2017 m. lapkričio 22 d. ji į savo bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „G.“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gavo 355,85 Eur atlyginimą už UAB „A.“ dirbtą laiką 2017 m. spalio mėnesį. A. jai sakė, kad tai yra UAB „A.“ atlyginimas. Ji UAB „G.“ nedirbo. Ikiteisminio tyrimo metu jai joks poveikis nebuvo daromas, protokolus pati perskaitė, prieš juos pasirašydama. Jos atlyginimas pradžiai buvo minimalus, o vėliau su A. sutarė, kad gaus 500 eurų. Tikriausiai gavo iš D. grynais pinigais. Niekur nepasirašė, kad jai grynais sumokėta. Gal ir pasiimdavo pinigus iš kasos. Kasos išlaidų orderį išrašydavo direktorius ir liudytoja turėdavo pasirašyti, kad pinigus gavo.

G. Z. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad Z. D. nėra mačiusi, jokių žiniaraščių nepasirašė, darbo grafikai nenustatyti, alga sutarta 500 eurų, dirbo pilnu etatu, nežinojo, kad Sodroje įforminta tik 0,5 etatu. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nėra gavusi algos. A. D. paliepimu už visus banketus pinigai buvo nemušami į kasą (1 t., b. l. 17).

Duomenys iš ib.swedbank.lt patvirtina, kad G. Z. A. L. 2017 m. gruodžio 5 d. pervedė iš „P.“ sąskaitos 144,15 Eur (2 t., b. l. 97-98).

Liudytoja J. S. parodė, kad ją į darbą barmene-padavėja UAB „A.“ 2017 m. rugsėjo pradžioje priėmė D. T.. Liudytojai padirbus apie pusmetį, įmonė bankrutavo. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pastate, (duomenys neskelbtini) aukšte. Vadovavo A. D., jis prižiūrėdavo tvarką, pasakydavo, ką reikia padaryti, viską organizuodavo, mokėjo atlyginimus. Vėliau sužinojo, kad vadovė buvo Z., bet jos nebuvo mačiusi. Tikriausiai D. jai davė pasirašyti darbo sutartį. Liudytoja priimdavo žmonių užsakymus, tvarkydavo patalpas, iš žmonių priimdavo atsiskaitymus, dėdavo pinigus į kasą. Iš pradžių kasos knygą pildė barmenė-padavėja G., po to ji išėjo ir tada ją pildė liudytoja. Visos barmenės dirbo su kasa: G., E.. Dirbdama savo pamainoje, visada viską įmušdavo į kasą, nes žmogus visada reikalaudavo čekio. Būdavo ir rimtesnių pobūvių. Viską suskaičiuodavo ir viską mušdavo į kasą. Nežino, kaip kitos kolegės darydavo. Prie liudytojos nepasitaikydavo, kad pinigai nebūtų įmušti į kasą. Atlyginimą gal ne visad gaudavo laiku. Jį iš pradžių mokėdavo grynaisiais, paskui pinigai būdavo pervesti į kortelę, pabaigoje visai nieko negaudavo. Pinigus į rankas išmokėdavo A., gaunama tikriausiai niekur nepasirašydavo. Pinigai būdavo paimami iš kasos, jų paėmimas nebūdavo forminamas. Iš kasos pinigus išimdavo liudytoja arba G. ir atiduodavo A. į rankas arba nešdavo į jo kabinetą, o jis paskui paskirstydavo pinigus darbuotojams. Jokio dokumento dėl išimtų pinigų nesurašydavo. Kabinetą darbuotojai vadindavo direktoriaus kabinetu. Banketus organizuodavo D. T.. Liudytoja rasdavo sąrašą, koks bus maistas, kiek žmonių. Po šventės žmonės ateidavo pas ją atsiskaityti. Atsiskaitydavo grynais pinigais. Neatsimena, ar buvo galima atsiskaityti kortele. Gautus pinigus mušdavo į kasą, žmonėms duodavo kasos čekį. Neatsimena, kada gavo atlyginimą pavedimu, pinigai įplaukė iš A. draugo sąskaitos. Gali būti, kad galėjo būti pervesta iš įmonės „G.“. Įmonė jai liko skolinga, sakė, kad nėra apyvartos, todėl neturi iš ko mokėti. Ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė geriau, tada davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 183-184, 188-189), be kita, ko, kad pirmus du mėnesius atlyginimą jai mokėjo A. D., atlyginimą išimdamas iš kasos (todėl tą dieną kai buvo išimtas atlyginimas, jai reikėjo pažymėti kasos knygoje, jog tiek pinigų yra išimta iš kasos), jai jokio algalapio, jog atlyginimas yra išmokėtas, A. D. neduodavo. Pirmas atlyginimas į rankas grynais pinigais jai buvo sumokėtas spalio mėnesį, tai galėjo būti apie 15 d., jį padavė pats A. D., už tai jai jokio algalapio jis nedavė, ji už tai niekur nepasirašė, galėjo duoti atlyginimo apie 250 eurų, kitą atlyginimą 2017 m. lapkričio viduryje A. D. išmokėjo, išimdamas iš kasos ir paduodamas jai grynais pinigais apie 355 eurus, tačiau jokio algalapio ji negavo, dėl to niekur nepasirašė, trečią atlyginimą ji gavo pavedimu per banką. Kiek matė, kitoms merginoms, dirbusioms ten, atlyginimas buvo išmokamas taip pačiai, t. y. A. D. išimdavo pinigus iš kasos ir grynais pinigais paduodavo kitoms darbuotojoms, joms taip pat neduodavo jokio algalapio ar kažkur pasirašyti. Iš UAB „G.“ į jos bankinę sąskaitą 2017 m. lapkričio 22 d. pervesta 205 Eur, 2017 m. lapkričio 18 d. pervesta 150 Eur, jai A. D. paaiškino, kad šie pervedimai yra atlyginimas už įmonėje UAB „A.“ išdirbtą laiką. A. L. nepažįsta, iš jo bankinės sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d. jai pervesta 54,15 Eur, nežino, ar tai jai pervestas atlyginimas už UAB „A.“ išdirbtą laiką, A. D. neminėjo, jog perves atlyginimą iš A. L. bankinės sąskaitos.

J. S. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad dirba nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. jokios darbo sutarties nėra gavusi, atlyginimą (minimumą) už rugsėjį gavo 2017 m. spalio 15-20 d. į rankas, jokio žiniaraščio dėl to nepasirašė. Visiems darbams vadovavo A. D.. A. D. paliepimu pinigai už banketus buvo nemušami į kasą, avanso už banketus ji nėra paėmusi (1 t., b. l. 15).

J. S. 2017 m. lapkričio 18 d. iš UAB „Gi.“ pervesta 150,00 eurų kaip skolos dengimas dalimis, o 2017 m. lapkričio 22 d. pervesta 205 eurų kaip mokėjimas už UAB „A.“ atlyginimas 10 mėn. 355,85-150, likutis 205 Eur (1 t., b. l. 190-193).

Liudytoja G. S. parodė, kad ji 2017 m. dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja nuo 11 val. iki 22 val., savaitgaliais dirbdavo tiek, kiek laiko trukdavo banketas. Į darbą ją priėmė direktorė R. L.. S. I. ateidavo į restoraną pavalgyti, jis UAB „A.“ nedirbo. Nežino, kokie buvo jo įgaliojimai, liudytoja jam pavaldi nebuvo, jis jai jokių nurodymų ir pavedimų neduodavo. D. T. iš pradžių dirbo barmenu-padavėju, jis irgi buvo direktoriumi, bet tuo metu A. D. direktoriumi dar nedirbo. Liudytoja irgi dvi savaites laikinai ėjo direktorės pareigas. Kai restoraną perėmė A., jis prisistatė darbuotojams kaip vadovas, pasakė, kad dabar jis vadovaus. Prieš tai A. restorano virtuvėje atlikinėjo praktiką. Pasikeitus vadovams, darbuotojai liko dirbti. Kažkurį laikotarpį D. T. dirbo ir barmenu-padavėju. Liudytojai vadovavo A. D., jai jis buvo direktorius. Visi restorano organizaciniai reikalai buvo tvarkomi per A.. D. T. iš pradžių tardavosi su klientais dėl banketų. Su kasa dirbo barmenai G. S., G. Z., E., J.. Liudytoja tvarkė kasos knygą, kai reikėdavo, kai baigdavosi darbo diena. Inkasavusi pinigus, juos palikdavo kasoje arba nešdavo į seifą. A. D. arba palikdavo jiems seifo raktą, arba pinigų pasiimti ateidavo direktorius ir pats juos įdėdavo į seifą. Žmonės atsiskaitydavo grynais arba kortele. Kai žmonės pavalgydavo dienos pietus, jos visada išmušdavo čekius ir juos atiduodavo kartu su grąža. Po to A. liepė pasakyti klientams, kad jie turės atsiskaityti tik grynais pinigais, nors aparatas iš tikro veikė. Žmonės nelabai prašydavo čekių, jie sumokėdavo pinigus, kuriuos barmenės padėdavo į kasą arba į seifą, jų į kasą neįmušdavo. Banketų būdavo daug, jie vykdavo savaitgaliais, bet ne kiekvieną, sumos už juos buvo nuo 100 iki 1 000 eurų. Pinigai už juos nebuvo įmušami į kasą, nes A. D. nurodė pinigų už banketus į nemušti kasą. Už banketus gautus pinigus dėdavo kasoje po metaliniais pinigais, po banketo pinigus padėdavo seife A. kabinete, iš ten pinigų jos neimdavo. Raktą nuo direktoriaus kabineto dažniausiai turėdavo pats A., kartais raktą palikdavo. Kai atvažiuodavo tiekėjai, barmenės A. paskambindavo ir jo leidimu išimdavo iš kasos pinigus, parašydavo ranka čekutį, kur nurodyta, kad išimami pinigai. Banketų atveju paprastame lape buvo nurodyta, ką žmogus užsisako, kaina, kiekis, bendra suma, surašyti gėrimai. Jeigu žmogus imdavo kažką papildomai bare, barmenės ant to lapo papildomai užrašydavo, viską susumuodavo ir parodydavo klientui, kokia mokėtina suma. Žmonės tų lapų neprašydavo, jie likdavo arba spintelėje, arba jį barmenės išmesdavo. Vienai klientei G. S. ant paprasto balto lapo surašė, kad gavo pinigus, suma buvo 816 eurų ir kažkiek centų, tą lapą turi nufotografavusi, teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė nuotrauką savo telefone. Iš pradžių algas gaudavo laiku. Atlyginimą jai A. sumokėdavo grynais pinigais, niekur pasirašyti neduodavo. Gal yra ir pervedę jai atlyginimą, gerai neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai, tada atsiminė geriau, patvirtina perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 26-28), kad jai už 2017 m. rugsėjį A. D. 2017 m. spalį išmokėjo nuo 300-350 Eur atlyginimo, jokiuose dokumentuose dėl išmokėtų pinigų ji nepasirašė, o už 2017 m. spalį arba atostoginius ji pinigų nėra gavusi. Kai pradėjo vėluoti atlyginimai, ji nusprendė išeiti iš darbo, 2017 m. spalio 31 d. parašė prašymą atleisti iš darbo, jį A. liepė rašyti direktorei Z. D.. Iki to laiko liudytoja Z. D. nežinojo, jos mačiusi ir su ja bendravusi nebuvo. A. buvo kažkada sakęs, kad viskam vadovauja jo žmona. Ji nieko iš apskaitos dokumentų, daiktų S. I. ar O. V. nevežė. O. V. įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, jai perduodavo apskaitos knygą. K. A. vadovavo restoranui, O. V. apskaitos netvarkė, ji daugiau įmonėje nesirodė.

G. S. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad direktorės Z. D. nėra mačiusi, jiems vadovavo A. D., A. D. liepimu už banketą pinigai nemušami į kasą, ji už banketą avanso niekada nėra ėmusi, pinigai A. D. liepimu nešami į seifą (1 t., b. l. 14).

G. S. 2017 m. gruodžio 6 d. apklausos metu pateikė paprastą popieriaus lapą, kuriame ranka įrašyta, kad ji priėmė pinigus iš banketo, kuris vyko 2017 m. spalio 14 d., suma 816,06 Eur (1 t., b. l. 160).

Liudytoja E. V. parodė, kad gal nuo 2017 m. rugsėjo pusę metų dirbo restorane „(duomenys neskelbtini)“ barmene-padavėja slenkančiu grafiku, nuo 10 val. iki 22 val. Restorane dirbo 4 barmenai. Ją į darbą priėmė administratorius D. T., kuris tuo metu vadovavo restoranui. Paskui vadovavo A., kuris prieš tai dirbo virtuvėje. A. duodavo nurodymus, vėliau D. T. išėjo. Liudytoja mėnesį laiko nieko nesuprato, paskui kolegės pasakė, kad A. yra direktorius. Savaitgaliais būdavo banketai, jie vykdavo iki 24 val. ir ilgiau, todėl dirbdavo viršvalandžius. Už juos sumokėdavo klientai. Gautus pinigus barmenės įmušdavo į kasą. Kiek pamena, paskutiniu metu banketų pinigų metu neįmušdavo į kasą, tokių kartų buvo gal pora. Klientai dėl banketų tardavosi su barmenėmis-padavėjomis, palikdavo avansą. E. V. neteko avansų paimti, daugiau tai darydavo G., ji derindavo banketus. Būdavo žurnalai, lapai, kur jos rašydavo, kas ką užsisakė, kokios sumos ir pan. Barmenai galutinę sumą suderindavo su klientu. Virtuvės darbuotojos nesikišdavo į piniginius reikalus. Galutinę banketo sumą suskaičiuodavo barmenai, kurie dirbdavo toje pamainoje. Už banketus būdavo atsiskaitoma ir grynais, ir kortele. Nepamena, ar A. buvo davęs nurodymus dėl atsiskaitymų, apskaitos. Pradžioje atlyginimą mokėdavo, tik vėluodavo savaitę ar dvi. Paskutinius mėnesius atlyginimas buvo nelabai mokamas. Atlyginimą sumokėdavo grynais, buvo dalis atlyginimo pervesta į sąskaitą. Nežino, kas iš pradžių mokėjo, bet paskui mokėdavo A.. Gaudama pinigus, nepasirašydavo, atsiskaitymo lapelio negaudavo. UAB „A.“ jai nesumokėjo gal už pora paskutinių mėnesių. Liudytojai 2017 m. gruodį išmokėjo 100 eurų grynais ir spalį jai davė 100 eurų, o kitą dalį atlyginimo A. pervedė iš savo draugo sąskaitos. Asmuo, iš kurio sąskaitos jai buvo pervesti pinigai, ateidavo pavalgyti, visada susimokėdavo. Buvo taip, kad A. jai liepė paduoti tam žmogui pinigus. Tada ji paėmė iš kasos pinigus ir jam padavė, o A. apie tai informavo. Pinigų paėmimo iš kasos ji tada neįformino. A. draugui ji galėjo duoti nuo 10 iki 100 eurų, jam duodavo popierinėmis kupiūromis, neduodavo daugiau nei 100 eurų. Didžiausia suma, kurią davė, buvo 30 eurų. Gal A. L. buvo atėjęs pinigų daugiau nei 10 kartų, kai ji duodavo jam pinigus. Z. D. realiai matė tik vieną kartą, su ja porą kartų yra kalbėjusi telefonu. Z. D. paskambino ir prisistatė, pasakė savo pavardę. Visi žinojo, kad ji yra direktorė, bet niekada nebūdavo restorane. Buvo gavusi priekaištų iš Z. D. dėl netvarkos. D. restorane matė vieną kartą, paskutinę savo darbo dieną. Porą kartų A. davė nurodymą nemušti pinigų į kasą. Tai liudytoja darė du kartus. Būdavo, kad banketo metu pinigų ir nepaduodavo, atsiskaitydavo kitą dieną. Kai su liudytoja klientai atsiskaitydavo, ji pinigus įnešdavo į kasą, paskui nešdavo į seifą, kuris buvo D. kabinete. Atnešusi pinigus, padėdavo lapelį su pinigų suma ir nurodydavo, už kokį banketą. Iš to seifo niekas negalėdavo imti pinigų, tik A.. Tokių kartų, kai pinigus ji dėdavo į seifą, buvo labai daug. Kartais jie nemušdavo pinigų į kasą, nes kelis kartus to prašė A.. Į seifą pinigus, neįmuštus į kasą, dėjo gal porą kartų. Banketų sumos buvo 500-800 ir daugiau eurų. Kitos pamainos barmenės sakydavo, kad taip pat į kasą sumušdavo pinigus už banketą. Vienu metu būdavo ir keli banketai. Pinigus už banketus jos atskirdavo, vedė sąsiuvinį, ten rašydavo banketus, kas ir kiek susimokėjo. Tuos sąsiuvinius buvo nufotografavusi, juos pateikė tyrėjai. Nepamena, ar kitas barmenas jai buvo padavęs pinigus, kad ji įmuštų į kasą. Paskutiniu metu nebuvo galima atsiskaityti kortele, taip A. nurodė. D. derindavo banketus, jis peržiūrėdavo sąsiuvinį, kurį barmenai vedė. Kai asmenys mokėdavo už viršvalandžius, tie pinigai būdavo paskirstomi tą dieną dirbusiems barmenams-padavėjams. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus parodymus (2 t., b. l. 36-38, 42-43), kad ji 2017 m. rugsėjo viduryje iš kolegių kalbų sužinojo, kad UAB „A.“ direktorė yra Z. D., tačiau realus direktorius buvo A. D., iškilus problemai, kreipdavosi būtent į jį, jis duodavo visus nurodymus, susijusius su padavėjos-barmenės darbu. Už banketus pinigai ne visada buvo fiksuojami kasoje, nes taip buvo nurodęs A. D., jis pasakydavo, jog jam reikia susimokėti už produktus iš tiekėjų. Už 2018 m. sausį visi vykę banketai tikrai nebuvo mušami į kasą. A. D. buvo nurodęs, kad atsiskaitymus už banketus reikia palikti arba kasoje, arba nunešti pas jį į kabinetą ir palikti seife (bare visuomet būdavo A. D. kabineto ir seifo raktas). Atsiskaitymai už banketus buvo dažnai nunešami į tą seifą ir prie jų ji pati palikdavo lapelį su užrašu, kiek asmuo turėjo sumokėti, ten buvo nurodyta tik suma. Jei į restoraną atvykdavo pavieniai asmenys pavalgyti, tuomet jų atsiskaitymai visada būdavo mušami į kasą ir atiduodamas kvitas. Banketai dažniausiai vykdavo savaitgalį, pinigai už juos nemušami į kasą būdavo maždaug nuo 150-300 eurų. Iš viso per 2018 m. sausio mėnesį buvo trys seminarai ir ne mažiau kaip keturi banketai. A. D. buvo pasakęs, jog kortele niekas negali atsiskaitinėti už banketus. A. D. davė 100 eurų atlyginimo jai grynaisiais pinigais, už tai jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėjo. 2017 m. spalį grynaisiais pinigais A. D. už atlyginimą jai davė 100 eurų, o 250 eurų jis pervedė jai iš savo draugo A. L. sąskaitos, taip pat už atlyginimo davimą niekur pasirašyti nereikėjo. Iš A. L. bankinės sąskaitos jai 2017 m. gruodžio 5 d. pervesta 355,85 Eur, 2018 m. sausio 10 d. pervesta 250 Eur, gali numanyti, kad čia buvo už UAB „A.“ išdirbtą laiką. Prieš gaunant šį pavedimą, būnant restorane „(duomenys neskelbtini)“, A. D. pasakė, kad tuoj perves atlyginimą, ir tą pačią dieną ji gavo pervedimą į savo bankinę sąskaitą. A. D. draugas, kuriam reikėdavo paduoti grynųjų pinigų, buvo vardu L., jam A. paliepimu galėjo paduoti nemažiau kaip 460 eurų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2018 m. gegužės 21 d. užfiksuota, kad E. V. atpažino L. Ž. kaip A. D. draugą, kuriam A. D. nurodymu paduodavo grynuosius pinigus iš kasos (2 t., b. l. 44-48).

E. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė savo telefone išsaugotą nuotrauką su banketų ir vakarėlių registravimo informacija (2 t., b. l. 51-52).

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis restorane „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. dirbo barmenu-padavėju, darbą rado pagal skelbimą internete, paskambino jame nurodytu numeriu, atsiliepė A.. Dėl darbo sąlygų kalbėjo su A. pačioje kavinėje, Z. ten nebuvo. Pradžioje liudytojas dar pabandė dirbti be sutarties, už tą darbą jam davė 50 eurų, paskui jį priėmė į darbą. Jam darbo sutartį padavė A., o ją buvo pasirašiusi Z. D.. Jie abu buvo kaip įmonės vadovai. Z. yra matęs 4 kartus. Matė ją, kai buvo pasitarimas su įmonės darbuotojais. J. Š. apie 50-40 eurų atlyginimą mokėjo į rankas. Dar vieną kartą A. paprašė, nes labai reikėjo pinigų, tai šis jam davė 30 eurų grynais iš kasos kaip dalį atlyginimo. Atrodo, tada kažką pasirašė, jog gavo pinigus. Išdirbo du ar tris mėnesius, jam grynus pinigus išmokėjo du kartus. J. Š. viską sumokėjo tik garantinis fondas. Kai ateidavo žmonės į kavinę pavalgyti, viskas buvo įmušama į kasą, tik nemušė už du banketus gautų pinigų, nes jiems taip liepė vadovas A.. J. Š. už banketus papildomų pinigų negavo. Buvo sutarta, kad jeigu reikės dirbti viršvalandžius, tai už juos sumokės užsakovas ir tie pinigai bus padavėjams kaip arbatpinigiai. Banketuose atsiskaitymus tvarkydavo E.. Kelis kartus jis dirbo su G. Z. ir dar su kita G.. Pinigų išėmimus iš kasos visada tvarkė E., ji paimdavo grynus pinigus, tvarkė visą kasos dokumentaciją. Per šimtadienio vakarėlį jis dirbo su E., su ja dirbo dar ir kitame bankete. Nematė, kaip buvo įnešami pinigai į kasą už vakarėlius. Neatsimena, ar jam asmeniškai A. sakė, kad nemuštų pinigų už banketus į kasą, gal jam tai E. pasakė. Kelis kartus E. davė, gal paskolino vienam A. draugui pinigų iš kasos, tas žmogus ateidavo nedažnai, prie liudytojo buvo gal kelis kartus. A. liepdavo duoti tam draugui pinigų. Jam matant, tas žmogus pinigų atgal neatnešė, nepasirašė, kad paima pinigus. Liudytojui lyg nebuvo pinigai pervesti į sąskaitą. Z. jam nebuvo išmokėjusi jokių pinigų, tik liepusi apsitvarkyti patalpas. A. imdavo pinigus iš kasos ir sakydavo, kad tai pinigai maistui. Jiems leido pasiimti iš kasos po 40 eurų, jie tada niekur nepasirašė, kad pasiėmė pinigus. Jis tik iš policijos pareigūnės sužinojo, kad jis yra jau atleistas iš darbo. Darbdavys jo apie atleidimą neinformavo, jis į darbą ėjo gal 4 ar 3 dienas. Visas aplinkybes prisiminė geriau, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina tada duotus ir teisme perskaitytus parodymus (2 t., b. l. 111-112, 114-115, 120-121), kad jam 2017 m. gruodžio 25 arba 26 d. A. D. už savaitės pabandymą dirbti davė grynaisiais pinigais 50 eurų, už tai negavo jokio algalapio, nereikėjo niekur už tai pasirašyti. A. D. jį įdarbino oficialiai 2017 m. gruodžio 27 d., sutartyje jau buvo pasirašytas Z. D. parašas. Suprato, kad A. D. yra realus įmonės direktorius, nes jis duodavo visus nurodymus, susijusius su darbu. Z. D. darbo metu nematė. A. D. parašydavo kasoje lapelį, kurį pasirašydavo savo parašu, ir parašydavo, kad dienos gale atliktų išėmimą iš kasos. Sumas beveik kiekvieną dieną A. D. išimdavo įvairias, būdavo, kad pasiimdavo nuo 30-50 eurų. Nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. vasario 7 d. kas antrą-trečią dieną ateidavo kažkoks A. draugas, pats A. paskambindavo ir pasakydavo, kad jam atėjus, būtų išimta iš kasos kažkokia pinigų suma ir paduota tam jo draugui. Tas asmuo buvo atvykęs ne mažiau kaip keturis kartus ir pasiimdavo po 30, 40 eurų, iš viso ne mažiau kaip 140 eurų. Pinigus visada paduodavo barmenė-padavėja E., kuriai paskambindavo A. D., paklausdavo, kiek kasoje yra pinigų, ir pasakydavo, kad ateis jo draugas, kuriam reikia paduoti kažkokią pinigų sumą. Nebuvo nė karto, kad tas A. draugas atneštų pinigų įdėti į kasą. A. buvo pasakęs už banketus gautų pinigų nemušti į kasą. Liudytojas su A. žinia 2018 m. vasarį po vakarėlio pasiėmė 50 eurų kaip atlyginimą, už tai jokiuose atlyginimo mokėjimo žurnaluose nereikėjo pasirašyti. A. 2018 m. vasario 2 d. jam ir barmenei E. pasakė, kad gali iš kasos išsiskaičiuoti po 40 eurų kaip atlyginimą, už tai jokiuose algalapiuose pasirašyti nereikėjo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2018 m. gegužės 22 d. užfiksuota, kad J. Š. atpažino L. Ž. kaip A. D. draugą, kuriam A. D. nurodymu barmenė E. paduodavo grynuosius pinigus iš kasos (2 t., b. l. 122-126).

Liudytoja R. B. parodė, kad ji 2016-2017 m. restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmene padavėja. Į darbą ją priėmė ir darbo sutartį pasirašė direktorius D.. Dirbdavo nuo 10 val. iki 21 ar 22 val. Atlyginimas priklausė nuo darbo valandų, jį direktorius išmokėdavo ir grynais, ir į sąskaitą pervesdavo, visada būdavo atsiskaitymo lapeliai, duodavo pasirašyti algalapius, juose nurodyta suma ir gauta suma sutapdavo. Iš darbo išėjo rugpjūčio viduryje savo noru, tik atleidimą įformino spalio ar lapkričio mėn. Išeinant iš darbo su ja atsiskaitė visiškai. Restorane tekdavo matyti A. D., jis dirbo virtuvėje, ruošė maistą, o Z. D. nematė.

Liudytoja J. M. parodė, kad ją A. D. žmona įdarbino virėja 2017 m. Su pačia Z. D. ji nebendravo. Darbą rado per darbo biržą, telefonu kalbėjo su A. D. žmona, su ja susitiko įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pastate, aptarė darbo sąlygas, sutarė minimalų 380 eurų atlyginimą. Z. D. kabinete padavė jai sutartį, liudytoja ją pasirašė. Algą mokėjo grynais, nes liudytoja turėjo skolų pas antstolius, todėl susitarė dėl algos mokėjimo grynais. Jai viską mokėjo A., nes jis dažniausiai ten būdavo. Pirmą mėnesį ji dirbo 12 dienų, gavo grynais 300 eurų, antrą mėnesį gavo 350 eurų, trečią mėnesį A. irgi sumokėjo grynais 350 eurų. J. M. niekur nepasirašė, kad tuos pinigus gavo. Ji dar pas A. paimdavo avansą, kai jai reikėdavo pinigų. A. viską prižiūrėdavo, kaip dirba darbuotojai, mokėjo jiems algas. Algos nebuvo mokamos visiems vienu metu skirtingomis dienomis. Darbuotojai sakydavo, kad jiems yra nesumokėtos algos, ir jie, daugiausia barmenės, tada pasiimdavo pinigus iš kasos, nors A. rinko pinigus, kad sumokėtų algas. Matė, kad pinigus ėmė K., ši pati pasakė A., kad pasiėmė pinigų iš kasos, bet A. pasakė, kad negalima imti. A. su liudytoja visą laiką atsiskaitė be priekaištų, jai neliko skolingas, sumokėjo už visą jos išdirbtą laiką. Liudytojai už tą patį laiką dar sumokėjo iš bankroto fondo, nes nebuvo jokių lapelių, kad su ja buvo viskas atsiskaityta. Bankroto administratorius jai sumokėjo papildomai 640 eurų už tris mėnesius, šių pinigų ji negrąžino, taip du kartus gavo atlyginimą už tą patį laikotarpį. Ji sakė A., kad jai papildomai sumokėjo iš bankroto administratoriaus, už tai ji A. padėkojo, nes, kiek suprato, jis čia tvarkė, kad jos gautų pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu ji šiek tiek pasukčiavo, pasakė, kad jai nesumokėjo, nes tikėjosi, kad dar gaus ir iš bankroto administratoriaus pinigų. Neatsimena, kad ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, jos atmintis šiek tiek šlubuoja, turi problemų su sveikata. Viską geriau atsimena šiek tiek praėjus laikui. Policijoje parodymus yra davusi ne tik dėl šios bylos, bet ir dėl asmeninių problemų. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė melagingus parodymus (2 t., b. l. 141-142), ten viską sakė kitaip, nes jai buvo daromas spaudimas, kas jį darė, nepamena, ji tada visko bijojo. Policijoje jau visi buvo nusiteikę prieš A., jai sakė, kad vieni liudininkai sakė vienaip, kiti kitaip, kad prieš ją buvus liudytoja visai kitaip paliudijo, tai J. M. viską pasakė pagal kitų liudytojų parodymus. Ji kitų liudytojų parodymų neskaitė, jai tik apie juos papasakojo. Melavo, kad negavo jokio atlyginimo nei grynais, nei į sąskaitą. Jos su kolege O. buvo susitarę taip kalbėti. Bet susipyko su O., ši pažadėjo kitas koleges sukurstyti prieš J. M.. Darbuotojai iš kitos pamainos irgi kenkė liudytojai, kad tik ją atleistų iš darbo.

Liudytoja K. G. parodė, kad ji 2017 m. dirbo virėja restorane „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jos vadovas buvo S. I., tada direktore dirbo R.. Po to vadovavo D., žmona buvo direktorė, o vyras - administratorius. Pradžioje A. D. restorane virtuvėje atliko praktiką, o paskui jis restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo prie valdžios. A. D. darbe būdavo kasdien, jis būdavo kabinete. Liudytojai visus nurodymus duodavo A. D.. Liudytojai atlyginimą A. sumokėjo grynais vieną kartą ir davė kažkokį lapuką. Neatsimena, ar pasirašė, kad gavo atlyginimą. Vėliau ji prašė A. D. sumokėti atlyginimą, bet niekas nemokėjo, savo atlyginimus darbuotojai gavo po pusės metų iš bankroto administratoriaus. Tuo metu, kai vadovavo R., liudytoja atlyginimą gaudavo į sąskaitą, kartai išmokėdavo ir į rankas, bet duodavo pasirašyti, kad davė pinigus. Prie ankstesnių vadovų atlyginimas nevėlavo, nebent kelias dienas. Kai pasikeitė vadovai, tada atlyginimai jau vėlavo mėnesius. Liudytojai buvo apmokama pagal išdirbtas valandas. Negali pasakyti, ar dar buvo pervesta jai į sąskaita alga, kai pasikeitė vadovai, reikia žiūrėti banko išklotines. Produktus tiekdavo tiekėjai. Virėjos reikiamų produktų sąrašą paduodavo A. D., šis juos užsakydavo. A. L. kartais ateidavo į restoraną pavalgyti, jis bendraudavo su A.. Neatsimena, ar A. L. jai buvo pervedęs pinigų. Kartą buvo pakviesti visi darbuotojai ir A. D. pasakė, kad pasikeitė vadovai, turbūt tada pasakė, kad įmonės vadovė yra jo žmona Z. D.. Tą dieną jie nematė Z. D., ją restorane teko matyti vieną kartą prieš pačią pabaigą, sausio viduryje ar pabaigoje, tada ši jiems prisistatė, bet ji liudytojai jokių nurodymų nedavė. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus savo parodymus (1 t., b. l. 176-177, 178-179, 180-181), kad dėl įsidarbinimo bendravo su tuometiniu administratoriumi D. T., šis davė jai pasirašyti darbo sutartį, maždaug nuo 2017 m. rugsėjo įmonės administratorius, kaip ji suprato, buvo A. D., jai iš A. D. yra žinoma, jog įmonės direktorė yra Z. D.. Jai A. D. jokių nurodymų nedavė, jis „S. L.“ atliko praktiką. Restorane su kasa dirbdavo barmenės, jos visada įmušdavo duomenis į kasą. Jai A. D. 2017 m. spalį už rugsėjo mėnesį išėmė jos atlyginimą iš kasos ir jį padavė grynais pinigais 250-260 eurų, jokio algalapio jai pasirašyti nedavė. 2018 m. vasario 3 d. ji gavo 100 eurų atlyginimą, šiuos pinigus jai padavė barmenė E., kuri nurodė, kad juos turinti perduoti A. D. nurodymu kaip atlyginimą. Už tai jokiuose dokumentuose nepasirašė. 2018 m. vasario 1 arba 2 d. paskambino A. D. ir pasakė, kad duotų atlyginimą, tuomet jis nurodė barmenei E., kad išimtų iš kasos 50 eurų ir juos paduotų, už tai niekur nesirašė, joks algalapis išrašytas nebuvo. Atlyginimą už UAB „A.“ dirbtą laiką taip pat gavo ir bankiniais pavedimais, tačiau tai buvo ne iš UAB „A.“ bankinės sąskaitos, o iš A. L. bankinės sąskaitos. Šio asmens nepažįsta, bet žino, kad tai yra A. D. pažįstamas. Jai pats A. pasakė, kad už UAB „A.“ dirbtą laiką bus pervesti atlyginimai, todėl gali manyti, kad iš A. L. sąskaitos pervesti pinigai yra UAB „A.“ darbo užmokestis.

K. G. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad Z. D. nėra mačiusi, jiems vadovavo A. D., ji už 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius jokių žiniaraščių nepasirašė (1 t., b. l. 16).

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji nuo 2017 m. rugsėjo dirbo virėja restorane „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Prieš tai liudytoja irgi buvo ten dirbusi, tada savininkė buvo R., o A. D. ten atliko praktiką. Liudytoja buvo išėjusi iš darbo ir vėl atgal grįžo, kai kolegė pasakė, kad įmonėje reikalinga virėja. Sužinojo, kad įmonę kažkas kitas nupirko. Dėl darbo ji tarėsi su A., sutarė, kad jai mokės minimalią algą, gal kiek daugiau. Darbo sutartį jai padavė A., sutartyje direktore buvo įrašyta D., bet Z. D. liudytoja pamatė tik darbo toje įmonėje pabaigoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama viską prisiminė geriau, patvirtina tada duotus ir teisme perskaitytus parodymus (2 t., b. l. 9-10), kad atlyginimą 2017 m. spalį jai grynais pinigais apie 150 eurų davė A., jai nedavė jokio algalapio, už pinigų gavimą ji niekur nepasirašė. 2017 m. lapkričio 28 d. 355,85 Eur atlyginimą už UAB „A.“ dirbtą laiką gavo į savo banko sąskaitą iš A. L. bankinės sąskaitos, A. D. pasakė, kad pinigus perves į sąskaitą. Iš A. L. bankinės sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d. buvo pervesta 144,15 Eur. Šis pervedimas turėjo būti atlyginimo išmokėjimas už lapkritį dirbtą laiką UAB „A.“, apie jį prieš kelias dienas iki pervedimo informavo A. D.. Ji matė, jog 2017 m. spalį A. D. taip pat grynais pinigais išmokėjo atlyginimą K. G.. Dėl visų problemų būtų skambinusi A. D.. Darbuotojai klausė pas A., kada žada mokėti atlyginimą, jis vis žadėjo. Iš darbo išėjo vasarį, juos atleido bankroto administratorius ir vėliau su jais atsiskaitė po įmonės bankroto. D. už darbą su liudytoja neatsiskaitė. Kai liudytoja dirbo, Z. D. nebuvo atėjusi į darbą. Produktams užsakyti buvo nurodyti tel. numeriai ir jos pačios užsakydavo bei priimdavo atvežtus produktus, sąskaitas padėdavo į sutartą vietą, virtuvėje ant lentynos. Nežino, kas jas pasiimdavo.

„Swedbank“ AB sąskaitos išrašai patvirtina, kad V. Š. 2017 m. lapkričio 28 d. A. L. iš Paysera sąskaitos pervedė 355,85 Eur (2 t., b. l. 11), o 2017 m. gruodžio 5 d. pervedė 144,15 Eur (2 t., b. l. 12).

Liudytoja Ž. A. parodė, kad ji 2017 m. dirbo virėja restorane „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbinant įmonės, kuriai priklausė restoranas, direktorius buvo vardu S., o A. D. restorane atliko virėjo praktiką. A. kalbėdavo, kad gal jis perims šią įmonę, o S. pasakė, kad jis čia viską baigia, perims A.. A. nebuvo surinkęs viso kolektyvo, kad apie tai praneštų, jis tik kalbėdavo, kad vadovaus. Paskui rugsėjį A. D. viską perėmė ir tapo direktoriumi. Jis pats darbuotojams pasakė, kad bus įmonės direktorius. A. D. jiems vadovavo. Darbo sutartys nebuvo perrašytos. Kiek žino, A. D. buvo jas pakeitęs, nes vėliau, kai dėl neišmokamo atlyginimo pasiskambinę buhalterei, darbuotojai sužinojo, kad dirba tik puse etato. Liudytoja per dieną dirbo 12-14 val., nuo 8 val. iki 21 val., 22 val., savaitgaliais dirbdavo ilgiau. Prieš ruošiant pietus, virėjos surašydavo dienos meniu pasiūlymus ant lapo, o A. nuspręsdavo, kas tinka ir kas ne. Jis pristatydavo prekes. Dalis produktų būdavo virtuvėje, kiti būdavo dviejuose sandėliuose apačioje. Vienas sandėlis buvo baro, kitas virtuvės. Gal, jeigu tikrintų, nebuvo galima rodyti dalies prekių, nes tos prekės neturėdavo sąskaitų. Buvo nurodyta nerodyti tikrintojams virtuvės sandėlio. A. sakė, kad jis turi parduotuvę, ir iš ten veždavo prekes. Tai žinojo visos virėjos. Mano, kad tie produktai būdavo neapskaityti, nes jis atnešdavo krepšius su jais ir padėdavo, jokio produktų įsigijimo dokumentų neduodavo. Kai prekes atveždavo tiekėjai, jie pateikdavo sąskaitas, virėjos jas padėdavo virtuvėje, A. D. jas pasiimdavo. Be A. D., niekas daugiau virėjoms nurodymų neduodavo. Barmenėms, valytojai vadovavo A.. Liudytojai su grynaisiais pinigai dirbti neteko, už tai buvo atsakingi baro darbuotojai. Mano, kad už banketus pinigai buvo nemušami į kasą. Virėjos matydavo, kad pinigų į kasą nemuša. Liudytojai barmenės pasakojo, kad klientai dažniausiai atsiskaitydavo grynaisiais. Net po banketo neleido žmonėms atsiskaityti kortelėmis, reikdavo grynaisiais. Banketai vykdavo kas savaitgalį: penktadieniais, šeštadieniais. Barmenėmis tada dirbo G., G., jos sakė, kad už banketus pinigų į kasą nemuša. Dar barmenu dirbo D., jis viską reguliavo. K. A. pradėjo dirbti, liudytojai atlyginimas nebuvo sumokėtas. Dar liudytojai dirbant restorane, darbuotojai patikrino interneto tinklapį rekvizitai.lt ir sužinojo, kad įmonės vadovė yra Z. D.. Su Z. D. teko bendrauti telefonu tada, kai liudytoja pasakė A. D., kad dėl neišmokėto atlyginimo kreipsis į darbo inspekciją. Tada jai paskambino Z.. Nepamena, ar ši prisistatė, bet ji sakė, kad negąsdintų, jog kažkur kreipsis, kad ką čia išsigalvoja, ir pati numetė ragelį. Būdavo, kad Z. D. paskambina ir pradeda šaukti, ji skambino ir liudytojai, ir į baro telefoną. Kai A. D. atvykdavo į restoraną, jis dažnai būdavo virtuvėje, dar būdavo kabinete, kuriame buvo dokumentai ir dirbo administratorė.

Ž. A. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad Z. D. nėra mačiusi, jiems vadovavo A. D.. Atlyginimo už 2017 m. rugsėjį ji nėra gavusi, niekur nepasirašiusi (1 t., b. l. 22).

Liudytoja S. Č. parodė, kad ji dirbo valytoja UAB „A.“ nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. spalio 31 d. Į darbą ją priėmė direktorė R. L., paskui vadovavo S. I., dar vadovavo L., po jos vadovavo D. T., jis tvarkydavo banketų užsakymus. A. D. restorano virtuvėje vasarą du mėnesius atliko virėjo praktiką. L. paskambino ir pasakė, kad darbuotojos ateitų, nes S. kviečia. S. sukviestiems darbuotojams sakė, kad jie nieko neišsigalvotų, nekeltų apkalbų, kad jis parduoda restoraną. Paskui A. pasakė visoms virėjoms, kad jis nusipirks restoraną, ir nuo rugsėjo 1 d. jis pradėjo vadovauti. A. pasakė, kad jis vadovaus. Jis sakydavo, kad direktorė yra jo žmona, visais klausimais kreiptis į ją, bet ši niekad nebuvo atėjusi, darbuotojai jos nematė, o jos telefono numerio neturėjo. A. D. būdavo arba virtuvėje, arba kabinete. Jis atnešdavo produktų. Produktai buvo laikomi šaldytuve virtuvėje, dar buvo šaldytuvai rūsyje. Restorane vykdavo vestuvės, jubiliejai, krikštynos, po banketų liudytoja ateidavo išvalyti patalpų ir savaitgaliais. Kai A. D. pradėjo vadovauti, S. I. nuo rugsėjo neateidavo į restoraną. Visus nurodymus darbuotojams duodavo A. D.. D. T. su A. D. nesutarė, jis dirbo trumpai, paskui išėjo iš darbo. Liudytoja 2017 m. spalį gavo atlyginimą už rugsėjį, A. D. jai išdavė tokią „špargalkę“, net algalapio nebuvo, išmokėjo grynais gal 312 eurų. Liudytoja niekur nepasirašė, kad gavo pinigus. Čia buvo visas atlyginimas, šiaip ji gaudavo gal 320 eurų. Kai vadovavo S. I., kartais darbuotojai rašydavosi algalapiuose, kad gauna algą, kartais ne. Už spalį atlyginimo darbuotojai negavo. Ž. A. dėl neišmokėto atlyginimo iškvietė į įmonę inspekciją, jai atvykus, visos darbuotojos parašė atleidimo pareiškimus. A. D. liudytojai buvo skolingas atlyginimą už mėnesį ir už dvi savaites atostogų.

S. Č. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad Z. D. nėra mačiusi, jiems vadovavo A. D., jai už 2017 m. rugsėjį darbo užmokestis išmokėtas (1 t., b. l. 21).

Liudytoja Z. M. parodė, kad ji 2017 metais dirbo virėja kavinėje (duomenys neskelbtini) pastate (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į darbą ją priėmė tuo metu direktore dirbusi R., o paskui įmonei vadovavo A. D., kuris iki tol atliko praktiką restorane. A. pats ir pasakė, kad jis direktorius ir toliau vadovauja įmonei. A. D. restorane būdavo beveik kasdien, jis duodavo nurodymus, kokius darbus daryti. Po kiek laiko kažkas iš darbuotojų pasakė, kad vadovauja gal A. žmona. Jos restorane neteko matyti. D. T. dirbo barmenu. S. ateidavo valgyti į restoraną. Maisto produktus kažkas pristatydavo, jei ko trūkdavo, virėjos pasakydavo į virtuvę užėjusiam A., jis atveždavo. Maisto produktus pasiimdavo iš pirmame aukšte esančio sandėliuko. Žurnalų, dokumentų jokių nepildė. Liudytojai atlyginimas būdavo pervedamas, grynaisiais pinigais jai nemokėdavo. Atlyginimas „popieriuje“ būdavo apie 600 eurų. Pasirašydavo kažkokį popierių, kai gaudavo atlyginimą. Sumos popieriuje sutapdavo su gautomis. Tikriausiai jai išmokėjo vieną atlyginimą grynais pinigais. Atlyginimą už paskutinį mėnesį išmokėjo jau bankroto administratorius. Liudytoja klausė A. D., kada išmokės jai atlyginimą, A. D. žadėjo išmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama viską atsiminė geriau ir tada davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 125-126), kad A. D. savo darbo kabinete 2017 m. spalio 13 d. išmokėjo vieną atlyginimą grynais pinigais, t. y. 600, tačiau jis nedavė jokio lapelio, kad jame pasirašytų, jog gavo. 2017 m. lapkričio 28 d. ji į savo sąskaitą iš A. L. bankinės sąskaitos gavo 355,85 Eur. Jai buvo aišku, kad tai yra atlyginimas už UAB „A.“ išdirbtą laiką, nes prieš pervedant pinigus A. D. pasakė, kad perves pinigus į banko sąskaitą. Vėliau 2017 m. gruodžio 5 d. iš A. L. bankinės sąskaitos jai pervesta 144,15 Eur, šis pervedimas turėjo būti atlyginimo išmokėjimas už lapkričio mėnesį dirbtą laiką UAB „A.“, apie jį taip pat prieš kelias dienas informavo A. D..

Z. M. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad Z. D. nėra mačiusi, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. jiems vadovavo A. D., jokių žiniaraščių ji nėra pasirašiusi (1 t., b. l. 18).

Liudytoja O. M. parodė, kad 2017 m. susipažino su A. D. mokymo centre, virėjų kursuose. Kai jie rugsėjo-spalio mėnesį laikė egzaminą, A. D. pasakė, kad jo žmona atidarė restoraną, ir pasiūlė liudytojai darbą. Po to ši rado ir skelbimą apie tą darbą, paskambino, o A. D. pasiūlė ateiti ir ją priėmė. Ji virėja UAB „A.“ pradėjo dirbti lapkritį. Sudarydama sutartį, su Z. D. nebendravo, sutartį pasirašė jau pradėjusi dirbti, ją padavė gal A. D.. Kai ateidavo į darbą, ant lapelio būdavo parašytas sudarytas meniu. Nežino, kas vadovavo įmonei, A. restorane yra mačiusi. Buvo kalbos, kad Z. D. buvo direktorė. Pati produktų nepirkdavo, kai atveždavo mėsą, ji pasirašydavo dokumentą, jį padėdavo į segtuvą virtuvėje, nežino, kas jį paimdavo. Nė karto negavo atlyginimo. Darbuotojos sakė, kad ir kitoms neišmokėjo atlyginimų. Yra dėl to skambinusi ir direktorei, ir A., bet jie sakė, kad nėra pinigų, nes nėra suprekiauta. Ėjo į Sodrą sužinoti, ar legaliai dirba. Buvo jos darbo metu pora banketų prieš Naujus Metus, apie 20 žmonių.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis ir jo vadovaujamos įmonės MB „E.“, buvusios(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ pastate, darbuotojai naudojosi restorano „S. L.“ paslaugomis, vaišindavo pietumis ir įmonės klientus. Paskui įmonei už mėnesį ar savaitę būdavo išrašoma ir elektroniniu paštu pateikiama PVM sąskaita-faktūra, o įmonė ją apmokėdavo banko pavedimu. Būdavo apie 50 eurų suma. Nesidomėjo, kokia įmonė jiems suteikė paslaugas. Tyrėjai pateikė visas sąskaitas ir mokėjimo dokumentus. Negali pasakyti, ar sutapo įmonės, iš kurios būdavo atsiųsta sąskaita ir kuriai turėdavo pervesti pinigus, pavadinimai. Kiek pamena, buvo susidariusi apie 100 eurų skola, ir maitinimo paslaugą teikusi įmonė raštu paprašė šiuos pinigus pervesti į kitos įmonės sąskaitą. Kodėl taip buvo paprašyta, nesiaiškino, pinigus sumokėjo. Po to daugiau restorano paslaugomis nesinaudojo. Patvirtina teisiamajame posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. birželio 28 d. duotus savo parodymus (3 t., b. l. 36-37, 40), kad 2017 m. lapkritį į elektroninį paštą įmonės UAB „A.“ darbuotojas iš el. pašto: (duomenys neskelbtini)atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo išrašyti rekvizitai, jog už maitinimo paslaugas turi atsiskaityti įmonei UAB „G.“. Pavedimas 108,05 Eur atliktas 2017 m. gruodžio 1 d. į UAB „G.“ sąskaitą. Šis mokėjimas vėliau buvo grąžintas į įmonės MB „E.“ bankinę sąskaitą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. pateikė elektroninį susirašinėjimą dėl mokėjimų į UAB „G.“ sąskaitą už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas (3 t., b. l. 25-31), kitus duomenis, iš kurių matyti, kad jis susirašinėjo su UAB „A.“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 17 d. prašė siunčiamą raštą patvirtinti spaudu ir pasirašyti vadovo, pateikti UAB „G.“ registracijos pažymėjimą – UAB „A.“ 2017 m. lapkričio 16 d. raštu „Informacija dėl pavedimų už paslaugas“, pasirašytu direktoriaus A. D. (3 t., b. l. 31), vėliau pakartotinai atsiųsto jau ir su Z. D. parašu ir UAB „G.“ antspaudu, informavo, kad UAB „A.“ įsipareigojimai pereina įmonei UAB „G.“, visi pervedimai už maitinimo paslaugas turi būti mokami į UAB „G.“, esančios UAB „A.“ pagrindine akcininke/savininke, sąskaitą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 27), MB „E.“ 2017 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 479 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) UAB „P.“ pervedė 108,05 EUR pagal UAB „A.“ pateiktą sąskaitą faktūrą SKY 9, ši suma 2017 m. gruodžio 1 d. buvo grąžinta įmonei MB „E.“, nes gavėjo sąskaita 2017 m. gruodžio 1 d. uždaryta (3 t., b. l. 29, 39, 41).

Liudytojas M. K. parodė, kad jo turima įmonė MB „E.“ verčiasi reklamos paslaugomis, elektronine komercija. Į jį per D. T. kreipėsi A. D. dėl lankstinukų UAB „A.“. D. T. nurodė dėl visko kontaktuoti su A. D.. Liudytojas atliko paslaugą, jam buvo pervesta 50 eurų ne iš UAB „A.“, o iš fizinio asmens L. sąskaitos. Nesiaiškino, kodėl pinigai pervesti iš to asmens sąskaitos, suprato, kad pinigai buvo pervesti už UAB „A.“ atliktas paslaugas. A. L. vėliau šių pinigų negrąžino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, viską atsiminė gerai. Anksčiau liudytojas arba D. T. administravo UAB „A.“ Facebook paskyrą, išrašė už šią paslaugą sąskaitą, bet UAB „A.“ už paslaugą neatsiskaitė. Dėl Facebook paskyros sukūrimo už 400 eurų bendravo su D. T., kuris perdavė, kad jos reikia A., dėl to bendravo ir su pačiu A.. Neatsimena, kad būtų gavęs UAB „A.“ užsakymų iš moters. Dėl 400 eurų skolos priverstinio išieškojimo kreipėsi į antstolį. Apmokėjimas už UAB „A.“ Facebook paskyros administravimą ėjo per UAB „G.“, liudytojui nebuvo skirtumo, kas apmokės. Liudytojas už įmonei UAB „A.“ suteiktas paslaugas sąskaitą A. D. nurodymu išrašė įmonei UAB „G.“, ją pateikė A. D., bet nepamena, kas sąskaitą jam nuvežė, pateikė ir kasos pajamų orderį. M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2017 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą serija EG Nr. 00017A pirkėjui UAB „G.“ už Facebook puslapio administravimo paslaugas 400,00 Eur sumai (2 t., b. l. 173).

Liudytojas M. K. parodė, kad tiek jis, tiek jo įmonės UAB „C.“ darbuotojai su klientais reguliariai eidavo pietauti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pastato (duomenys neskelbtini) aukšte Atsiskaitydavo grynais pinigais ar kortele. Mano, kad atsiskaičius būdavo duodamas čekis, bet jo niekad neimdavo. Žinojo, kad A. D. yra tos kavinės naujas savininkas. Jie kartas nuo karto už verslo pietus prašydavo išrašyti sąskaitą ir atsiskaitydavo su UAB „A.“. Viskas vykdavo per barmenus ar padavėjus. Buvo tos įmonės prašymas pasirašyti trišalę sutartį ir pinigus už „A.“ suteiktas paslaugas pervesti į kitos įmonės – UAB „G.“ sąskaitą. Gal iš pradžių buvo prašymas pervedinėti pinigus į kitą sąskaitą. Liudytojas nesutiko pervesti, nes neturėjo kitos įmonės duomenų, tada jie pasiūlė pasirašyti trišalę sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, viską atsiminė geriau. Pasiūlymą dėl atsiskaitymo su kita įmone - aktą - atnešė kažkas iš padavėjų. Jie teigė, kad naikina „A.“, ir prašė pervesti pinigus „G.“. Pinigai trišalio susitarimo pagrindu buvo mokėti „G.“ už to paties restorano suteiktas paslaugas.

Liudytojas D. V. parodė, kad jo UAB I.“ nuomojosi patalpas tame pačiame pastate, kur yra restoranas „S. L.“. Anksčiau restorano direktoriumi buvęs S. I. pasiūlė liudytojui ten maitintis. Buvo užvestas klientų žurnalas, jie už pietus gale mėnesio susimokėdavo. Sąskaitas apmokėdavo jose nurodytai UAB „A.“. Paskui elektroniniu paštu gavo laišką, kad „S. L.“ bankrutuoja. Norėjo pervesti pinigus, bet pinigai grįžo atgal. Sąskaitas arba barmenas užnešdavo, arba liudytojas pasiimdavo pats. Už UAB „A.“ suteiktas paslaugas pinigus pervedė įmonei „G.“. Nesidomėjo, kodėl taip reikėjo mokėti, buvo svarbu, kad atitiktų suma. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pervedė įmonei UAB „G.“ 27,81 Eur už UAB „A.“ paslaugas, šie pinigai grąžinti 2017 m. gruodžio 29 d., nes uždaryta sąskaita (2 t., b. l. 180, 181).

Liudytojas M. B. parodė, kad dirbo su veiklos pažyma. Prieš 2-3 metus jam paskambinęs vyriškis užsakė sukurti UAB „A.“ internetinę reprezentacinę svetainę dėl maisto rezervacijos pateikimo. Dėl šio užsakymo liudytojas susitarė su A. D.. Buvo sukurti prisijungimo prie svetainės kodai, juos persiuntė A.. Bendravo tik su A., suprato, kad jis veikia įmonės vardu. Kiekvieną klientą patikrina internete, kur rodo, kokia yra įmonė. Nepamena, kas apmokėjo už darbą. Buvo išrašęs sąskaitą faktūrą. Buvo gautas pavedimas, suma lyg buvo 100 eurų, nepamena, iš kur. A. L. jam nebuvo pažįstamas, nesidomėjo, kodėl jis liudytojui sumokėjo. Tikriausiai A. prašė sąskaitas išrašyti įmonės „G.“ vardu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas viską atsiminė geriau, patvirtina tada duotus savo parodymus (3 t., b. l. 18-19), kad už restorano „(duomenys neskelbtini)“ reprezentacinės svetainės kūrimą sąskaitos buvo išrašomos UAB „G.“. Už suteiktas paslaugas UAB „G.“ buvo išrašytos penkios sąskaitos už tą patį darbą, nes užsakovas iš pradžių norėjo mokėti visą sumą, po to dalimis, po to ši suma pasikeitė. Vieną sąskaitą už svetainės kūrimą 300 eurų apmokėjo A. L., buvo apmokėta tik pusė nurodytos sumos. Svetainė galėjo būti sukurta apie 2017 m. gruodį ir užsakovas galėjo prisijungti prie sistemos, valdyti maisto rezervaciją. Prisijungimo prie svetainės kodai buvo nusiųsti A. D., greičiausiai elektroniniu paštu. Sąskaita WB29 2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu akte food@gmail.com. buvo išsiųsta A. D.. Visos sumos jam nesumokėjo, bet, kadangi nebuvo sudarę sutarties, todėl neturėjo pagrindo dėl to kreiptis.

Liudytoja Z. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) , A. D. buvo atsiųstas pas juos mokytis virėjo specialybės. Liudytoja buvo grupės vadovė ir jiems dėstė praktinį mokymą. Mokymasis truko 32 savaites. A. D. mokėsi visą programą, išlaikė egzaminus. Mokymas vyko (duomenys neskelbtini), po to A. D. praktiką atliko „(duomenys neskelbtini)“ pastate, kur yra restoranas. Praktika trunka 600 val., tai yra 75 darbo dienos, mokiniai patys turi susirasti praktikos atlikimo vietą, turi dienynus. Būna sudaroma praktinio atlikimo sutartis įmonėje. A. D. atliko visą praktiką. Dienyne darbdavys už kiekvieną mokinio atidirbtą dieną pasirašo. Liudytoja tikrino D., jai jį pagyrė, kad labai gerai dirba. Virtuvėje dirbančios moterys jam pretenzijų neturėjo, sakė, kad viskas labai gerai. Kai liudytoja tikrino A. D., jis vilkėjo virėjo apranga ir ateidavo iš virtuvės. Neklausė, kokias pareigas praktikantas užima toje įmonėje. Neatsimena, kaip atrodė restorano direktorė. Negali pasakyti, ar yra mačiusi D..

Liudytojas L. Ž. parodė, kad dirbo vadybininku įmonėje „K.“. Ši įmonė su UAB „A.“ sudarė sutartį dėl maitinimo, liudytojas ir kiti darbuotojai važiuodavo į restoraną pavalgyti, atsiskaitydavo pavedimu arba grynais, lyg buhalterė darydavo pavedimą mėnesio gale pagal UAB „A.“ pateiktą sąskaitą, tai būdavo apie 150 eurų ar daugiau. Jis, A. L. ir A. D. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) namuose. Su A. D. pašnekėjo, kad yra galimybė maitintis restorane, galės atsiskaityti pavedimu. Maitinosi, kol įmonei „A.“ paskelbė bankrotą. Liudytojas turėjo prisijungimą prie UAB „K.“ sąskaitos. Jis nedarė pavedimų už UAB „A.“ suteiktas paslaugas kitai įmonei. Į A. L. sąskaitą jis pervesdavo pinigus iš įmonės sąskaitos, nes reikėdavo duoti vairuotojams grynus pinigus. A. L. tuos pinigus nuimdavo. Tai buvo vieną ar du kartus. Gal iš A. L. pinigų pasiskolino. Už maitinimą į A. L. sąskaitą pinigų nevedė. Liudytojas pavedimus atliko už maitinimą, nes UAB „A.“ sąskaita buvo areštuota, todėl paprašė jį pervesti. Gal A. L. prašė pervesti jam pinigus už „A.“ maitinimą. Į elektroninį paštą gavo iš UAB „A.“ sąskaitą tas, kas įmonėje buvo atsakingas už finansus. Nežino, kas buvo UAB „A.“ vadovas. Liudytojas bendravo su vadybininku A. D., kuris turėjo įmonės įgaliojimus. Gali būti, kad L. Ž. restorane lankydavosi kiekvieną dieną ir valgydavo per pietus ir vakare. Jie keturiese atvažiuodavo pavalgyti, palikdavo grynus pinigus, o restorane neturi grąžos, todėl liudytojas ir kolegos pasitikėdavo, kad kitą kartą grąžins. Už sumokėtus pinigus čekį išmušdavo, neatsimena, ar visada jį paduodavo. Nepamena, ar teko skolintis pinigų iš šio restorano. Iš barmenių niekada nesiskolino pinigų, su A. D. dėl skolinimo nekalbėjo. Sąskaitose už maitinimą turėjo būti nurodyta UAB „K.“. L. buvo prisidėjęs prie sunkvežimio nuomos, jis draugiškai paskolino pinigų. Nežino, kas įnešė pinigų į sąskaitą. Neturėjo jokios sutarties, buvo žodinis susitarimas. L. Ž. iš jo skolinosi pinigų „K.“ reikalams. L. Ž. įmonės „K.“ prašė, kad jo atlyginimą pervestų L., nes reikėjo grąžinti skolą. Jo sąskaitas areštavo antstoliai, todėl jis negalėjo turėti sąskaitos, todėl gaudavo grynų pinigų. Patvirtina teisme perskaitytus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 189-191), kad A. D. dirbo UAB „A.“, tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“ buvo sudaryta sutartis tam, kad UAB „K.“ darbuotojai ar jų klientai galėtų maitintis restorane „(duomenys neskelbtini)“, vėliau viskas būdavo susumuojama ir mėnesio gale ar kito mėnesio pradžioje UAB „A.“ atsiųsdavo į L. Ž. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)sąskaitą už maitinimą. Pavedimus iš UAB „K.“ bankinės sąskaitos į A. L. bankinę sąskaitą 2018 m. sausio 3 d. 170 Eur ir 2018 m. sausio 18 d. 200 Eur atliko L. Ž., jie galėjo būti už maitinimąsi nuo 2017 m. lapkričio UAB „A.“ restorane „(duomenys neskelbtini).“. Galbūt A. D. pasakė pinigus už maitinimą pervesti į A. L. sąskaitą. Šiame restorane nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario jis lankydavosi kiekvieną dieną, būdavo, kad valgydavo ir pietus, ir vakarienę. Tarp A. D. ir L. Ž. būdavo skolų, L. Ž., pritrūkęs pinigų versle, paskambinęs parašydavo A. D. paskolinti 100 ar 200 Eur, tuomet šis sakydavo nuvykti į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiimti grynųjų pinigų, kuriuos paduos ten dirbantys barmenai. L. Ž. nuvykdavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, jam pinigus grynaisiais paduodavo barmenai, paimdami juos iš kasos, buvo, kad taip pasiėmė 90, 30, 50 eurų. Jam nereikėjo už tai pasirašyti jokiuose apskaitos žurnaluose ar registruose. Kuomet turėdavo grąžinti paimtą sumą, jų atgal į restorano „S. L.“ kasą barmenams nenešdavo, o paduodavo A.. Restorane pasiimti pinigų iš bare esančios kasos buvo ne mažiau kaip tris kartus, galbūt nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario ir galėjo pasiimti 460 eurų. Visus šiuos pinigus grąžino A..

Liudytojas P. L. parodė, kad prieš 3 metus „(duomenys neskelbtini)“ restorane vyko (duomenys neskelbtini)renginys, jam rezervavo salę, susitardamas su administratore. Skyriaus sekretorės G. M.-B. paprašė nupirkti 4 buteliukus vandens ir paimti čekius, kad žinotų sumą. Ji nupirko vandenį ir gavo kvitą, paskui liudytojas su ja už vandenį atsiskaitė. A. D. matė renginio metu, suprato, kad jis yra vadovas, jis padėjo atnešti papildomas kėdes, be to, tą suprato iš jo santykių su darbuotojais, D, jiems davė nurodymus.

Liudytoja E. M. parodė, kad prieš dvejus metus restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate šventė savo jubiliejų. Dėl šventės tarėsi su vyruku, sumokėjo 50 eurų avansą, sutarė, kad atsiskaitys grynais pinigais. Jai davė lapą, kuriame buvo parašyta, kad iš jos priima 50 eurų. Po vakarėlio liudytoja padavėjai sumokėjo grynaisiais. Nepamena, ar gavo kokį čekį. Jai kažkokį čekį padėjo ant lėkštutės ir ji sumokėjo gal nuo 300 iki 400 eurų.

Liudytoja A. A. parodė, kad prieš porą metų rudenį anūkės krikštynoms užsakinėjo patiekalus „(duomenys neskelbtini)“ pastate, restorane. Užėjusi su ten buvusiu vaikinu suderino datą, patiekalus, užsakė pristatymą į namus. Apmokėjo po savaitgalio, pirmadienį ar antradienį grynais pinigais kavinėje, prie baro, ten dirbo kažkokia mergaitė. Nepamena, ar gavo apmokėjimo dokumentą. Nėra garantuota, ar jai buvo išduotas čekis. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau, tada parodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 11 ar 12 d. sumokėjo 120-150 eurų (2 t., b. l. 136).

Liudytojas J. B. parodė, kad dalyvavo kažkokiame renginyje „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Kiek jis tada sumokėjo, nepamena. Kai būna koks susitikimas, tai pirmiausia paprašo sąskaitos, ją atneša ant lėkštutės, apmoka, pinigus grąžindami su sąskaita. Ant tos lėkštelės padėjo pinigus, kiek reikėjo, nereikalavo, kad duotų sumokėtų pinigų patvirtinimą. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 105), kad 2018 m. sausio 24 d. apie 16 val. restorane vyko verslininkų susitikimas, po valandos jis apmokėjo visų jų užsisakytus gėrimus barmenui grynais apie 30 eurų, nepamena, ar buvo išduotas čekis.

Liudytojas T. N. parodė, kad jis 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais per savaitę kartą pietaudavo UAB „A.“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, teko užsakyti ir porą švenčių. Atsiskaitydavo grynais pinigais, nes jam tai patogiau. Visus klausimus derino su D. T.. Abu kartus už šventes mokėjo prie baro apie 200-300 eurų grynais. Negali pasakyti, ar gavo mokėjimo dokumentą. Mano, kad vienos šventės metu, mokėdamas pinigus, gavo dokumentą.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pastate vyko dukros krikštynos. Dėl kavinės užsakymo jis viską derino su lieknu jaunu vadybininku, paliko 50 ar 100 eurų avansą. Nepamena, ar gavo sumokėjimo dokumentą. Atvykus paaiškėjo, kad šventė sudubliuota su kita, barmenės pasakė, kad vyksta kita šventė. Atvykę į šventę, jie prasilenkė su buvusiu savininku S. I.. Barmenės paskambino A. D., šis atvyko, buvęs savininkas su A. D. susitarė, ir A. D., kad nebūtų konflikto, jiems pasiūlė pereiti į kitą salę, pažadėjo už šventę kompensuoti. Jie už salę daugiau nieko nemokėjo, tik tą avansą, jiems buvo pasakyta, kad viskas atsiskaityta. Ankstesnis savininkas dirbo iki rugsėjo, o nuo rugsėjo įmonė jau buvo A. D. ir šis perėmė visus įsipareigojimus.

Liudytoja D. V. parodė, kad A. D. matė „(duomenys neskelbtini)“ pastate restorane. Ten ji užsakinėjo salę šventei. Tai vyko lyg 2017 m. rugsėjo 23 d. Su A. D. ji derino meniu, paliko 50 eurų avansą, pinigus padavė kažkokiam jaunam vyrui. Jai jokio mokėjimo dokumento nedavė. Nepamena, ar davė kokį dokumentą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė geriau. Už šventę sumokėjo apie 700 eurų grynais pinigais barmenei. Arbatpinigių paliko 50 eurų. Už sumokėtus pinigus čekio neprašė, jai jo nedavė.

L. R. P. parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ šventė vaiko krikštynas. D. G. C. viską tarėsi, o po šventės liudytojas barmenei sumokėjo virš 400 eurų grynais pinigais. Tada nebuvo mokėtas avansas. Mokėtiną sumą jam suskaičiavo su mašinėle. Ant lapo viskas buvo surašyta, jokio čekio negavo.

Liudytoja D. D. parodė, kad 2017 m. spalio 10 d. ji šventė 50-metį. Prieš pusantro mėnesio iki šventės užsuko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pastate (duomenys neskelbtini)gatvėje susitarti. Viską suderino su aukštu vaikinuku iki 30 metų, jam paliko 50 eurų avansą, jokio dokumento dėl avanso negavo. Sakė, kad sumokėta avanso suma įsiskaitys į galutinę sumą. Kavinės savininkų nematė. Meniu suderino elektroniniu paštu, kurio adresas su kavinės pavadinimu nesisiejo. Kavinės buvo angliškas pavadinimas. Likus dviem savaitėms iki šventės, pradėjo kažką tikslinti, bet to vaikinuko jau nebuvo, viską aptarė su kitu vyruku. Jo vardą gal atsiminė, apklausiama policijoje. Gal dar tam kitam vaikinukui nusiuntė susirašinėjimo pokalbį arba pasakė, kad susirašinėjo su D.. Šventė vyko šeštadienį, baigėsi po vidurnakčio, todėl jai visko iš karto nesuskaičiavo, nes buvo sunaudota papildomai. Po šventės ji išskrido į Turkiją, o sesers prašė sumokėti pinigus už šventę. Sesuo D. K. pirmadienį ar antradienį nuėjo ir atsiskaitė, čekio negavo. Sesuo sakė, kad jai išrašė lapelį, kur buvo nurodyta, kiek sumokėta ir kokia mergina paėmė pinigus.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2017 m. spalio 14 d. buvo užsakęs gedulingus pietus 30-čiai žmonių. „(duomenys neskelbtini)“ pastate jam kavinės administratoriumi prisistatęs jaunas vaikinas parodė meniu, liudytojas iš jo pasirinko vieną variantą, grynais sumokėjo pusės sumos avansą – 150 eurų. Jam pasakė, kad negalima atsiskaityti kortele, merginos sakė, kad ar aparatas neveikia, ar jo visai nebuvo. Jam pateikė lapelį, kur buvo nurodytas 150 eurų avansinis užstatas. Vieną lapelį pasirašė tas vaikinas, o kitą padavė liudytojui. Tai nebuvo pinigų priėmimo kvitas, o paprastas lapelis, atspausdintas kompiuteriu. Negali pasakyti, ar buvo kokie parašai. Buvo keista, kodėl negalima atsiskaityti kortele, nes ten buvo užklijuota informacija, kad galima atsiskaityti kortele.

Liudytoja D. K. parodė, kad jos sesuo D. D. 2017 m. spalio mėn. paprašė sumokėti už jos jubiliejų. Liudytoja gal pirmadienį po šeštadienį vykusios šventės nuvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Liudytoja paprašė, kad barmenė ką nors parašytų apie apmokėjimą. Barmenė paėmė baltą lapelį ir užrašė savo vardą, pavardę ir sumą, sakė, kad negali duoti jokio apmokėjimo dokumento, nes kažkas yra išvykę ar dar kažkas. Šį lapą liudytoja pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. R. parodė, kad apie 2017 m. spalio 21 d. „(duomenys neskelbtini)“ pastate šventė savo jubiliejų. Meniu aptarė iš anksto su vaikinuku, lyg D. Lyg buvo palikusi 50 eurų avansą. Šventėje buvo apie 20 žmonių, dirbo dvi padavėjos. Po vakarėlio prie baro sumokėjo apie 400 eurų grynais pinigais. Avansą išminusavo iš bendros sumos. Nežino, ar jai davė kasos aparato čekį. Buvo prirašytas kažkoks lapas, nes liudytoja žiūrėjo, kas buvo suderinta.

Liudytoja E. R. parodė, kad 2017 m. spalio 28 d. buvo jos mamos jubiliejus, todėl norėjo užsakyti vakarienę. Nuėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, su jaunu vyruku viską trumpai aptarė, buvo pateiktas patiekalų sąrašas. Susitarė dar kartą susitikti ir aptarti galutinį variantą. Sumos nesutarė. Neprisimena, ar mokėjo avansą. Likus savaitei iki šventės, jau su kita mergina suderino galutinį meniu. Po vakarėlio liudytoja sumokėjo už šventę. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus teisme pagarsintus parodymus, tada viską gerai prisiminė (1 t., b. l. 69), kad vakaro meniu, asmenų skaičių suderino su Deividu, avanso nepaliko, po šventės, vykusios spalio 28 d. nuo 16 val. iki 19 val., atsiskaitė grynaisiais pinigais 360 eurų. Pinigus priėmė barmenė G., jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pinigų priėmimo kvito ji negavo, tačiau to ir nereikalavo. Barmenės jai buvo palikę restorano vadovo A. tel. numerį (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. P. parodė, kad ji likus mėnesiui iki 2017 m. lapkričio 5 d. rezervavo salę jubiliejaus šventei restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Ją paprašė palikti 50 eurų užstatą. Jokio kvito jai nedavė, mergina pasakė, kad neveikia kasos aparatas ar kažkas stringa. Vėliau ji atėjusi užsakė patiekalus, meniu derino su A. D.. Atvykusi į restoraną klausė, su kuo derinti užsakymą, ir baro merginos pakvietė D.. Suprato, kad jis yra vadovas ar savininkas. Mano, kad jis jai prisistatė, nurodydamas savo pareigas. Po šventės už viską sumokėjo grynaisiais prie baro, suma buvo gal 240 eurų plius avansas. Prieš mokėdama, paklausė, kaip geriau apmokėti. Jai pasakė, kad geriau grynaisiais. Kai sumokėjo už šventę, jai davė kasos aparato čekį. Neatsimena, ar čekyje buvo nurodyta visa suma. Apklausiama policijoje, tą čekį dar turėjo. Nekreipė dėmesio, ar įmušė pinigus į kasą, kai sumokėjo, neatsimena, kokį kvitą jai davė.

Liudytoja R. R. parodė, kad ji yra firmos „B.“ atstovė ir nuolat rengia konferencijas. Keletą kartų darė konferencijas „(duomenys neskelbtini)“ bare. Prieš du mėnesius užsisakė patalpas, prieš konferenciją, vykusią 2017 m. lapkričio 7 d., atvyko suderinti laiko ir maisto. Tarėsi su direktoriumi D., tada jis taip prisistatė. Su juo suderino dėl salės, multimedijos, maisto. Su D. neteko bendrauti. Avanso nemokėjo. Konferencijoje dalyvavo virš 30 žmonių. Po renginio atsiskaitė pavedimu pagal tai, kokia buvo išrašyta sąskaita-faktūra. Jai sąskaitą už šį renginį siuntė el. paštu: (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje nurodytos įmonės rekvizitų netikrino, joje buvo parašyta maitinimas ir salės nuoma, tikrino tik įrašytą renginio datą.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. turėjo įvykti dukros vestuvės, dukra buvo susitarusi dėl šventės tai dienai restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Tačiau vestuvės neįvyko, todėl šeštadienį liudytoja su kita dukra nuvyko į restoraną pasitarti, ką daryti, ten sutiko A. D., susitarė, kad jis dėl maisto pasiėmimo viską suderins su barmenėmis. Po 2-3 valandų paskambino, pasakė, kad reikia mokėti ir už maistą, ir už salės nuomą. Žentas A. Š. sumokėjo grynais 140 eurų, gal 123 eurus. Atrodo, buvo išduotas kažkoks čekis. Viską geriau liudytoja atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis, neįvykus E. S. vestuvėms restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate, uošvės prašymu nuvyko į kavinę paimti maisto, ten merginai sumokėjo 120-130 Eur grynais, nepamena, ar pinigai buvo įmušti į kasą, ar jam davė kokį dokumentą.

Liudytoja R. D. parodė, kad ji norėjo užsisakyti pobūvį lyg 2017 m. lapkričio 15 d. Su vadybininku D. aptarė sąlygas ir sumokėjo 50 eurų, gavo kasos pajamų orderį. Paskui atsirado straipsniai apie šį restoraną, kad jam gali būti skelbiamas bankrotas, liudytoja bandė susisiekti su D., bet sužinojo, kad jis jau nedirba. Telefonu neatsiliepė, todėl ji rašė kelias žinutes, kad atsisako restorano paslaugų, norėjo išsiaiškinti, ar restoranas bankrutuoja. Paskui jai paskambino vyras iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jis teiravosi, ar jie darys šventę. Liudytoja pasakė, kad už sumokėtą avansą norėtų ar pietus suvalgyti, ar pasiimti užkandžiais, bet jai tas vyras paaiškino, kad, kadangi atšaukia rezervaciją, avanso jai negrąžins.

Liudytoja V. Z. parodė, kad jos dukra G. Z. buvo užsisakiusi gimtadienį 2018 m. sausio 19 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Šventėje dalyvavo 8 klasiokai. Po šventės dukra paskambino liudytojai, kad ši atvyktų sumokėti. Liudytoja sumokėjo grynaisiais 78,25 euro, gavo du čekius tai pačiai sumai – sąskaitą ir nefiskalinį kvitą. Šių dokumentų kopijas pateikė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 75).

Liudytoja N. K. parodė, kad 2018 m. sausio 21 d. buvo užsisakiusi salę „(duomenys neskelbtini)“ pastate, (duomenys neskelbtini) aukšte. Užsakydama maistą, bendravo su dviem padavėjais: mergaite ir berniuku, su virėjomis. Paliko 50 eurų avansą. Ant paprasto lapuko buvo parašyta, kad paliktas 50 eurų avansas, surašytas maistas, porcijos. Kvito liudytoja neprašė, jo jai nedavė. Likus 2-3 dienoms iki šventės, liudytoja atėjo į restoraną pasitikslinti. Ten buvo A. D., jis neprisistatė, bet liudytoja suprato, kad jis yra vadovas. Jis priėjo ir pasakė, kad ji užsisakė per mažai gėrimų, nes leido ir savo atsinešti. Tada jo nurodymu liudytoja turėjo paimti brangesnius gėrimus. Po šventės sumokėjo gal 440-460 eurų. Pati nusprendė mokėti grynais pinigais. Mokėjo kasininkei, bet ši liudytojai nedavė kasos aparato čekio, liudytoja jo ir nereikalavo. Už kasininkės nugaros buvo kasa, ji paėmė pinigus ir užsisuko. Nežino, ar ji mušė į kasą pinigus. Avansas buvo įskaitytas į visą sumą.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2018 m. vasario 2 d. su klase restorane „(duomenys neskelbtini)“ šventė šimtadienį. Jų buvo 18 ar 21 žmogus. Iš anksto susitarė su padavėjomis, barmenais, liudytoja paliko avansą, 50 ar 20 eurų, pasirašė užrašų knygutėje ant paprasto lapo savo vardą, pavardę, kad duotas avansas. Kvito negavo. Paskui iš visų dalyvių surinko pinigus ir nuėjęs klasiokas J. K. apmokėjo grynais pinigais. Liudytoja jo klausė dėl čekio, bet jis atsakė, kad čekio jam nedavė. Kita klasiokė prašė iš jo čekio, bet čekio negavo.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį restorane „(duomenys neskelbtini)“ pastate šventė šimtadienį su klasiokais, dalyvavo 23 žmonės. Už maistą sumokėjo grynaisiais pinigais, sumos nepamena, mokėjo su klasioke D. G., nepamena, ar pinigus barmenė įmušė į kasą, kasos aparato čekio nematė. Patvirtina pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 69), kad 2018 m. vasario 2 d. už šventimą restorane sumokėjo ne mažiau kaip 123 eurus grynais pinigais, juos paduodamas prie kasos buvusiai restorano darbuotojai, joks čekis už atsiskaitymą paduotas nebuvo.

Liudytoja G. P. parodė, kad 2018 vasario 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ pastate, (duomenys neskelbtini) aukšte vyko šeimos šventė. Mokėti reikėjo apie 360-370 eurų. Nepamena, ar davė avansą. Atsiskaitė iškart po šventės grynaisiais pinigais, jie prašė, kad liudytoja taip atsiskaitytų. Nepamena, ar gavo čekį.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2017 m. rudenį jis dirbo su A. L. UAB „D.“, dažė langus. Pagal UAB „D.“ siuntimus tekdavo važiuoti į objektus tvarkyti langų defektų, atlikti draudimo sutarties darbus. Tuo metu į Vilnių, į objektus su juo važiavo L.. Liudytojas dėl tuo metu privalomų lankyti paskaitytų susitarė su L., kad šis pasiims atostogas, pasiims patentą ir padės užbaigti darbus. L. dirbo vienas pagal patentą, būdavo, kad po studijų R. S. užvažiuodavo ir L. ką nors padėdavo. L. buvo atsiskaityta (duomenys neskelbtini) „D.“ įmonės. Liudytojas jį vežiojo į darbą, bet iš L. neėmė už kurą. L. neturėjo pinigų, todėl liudytojas jam nupirkdavo medžiagas, skolino pinigus, kad šis galėtų vykdyti veiklą. Taip susidarė apie 1 000 eurų skolos suma už kurą, medžiagas, skolintus pinigus. Buvo derinta, kad L. perves pinigus į R. S. banko sąskaitą. Jis sakė, kad savo sąskaitoje turi kažkokių skolų. Sutartį, kaip sąskaitą už langų remonto darbus, kuriuos atliko A. L., liudytojas išsiuntė el. paštu A., apie kurį žinojo iš A. L.. Liudytojas iš įmonės „G.“ gavo apie 1 400 eurų į savo asmeninę sąskaitą, pavedimu lyg iš P.. UAB „G.“ per P. liudytojui sumokėjo už A. L. skolas. A. L. padengė skolas ir jam dar liko uždarbio, todėl liudytojas pinigus išgrynino, atskaičiavo, kiek A. L. buvo skolingas, ir likutį - pora šimtų eurų - jam grąžino grynais. Ikiteisminio tyrimo metu viską plačiau paaiškino, tada geriau prisiminė. Dėl šių reikalu su A. D. nelabai bendravo, A., kai pradėjo liudytoją kviesti policija, paaiškino, kad čia viskas gerai, viską sutvarkys, sakė, kad čia A. problemos.

A. D., apklausiamas įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini)mokėsi virėjo amato, todėl tuo laikotarpiu restorane „(duomenys neskelbtini)“ atliko praktiką, nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d. dirbo įmonėje UAB „A.“ virėju. Internete www.skelbiu.lt buvo įkeltas skelbimas, kad parduodama įmonė be skolų, įkeltos restorano nuotraukos, nurodytas telefono numeris, parašytas vardas ir pavardė - S. I.. S. I. kartais atvykdavo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, todėl A. D. pasikalbėjo su juo dėl UAB „A.“ pirkimo, sakė, kad gal su žmona Z. D. norėtų pirkti įmonę. A. D. su S. I. viską suderino, pasakė S. I., kad įmonę pirks UAB „G.“, kurios direktorė yra Z. D.. Ji notarų biure 2017 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė dokumentus. S. I. 2017 m. rugsėjo 1 d. atvyko į restoraną ir visiems darbuotojams pasakė, kad vadovai keičiasi ir nuo šios dienos įmonei vadovaus Z. D.. Pats A. D. darbuotojams nesakė, kad jis yra įmonės direktorius. Iki 2017 m. spalio, dienos nežino, laikinai einančio direktoriaus pareigas užėmė ir įmonei vadovavo D. T., jis duodavo visiems darbuotojams nurodymus dėl darbo kokybės, tvarkydavo banketus: priimdavo žmones, nurodydavo barmenėms, kada bus koks banketas, kiek reikės maisto ar gėrimų. Iškilus problemoms, visi darbuotojai kreipėsi į D. T.. Z. D. į restoraną ateidavo kelis kartus per savaitę, sekmadieniais, jei kas nors būdavo nesutvarkyta, ji dėl to skambindavo D. T.. A. D. nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., nors realiai nebuvo įdarbintas, tačiau šioje įmonėje lankydavosi dėl banketinių užsakymų, sužiūrėdavo datas, prižiūrėdavo darbuotojus, kai sutuoktinė Z. D. negalėdavo atvykti. Po D. T. administratore buvo įdarbinta R. I., ji prižiūrėdavo banketus, darbuotojų elgesį. Kai R. I. išėjo iš darbo, viskam įmonėje vadovavo pats A. D.. Jis viską žiūrėjo su dokumentais, tvarkė buhalterinę apskaitą (žiūrėjo dokumentus, atiduodavo buhalterei pirminius apskaitos duomenis), tvarkė banketus, duodavo nurodymus darbuotojams dėl darbo kokybės ir dėl išvaizdos. Z. D. kartais paskambindavo darbuotojams ir juos paauklėdavo, kad turi susitvarkyti, nes kitaip bus atleisti. Ji dažnai telefonu rėkdavo, todėl pokalbiai ilgai nesitęsdavo. Z. D. darbo jokių susirinkimų nerengė. Internete kažkur buvo patalpintas skelbimas, jog įmonėje UAB „A.“, restorane „(duomenys neskelbtini)“ ieškomi darbuotojai. Mano, kad skelbimą buvo įdėjęs pats D. T.. Skelbime buvo nurodytas A. D. ir Z. D. telefono numeriai. Norintys įsidarbinti asmenys skambindavo A. D. arba Z. D.. Jei skambindavo Z., ši pasakydavo A. D., kad ateis naujas asmuo, kad pažiūrėtų, kaip jis dirba. A. D. telefono numeris buvo įdėtas skelbime, tačiau buvo įdiegta perregistravimo funkcija, todėl skambindavo tiesiai į barą. Jei asmuo dėl įsidarbinimo ateidavo tiesiogiai į barą, tuomet ten dirbanti virėja su juo pasikalbėdavo, pažiūrėdavo, ar jis yra tinkamas virėjo pareigoms, jei būdavo tinkamas, tada virėjos paskambindavo Z. D. pranešti arba pasakydavo A. D. ir šis tada pasakydavo Z.. Tuomet Z. D. nešiojamuoju kompiuteriu namuose surašydavo darbo sutartį, ją atspausdindavo, pasirašydavo, sekmadieniais nunešdavo į darbą ir palikdavo kabinete ar ant baro arba darbo sutartį iš jos paimdavo A. D. ir nunešdavo į restoraną, atvykusiam asmeniui A. D. duodavo sutartį pasirašyti. Darbo sutartys ir visi kiti dokumentai buvo saugomi restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiame kabinete arba atiduodami buhalterei ar asmeniui, kuris padėdavo tvarkyti apskaitą. Z. D. jam sakė, kad UAB „A.“ dokumentai jai buvo perduoti 2017 m. rugsėjo 25 d. (dėl dienos gali ir klysti), juos atvežė S. I. į namus, jie pasirašė dokumentų perdavimo aktą. Kitą dieną Z. D. dokumentus nugabeno į restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, tarp jų buvo ir įmonės spaudas, tik tada jie sužinojo apie įmonės finansinę padėtį. Realiai UAB „A.“ restoranas „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2018 m. vasario 7 d., iki to laiko restorane buvo organizuojami ir banketai ir pavieniai užsakymai. Nuo tada, kai UAB „A.“ buvo nupirkta sutuoktinės Z. D., buhalterinę apskaitą iki 2017 m. rugsėjo pabaigos, kuomet buvo pristatyti įmonės dokumentai ir perduoti Z. D., tvarkė O. V.. Po O. V. buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė UAB „D.“, šią įmonę surado Z. D. per skelbimus internete, su šia įmone sutartis buvo pasirašyta 2017 m. rugsėjo 27 d. Sutartį pasirašė A. D. kaip įmonės direktorius, nes turėjo vienkartinį įgaliojimą veikti įmonės vardu sudarant šią sutartį. Įgaliojimas turėjo būti sudarytas 2017 m. rugsėjo 27 d., nes be jo nebūtų galėjęs pasirašyti sutarties. Nežino, ar įgaliojimas buvo registruotas Registrų centre. Z. D. telefonu pasikalbėjo su UAB „D.“ darbuotojomis, tada UAB „D.“ darbuotoja atvyko į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, A. D. su ja pasikalbėjo, pasakė, kad sutuoktinė Z. D. yra UAB „A.“ direktorė. UAB „D.“ darbuotojai sutiko tvarkyti apskaitą, todėl jie pasirašė sutartį. UAB „A.“ spaudas visada buvo laikomas namuose pas Z. D.. Jei reikėdavo, nuvykdavo pas sutuoktinę ir pasiimdavo įmonės spaudą ar dokumentus. Z. D. negalėjo sudaryti sutarties su UAB „D.“, kadangi ji yra užimta. A. D. sutuoktinei pasakė, kad nori sudaryti sutartį su įmone UAB „D.“, Z. D. sutiko ir jam parašė įgaliojimą sutarčiai UAB „A.“ vardu sudaryti. Nutraukus sutartį su UAB „D.“, daugiau niekas UAB „A.“ buhalterinės apskaitos nevedė. Pats A. D. žiūrėjo visus pirminius apskaitos dokumentus (sąskaitas, užsimokėdavo už prekes paslaugas per internetinę bankininkystę) ir bandė juos tvarkyti, tačiau buvo didelis chaosas. Pirminius apskaitos dokumentus buvo atidavęs asmeniui ir šis juos tvarkė. Tabelius tvarkė patys barmenai ir virėjai, po to tabelius ir kitus įmonės dokumentus A. D. arba sutuoktinė siųsdavo į įmonę UAB „D.“. Darbo užmokesčio mokėjimas ir paskaičiavimas darbuotojams nebuvo fiksuojamas UAB „A.“ apskaitoje, nes tai turėjo padaryti UAB „D.“, tačiau ši įmonė apskaitos netvarkė. D. T. išėjus iš darbo, banketinius užsakymus perėmė tvarkyti A. D.. Nuo 2017 m. rugsėjo iki lapkričio buvo tik vienas banketas, nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario 7 d. realiai vyko 2-3 banketai. Šventei pasibaigus, tą ar kitą dieną asmenys atsiskaitydavo barmenams grynaisiais pinigais arba bankine kortele, o barmenai visus banketinius užsakymus fiksuodavo kasoje. Iš kasos pinigai nebūdavo nešami į banką, jie būdavo panaudojami sumokėti tiekėjams, kurie atgabendavo maisto produktus ar gėrimus. Nei jis, nei Z. D. J. Š. ar kitiems darbuotojams nebuvo nurodę, kad už banketus gauti pinigai nebūtų mušami į kasą. Už kasą buvo atsakingi barmenai – G., G. ir D. T., o J. išvis nebuvo leidžiama dirbti su kasa. Iš kasos aparato inkasuoti pinigai buvo padedami į kabinete esantį seifą, nuo kurio raktus turėjo šie barmenai. Direktorė taip pat turėjo prieigą prie seifo. Iš tų į seifą padėtų pinigų barmenai mokėdavo tiekėjams už atvežtas prekes. Pats A. D. iš kasos ar seifo pinigų neimdavo, nežino, ar juos iš seifo imdavo Z. D.. Jis ir Z. D. neturėjo prieigos prie kasos, nes tam reikėjo turėti specialią kortelę. Patys darbuotojai ir virėjai ir barmenai išimdavo iš kasos pinigus, apie tai informuodami Z. D.. Negali pasakyti, kodėl UAB „A.“ apskaitoje nebuvo apskaitytos už gedulo ir maitinimo paslaugas gautos lėšos – 3 725,06 Eur, nes už banketus buvo atsakingi barmenai G., G. ir D.. Negali paaiškinti, kodėl nebuvo užpajamuoti iš kasos išimti 19 559,88 Eur, nes nebuvo už tai atsakingas. Žino, kad L. Ž. vieną kartą 2017 m. lapkritį atbėgo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, nes jam skubiai reikėjo pinigų, barmenė E. jam padavė grynųjų pinigų, juos išėmusi iš kasos. Prieš tai L. Ž. paskambino A. D., paprašė, ar galėtų pasiimti pinigų iš kasos, A. D. leido ir paskambino barmenei E., pasakė, kad draugas L. Ž. atvyks pasiskolinti pinigų. L. Ž. pasiėmė 90-100 eurų, tačiau tą pačią dieną minėtus pinigus ir grąžino, kad kasoje nebūtų trūkumo. E. tada užsirašė lapelyje, kiek pinigų išimta, o kai L. Ž. juos grąžino, lapelį išmetė. Įmonės dokumentuose nebuvo kaupiami paprasti lapeliai apie pinigų paskolinimą ar grąžinimą. D. L. Ž. ar kažkam kitam nebuvo leidęs pasiskolinti pinigų iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ kasos. Praktika, kai juridinių asmenų atstovai valgydavo restorane, o kito mėnesio pradžioje ar gale jiems būdavo paduodama sąskaita už maitinimą, vykdyta iki 2017 m. spalio 1 d. Tokių įmonių buvo 4-5. Apie šios praktikos nutraukimą informavo Z. D., nes asmenys nenorėjo po to atsiskaityti. Z. D. namuose savo kompiuteriu buvo išsiuntusi rekvizitus D. T., kuriuose buvo įrašyti UAB „G.“ bankinė sąskaita. Tuomet juos tvarkingai surašė D. T. ir elektroniniu paštu į paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė sutvarkytus rekvizitus, kad būtų vientisas blankas. Rekvizitai realiai nebūdavo spausdinami, jie tiesiog paties D. T. būdavo persiunčiami asmenims, kurie maitindavosi restorane, į elektroninį paštą. Nežino, ar dokumentuose būdavo žymima, jog už UAB „A.“ maitinimą lėšos pervedamos į UAB „G.“ bankinę sąskaitą. Negali atsakyti, ar jis pats tardavosi dėl kainų ir kitų dalykų su asmenimis, užsakančiais maitinimo paslaugas, negali paaiškinti, kodėl UAB „C.“, UAB „B.“, MB „E.“, UAB „K.“ už UAB „A.“ suteiktas paslaugas buvo nurodyta sumokėti UAB „G.“. S. I. 2017 m. rugsėjį restorane „(duomenys neskelbtini)“ rengė vakarėlį, už kurį neatsiskaitė, tai buvo sutarta užskaityti į UAB „A.“ skolą, nes perkant įmonę, susidarė skola pačiam S. I. (10 t., b. l. 173-178). Kur buvo panaudotos UAB „A.“ gautos ir dokumentais nepagrįstos piniginės lėšos - 14657, 6 Eur, negali paaiškinti. Visa restoranui reikalinga produkcija buvo užsakoma virėjų (maisto produktai) arba barmenų (alkoholiniai gėrimai). Visos sąskaitos už gautas prekes buvo saugomos. Už atvežtas prekes tiekėjams atsiskaitydavo barmenai, paimdami pinigus iš kasos. Kokiais dokumentai jie fiksuodavo tokias operacijas, nežino. Jis pats asmeniškai jokių produktų, reikalingų restoranui, niekada nepirko ir už jokias paslaugas neatsiskaitinėjo. A. D. UAB „L.“ direktoriumi buvo nuo 2010 m., įmonė maždaug nuo 2014 m. jokios veiklos nevykdo. UAB „L.“ direktorė nuo 2014 m. yra Z. D., veiklos ši įmonė realiai nevykdo nuo 2017 m. pavasario. Nežino, ar tarp šių įmonių ir UAB „A.“ yra sudaryta sutarčių. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)apie dešimt metų naudojasi A. D., prie šio pašto prisijungimą turi bei juo naudojasi ir Z. D.. Prie UAB „A.“ banko sąskaitų prieigą turėjo tik Z. D.. A. L. pats naudojosi savo bankine sąskaita „P.“ banke ir dar leido ja naudotis A. D.. Šis ja naudojosi iš pervesti atlyginimus darbuotojams. Į A. L. bankinę sąskaitą tam įnešdavo savo asmeninius pinigus, kuriuos gaudavo dirbdamas kituose darbuose. Pinigų iš A. L. sąskaitos sau nepasiimdavo. A. L. buvo savo vardu pasiėmęs paskolas, nes A. D. jo buvo to prašęs, kad būtų galima grąžinti UAB „A.“ veikloje susidariusias skolas. Z. D. A. L. bankine sąskaita naudojosi kartais, atsiskaitant UAB „A.“ veikloje. Nežino, kodėl už UAB „A.“ suteiktas paslaugas buvo mokama iš A. L. banko sąskaitos ir kodėl tai neįtraukta į apskaitą. Negalėjo atlikti pavedimo už patalpų nuomą iš UAB „A.“ bankinių sąskaitų, nes jos buvo uždarytos. Taip pat už nuomą pinigai buvo pervesti iš N. bankinės sąskaitos (negali pasakyti nei jos pavardės, nei bankinės sąskaitos). Visko nesumokėjo, nes jis su žmona neturėjo tokios pinigų sumos. Po sutarties su UAB „D.“ nutraukimo A. D. iš A. L. bankinės sąskaitos buvo pervedęs atlyginimus keliems UAB „A.“ darbuotojams. Sutuoktinė per UAB „G.“ bankinę sąskaitą mokėdavo atlyginimus UAB „A.“ darbuotojams, jis neturėjo prisijungimo prie šios sąskaitos. D. Z. D. leidimu iš kasos patys pasiimdavo atlyginimą, A. D. pats realiai jiems atlyginimo grynaisiais pinigais neduodavo. Nežino, kaip darbuotojai pažymėdavo, kad jiems išduotas atlyginimas. Nesigilino, ar surašyti dokumentai UAB „A.“ dėl darbuotojų atlyginimų išmokėjimo. Kai A. D. iš A. L. bankinės sąskaitos pervesdavo atlyginimus darbuotojams, jų neapskaičiuodavo, tiesiog darbuotojai sakydavo, kad jiems reikia už kažką susimokėti, tai ir pervesdavo jų prašomą pinigų sumą. Apie pervestą pinigų sumą pasakydavo Z. D., o ši užsirašydavo ant lapuko.Nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. jam nei kaip fiziniam asmeniui, nei kaip bet kokio juridinio asmens atstovui niekas nebuvo skolingas pinigų, jis taip pat niekam nebuvo skolingas pinigų, ne jis pasirašinėjo patalpų nuomos sutartį su UAB „A.“. Niekada joks jo pažįstamas nesiskolino pinigų iš UAB „A.“ priklausančios kavinės (duomenys neskelbtini), jis niekada niekam iš kavinės darbuotojų nebuvo sakęs, kad vienam ar kitam jo pažįstamui duotų pinigų iš kavinės kasos. L. Ž. pažįsta, tačiau jam nėra skolinęs pinigų ir nėra prašęs kavinės darbuotojų, kad jam duotų pinigų. Kur galėjo dingti kavinės kasoje neapskaityti pinigai, nežino. Visiems pirkimams visada būdavo išrašomi buhalteriniai dokumentai, sąskaitos, jos būdavo segamos į segtuvą ir laikomos vienoje vietoje. Visos šios sąskaitos buvo išsiųstos buhalteriją turėjusiai tvarkyti UAB „D.“, tačiau ar jie šiuos dokumentus apskaitė UAB „A.“ buhalterijoje ir ar grąžino, nežino. Tiek prie kasoje, tiek prie seife esančių pinigų galėjo prieiti bet kas iš barmenų, jis pats arba Z. D.. Jokios seife esančių pinigų ir pinigų paėmimą iš seifo apskaitos nebuvo, niekas jokių dokumentų, įnešdami pinigus į seifą arba išimdami juos, nesurašinėjo ir juose nepasirašinėjo. Specialisto išvadoje nurodytų kaip neapskaitytų pinigų savo reikmėms nenaudojo ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims be apskaitos dokumentų neperleidinėjo ir nemokėjo (10 t., b. l. 187-188). Nebuvo UAB „A.“ direktoriumi, nebuvo valdančiuoju vadovu, netvarkė jokių ūkinių operacijų, nebuvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų tvarkymą ir išsaugojimą, nemokėjo atlyginimų darbuotojams. Su Z. D. iš anksto nebuvo susitaręs dėl buhalterinės apskaitos vedimo.

R. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2017 m. lapkričio 12 d. sąskaitą faktūrą (kopiją) SKY Nr. 214 iš pardavėjo UAB „G.“, atstovaujamo direktoriaus A. D., pirkėjui UAB „V. D.“ 1462,50 EUR ir 2017 m. rugsėjo 18 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos išrašą, kuriuo į R. S. sąskaitą iš UAB „G.“ 2017 m. lapkričio 18 d. pervesta 1460 EUR, toks sąskaitos išrašas gautas ir iš Swedbank AB (4 t., b. l. 78, 79-84, 88-89).

R. I. 2017 m. spalio 31 d. protokole-pareiškime policijai nurodė, kad ji nuo 2017 m. spalio 20 d. dirba UAB ,,A.“ administratore. Ši įmonė - tai restoranas ,, (duomenys neskelbtini)“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įmonės direktorė yra Z. D., o restoranui realiai vadovauja ir duoda nurodymus darbuotojams šios moters sutuoktinis A. D.. Kai R. I. buvo priimta į įmonę, A. D. jai papasakojo apie įmonės darbą, pasakė, kad už suderintus renginius gauti pinigai būtų nepajamuojami, t. y. neįtraukiami į įmonės apskaitą, o grynais paliekami įmonėje esančiame seife. Taip pat jis parodė produktų sandėlius, iš kurių vienas buvo oficialus, o kitame laikė neapskaitytus produktus, t. y. produktus be sąskaitų, bei pabrėžė, kad minėto sandėlio niekam negalima rodyti. Nuo to laiko, kai R. I. pradėjo dirbti, tame restorane įvyko ne mažiau kaip 5 renginiai, už kuriuos buvo gauti pinigai, tačiau tie pinigai, kiek jai žinoma, nebuvo įnešti į įmonės kasą. Taip pat jai tapo žinoma, kad restorane yra neapskaitoma ir dalis parduodamų prekių. Prašo dėl šios įmonės veiklos pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti atsakingus asmenis (1 t., b. l. 1-2).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos (duomenys neskelbtini)teritorinio skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SD-9-13147 pateikta atlikto nelegalaus darbo patikrinimo UAB „A.“ veiklos vykdymo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ adresu(duomenys neskelbtini), patikrinimo medžiagos su nelegalaus darbo tyrimo 2017 m. lapkričio 3 d. aktu Nr. 0436-0239 matyti, kad apklaustos kavinės darbuotojos G. S., J. S., Ž. A., S. Č., R. I., Z. M., K. G. ir G. Z. nurodė, jog kavinės veiklai vadovavo ir nurodymus duodavo A. D., o Z. D. kavinėje nėra matę (1 t., b. l. 3-40).

Darbo sutartis patvirtina, kad A. D. 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtas dirbti UAB „A.“ administratoriumi, darbdavys jam įsipareigoja mokėti darbo užmokestį grynais iš kasos, darbdavio atstovė Z. D. šią sutartį pasirašė elektroniniu parašu 2017 m. spalio 9 d. 18.43 val. (1 t., b. l. 5-7).

UAB „A.“ darbo grafikai 2017 m. rugsėjo mėnesio Nr. 1, 2017 m. spalio mėnesio Nr. 2 patvirtina, kad A. D. dirbo virėju nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 8-9, 10-11).

A. D. 2017 m. spalio 31 d. paaiškinime Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini)teritoriniam skyriui nurodė, kad jis UAB „A.“ atlieka praktiką nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2017 m. spalio 17 d., dėl darbo krūvio nespėjo savęs įforminti UAB „A.“ administratoriumi. Jis įmonėje iš kasos grynais pinigais išmokėjo atlyginimus visiems darbuotojams, išskyrus Ž. A., nes trūko lėšų, įmonė nupirkta su skolomis. Darbuotojai iš kasos pinigus pasiimdavo patys, bet nepasirašydavo kasos išlaidų orderio. Negali pateikti įgaliojimo atstovauti įmonę, nes toje įmonėje jis atliko praktiką pagal trišalę sutartį su darbo birža (1 t., b. l. 12-13).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 41-43) A. D. 2017 m. spalio 31 d. pateikė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie apžiūrėti 2017 m. lapkričio 3 d. (1 t., b. l. 44-45) ir 2017 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 46-47).

Patikrinimo metu UAB „A.“ buvo paimti dokumentai, tarp kurių rastas banketų užsakymų lapas (1 t., b. l. 101), jame nurodyti 2017 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais organizuoti banketai – datos, preliminarus žmonių skaičius, kontaktiniai užsakovų duomenys, avansai.

Iš Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. DES/1616 2017 m. 27 d. (mėnuo nenurodytas) matyti, kad UAB „D.“ ir UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus A. D., susitarė dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, sutartis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 27 d. ir galioja iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 149-154).

UAB „D.“ 2017 m. spalio 26 d. pranešimu nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. DES/1616 (1 t., b. l. 155), įsipareigojo visą buhalterinę dokumentaciją – už 2017 m. rugsėjį gautas PVM sąskaitas faktūras grąžinti UAB „A.“ iki 2017 m. lapkričio 10 d., pateikė paaiškinimą dėl UAB „A.“ 2017 m. rugsėjo mėnesio apskaitos, nurodė, kad į apskaitą neįtraukti atsiskaitymo dokumentai, nes įmonėje dirba dokumentus pasirašę atskaitingi asmenys, neapskaitytos inkasacijos iš kasos aparato, nes nepateikti kasos pajamų orderiai, neįtraukti kasos išlaidų orderiai, nes dokumentuose nenurodyta numeracija – nėra visų privalomų rekvizitų, neįtrauktos banko operacijos, nes nebuvo pateiktas 2017 m. rugsėjo mėnesio banko išrašas, neįtraukta 2017 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio korespondencija, nes darbo užmokestis paskaičiuotas tik remiantis A. D. pateikta informacija, UAB „D.“ neturėjo darbuotojų darbo sutarčių ir darbo valandų (1 t., b. l. 155).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2018 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. 52-(20,84)-IS1-126 (8 t., b. l. 94-132) nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nepatvirtino UAB „A.“ apskaitos politikos, nepaskyrė bendrovės buhalterio, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. neteikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „D.“ dokumentų, reikalingų buhalterinei apskaitai tvarkyti, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, 21 straipsnį. Taip pat pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo - 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus, nes: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. tvarkomoje apskaitoje neįvertino gautų pajamų, gautų grynaisiais pinigais, jų neapskaitė restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, neišdavė kasos kvitų atitinkamai, nesurašė jokių šių pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, apskaitoje neregistravo pajamų, gautų už suteiktas maitinimo paslaugas, įsiskolinimų, neregistravo mokėjimų už UAB „A.“ gautas prekes ir paslaugas, neapskaitė darbo užmokesčio paskaičiavimo darbuotojams, neregistravo neišmokėto darbo užmokesčio ūkinių operacijų, nevedė grynųjų pinigų apskaitos, neregistravo į banko sąskaitas, gautų pajamų ir išlaidų.

1. Ar UAB ,,A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) buhalterinė apskaita, įvertinus tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, tai kokie norminiai teisės aktai pažeisti ir ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens - UAB ,,A.“ - veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros? Kas yra atsakingas už padarytus pažeidimus?

Bendrovėje UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo tvarkoma ne pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, reikalavimus, ir įvertinus tyrimui pateiktus bendrovės UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d., nes:

1.1. UAB ,,A.“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nurodymų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymų, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymų, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes:

- tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. neapskaityta už šventines ir gedulo maitinimo paslaugas gauti iš 12 fizinių asmenų, nemažiau kaip 3 725,06 Eur pajamų. Piniginės lėšos, gautos grynaisiais pinigais, neapskaitytos restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, išduodant kasos kvitą, nesurašyti šių ne mažiau kaip 3 725,06 Eur gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentais. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios ne mažiau kaip 3 726,06 eurų piniginės lėšos buvo panaudotos (specialisto išvados 3. 1.- 3.12 p.);

Dėl teisės aktų nesilaikymo tvarkant UAB „A.“ apskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iš dalies negalima nustatyti asmens UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai, jų duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose, tuomet UAB „A.“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo tvarkoma, nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalies nurodymais, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalies nurodymais, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nes:

- tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nebuvo įvertintos suteiktos maitinimo paslaugos už 1 553,98 Eur, o ūkinėms operacijoms pagrįsti surašytos PVM sąskaitos faktūros, nurodant ne maitinimo paslaugas atlikusios UAB „A.“, o UAB „G.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir banką P. LT) rekvizitus. Maitinimo paslaugomis pasinaudojo: MB „E.“ už 108,05 Eur; UAB „C.“ už 157,80 Eur; UAB „B.“ už 830,38 Eur; UAB „B.“ už 87,75 Eur. UAB „K.“ už suteiktas UAB „A.“ maitinimo paslaugas 370 eurų pervedė į A. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). MB „E.“ neatsiskaitė už suteiktas maitinimo paslaugas už 108,05 Eur. Dėl to, kad UAB „A.“ pardavė maitinimo paslaugas, tačiau negavo uždirbtų pajamų, negalėjo sumažinti bendrovės įsiskolinimų (specialisto išvada 1.6.1.1-1.6.1.4 punktai);

- tvarkomoje apskaitoje, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nebuvo įvertintos UAB „A.“ pirktos prekės/paslaugos iš bendrovių: UAB „B. L.“ už 216,45 Eur; UAB „R.“ už 343,86 Eur; UAB „E.“ už 50 eurų; UAB „T. E.“ už 19,55 Eur; UAB „V.“ už 36,30 Eur; M. B. už 300 eurų. Iš viso: 966,16 Eur, atsiskaitymai už gautas prekes/paslaugas atlikti ne UAB „A.“ lėšomis, o A. L. (specialisto išvada 1.6.2.1-1.6.2.6 punktai).

- tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nebuvo apskaityti iš kasos aparato (EKA) išimti grynieji pinigai (inkasacija) 19 559,88 Eur (5311,07+3928,45+2338,16+5264,74+3134,98), nesurašyti šių 19 559,88 Eur gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios 19 559,88 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos (specialisto išvada 1.2 punktas);

- tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nebuvo apskaityta suteiktos maitinimo paslaugos skolon (kreditas 2) Kasos aparato kasos operacijų (EKA) žurnalų duomenimis 1 702,93 Eur, todėl pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kada, kam ir už kiek buvo suteikta maitinimo paslaugų skolon, bei kada buvo dengiamas įsiskolinimas;

- tvarkomoje apskaitoje laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. neregistravo darbo užmokesčio paskaičiavimo, darbo užmokesčio išmokėjimo 6 425 eurų, neišmokėto darbo užmokesčio ūkinių operacijų, todėl pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, iš kokių lėšų įmonės darbuotojams S. Č., J. S., Z. M., V. Š., K. G., G. S., E. V., D. T., G. Z. ir J. Š. buvo išmokėta tvarkomoje apskaitoje neįregistruotos išmokėjimo ūkinės operacijos ne mažiau kaip 6 425 eurų darbo užmokesčio. Apklausų duomenimis, Ž. A., R. I., O. M. ir J. M. darbo užmokestis visai nebuvo mokėtas.

- nevedė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. UAB „A.“ grynųjų pinigų apskaitos, kur atsispindėtų kiekviena ūkinė operacija, laikotarpio pradžios ir pabaigos grynųjų pinigų likučiai, nes bendrovė disponavo grynaisiais pinigais: gavo įplaukų (pajamos) 250 eurų ir patyrė išlaidų 1 595,92 Eur. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudota gauti grynieji pinigai 250 eurų bei iš kokių lėšų buvo atsiskaityta už prekes/paslaugas 1 595,92 Eur;

- neįtraukė į bendrovės apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. AB Luminor banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 1 157,49 Eur ir išlaidų 1 156,35 Eur, o AB Šiaulių banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 176,72 Eur ir išlaidų 303,80 Eur (likutis laikotarpio pradžiai 128,84 eurai). Iš viso banke esančiose sąskaitose įplaukų buvo gauta 1 334,21 Eur, o išlaidų 1 460,15 Eur, kurios nebuvo registruotos bendrovės tvarkomoje apskaitoje.

Dėl aukščiau nustatytų teisės aktų nesilaikymo pagal UAB ,,A.“ tvarkomą apskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,,A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. UAB „A.“ apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo tvarkoma nesivadovaujant:

- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 - 14 straipsnio 2 dalies nurodymais, kad prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę, 90 straipsnio nurodymais, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kito mėnesio 25 dienos). Nevedė Pridėtinės vertės mokesčio apskaitos. Kasos operacijų žurnalo duomenimis (EKA) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 30 d. gavo 4 175,17 Eur PVM. Teikė VMI Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn. (pirminę ir patikslintą), patikslintoje nurodė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (duomenys neskelbtini) euras, pardavimo PVM 1 160 eurų bei mokėtiną sumą 329 eurus. Prekių ar paslaugų neregistravo apskaitos registruose, todėl neaišku, kurių apskaitos dokumentų duomenis deklaravo PVM deklaracijoje už 2017 m. rugsėjo mėn.

- 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 straipsnyje nurodytas pajamų mokesčio tarifas - 15 %), nevedė fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaitos, teikė mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn., nurodant su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas -3 380,36 Eur, darbuotojų skaičių - 13 bei išskaičiuotą pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. sumą 110 eurų;

- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 57 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, nevedė pajamų ir sąnaudų apskaitos pelno mokesčio paskaičiavimui;

- 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti ; 9 straipsnio 2 dalies nurodymais, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., bei 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 dalies nurodymais, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka), nevedė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaitos, kiekvieną mėnesį teikė pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondui SAM3SD apie bendrovėje dirbusių darbuotojų socialinio draudimo įmokas. Tyrimo atlikimui nepateikė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo dokumentų;

- 2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 3 straipsnio 3 dalies nurodymais, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 straipsnio 4 dalies nurodymais, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – iki 50 EUR) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – nuo 51 iki 100 EUR) - du kartus per metus; įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos; kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus - birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., nevedė garantinio fondo įmokų apskaitos.

Dėl šių teisės aktų nesilaikymo pagal UAB ,,A.“ tvarkomą apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. galima nustatyti asmens – UAB ,,A.“ - veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

1.4. Tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad UAB „A.“ tikrinamuoju laikotarpiu 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo surašyti apskaitos dokumentai, jų duomenys buvo registruojami apskaitos registruose, bet apskaitos registrai neišsaugoti, tuomet apskaita vesta, nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nurodymais, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 2 dalimi „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo“, nesivadovaujant 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr.I-1115 (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 nauja redakcija) 12 straipsnio 1 dalimi <...> privatūs juridiniai asmenys privalo: „1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimas rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes:

- tyrimo atlikimui nebuvo pateikta apskaitos registrai, kuriuose įvertinta suteiktos UAB „A.“ maitinimo paslaugos 1 553,98 Eur bei gauti atsiskaitymai už jas. Maitinimo paslaugomis pasinaudojo: MB „E.“ už 108,05 Eur; UAB „C.“ už 157,80 Eur; UAB „B.“ už 830,38 Eur; UAB „B.“ už 87,75 Eur; UAB „K.“ už 370 eurų. Iš viso maitinimo paslaugų suteikta už 1 553,98 Eur. MB „E.“ neatsiskaitė už suteiktas maitinimo paslaugas UAB „A.“, skola sudaro 108,05 Eur;

- tyrimo atlikimui nebuvo pateikta apskaitos registrai, kuriuose įvertinta buvo UAB „A.“ įsigytos prekės/paslaugos iš: UAB „B. L.“ už 216,45 Eur; UAB „R.“ už 343,86 Eur; UAB „E.“ už 50 eurų; UAB „T. E.“ už 19,55 Eur; UAB „V.“ už 36,30 Eur; M. B. už 300 eurų. Iš viso įsigyta prekių/paslaugų buvo už 966,16 Eur;

- tyrimo atlikimui nebuvo pateikta laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iš kasos aparato (EKA) išimtų grynųjų pinigų (inkasacija) 19 559,88 Eur (5311,07+3928,45+2338,16+5264,74+3134,98) gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms 19 559,88 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos;

- tyrimo atlikimui nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. suteiktų maitinimo paslaugų skolon (kreditas 2) Kasos aparato kasos operacijų (EKA) žurnalų duomenimis 1 702,93 Eur apskaitos, negalima nustatyti, kam, kada ir kiek buvo suteikta maitinimo paslaugų bei kada buvo dengiamas įsiskolinimas;

- nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. UAB „A.“ grynųjų pinigų apskaitos, kur atsispindėtų kiekviena ūkinė operacija ar įvykis, laikotarpio pradžios ir pabaigos grynųjų pinigų likučiai, nes bendrovė disponavo grynaisiais pinigais: gavo įplaukas (pajamas) už paslaugas bei vykdė atsiskaitymus už prekes/paslaugas. Nustatyta, kad UAB „A.“ pajamos (įplaukos) sudarė 250 eurų, o išlaidos 1 595,92 Eur. Nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kokioms reikmėms buvo panaudota gauti 250 eurų, taip negalima nustatyti, iš kokių lėšų buvo atsiskaityta už prekes/paslaugas 1 595,92 Eur.

- nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. apskaitos registrų, kuriuose registravo darbo užmokesčio paskaičiavimo, darbo užmokesčio išmokėjimo 6 425 eurų, neišmokėto darbo užmokesčio ūkines operacijas, todėl negalima nustatyti, iš kokių lėšų įmonės darbuotojams S. Č., J. S., Z. M., V. Š., K. G., G. S., E. V., D. T., G. Z. ir J. Š. buvo išmokėta tvarkomoje apskaitoje neįregistruotos išmokėjimo ūkinės operacijos ne mažiau kaip 6 425 eurų darbo užmokesčio.

- nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. apskaitos registrų, kuriuose įvertinta buvo piniginių lėšų banko sąskaitose judėjimas, nes, atsiskaitomos sąskaitos AB L. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo duomenimis, gautos įplaukos 1 157,49 Eur ir išlaidos 1 156,35 Eur, o AB Šiaulių banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo duomenimis, įskaitytos įplaukos (pajamos) 176,72 Eur ir išlaidos sudarė 303,80 Eur (likutis laikotarpio pradžiai 128,84 Eur). Iš viso į banko sąskaitas įplaukų gauta 1 334,21 Eur, o išlaidos sudarė 1 460,15 Eur.

Dėl aukščiau išvardintų teisės aktų nesilaikymo pagal UAB ,,A.“ tvarkomą apskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB ,,A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „A.“ apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo tvarkoma nesivadovaujant:

- nepateikė VMI Pridėtinės vertės mokesčio apskaitos, nors teikė VMI Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn. (pirminę ir patikslintą), patikslintoje nurodė įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (duomenys neskelbtini) euras, pardavimo PVM 1 160 eurų bei mokėtiną sumą 329 eurus. Nepateikė prekių ar paslaugų apskaitos registrų, todėl neaišku, kurių apskaitos dokumentų duomenis deklaravo PVM deklaracijoje už 2017 m. rugsėjo mėn. Kasos operacijų žurnalo duomenimis (EKA) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 30 d. gavo 4 175,17 Eur PVM. Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nurodymus, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba gaunamas atlygis už patiektą prekę, 90 straipsnio nurodymus, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kito mėnesio 25 dienos).

- tyrimo atlikimui nepateikė fizinių asmenų pajamų mokesčio paskaičiavimo suvestinių. Teikė mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2017 m. rugsėjo mėn. nurodant su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias A klasės išmokas 3 380,36 Eur, darbuotojų skaičių - 13 bei išskaičiuotą pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. sumą 110 eurų; Pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nurodymus, Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį (6 straipsnyje nurodytas pajamų mokesčio tarifas - 15 %);

- tyrimo atlikimui nepateikė valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų paskaičiavimo apskaitos. Kas mėnesį teikė pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondui SAM3SD apie bendrovėje dirbusių darbuotojų socialinio draudimo įmokas; Pagal 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 - 9 straipsnio 1 dalies nurodymus, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti ; 9 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., bei 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 dalies nurodymus, kad asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje (asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, moka 6 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įmokos mokamos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka),

- tyrimo atlikimui nepateikė garantinio fondo įmokų apskaitos. Pagal 2012 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. XI-2079 3 straipsnio 3 dalies nurodymus, kad garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 % priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 3 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad įmokos mokamos kartą per mėnesį, tačiau iki 150 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – iki 50 EUR) per metus dydžio įmokos gali būti mokamos kartą per metus, nuo 151 iki 300 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – nuo 51 iki 100 EUR) - du kartus per metus; įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos; kai įmokos mokamos kartą per metus, ataskaitinio laikotarpio pabaiga laikoma gruodžio 31 d., kai mokamos du kartus per metus - birželio 30 d. ir gruodžio 31 d.,

Dėl aukščiau išvardintų teisės aktų nesilaikymo pagal UAB ,,A.“ tvarkomą apskaitą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. galima nustatyti asmens UAB ,,A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

2. Ar vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-58660-17 surinktais liudytojų parodymais bei pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonėje UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. darbuotojams buvo mokamas atlyginimas, kuris nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje? Jei taip, tuomet pateikti konkrečius duomenis, kam, kada ir kiek buvo išmokėta, to neapskaičius įmonės buhalterinėje apskaitoje?

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti darbuotojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu dirbo UAB „A.“, tai: S. Č., J. S., Z. M., V. Š., K. G., G. S., E. V., D. T., G. Z. ir J. Š. apklausų metu parodė, kad buvo mokamas darbo užmokestis grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, tačiau į bendrovės apskaitą įtraukta nebuvo (apklaustųjų išsireiškimu, nereikėjo niekur pasirašyti). Bendrovės darbuotojos Ž. A. ir R. I., O. M. ir J. M. teigė, kad visai nėra gavę darbo užmokesčio.

Tyrimo metu nustatyta, kad buvo mokėtas darbo užmokestis UAB „A.“ darbuotojams, tačiau tvarkomoje apskaitoje neįregistruota priskaičiavimo, išmokėjimo, neišmokėto darbo užmokesčio ūkinės operacijos. Specialisto išvados 16 lentelėje pateikti detalūs apklausų duomenys, kam, kada ir kiek buvo išmokėta grynaisiais pinigais. Išvados 14 lentelėje pateikti duomenys, kam, kada ir kiek buvo išmokėta iš UAB „G.“ sąskaitos banke, o išvados 15 lentelėje pateikti duomenys, kam, kada ir kiek buvo išmokėta iš A. L. sąskaitos. Apibendrinti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kam, kada ir kiek buvo išmokėta UAB „A.“ tvarkomoje apskaitoje neįregistruoto 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. laikotarpiu darbo užmokesčio, pateikti tyrimo metu sudarytame priede Nr. 17.

3. Ar, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-58660-17 surinktais liudytojų parodymais bei pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonėje UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buhalterinėje apskaitoje įvertintos visos ūkinės operacijos, ar apskaitytos visos už suteiktas paslaugas gautos pajamos? Jei ne, tuomet prašau pateikti kiek pajamų neapskaityta įmonės apskaitoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. UAB „A.“ gavo grynaisiais pinigais iš dvylikos fizinių asmenų už suteiktas šventinio, gedulo maitinimo paslaugas nemažiau kaip 3 725,06 Eur. Nustatyta, kad grynaisiais pinigais gautos piniginės lėšos nemažiau kaip 3 725,06 Eur nebuvo apskaityti atsiskaitymų vietoje įrengtu kasos aparatu, nesurašyta nemažiau kaip 3 725,06 Eur gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentais. Pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms šios nemažiau kaip 3 726,06 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos (išvados 3.1-3.12 punktai).

4. Ar laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. buvo sudaryta sutartis tarp įmonių UAB „A.“ ir UAB „G.“ (įm. k. (duomenys neskelbtini))? Ar įmonės UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje įvertintos buhalterinės operacijos, kuriomis už įmonės UAB „A.“ teiktas paslaugas (būtent įmonių: MB „E.“, UAB „C.“, MB „P.“, VŠĮ „M. LT“) buvo vykdomas atsiskaitymas įmonei UAB „G.“? Kokią sumą minėtos įmonės pervedė UAB „G.“ už UAB „A.“ teiktas paslaugas?

Tarp tirti pateiktų UAB „A.“ dokumentų, bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų nėra UAB „A.“ sudarytų sutarčių su UAB „G.“.

Pagal tirti pateiktus dokumentus, bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad tvarkomoje UAB „A.“ apskaitoje nebuvo įvertintos atliktos maitinimo paslaugos, o ūkinėms operacijoms pagrįsti surašytose PVM sąskaitose faktūrose pardavėjas nurodyta ne maitinimo paslaugas suteikusi UAB „A.“, o UAB „G.“ ir visi jos rekvizitai (įm. kodas, bankas, sąskaitos numeris). Todėl UAB „A.“ negavo pajamų 157,80 eurų už jau atliktas paslaugas, nes:

- 2017 m. lapkričio 17 d. UAB „C.“ pervedė 157,80 Eur į UAB „G.“ sąskaitą;

- pagal MB „P.“ ir VŠĮ „M. LT“ direktoriaus J. A. pateiktą 2018 m. kovo 29 d. informaciją bei dokumentus ir 2018 m. gegužės 30 d. apklausos protokolo duomenimis nustatyta, kad UAB „G.“ pervedimų neatliko. Už maitinimo paslaugas atsiskaityta buvo bankrutuojančios UAB „A.“ administratoriui, MB „A.“ 2018 m. vasario 20 d. pervedė 18,20 Eur ir 2018 m. balandžio 2 d. pervedė 93,75 Eur.

- UAB „I.“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriuose matyti UAB „G.“ 2017 m. lapkričio 29 d. atlikti mokėjimai ir tą pačią dieną atliktas grąžinimas. 2018 m. kovo 9 d. atliktas pervedimas 24,65 Eur MB „A.“.

- MB „E.“ naudojosi UAB „A.“ maitinimo paslaugomis, tačiau, atliekant pervedimą už maitinimo paslaugas, į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšos) įskaitytos nebuvo, nes UAB „G.“ sąskaita jau buvo uždaryta, todėl MB „E.“ įsiskolinimas už UAB „A.“ suteiktas maitinimo paslaugas sudaro 108,05 Eur.

- 2017 m. lapkričio 21 d. į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „B.“ pervedė 830,38 Eur (680,38+150) pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2017 m. lapkričio 10 d. SKY Nr. 12 ir SKY Nr. 13. Renginys vyko 2017 m. lapkričio 10 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“;

- 2017 m. spalio 4 d. UAB „B. g.“ į UAB „G.“ sąskaitą pervedė 87,75 Eur, nes 2017 m. rugsėjo 27 d. sąskaitoje faktūroje SKY Nr. 0218 A paslaugos pavadinimas nurodyta – maitinimo paslaugos „(duomenys neskelbtini)“ 09 27, o pardavėjas UAB „G.“ sąskaitos numeris Nr. (duomenys neskelbtini);

- UAB „K.“ už pirktas maitinimo paslaugas restorane „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, į A. L. sąskaitą pervedant 370 eurų.

Taigi, tyrimo metu nustatyta, kad tvarkomoje UAB „A.“ apskaitoje nebuvo įvertintos atliktos maitinimo paslaugos už 1 553,98 Eur, o ūkinėms operacijoms pagrįsti surašytose PVM sąskaitose faktūrose pardavėjas nurodyta ne maitinimo paslaugas atlikusi UAB „A.“, o UAB „G.“ ir visi jos rekvizitai (įm. kodas, bankas, sąskaitos numeris), todėl UAB „A.“ negavo pajamų už jau atliktas paslaugas UAB „K.“ už pirktas maitinimo paslaugas restorane „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, į A. L. sąskaitą pervedant 370 eurų.

2018 m. gegužės 2 d. A. L. apklausos metu parodė, kad <...> aš sąskaitą atsidariau, tačiau ja nesinaudojau ir 2017 m. spalio mėnesį leidau ja naudotis A. D., jam daviau prisijungimo duomenis<...>.

5. Ar įmonės UAB „A.“ buhalteriniuose dokumentuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. yra sudarytų sutarčių su įmonėmis UAB „L.“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) ar UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini) subnuomos? Ar įmonė UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. įmonėms UAB „L.“ ar UAB „L.“ mokėjo už naudojamas patalpas minėtu adresu?

Tarp tirti pateiktų UAB „A.“ dokumentų nėra duomenų, kad UAB „A.“ turėjo ūkinių finansinių ryšių su UAB „L.“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini)) ar UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)). Taip pat nėra UAB „A.“ sudarytos sutarties su UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ar UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dėl patalpų adresu(duomenys neskelbtini) subnuomos.

Ištyrus tirti pateiktus UAB „A.“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose išrašus, nustatyta, kad atsiskaitymų iš AB L. B. esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Šiaulių bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „L.“ ir UAB „L.“ nėra. UAB „A.“ grynųjų pinigų apskaita laikotarpio nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. tyrimo atlikimui pateikta nebuvo, todėl nėra galimybės patikrinti mokėjimo fakto grynaisiais pinigais (8 t., b. l. 94-132, išvados priedai 8 t., b. l. 133-200, 9 t., b. l. 1-74).

Apžiūros protokole 2018 m. spalio 12 d. užfiksuota, kad kartu su specialiste, atlikusia UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, R. R. apžiūrėti dokumentai, rasti kratos metu 2018 m. rugpjūčio 21 d. A. D. gyvenamojoje vietoje, konstatuota, kad šių dokumentų turinys nekeičia specialistės parašytos specialisto išvados turinio (9 t., b. l. 76).

Specialisto paaiškinimų protokole 2018 m. spalio 15 d. užfiksuota, kad specialistė R. R. paaiškino savo išvadoje darytus skaičiavimus, nurodė, jog 2017 m. spalio 17 d. gautos 816,06 Eur piniginės lėšos UAB „A.“ atsiskaitymų vietoje įrengtu kasos aparatu neapskaitytos, gautų grynųjų pinigų už šventinio, gedulo maitinimo paslaugas suma yra 3 722,06 Eur, UAB „A.“ darbuotojams išmokėta darbo užmokesčio suma grynaisiais pinigais pagal apklausų duomenis yra 3 910 eurų, iš A. L. banko sąskaitos UAB „A.“ darbuotojams pervesta darbo užmokesčio suma yra 1 804,15 eurų, įsigyta prekių/paslaugų už 966,16 Eur, iš viso iš A. L. bankinės sąskaitos atlikta pervedimų už 2 770,31 Eur, iš UAB „G.“ banko sąskaitos pervesta UAB „A.“ darbuotojams darbo užmokesčio už 710,85 Eur, specialistė pateikė sudarytą lentelę, kur nurodyti UAB „A.“ atsiskaitymai už prekes nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d., paaiškino, kad UAB „A.“ šiuo laikotarpiu gavo 24 977,81 Eur pajamų grynaisiais ir negrynaisiais, į UAB „G.“ sąskaitą banke UAB „A.“ uždirbtos pajamos pervesta 1 075,93 Eur, į A. L. sąskaitą banke UAB „A.“ uždirbtos pajamos pervesta 370 eurų, patirtos išlaidos pajamoms uždirbti sudaro 10 320,65 Eur, tai yra išmokėtas darbo užmokestis UAB „A.“ darbuotojams grynaisiais 3 910 Eur, atsiskaityta su UAB „A.“ tiekėjais už prekes/paslaugas 2 929,49 Eur, iš A. L. banko sąskaitos atsiskaityta už UAB „A.“ 2 770,31 Eur, iš UAB „G.“ sąskaitos atsiskaityta su UAB „A.“ 710,85 Eur (darbo užmokestis UAB „A.“ darbuotojams). Paaiškino, kad nepanaudota UAB „A.“ veikloje dokumentais nepagrįsta 14 657,16 Eur pinigų suma (9 t., b. l. 77-79).

Specialistė R. R. teisme savo teiktą išvadą palaikė, paaiškino, kad tyrimo atlikimui buhalterinės apskaitos registrai nebuvo pateikti, buvo pateikta tik pirminiai dokumentai -sąskaitos-faktūros ir apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, t. y. kasos aparato kvitai, buvo pinigų priėmimo kvitų, iš apskaitos registrų - tik kasos operacijų žurnalas (du vienetai). Apskaitos pirminiai dokumentai buvo nesuformuoti, padriki, sudėti į dėžes. Pradžioje, pirmą mėnesį buvo apskaita vedama, buvo kasos pajamų orderis, kad gauta į kasą 250 eurų ir buvo kasos išlaidų orderiai. tai buvo atsiskaityta su įmonėmis, iš kurių buvo pirkti produktai. Vėliau nebuvo jokio nuoseklumo, chronologijos, nebuvo jokių registrų. Ji sudarė gautų pajamų suvestines, nes vyko šventiniai renginiai, po kurių buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, tačiau tos lėšos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Pagal liudytojų apklausos protokolus sudarė suvestinę - 17 lentelė. Tyrimo atlikimui nebuvo pateikta kontrolinė kasos aparato juosta, tačiau buvo pateikta nuskaityti duomenys nuo kasos aparato iš bloko, sutikrinimui, ar tikrai nebuvo įnešta pinigai. Teko žiūrėti kiekvieną atvejį, klientus, kurie užsakė paslaugas, ir tikrino kasos aparato nuskaitytuose duomenyse, ar šios piniginės lėšos buvo įmuštos į kasą. Nustatyta, kad šie pinigai įmušti į kasą nebuvo. Sulygino duomenis iš kasos aparato, subendrinus už dieną, su tais duomenimis, nuskaitytais iš kasos aparato. Neatsirado trūkstama suma. Tikrino konkretų žmogų pagal sumą ir pagal laiką. Sudarė lentelę, paskaičiavo neįneštų grynųjų pinigų į kasos aparatą bendrą sumą. Pagal liudytojų apklausas dar buvo išmokėti darbo užmokesčiai, bet ir jie nebuvo apskaityti. Pagal apklausas ji sudarė 16 lentelę, kur pateikti detalūs duomenys, išskirstyti metais ir mėnesiais. Nurodė, kad čia buvo mokama grynaisiais pinigais, tačiau buvo mokama ir bankiniu pavedimu iš kelių sąskaitų. Įmonė turėjo dvi sąskaitas, tačiau disponavo pinigais ir iš kitų sąskaitų, ne iš įmonės sąskaitų. Darbo užmokestis buvo mokėtas ne iš įmonės sąskaitų. Buvo papildomos sąskaitos: UAB „G.“ ir A. L. sąskaitos. Iš įmonės sąskaitų bankuose darbo užmokesčiai nebuvo mokėti. Iš UAB „G.“ sąskaitos buvo išmokėta 710,85 eurų, iš A. L. sąskaitos buvo išmokėta 1 804,15 eurų ir grynaisiais buvo išmokėta 3 910 eurų. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų buvo sudaryta sutartis su įmone „D.“ dėl apskaitos vedimo, sutartis po mėnesio buvo nutraukta, bet to mėnesio apskaitos registrai nebuvo pateikti. Vadinasi, per tą mėnesį apskaita nebuvo suvesta. Registrai nebuvo suvesti nei už vieną mėnesį, nei darbo užmokesčio išmokėjimai, nei mokesčių mokėjimai.

Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. Dokumentų priėmimo perdavimo akto (kopijos), kuriuo O. V. perdavė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus Z. D. (3 t., b. l. 63), Z. D. šį aktą priimant pasirašytinai, matyti, kad buvo perduoti Pirkimai/Avansinės apyskaitos už laikotarpius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., 2016 m. gegužės 1 d. – 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., banko dokumentai 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., pardavimai 2016 m. kovo 29 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., darbo grafikai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, pranešimai VSDFV, VMI 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., ir 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., kasos dokumentai 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 1 d. – 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 1 d. - 2017 m. rugpjūčio 31 d., kiti dokumentai (PVM deklaracijos, Kitos deklaracijos, Statistikos ataskaitos, Tarpusavio suderinimo aktai, Perdavimo aktai).

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. informacijos dėl pavedimų už paslaugas (kopija) matyti, jog UAB „A.“ informuoja MB „E.“, kad už suteiktas maitinimo paslaugas MB „E.“ turi susimokėti 180,05 Eur į UAB „G.“ sąskaitą (3 t., b. l. 27).

Iš 2017 m. spalio 8 d. sąskaitos faktūros SKY Nr. 9 (kopija) matyti, kad ji pateikta MB „E.“, kad ši susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas į UAB „G.“ banko sąskaitą (3 t., b. l. 39).

J. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikė (4 t., b. l. 54-55) 2017 m. rugsėjo 6 d, 2017 m. lapkričio 7 d. nefiskalinių kvitų kopijas (4 t., 57, 59) ir 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 11 (kopija), kurią gavo VšĮ „M. LT“, kad susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 58) ir 2017 m. lapkričio 16 d. informacinį pranešimą dėl pavedimų už paslaugas (kopiją), kuriuo nurodoma, kad už UAB „A.“ suteiktas maitinimo paslaugas, pinigai 11,50 Eur turi būti pervedami į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 60), 2017 m. lapkričio 8 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 5 (kopija), kurią gavo MB „P.“, kad susimokėtų 43,45 Eur už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 66) ir 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 6 (kopija), kurią gavo MB „P.“, kad susimokėtų 43,50 Eur už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 67), taip pat nefiskalinių kvitų kopijas (4 t., b. l. 64-65) ir 2017 m. lapkričio 16 d. informacinį pranešimą dėl pavedimų už paslaugas (kopiją), kuriuo nurodoma, kad už UAB „A.“ suteiktas maitinimo paslaugas, pinigai 11,50 Eur turi būti pervedami į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 68).

M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2017 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 7 (kopija), kurią gavo UAB „C.“, kad susimokėtų 102,85 Eur už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 98), 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 8 (kopija), kurią gavo UAB „C.“, kad susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas 54,95 Eur į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 99), 2018 m. sausio 3 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 219 (kopija), kurią gavo UAB „C.“, kad susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas 41,85 Eur į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 101), sąskaitos išrašus (4 t., b. l. 100, 102-105).

A. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 12 (kopija), kurią gavo UAB „B.“, kad susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas 680,38 Eur į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 109) ir 2017 m. lapkričio 10 d. sąskaitą faktūrą SKY Nr. 13 (kopija), kurią gavo UAB „B.“, kad susimokėtų už UAB „A.“ teiktas salės nuomos paslaugas 150 Eur į UAB „G.“ banko sąskaitą (4 t., b. l. 110).

UAB „B. L.“ 2018 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad už įmonei UAB „A.“ suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta iš A. L. priklausančios sąskaitos, pateikė sąskaitų kopijas (4 t., b. l. 137, 138-170).

UAB „T. E.“ PVM sąskaita – faktūra Nr. SP29075 2017 m. gruodžio 29 d. už dvi siuntimo paslaugas 19,57 Eur sumai išrašyta UAB „A.“ (4 t., b. l. 173-178),

UAB „V.“ PVM sąskaita faktūra Nr. ASV1119 išrašyta 2016 m. gruodžio 7 d. UAB „A.“ už šaldytuvo remontą 36,30 Eur sumai (4 t., b. l. 123)

Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos faktūros SKY Nr. 0218A (kopija) matyti, kad ši sąskaita buvo pateikta įmonei UAB „B. g.“, kad ši susimokėtų už UAB „A.“ teiktas maitinimo paslaugas 87,75 EUR į UAB „G.“ banko sąskaitą, pinigai pervesti mokėjimo nurodymu 2017 m. spalio 4 d. (4 t., b. l. 196, 197).

UAB „R.“ PVM sąskaita – faktūra serija RIA Nr. 0362765, išrašyta 2017 m. gruodžio 1 d., patvirtina, kad UAB „A.“ gavo maisto prekių už 343,86 Eur (5 t., b. l. 57-58), L. B. AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad ši sąskaita apmokėta 2018 m. sausio 11 d. iš A. L. sąskaitos (5 t., b. l. 59).

MB „E.“ 2018 m. sausio 10 d. sąskaita - faktūra serija EG Nr. 00021/1A, išrašyta UAB „A.“, ir skrajutės patvirtina, kad už skrajutės maketavimo darbus ši įmonė turėjo sumokėti 50 eurų (5 t., b. l. 65-66).

Iš A. D. pateiktos 2017 m. gruodžio 5 d. sąskaitos – faktūros serija EG Nr. 00017A matyti, kad ją 400 eurų sumai išrašė D. T., pardavėjas MB „E.“, pirkėjas UAB „G.“ už Facebook puslapio administravimo perdavimą (13 t., b. l. 97).

Iš 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WB29 matyti, kad ją IV „I.“ išrašė UAB „G.“ už restorano „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės sukūrimą, suma 600 Eur (5 t., b. l. 71).

(duomenys neskelbtini)profesinio rengimo centro 2018 m. kovo 27 d. rašte nurodyta, kad A. D. 2017 m. kovo 7 d. – 2017 m. spalio 20 d. mokėsi pagal virėjo profesinio tęstinio mokymo programą, praktiką atliko UAB „A.“, restorane „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. spalio 20 d., praktikos vadovė Z. K. (5 t., b. l. 117, 118-121, 123).

VĮ Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 2 d. pranešime nurodyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 7 d. nepateikė jokių įgaliojimų veikti bendrovės vardu (5 t., b. l. 129).

Iš Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2642-436/2017 matyti, kad ieškovas VSDFV(duomenys neskelbtini) skyrius kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „A.“, kuri, kaip nurodė ieškovas, jam skolinga 4 770,25 Eur, atsakovė neturi jokio registruotino turto, o pagal paskutinio balanso duomenis įmonės įsiskolinimai 12 kartų viršija įmonės turtą (13 t., b. l. 90-91).

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)iškelta bankroto byla įmonei UAB „A.“, bankroto administratore paskirta O. P. (5 t., b. l. 142-145, 13 t., b. l. 92-95).

Iš VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 7 d. pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „A.“ įregistruota 2016 m. vasario 3 d., akcininkė nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. kovo 18 d. buvo R. L., nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. akcininke buvo UAB „S.“, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. akcininke tapo UAB „G.“, direktore nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo R. L., nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. – L. J., nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. sausio 16 d. – Z. D. (6 t., b. l. 7-10).

Iš UAB „P.“ banko 2018 m. gegužės 3 d. raštu pateikto A. L. sąskaitos išrašo matyti, kad iš UAB „K.“ 2018 m. kovo 8 d. gauta pagal tris sąskaitas iš viso 1 400 Eur, 2018 m. sausio 18 d. gauta 200 Eur, 2018 m. sausio 3 d. 170 Eur, iš J. K. 2018 m. sausio 31 d. gauta 216 Eur, UAB „E.“ 2018 m. sausio 11 d. pervesta 50 Eur, UAB „R.“ 2018 m. sausio 11 d. pervesta 343,86 Eur, E. V. 2018 m. sausio 10 d. pervesta 250 Eur, UAB „T. e.“ 2017 m. gruodžio 13 d. pervesta 9,86 Eur, 2017 m. gruodžio 10 d. pervesta 9,69 Eur, M. B. 2017 m. gruodžio 6 d. pervesta 300 Eur, 2017 m. gruodžio 5 d. UAB „A.“ pervesta 2117,50 Eur ir 1750 Eur, J. S. 2017 m. gruodžio 5 d. pervesta 54,15 Eur, K. G. – 260 Eur, E. V. – 355,85 Eur, G. Z. – 144,15 Eur, V. Š. – 144,15 Eur, K. G. 2017 m. lapkričio 29 d. pervesta 240 Eur, V. Š. 2017 m. lapkričio 28 d. pervesta 355,85 Eur (6 t., b. l. 31 – 62).

Iš UAB „P.“ banko 2018 m. gegužės 17 d. raštu pateikto UAB „G.“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. lapkričio 22 d. J. S. pervesta 205 Eur, G. Z. – 355,85 Eur, 2017 m. lapkričio 21 d. iš UAB „B.“ gauta 830,38 Eur, 2017 m. lapkričio 18 d. J. S. pervesta 150 Eur, 2017 m. lapkričio 18 d. R. S. pervesta 1 460 Eur, 2017 m. lapkričio 17 d. iš UAB „C.“ gauta 157,80 Eur, iš UAB „V. D.“ gauta 1 462,50 Eur, 2017 m. spalio 4 d. iš UAB „B.“ gauta 87,75 Eur (6 t., b. l. 89-95).

Kitų objektų apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 7 d. užfiksuota, kad apžiūrėti 2018 m. birželio 20 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolu Z. D. pateikti UAB „G.“ dokumentai (6 t., b. l. 23).

Kratos protokole 2018 m. vasario 20 d. užfiksuota, kad pas Z. D. buvo rasti ir išimti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (6 t., b. l. 108 -112).

Daiktų, dokumentų apžiūros protokole 2018 m. kovo 1 d. užfiksuota, kad apžiūrėti kratos metu pas Z. D. rasti UAB „A.“ dokumentai (6 t., b. l. 113-114).

Kratos protokole 2018 m. vasario 20 d. užfiksuota, kad restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) , rasti ir paimti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję daiktai – USB laikmena, kompiuteris „Asus“, kasos aparatas „HP“ (6 t., b. l. 122-129).

Kratos protokole 2018 m. vasario 20 d. užfiksuota, kad A. D. gyvenamosiose patalpos (duomenys neskelbtini) kambaryje rasti ir išimti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kompiuteris, USB atminties laikmena, kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję daiktai – USB laikmena, raktas su pakabuku „K.“, kompiuteris „Lenovo“ (6 t., b. l. 153-165).

Daiktų apžiūros protokole 2018 m. vasario 21 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas kratos metu pas A. D. gyvenamojoje vietoje rastas kompiuteris „Lenovo“ ir jame buvę duomenys, atspausdinta informacija iš aplankų „akte buhalterija“, „A. sutartis“, „buhalt“, „sablonai“, „darbo sutartis“, „saskaitos“, „Sodra dokumentacija“, „Sodrai““, „S. L.“ (6 t., b. l. 166-198, 7 t., b. l. 1-98).

Kitų objektų apžiūros protokole 2018 m. vasario 21 d. užfiksuota, kad apžiūrėti 2018 m. vasario 20 d. kratos metu iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ paimti dokumentai (7 t., b. l. 100-101).

Kratos protokole 2018 m. rugpjūčio 21 d. užfiksuota, kad A. D. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini)kambaryje rasti ir išimti įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti su bendrovės veikla susiję dokumentai bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję daiktai (7 t., b. l. 137-143).

Daiktų apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 21 d. užfiksuota, kad apžiūrėti 2018 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu iš A. D. ir Z. D. paimti kompiuteriai (7 t., b. l. 144-150).

Kitų objektų apžiūros protokole 2018 m. rugsėjo 12 d. užfiksuota, kad apžiūrėta kratos metu iš A. D. ir Z. D. paimtuose kompiuteriuose „Lenovo (duomenys neskelbtini)141SK“ ir „Lenovo YT3-850F Yoga TAB 3 8“ esanti informacija, susijusi su ikiteisminiu tyrimu, rasti reikšmingi tyrimui dokumentai atspausdinti (7 t., b. l. 155-157, 158-199, 8 t., 1-12).

Objektų apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 22 d. užfiksuota, kad apžiūrėti kratos metu iš A. D. paimti USB raktas, dėžė nuo kompiuterio „Lenovo“ (8 t., b. l. 13-19).

Objektų apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 23 d. užfiksuota, kad apžiūrėti 2018 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu iš A. D. paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai – UAB „A.“ nefiskaliniai kvitai, vokas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „A.“ dokumentais, kvitais, „UAB „A.“ ir UAB „G.“ dokumentai, viskas sunumeruota ir supakuota (8 t., b. l. 26-27).

Duomenų apie draudėją Sodros duomenų bazės išrašuose matyti, kokie darbuotojai ir kuriuo laikotarpiu dirbo UAB „A.“ (8 t., b. l. 32-34, 35-74), A. D. įmonėje dirbo nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d., Z. D. dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. (8 t., b. l. 32).

Darbo sutartis Nr. 24, sudaryta 2016 m. gruodžio 7 d. patvirtina, kad D. T. dirbo UAB „A.“ barmenu-padavėju nuo 2016 m. gruodžio 9 d., nuo liepos 31 d. paskirtas laikinai einančiu direktoriaus pareigas (pats D. T. pasirašė ir už darbuotoją, ir už darbdavio atstovą) (13 t., b. l. 98-99).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB „A.“ elektroninio pašto adresai 2017 m. vasario 13 d. – 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. sausio 19 d. nurodytas (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 112).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB „G.“ direktorė nuo 2017 m. birželio 16 d. buvo Z. D. (9 t., b. l. 113-116).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pačios kaltinamosios Z. D. parodymai ir kiti aukščiau nurodyti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamoji Z. D., būdama UAB „A.“ direktore bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdama atsakinga už šios uždarosios akcinės bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. nusikalstamai aplaidžiai (pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas) tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl to atsirado kaltinamajame akte nurodytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nuosavo kapitalo už 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. vasario 1 d. laikotarpį. Teismas, kaltinamajai visiškai prisipažinus dėl šio jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jos parodymus patvirtinant kitiems byloje surinktiems įrodymams, juos aptaria tik trumpai.

VĮ Registrų centro ir Sodros duomenys (6 t., b. l. 7-10, 8 t., b. l. 32) patvirtina, kad Z. D. nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. dirbo UAB „A.“ direktore, Sodros duomenimis, A. D. UAB „A.“ dirbo administratoriumi nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d. Kaip patvirtino pati kaltinamoji, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. UAB „A.“ nebuvo jokios savarankiškos buhalterinės apskaitos tarnybos - nebuvo įdarbinta vyriausiojo buhalterio ar buhalterio. Liudytojos E. K. parodymai ir pateikta Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. DES/1616 ir pranešimas (1 t., b. l. 149-154, 155) patvirtina, kad UAB „A.“ sutartis su apskaitos paslaugas teikiančia UAB „D.“ galiojo tik nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki buvo nutraukta 2017 m. spalio 26 d. dėl to, kad UAB „A.“ nepateikė visų reikiamų apskaitos dokumentų ir duomenų. Liudytojo A. A. parodymai patvirtina, kad A. D. 2017 m. rudenį kreipėsi į jį dėl UAB „A.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, apskaitos paslaugas teikiančiam asmeniui buvo teikta dalis UAB „A.“ apskaitos dokumentų, tačiau ne visi, todėl būtent dėl to šis asmuo UAB „A.“ buhalterinės apskaitos nesutvarkė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K-243-689/2019). Šiuo atveju matyti, kad kaltinamoji Z. D., būdama UAB „A.“ direktore, ja dirbdama šioje įmonėje nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d., kaip pati parodė, suprasdama, kad yra atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, kaip tai numatyta ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje, šios savo atsakomybės nerealizavo, nepriėmė įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymo, nepavedė konkrečių buhalterinės apskaitos tvarkymo darbų jokiems asmenims – ji nepriėmė į darbą įmonės buhalterio, nesudarė sutarčių su apskaitos tvarkymo paslaugą teikiančiais kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, taigi, ji iš esmės neįgyvendino savo pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors 2017 m. rugsėjį buvo sudaryta sutartis su UAB „D.“, būtent dėl UAB „A.“ kaltės ši sutartis labai greitai buvo nutraukta, o su A. A. nors buvo tartasi dėl apskaitos sutvarkymo, sutartis nesudaryta, taigi tokiu atveju nebuvo kokybiškai ir tinkamai pavesti buhalterinės apskaitos tvarkymo darbai.

Remiantis pačios kaltinamosios parodymais, liudytojų E. K., A. A., R. I., D. T., J. Š., G. Z., J. S., G. S., E. V., J. M., K. G., Ž. A., V. Š., S. Č., Z. M., O. M., M. K., R. P., M. B., P. L., A. K., N. K., V. P., R. R. parodymais, netgi paties A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, įmonei UAB „A.“ realiai vadovavo ne pati Z. D., o jos sutuoktinis A. D., kuris priimdavo į darbą darbuotojus ir juos atleisdavo, duodavo darbuotojams nurodymus, išmokėdavo jiems atlyginimus, iš kasos paimdavo pinigus ir juos saugodavo seife savo kabinete, realiai taip valdydamas įmonės kasą ir joje esančias pinigines lėšas, jas naudodavo, jis sudarydavo žodines ir rašytines sutartis UAB „A.“ vardu su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Būtent su A. D. S. I. vedė derybas ir susitarė dėl UAB „A.“ pardavimo UAB „G.“. A. D. UAB „A.“ darbuotoju buvo tik nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. vasario 7 d., jam nebuvo pavesta buhalterinės apskaitos tvarkymo darbai. Kaltinamoji parodė, kad ji jau perkant UAB „A.“ susitarė su vyru, kad ji bus direktorė, o buhalterinę apskaitą tvarkys jos vyras. Ji taip pat parodė, kad ji pati tik truputį ieškojo įmonei buhalterio, tuo rūpinosi jos vyras, kuris ir tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, ji pati neturėjo prisijungimo prie įmonės bankinių sąskaitų, nesirūpino atlyginimų mokėjimu, nieko nežinojo apie grynųjų pinigų, gaunamų iš įmonės veiklos, panaudojimą, ji nerengė įmonės darbuotojų susirinkimų, viskuo rūpinosi sutuoktinis A. D.. Į darbą ji pati yra priėmusi tik administratorę R.. Kaltinamoji parodė, kad ji norėjo iš A. D. sužinoti apie įmonės veiklą, tačiau šis jai liepė nesikišti, informacijos jai neteikė. Taigi, pačios kaltinamosios parodymai patvirtina, kad ji bendru susitarimu faktinį vadovavimą UAB „A.“ perleido sutuoktiniui A. D., tačiau nei jo, nei įmonės buhalterinės apskaitos visiškai nekontroliavo.

Kadangi kaltinamoji Z. D., būdama UAB „A.“ vadove, nepasirūpino, kad būtų tvarkoma šios bendrovės buhalterinė apskaita, nepriėmė į darbą buhalterio ar kito už buhalterinę apskaitą atskaitingo asmens, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. neteikė bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „D.“ dokumentų, reikalingų buhalterinei apskaitai tvarkyti, o šiai įmonei nutraukus sutartį, nesudarė jokios kitos sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, todėl už specialisto išvadoje nustatytus Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimus, dėl kurių atsirado specialisto išvadoje numatytos pasekmės, atsakinga yra kaltinamoji Z. D..

Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius; 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2018 m. birželio 29 d. išvadoje Nr. 52-(20,84)-IS1-126 (8 t., b. l. 94-132) nurodyta, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 7 d. tvarkomoje apskaitoje neįvertino gautų pajamų, gautų grynaisiais pinigais, jų neapskaitė restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, neišdavė kasos kvitų atitinkamai, nesurašė jokių šių pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, apskaitoje neregistravo pajamų, gautų už suteiktas maitinimo paslaugas, įsiskolinimų, neregistravo mokėjimų už UAB „A.“ gautas prekes ir paslaugas, neapskaitė darbo užmokesčio paskaičiavimo darbuotojams, neregistravo neišmokėto darbo užmokesčio ūkinių operacijų, nevedė grynųjų pinigų apskaitos, neregistravo į banko sąskaitas gautų pajamų ir išlaidų, tokiu būdu buvo pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nurodymai. Kaltinamoji neginčijo specialisto tyrimo metu nustatytų duomenų.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. UAB „A.“ apskaitoje neįvertintos maitinimo pajamos, nemažiau kaip 3 249,06 Eur, kurios gautos grynaisiais pinigais iš fizinių asmenų, šios piniginės lėšos neapskaitytos restorane „(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, neišduoti kasos kvitai, nesurašyti pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys dokumentai: 2017 m. rugsėjo 12 d. T. N. už maitinimą sumokėti 200 Eur, 2017 m. rugsėjo 22 d. R. Ž. už maitinimą sumokėti 400 Eur, 2017 m. rugsėjo 23 d. R. P. už maitinimą sumokėti 400 Eur, 2017 m. spalio 14 d. D. K. už maitinimą sumokėti 150 Eur, 2017 m. spalio 17 d. D. K. už maitinimą sumokėti 816,06 Eur, 2017 m. spalio 20 d. D. R. už maitinimą sumokėti 380 Eur, 2017 m. spalio 27 d. E. M. už maitinimą sumokėti 300 Eur, 2017 m. spalio 28 d. E. R. už maitinimą sumokėti 360 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. D. B. už maitinimą sumokėti 123 Eur, nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku A. A. už maitinimą sumokėti 120 Eur. Liudytojai E. M., A. A., T. N., R. P., D. D., D. K., D. K., E. R., D. R., D. B. parodė, kad jie laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. spalio 28 d. už maitinimą UAB „A.“ restorane grynais pinigais sumokėjo atitinkamai ne mažesnes nei specialisto išvadoje nurodyta sumas, kurios, kaip atlikus tyrimą nurodė išvadoje specialistė, nebuvo apskaitytos restorane ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiu kasos aparatu, neišduoti kasos kvitai, nesurašyti pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys dokumentai.

Taip pat, specialistei atlikus tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota 1 075,93 Eur UAB „A.“ suteiktų maitinimo paslaugų, už kurias buvo atsiskaityta pervedant lėšas į UAB „G.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“, tai yra 2017 m. spalio 4 d. UAB „B.“ atlikto 87,75 Eur mokėjimo pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 0218, 2017 m. spalio 16 d. UAB „C.“ atlikto 102,85 Eur mokėjimo pagal 2017 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 7, 2017 m. lapkričio 10 d. atlikto 54,95 Eur mokėjimo pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY 8, 2017 m. lapkričio 21 d. UAB „B.“ atlikto 680,38 Eur mokėjimo pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY Nr. 12 ir 2017 m. lapkričio 10 d. atlikto 150 Eur mokėjimo pagal PVM sąskaitą – faktūrą SKY Nr. 13. Tokią specialisto išvadą patvirtina ir liudytojų M. K., R. R. parodymai, M. K. pateiktos sąskaitos faktūros (4 t., b. l. 100, 102-105), A. P. pateiktos sąskaitos faktūros (4 t., b. l. 110), sąskaita faktūra už maitinimo paslaugas „(duomenys neskelbtini)“, pateikta įmonei UAB „B.“ (4 t., b. l. 196, 197), UAB „G.“ banko sąskaitos išrašas (6 t., b. l. 89-95).

Specialistė nustatė ir tai, kad UAB „A.“ tvarkomoje apskaitoje neregistruotas MB „E.“ 108,05 Eur įsiskolinimas UAB „A.“ pagal 2017 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SKY9. Liudytojas R. P. parodė, kad jis ir jo vadovaujamos įmonės MB „E.“ darbuotojai maitinosi UAB „A.“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, už maitinimosi paslaugas UAB „A.“ darbuotojas elektroniniu laišku paprašė sumokėti į kitos įmonės - UAB „G.“ sąskaitą, 2017 m. gruodžio 1 d. MB „E.“ pervedė 108,05 Eur už šias paslaugas į UAB „G.“ sąskaitą, tačiau šis pavedimas grąžintas. Tą patvirtina ir R. P. pateiktas elektroninis susirašinėjimas su adresatu, kurio elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra (3 t., b. l. 27, 29, 39, 41).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „A.“ tvarkomoje apskaitoje neregistruota UAB „K.“ suteiktų maitinimo paslaugų, už kurias UAB „K.“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, į A. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“, 2018 m. sausio 3 d. pervedė 170 Eur, 2018 m. sausio 18 d. pervedė 200 Eur, iš viso 370 Eur. Liudytojas L. Ž. parodė, kad jis ir jo kolegos iš UAB „K.“ maitindavosi UAB „A.“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, už šias maitinimosi paslaugas jis A. D. prašymu iš UAB „K.“ bankinės sąskaitos pervedė iš viso 370 Eur į A. L. bankinę sąskaitą 2018 m. sausio 3 d. ir 2018 m. sausio 18 d. Šias aplinkybes patvirtina ir A. L. banko sąskaitos išrašas (6 t., b. l. 61-62).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ tvarkomoje apskaitoje neregistruota mokėjimų už 966,16 Eur, atliktų iš A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), esančios UAB „P.“, už UAB „A.“ gautas prekes ir paslaugas: 2017 m. lapkričio 23 d. į UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ASV1119 pervestų 36,30 Eur, 2017 m. gruodžio 6 d. į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. WB29 pervestų 300 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. į UAB „B. L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitas – faktūras TA Nr. (duomenys neskelbtini) pervestų 216,45 Eur, 2017 m. gruodžio 10 d. į UAB „T. E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „P.“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SP29075 pervestų 9,86 Eur, 2017 m. gruodžio 13 d. pervestų 9,69 Eur, 2018 m. sausio 11 d. į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Luminor“, pagal PVM sąskaitą faktūrą RIA Nr. 0362765 pervestų 343,86 Eur, 2018 m. sausio 11 d. į UAB „E.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, pagal PVM sąskaitą – faktūrą EG Nr. 00021/1A pervestų 50 Eur. Liudytojas M. B. patvirtino, kad jis A. D. užsakymu sukūrė UAB „A.“ internetinę svetainę, už šiuos darbus sąskaitą A. D. prašymu išrašė įmonei UAB „G.“, dalį sumos už darbus gavo iš A. L. bankinės sąskaitos. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jo įmonė MB „E.“ A. D. užsakymu teikė paslaugas UAB „A.“ lankstinukams sukurti, Facebook puslapiui administruoti, už paslaugas, suteiktas UAB „A.“, jam buvo pervesta 50 Eur iš A. L. bankinės sąskaitos. MB „E.“ 2018 m. sausio 10 d. sąskaita - faktūra serija EG Nr. 00021/1A, išrašyta UAB „A.“, ir skrajutės patvirtina, kad už skrajutės maketavimo darbus ši įmonė turėjo sumokėti 50 eurų (5 t., b. l. 65-66). UAB „T. E.“ PVM sąskaita – faktūra Nr. SP29075 2017 m. gruodžio 29 d. už dvi siuntimo paslaugas išrašyta UAB „Aktė“19,57 Eur sumai (4 t., b. l. 173, 178), UAB „V.“ PVM sąskaita faktūra Nr. ASV1119 išrašyta 2016 m. gruodžio 7 d. UAB „A.“ už šaldytuvo remontą 36,30 Eur sumai (4 t., b. l. 123), UAB „B. L.“ 2018 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad 216,45 Eur už įmonei UAB „A.“ suteiktas paslaugas, įsigytą įrangą ir priskaičiuotus delspinigius buvo atsiskaityta iš A. L. priklausančios sąskaitos, tą patvirtina ir pateiktos sąskaitų kopijos (4 t., b. l. 137, 138-170). UAB „R.“ 2017 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra RIA Nr. 0362765 išrašyta mokėtojui UAB „A.“ 343,86 Eur sumai už maisto produktus (5 t., b. l. 57). A. L. banko sąskaitų P. ir L. B. AB išrašai (5 t., b. l. 59, 6 t., b. l. 31-62) patvirtina, kad šios PVM sąskaitos faktūros apmokėtos iš A. L. bankinės sąskaitos.

Specialistė, atlikusi tyrimą, nustatė ir tai, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota iš kasos aparato (EKA) išimtų grynųjų pinigų inkasacija 19 559,88 EUR, nesurašyti šių pinigų gavimą, užpajamavimą ir jų panaudojimą pateisinantys apskaitos dokumentai, be to, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruotos suteiktos maitinimo paslaugos skolon (kreditas 2) Kasos aparato kasos operacijų (EKA) žurnalų duomenimis 1 702,93 EUR sumai, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. nevesta UAB „A.“ grynųjų pinigų apskaita, kur atsispindėtų kiekviena ūkinė operacija, laikotarpio pradžios ir pabaigos grynųjų pinigų likučiai, nes bendrovė disponavo grynaisiais pinigais: gavo įplaukų 250 Eur ir patyrė išlaidų 1 595,92 Eur, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti, kokioms reikmėms buvo panaudota gauti grynieji pinigai 250 Eur bei iš kokių lėšų buvo atsiskaityta už prekes/paslaugas 1 595,92 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. vasario 1 d. neįtraukta į bendrovės apskaitą L. B. AB esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 1 157,49 Eur ir išlaidų 1 156,35 Eur, AB Šiaulių banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis gautų įplaukų 176,72 Eur ir išlaidų 303,80 Eur; iš viso bankuose esančiose sąskaitose įplaukų buvo gauta 1 334,21 Eur, o išlaidų 1 460,15 Eur, kurios neužregistruotos bendrovės tvarkomoje apskaitoje.

Liudytojai R. I., D. T., G. Z., J. S., G. S., E. V., J. Š., Ž. A. patvirtino, kad dalis už maitinimo paslaugas, salės nuomą (pobūvius) gautų pinigų A. D. nurodymu nebuvo apskaitoma kasos aparatu, išėmus pinigus iš kasos aparato, jie būdavo nunešami į A. D. kabinete buvusį seifą. Liudytojos G. Z., D. T., J. S., G. S., E. V., J. Š., J. M., K. G. parodė, kad iš kasos aparato grynieji pinigai buvo išimami, ir nesurašant jokio apskaitos dokumento, tokiu būdu jais atsiskaitydavo su tiekėjais, A. D. jais išmokėdavo atlyginimus darbuotojams, be to, A. D. nurodymu, su kasa dirbę barmenės išimtus grynuosius pinigus, nesurašius jokio apskaitos dokumento, atiduodavo L. Ž.. Šis taip pat teisme patvirtino, kad prašydavo A. D. paskolinti pinigų ir, šiam sutikus, restorane „S. L.“ barmenai jam, paimdami iš kasos, pinigus paduodavo, už tai jam nereikėjo niekur pasirašyti, pinigus grąžindavo ne į kasą, o pačiam A. D., tokiu būdu jis nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. vasario galėjo pasiimti 460 eurų.

Specialistė tyrimo metu nustatė, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. sausio 19 d. tvarkomoje apskaitoje neregistruota darbo užmokesčio paskaičiavimas, darbo užmokesčio išmokėjimas 6 425 Eur sumai: laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. J. S. išmokėtų 1 014,15 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. V. Š. išmokėtų 650 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 25 d. D. T. išmokėtų 180 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 10 d. E. V. išmokėtų 805,85 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. 2017 m. gruodžio 5 d. G. Z. išmokėtų 1 500 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 3 d. K. G. išmokėtų 900 Eur, 2017 m. spalio 13 d. Z. M. išmokėtų 600 Eur, 2017 m. spalio 18 d. S. Č. išmokėtų 335 Eur, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 31 d. G. S. išmokėtų 300 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 19 d. J. Š. išmokėtų 140 Eur.

Liudytojai D. T., G. Z., G. S., E. V., J. Š., K. G., V. Š., S. Č., Z. M. patvirtino, kad A. D. jiems išmokėjo atlyginimą grynais pinigais, už tai jie niekur nepasirašė, J. S. atlyginimas buvo pervestas ir iš UAB „G.“, A. L. sąskaitų, iš A. L. sąskaitos pervestas atlyginimas ir E. V., V. Š., Z. M., tą, be šių liudytojų parodymų, patvirtina ir banko sąskaitų išrašai. Šis darbo užmokesčio paskaičiavimas ir išmokėjimas nebuvo registruotas UAB „A.“ tvarkomoje apskaitoje.

Teismui nekyla jokių abejonių, jog dėl specialisto tyrimo metu nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų kilo specialisto išvadoje nurodyti padariniai. Kiekviena ūkinė operacija (įvykis) turi būti įforminta dokumentuose. Dokumentas turi tiksliai ir teisingai rodyti ūkinės operacijos (įvykio) turinį, tai yra dokumento rekvizitai turi atitikti reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, ir faktinę prasmę (tikrą ūkinės operacijos (įvykio) esmę). Ūkinių operacijų (įvykių) duomenys apibendrinami (grupuojami ir sumuojami) apskaitos registruose. Apskaitos registruose parodytos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais. Specialistas tiria apskaitos dokumentus ir registrus. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinti apskaitos registruose. Buhalterinės apskaitos įstatymo numatyta buhalterinės apskaitos sąvoka – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. Specialistui pateikiama apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą. Jeigu tyrimui atlikti nepateikiami apskaitos dokumentai ir registrai, specialistas neturi galimybės išspręsti klausimo dėl galimybės nustatyti finansinių ataskaitų rodiklių. Šiuo atveju, remiantis specialisto išvada, tyrimą atlikusios specialistės R. R. paaiškinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, konstatuotina, kad dėl aplaidaus UAB „A,“ apskaitos tvarkymo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. iš dalies negalima nustatyti UAB ,,A,“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamoji Z. D. nepatvirtinusi UAB „A.“ apskaitos politikos, nepaskyrusi bendrovės buhalterio, neteikusi laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 26 d. UAB „D.“ dokumentų, reikalingų buhalterinei apskaitai tvarkyti, nekontroliavusi faktiškai įmonei vadovavusio A. D., būtų numačiusi, kad dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir būtų šių pasekmių norėjusi arba sąmoningai leidusi joms atsirasti, tai yra veikusi tyčia (BK 15 straipsnis). Pati kaltinamoji Z. D. nurodė, kad neturi nei buhalterinių, nei ekonominių žinių, todėl sutiko, kad visais įmonės reikalais rūpintųsi jos sutuoktinis A. D., juo pasitikėjo, jis rūpinosi ir kitos jos įmonės buhalterija, tačiau jis nebuvo įmonėje įdarbintas buhalteriu. Pagal jau aptartus liudytojų parodymus, faktiškai buhalterine apskaita rūpinosi ir ją iš dalies tvarkė kaltinamosios sutuoktinis A. D., kuris ir davė nurodymus UAB „A.“ darbuotojams neapskaityti kasos aparatu dalies už UAB „A.“ paslaugas grynaisiais pinigais gaunamų pajamų, jis leisdavo be jokių apskaitos dokumentų iš kasos darbuotojams imti pinigus atlyginimo išsimokėjimui ar pats atsiskaitydavo jais su tiekėjais bei darbuotojais, jo leidimu barmenės iš kasos išimtus pinigus be apskaitos dokumentų duodavo L. Ž., būtent A. D. nurodymu už UAB „A.“ suteiktas maitinimo paslaugas buvo atsiskaityta, lėšas pervedant į UAB „G.“ sąskaitą, jis naudojosi A. L. sąskaita, iš kurios buvo atsiskaityta su kai kuriais UAB „A.“ darbuotojais ar sumokėta už UAB „A.“ gautas prekes ar paslaugas ir t. t. Nenustatyta, kad kaltinamoji Z. D. būtų turėjusi kokį nors motyvą sąmoningai UAB „A.“ neįforminti ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, kad taip būtų siekiama išvengti mokesčių ar kokių kitų prievolių. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji Z. D. būtų sąmoningai paslėpusi UAB „A.“ apskaitos dokumentus ir registrus, juos sunaikinusi ar sugadinusi. Kaltinamosios parodymų nepaneigia ir nustatyti objektyvieji požymiai. Kaltinamosios Z. D. parodymai, nustatyti nusikalstamos veikos požymiai leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju kaltinamoji Z. D., kaltinime nurodytu laikotarpiu būdama atsakinga už UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, tai yra nenumatė, kad dėl kaltinime nurodytų apskaitos dokumentų nesurašymo, atliktų ūkinių operacijų neįtraukimo į apskaitos registrus, registrų nesudarymo ar šių apskaitos dokumentų bei registrų neišsaugojimo nebus galima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo tai numatyti (buvo ne tik šios įmonės direktorė, vadovavo dar dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms, nurodė, jog suprato, kad yra atsakinga, jog būtų tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita) (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamoji Z. D. iš esmės nesirūpino UAB „A.“ buhalterine apskaita, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad iš viso nebuvo tvarkoma šios įmonės buhalterinės apskaita, kadangi nustatyta, jog buvo pildomi Kasos aparato kasos operacijų žurnalai, kaupiami pirminiai apskaitos dokumentai, teikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, mėnesinė pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija, kiekvieną mėnesį teikti pranešimai VSDF apie įmonėje dirbusių darbuotojų socialinio draudimo įmokas, rašyti kai kurie apskaitos dokumentai, jų duomenys registruoti apskaitos registruose (dviejuose kasos operacijų žurnaluose), specialistės paaiškinimais, 2017 m. rugsėjo mėnesį apskaita dar buvo vedama, dėl to iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, turto, įsipareigojimų dydį ir struktūrą buvo galima.

Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios Z. D. kaltė dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo yra įrodyta. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota, ji atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl Z. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje

Z. D. taip pat buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 186 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki šiol būdama UAB „L.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu(duomenys neskelbtini)) direktore ir laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 19 d. būdama formalia UAB „A.“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) vadove, veikdama bendrais veiksmais su sutuoktiniu, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 7 d. iki šiol UAB „L.“ (įmonės kodas(duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) ) direktoriumi ir 100 procentų bendrovės akcijų valdytoju A. D., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 7 d. faktiškai įmonę UAB „A.“ valdančiu vadovu, iš anksto susitarę, turėdami tikslą apgaule UAB „A.“ naudai vengti atsiskaitymo už paslaugas, suklastojo tikrą dokumentą - nuomos sutartį - įrašydami joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarančią įmonę ir jos vadovą, šį dokumentą panaudojo pateikdami jį UAB „A.V.“ elektroniniu paštu ir, taip suklaidindami UAB „A. V.“, vengė mokėti nuomos sutartyje numatytą mokestį ir padarė UAB „A.V.“ turtinę žalą, o būtent:

ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ji su UAB „L.“ direktoriumi, sutuoktiniu A. D. susitarė UAB „A.“ veiklos vykdymui išsinuomoti UAB „A.V.“ priklausančias patalpas, esančias(duomenys neskelbtini), po to, vykdydama susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 10 d. telefonu paskambino UAB „A.V.“ direktoriui D. B. ir, žinodama, kad UAB „L.“ direktorius yra A. D., suklaidino D. B., prisistatydama UAB „L.“ direktore, ir nurodė, kad UAB „L.“ nori nuomotis UAB „A.V.“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). UAB „A.V.“ direktoriui D. B. sutikus išnuomoti patalpas, pastaroji 2017 m. lapkričio 10 d. iš elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini)į UAB „A.V.“ elektroninį paštą(duomenys neskelbtini) nusiuntė žinomai neteisingus UAB „L.“ rekvizitus nuomos sutarties sudarymui – įmonės kodą(duomenys neskelbtini) , priklausantį UAB „L.“, prieš sutarties pasirašymą melagingai nurodė save kaip UAB „L.“ direktorę, 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gavusi iš UAB „A.V.“ parengtą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14/1, kurioje numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja nuo patalpų perdavimo dienos iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėti 1 750 EUR mėnesinį nuomos mokestį, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 2 800 EUR mėnesinį nuomos mokestį už einamąjį mėnesį, iki einamojo mėnesio 10 dienos pervedant pinigus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šią sutartį pasirašė kaip UAB „L.“ direktorė bei ją patvirtino A. D. jai perduotu UAB „L.“ antspaudu ir šios sutarties skenuotą variantą 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu UAB „A.V.“,

tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama bendrai su A. D. bei žinodama, kad viso nuomos mokesčio UAB „A.V.“ nemokės, siekdama suklaidinti ir įtikinti UAB „A.V.“ apie nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ateityje, A. D. 2017 m. gruodžio 5 d. iš A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „P.“, į UAB „A.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banko“ Alytaus filiale, pervedė 3 867,50 EUR, o nuomos mokesčio už 2018 m. gruodžio, 2018 m. sausio, 2018 m. vasario, 2018 m. kovo mėnesius UAB „A.“ nesumokėjo, tokiais veiksmais veikdama bendrai su A. D. suklastojo tikrą dokumentą, jį siuntė ir panaudojo bei apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tuo padarė UAB „A.V.“ 11 729,67 EUR turtinę žalą.

Kaltinamoji Z. D. nepripažino kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad 2017 m. po lapkričio 1 d. jai paskambino D. B., paklausė, ar kalba su UAB „A.“ direktore, pasakė, kad nenori pratęsti nuomos sutarties. Kaltinamoji jam atsakė, kad įmonei UAB „A.“ buvo iškeltas bankrotas. Vyras buvo UAB „L.“ akcininkas ir direktorius, jis pasakė kaltinamajai sutartį sudaryti šios įmonės vardu, surašė Z. D. įgaliojimą sudaryti sutartį su UAB „A.V.“ dėl „S. L.“ patalpų nuomos. Visos derybos dėl nuomos vyko el. paštu, kaltinamoji dėl sutarties pasirašymo prisijungdavo iš (duomenys neskelbtini)el. pašto. Susirašinėjime UAB „L.“ nebuvo minėta, nežino, iš kur sužinojo apie šią įmonę, gal galėjo jos vyras paminėti. Kaltinamoji siuntė tvarkingus įmonės rekvizitus. Rekvizitų jokios įmonės pati nerašė, jai juos persiuntė vyras ar R.. Ji iškart nepasirašė sutarties, nes sutartyje nebuvo nurodytas nuomotojas. Antrą kartą tą pačią dieną ji vėl paskambino D. ir liepė patikrinti visus rekvizitus. Iš trečio karto atsiuntė surašytą sutartį. Jai persiuntė sutartį su UAB „A.V.“, ji pasirašė ir sutartį iš šio elektroninio pašto išsiuntė atgal. Sutartį Z. D. sudarė kaip UAB „L.“ atstovė. Ji neatkreipė dėmesio nei į patalpų nuomos sutartyje įrašytą sumą, nei į sutartyje įrašytus įmonės rekvizitus. Nežino, kodėl vyras persiuntė savo firmos rekvizitus, o sutartį turėjo pasirašyti ji. Sutartį pasirašė, nes vyras taip jai liepė. Suprato, kad tai vyro įmonė, bet įrašytų rekvizitų, sumų ji netikrino. Jei būtų pamačiusi klaidą rekvizituose, būtų tos sutarties nesiuntusi. Kaltinamoji tik iš tyrėjų sužinojo, kad už patalpų nuomą sumokėta virš 3 000 Eur iš L. sąskaitos. Ji naudoja tik savo asmeninį ir UAB „L.“ elektroninį paštą. Vieną kartą prisijungė ir prie UAB „A.“ elektroninio pašto, bet greitai buvo pakeisti slaptažodžiai.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio metu jis buvo UAB „A.V.“ vadovas, ši įmonė iš UAB „S.“ bankroto administratoriaus perėmė pastatą (duomenys neskelbtini)ir užsiėmė to pastato valdymu. UAB „A.V.“ iš bankroto administratoriaus tada gavo sąrašą įmonių, su kuo buvo sudarytos sutartys. Pastato 6 aukšte esančio restorano patalpas nuomojosi D., veiklą vykdė UAB „A.“, paskui tos įmonės keitėsi. Visoms tame pastate dirbusioms įmonėms buvo siunčiamos sutartys dėl patalpų nuomos sąlygų, tokią sutartį siuntė ir įmonei „A.“. Skambino dėl nuomos sutarties bankroto administratoriaus duotu telefono numeriu. Teko bendrauti su D. ir su D., suderėjo sumas dėl nuomos. Sutartyje buvo numatyta, kad kaina didės. Iš „S.“ bankroto administratoriaus turėjo informaciją, kad UAB „A.“ yra nemoki, tačiau nesidomėjo UAB „A“ finansine padėtimi. A. D. sakė, kad nuomotojas bus ne UAB „A“, o UAB „L“. Su „A“ sudaryti sutartį atsisakė dėl to, kad su šia įmone daug problemų turėjo bankroto administratorius. Kėlė nerimą, kad tie patys asmenys vadovauja „L“, todėl prašė susimokėti į priekį, manė, kad viską susitvarkys. UAB „A.V.“ nebuvo jokio skirtumo, su kuo pasirašyti sutartį, nes valdė tas pats asmuo. Liudytojui susidarė įspūdis, kad UAB „A.“ vadovas buvo A. D., nes su juo daugiausiai bendravo. Liudytojui aiškino, kad A. D. turėjo visus įgaliojimus. Dėl naujos įmonės daugiausia bendravo su A. D.. UAB „A.V.“ nebuvo skirtumo, su kuo sudaryti sutartį. Jeigu būtų buvusi informacija, kad veiklą vykdo UAB „A.“, sutartį būtų sudarę su UAB „A.“. D. patys atsiuntė UAB „L.“ rekvizitus. UAB „A.V.“ ruošė sutartį, į ją įrašė jiems pateiktus UAB „L.“ duomenis ir sutartį pasirašyti nusiuntė elektroniniu paštu „A.“ ar „L.“, buvo nurodytas UAB „A.“ ar A. D. elektroninis paštas. Sutartį dėl restorano patalpų 2017 m. lapkritį ar gruodį pasirašė UAB „L.“ ir nuskenuotą atsiuntė, originalo negavo. UAB „A.“ sumokėjo vieną įmoką, po to prasidėjo vilkinimas. D. B. su Z. D. ir A. D. bendraudavo dažniausiai telefonu. Liudytojo įmonei už patalpas sumokėjo, mokėtojas buvo fizinis asmuo, A. D., pavedimas buvo gautas iš „P.“ gal 3 000 eurų sumai. Neatsimena, kas antrą apmokėjimą atliko. Nežino, kas realiai restorane vykdė veiklą, jiems sakė, kad UAB „L.“. Tuo metu liudytojas nesidomėjo, kaip ši įmonė vykdė veiklą, prieš pasirašydamas nuomos sutartį, jis tos įmonės duomenų netikrino. „Rekvizituose“ buvo nurodytas tos įmonės vadovas A. D.. Kai po pirmo mokėjimo įmonė pažadų mokėti nevykdė, UAB „A.V.“ kreipėsi į A. D. ir liepė išsikraustyti. Jie ir išsikraustė, bet neatlygino nesumokėtos sumos. Skambino, klausė, kodėl nuomininkai nemoka. Jokių teisinių priemonių išieškoti skolą nesiėmė, dėl jos išieškojimo nesikreipė. Kai grasino, kad nutrauks sutartį, Z. D. kelis kartus skambino ir žadėjo sumokėti. Sutartyje buvo padaryta klaida, buvo nurodytas kodas ne tos įmonės, kurios nurodytas. Dėl tos klaidos gal kažką jiems rašė prieš pat išsikraustant. Gal buvo pavedime parašyta, kad mokama už UAB „L.“ patalpų nuomą. Neatsimena, ar po susirašinėjimo su A. D. ėmėsi priemonių nuomos sutartį taisyti. Prieš sutartį buvo sumokėtas avansas, buvo gal sumokėta ir už gruodį. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme perskaitytus savo parodymus (2 t., b. l. 161-163), kad jis su Z. D. bendravo tik telefonu dėl nuomos sutarties sąlygų, su A. D. bendravo tik telefonu dėl sutartyje numatytų apmokėjimų. Iš pradžių dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini)nuomos buvo bendrauta su Z. D. telefonu. Ji pati jam paskambino 2017 m. lapkričio pradžioje. D. B. telefonu pasakė, kad nenori, jog tose patalpose UAB „A.“ vykdytų restorano „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kadangi šiai įmonei yra paskelbtas bankrotas. Nenorėjo pasirašyti su UAB „A.“ nuomos sutarties, nes manė, jog įmonė bus nemoki, tačiau jis tai ir telefonu buvo pasakęs pačiai Z. D.. Tuomet ji pasakė, kad turi kitą naujai atsidariusią įmonę UAB „L.“, todėl pasirašys nuomos sutartį kaip tos įmonės, kad būtų tvarkingi dokumentai, sumokės nuomos mokestį ir kad dėl mokėjimų nebus problemų. Jis 2017 m. lapkričio 10 d. paskambino Z. D. ir pasakė, kad atsiųstų rekvizitus, kuriuos reikalinga įrašyti sutartyje dėl patalpų (duomenys neskelbtini)nuomos. Tuomet 2017 m. lapkričio 10 d. jam į UAB „A.V.“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)atsiuntė įmonės „L.“ rekvizitus. Gavęs įmonės rekvizitus, jų informaciją kompiuteriu įrašė į negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 17/1 ir tą pačią dieną pasirašė sutartį, kurią nuskenavo ir nusiuntė atgal į minėtą el. paštą, jog nuomininkai ją gautų ir pasirašytų. Šią skenuotą sutartį į UAB „A.V.“ elektroninį paštą su Z. D. parašu gavo tik 2017 m. lapkričio 14 d. po pakartotinio pranešimo, jog pateiktų sutartį. Originalios sutarties su Z. D. parašu negavo. Nuomos sutartyje pasirašytoje tarp UAB „A.V.“ ir UAB „L.“ buvo numatyta, jog iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuomos kaina yra 1 750 Eur per mėnesį, o nuo 2018 m. sausio 1 d. nuomos kaina yra 2 800 Eur per mėnesį, todėl iki 2018 m. kovo 26 d. UAB „L.“ yra skolinga 12 338,43 Eur UAB „A.V.“. Patalpas (duomenys neskelbtini)prieš pasirašant šią sutartį nuomojosi UAB „A.“, kuri ir po nuomos sutarties pasirašymo dienos toliau ten tęsė savo veiklą. Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nuomos sutarties sudarymo dienos buvo atlikti du mokėjimai 2017 m. gruodžio 5 d. 1 750 Eur ir 2 117,50 Eur. Iki 2018 m. kovo 26 d. nuomos skola buvo 12 338,43 Eur. Buhalteriją administruojanti įmonė UAB „F.“ 2017 m. gruodžio 4 d. pastebėjo, kad sutartyje įrašytos UAB „L.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, sistemoje vedant duomenis apie mokėtoją ir įvedant įmonės kodą, paaiškėjo, kad rado visai kitą įmonę, t. y. UAB „L.“, kurios įmonės kodas yra kaip ir sutartyje parašytas įmonės kodas ((duomenys neskelbtini)). Tuomet buvo pasidomėta, kad sutartyje įrašytas įmonės pavadinimas UAB „L.“ turi visai kitą įmonės kodą, t. y. (duomenys neskelbtini), o ši įmonė sutarties pasirašymo metu neturėjo jokių darbuotojų ir įmonės direktorius buvo A. D.. Tuomet 2017 m. gruodžio 4 d. D. B. parašė jiems, kodėl sutartyje įrašyta ne ta įmonė, o A. D. elektroniniu paštu parašė, jog viskas yra gerai, svarbu laiku sumoka už nuomą (2 t., b. l. 161-163).

Liudytoja M. Č. parodė, kad ji 2018 m. sausio 8 d. pradėjo dirbti įmonėje „A.V.“ nekilnojamojo turto specialiste, tuo metu įmonės direktorius buvo D. B.. Nuo kovo mėnesio M. Č. perėmė vadovavimą įmonei, tapo direktore. Įmonė administravo (duomenys neskelbtini)bankui priklausantį pastatą(duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini)bankas atsiuntė jiems visų įmonių, nuomojančių patalpas tame pastate, sąrašą ir paragino sudaryti sutartis su tomis įmonėmis. Nuo 2017 m. lapkričio 7 d. prasidėjo sutarčių sudarymas, M. Č. tuo metu įmonėje dar nedirbo. Visiems nuomininkams buvo išsiųsti sutarties šablonai. Tarp nuomininkų buvo UAB „A.“. Su šiais nuomininkais sutarties pasirašymas buvo derinamas elektroniniu paštu su UAB „A.V.“ direktoriumi. Liudytoja iš elektroninio susirašinėjimo matė, kad buvo nurodytas vienos įmonės pavadinimas, o kitos įmonės kodas. Tai pastebėjo prieš tai buvęs UAB „A.V.“ direktorius, jis nuomininkams pranešė, kad jie pateikė ne tą kodą. Negali pasakyti, ar netikslumai buvo ištaisyti. Susirašinėjant elektroniniu paštu, A. buvo parašęs, kad Z. prieš tai buvo direktorė, ir jis parašė, kad perima vadovavimą iš prieš tai buvusiosios direktorės ir dabar su juo reiks viską derinti. Liudytoja turėjo dirbti su skolininkais. Iš nuomininkų UAB „A.“ jie gavo tik pradinę įmoką, buvo sumokėtas avansas, dar buvo sumokėta 300 eurų, bet daugiau nuomininkai nemokėjo, nors jiems buvo siunčiamos sąskaitos. Mokėjimus vykdė L., iš jo asmeninės sąskaitos buvo pervesti pinigai. Siuntė įspėjimus, nuomininkas žadėjo, kad gaus paramą dėl darbo vietų ir apmokės sąskaitas. Buvo susirašinėjama elektroniniu paštu, juos pasirašinėjo tiek A. D., tiek Z. D.. Sausio ar vasario mėnesį, prieš kreipiantis į policiją, A. D. žadėjo skolą sumokėti balandžio-gegužės mėn. Su UAB „A.“ lyg vasario mėnesį buvo nutraukta sutartis. UAB „A.V.“ dėl skolos priteisimo niekur nesikreipė, tačiau, pasitarę su kolegomis, nusprendė, jog nuo lapkričio susidariusi skola yra per didelė, kad būtų galima laukti, kada ją sumokės, ir kreipėsi į advokatą, kuris surašė pareiškimą policijai. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus parodymus (b. l. 157-159), kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 17/1 reikalingus įvesti rekvizitus gavo tuometinis direktorius D. B.. Gautus įmonės „L.“ rekvizitus D. B. pats įrašė į sutartį ir pasirašytą ir nuskenuotą sutartį nusiuntė atgal elektroniniu paštu, jog nuomininkai UAB „L.“ galėtų patvirtinti sutarties sudarymą. Tuomet pasirašytą sutartį D. B. į įmonės el. paštą gavo pasirašytą Z. D. parašu tik 2017 m. lapkričio 14 d. Pats D. B. (arba kitas asmuo, dirbantis UAB „A.V.“ su sistema) pastebėjo, kad sutartyje įrašyta UAB „L.“ ir įmonės kodas (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, kadangi sistemoje vedant duomenis apie išmokėtą sumą, automatiškai įvedant įmonės kodą, randa įmonės pavadinimą, tačiau tuo atveju, įvedant įmonės kodą, paaiškėjo, kad rado visai kitą įmonę, t. y. įmonę UAB „L.“, kurios įmonės kodas yra kaip ir sutartyje parašytas įmonės kodas ((duomenys neskelbtini)). Tuomet buvo pasidomėta, kad sutartyje įrašytas įmonės pavadinimas UAB „L.“ turi visai kitą įmonės kodą, t. y. (duomenys neskelbtini), o ši įmonė sutarties pasirašymo metu neturėjo jokių darbuotojų ir įmonės direktorius buvo A. D.. Palaiko civilinį ieškinį, neprašo delspinigių. Atsakovai yra A. D. ir Z. D., kurie atstovavo įmonę. Tuo metu lyg ta įmonė buvo bankrutuojanti ar likviduojama, todėl civilinį ieškinį reiškė fiziniams asmenims. UAB „A.V.“ neatsisakė nesumokėtos sumos. Toks pasiūlymas, kad norėjo sumokėti anksčiau, nebuvo pateiktas. Dabar norėtų tikslinti civilinį ieškinį.

UAB „A.V.“ direktorė M. Č. 2018 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 186 straipsnį dėl turtinės žalos padarymo apgaule, nes UAB „A.V.“ 2017 m. lapkričio 2 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 17/1 išnuomojo 350 kv. m bendro ploto patalpas (duomenys neskelbtini)UAB „L.“ direktore prisistačiusiai Z. D., 2017 m. lapkričio mėnesį UAB „L.“ sumokėjo 3500 eurų avansą už du mėnesius, tačiau vėliau už nuomą nebuvo atsiskaityta, nors 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. vasario 19 d., kovo 5 d., kovo 26 d. skolininkei išsiųsti pranešimai dėl sutarties sąlygų pažeidimo ir nuomos mokesčių sumokėjimo, tačiau 2018 m. kovo 26 d. UAB „L.“ įsiskolinimas yra 12 338,43 Eur. Patikrinus informaciją, nustatyta, kad UAB „L.“ direktoriumi buvo A. D., jis 2018 m. vasario 13 ir 15 d. raštus UAB „A.V.“ pasirašė elektroniniu parašu. Mano, kad sutarties sudarymo metu buvo pateikti melagingi duomenys, nes patalpų nuomos sutartyje UAB „L.“ įmonės kodas yra skirtingas nei viešai skelbiamas, kyla abejonių dėl direktorės Z. D., nes sutarties pasirašymo metu UAB „L.“ nebuvo darbuotojų (1 t., b. l. 102-104).

Daiktų-dokumentų pateikimo protokolu (3 t., b. l. 66-67) M. Č. 2018 m. balandžio 19 d. pateikė:

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad Verslo centras (duomenys neskelbtini)priklauso AB (duomenys neskelbtini) bankui (3 t., b. l. 86-87),

Nuomos sutartį Nr. 2017/11/07, sudarytą 2017 m. lapkričio 7 d. tarp nuomotojo AB (duomenys neskelbtini) banko ir nuomininko UAB „A.V.“, atstovaujamo direktoriaus D. B., dėl turto, tarp kurio yra ir statiniai (Verslo centras ir Lošimo automatų salonas su baru), esantys adresu (duomenys neskelbtini) nuomos, šio turto perdavimo – priėmimo 2017 m. lapkričio 7 d. aktą (3 t., b. l. 68-79, 80),

UAB „L.“ 2018 m. vasario 13 d. prašymą dėl nuomos skolos susidarymo ir 2018 m. vasario 15 d. Garantinį raštą Nr. 2, elektroniniu parašu pasirašytus direktoriaus A. D., kuriuo UAB „L.“ įsipareigojo grąžinti 10 096,88 EUR skolą UAB „A.V.“, ją sumokant dalimis nuo 2018 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. birželio 21 d. (3 t., b. l. 82),

Iš UAB „A.“ elektroninio pašto atsiųstus įmonės rekvizitus UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė Z. D., laiške nurodyta, jog nepastebėjo, kad įrašytas ne toks kodas (3 t., b. l. 84),

2018 m. kovo 1 d. 350 kv. m ploto patalpų bei sandėliuko patalpų garaže priėmimo-perdavimo akto, kuriuo UAB „L.“ direktorius A. D. perdavė patalpas UAB „A.V.“ ir kuriame A. D. pasirašo kaip UAB „L.“ direktorius, kopiją (3 t., b. l. 85).

Iš M. Č. pateiktos 2017 m. lapkričio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 17/1 (kopijos) matyti, kad ji sudaryta tarp UAB „A.V.“, atstovaujamos direktoriaus D. B., ir nuomininko UAB „L.“, atstovaujamos direktorės Z. D., dėl pastate (duomenys neskelbtini) esančių 350 kv. m bendro ploto patalpų nuomos (1 t., b. l. 105-115).

UAB „A.V.“ pateikė 2018 m. sausio 22 d. pranešimo UAB „L.“ dėl sutarties sąlygų pažeidimo kopiją (1 t., b. l. 116), UAB „L.“ 2018 m. vasario 13 d. prašymo dėl nuomos skolos susidarymo kopiją (1 t., b. l. 117), UAB „L.“ 2018 m. vasario 15 d. garantinio rašto, surašyto direktoriaus A. D. vardu, kopiją (1 t., b. l. 118), UAB „A.V.“ 2018 m. vasario 19 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. kovo 26 d. pranešimų dėl sutarties sąlygų pažeidimo kopijas (1 t., b. l. 119-120, 121, 122-123), sąskaitų faktūrų kopijas (1 t., b. l. 124-131), iš kurių matyti, kad ragino UAB „L.“ sumokėti skolą už patalpų nuomą.

UAB „A.V.“ pateikta informacija apie UAB „L.“ mokėjimus patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 5 d. už nuomą pagal nuomos sutartį Nr. 17/1 sumokėta 1 750 Eur ir 2 117,50 Eur iš A. L. Paysera sąskaitos (1 t., b. l. 136),

Iš UAB „A.V.“ pateikto susirašinėjimo tarp įmonių elektroniniu paštu išrašo (1 t., b. l. 132-135) matyti, kad 2017 m. lapkričio 14 d. UAB „A.V.“ elektroniniu paštu išsiuntė laišką, pasirašytą D., nurodė, kad sprendžiant iš to, jog UAB „A.V.“ negavo pasirašytos nuomos sutarties ir avansinio mokėjimo, adresatas neplanuoja vykdyti veiklos, todėl prašo greičiau pateikti sprendimą. Tą pačią dieną iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „A.V.“ išsiųstas skenuotas dokumentas, 2017 m. lapkričio 15 d. UAB „A.V.“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) nusiuntė atsakymą, jog gavo sutartį, taip pat paprašė kuo greičiau atlikti dviejų mėnesių nuomos mokesčio sumokėjimą. 2017 m. gruodžio 4 d. 13.22 val. iš UAB „A.“ elektroninio pašto nusiųstas laiškas įmonei UAB „A.V.“ dėl sąskaitų už paslaugas atsiuntimo, 13.40 val. iš UAB „A.“ elektroninio pašto nusiųstas laiškas įmonei UAB „A.V.“ su atsiprašymu ir nurodymu, kad UAB „L.“ apmoka sąskaitą už nuomos paslaugas ir komunalines paslaugas, nurodyti UAB „L.“ rekvizitai: įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), email: (duomenys neskelbtini); o 13.48 val. UAB „A.V.“ įmonei UAB „A.“ išsiuntė atsakymą, kad UAB „A.“ nurodomos įmonės UAB „L.“ kodas priklauso kitai įmonei – UAB „L.“. Į šį laišką 13.51 val. iš UAB „A.“ elektroninio pašto atsiųstas atsakymas, jog nepastebėjo, kad kodas ne toks įrašytas, įsivėlė klaida, sąskaitą apmoka UAB „L.“, nurodomi rekvizitai – UAB „L.“, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 5 d. 7.52 val. iš UAB „A.“ elektroninio pašto įmonei UAB „A.V.“ išsiųstas laiškas, pasirašytas A., atsakingo administratoriaus, nurodant, kad laikinai dėl direktorės asmeninių problemų įmonę atstovaus jis iki 2018 m. kovo 31 d., visi susiję su restoranu „(duomenys neskelbtini)“ klausimai dėl nuomos ir komunalinių pagal įgaliojimą bus atsakingam asmeniui A., taip pat nurodo, kad patikslintų UAB „A.V.“ sąskaitą, atsiųs pavedimų kopijas, o 8.16 val. iš UAB „A.V.“ išsiųstas atsakymas įmonei UAB „A.“, nurodant įmonės sąskaitos numerį ir nurodymą sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokestį – iš viso 4 235 Eur. 2018 m. vasario 5 d. iš UAB „A.“ elektroninio pašto išsiųstas laiškas įmonei UAB „A.V.“, pasirašytas A., jog UAB „A.“ nutraukia veiklą dėl bankroto, įmonės visą valdymą yra perėmusi bankroto administratorė, prašo konsultacijos dėl to, kad UAB „A.“ turi 6 770 (Eur) įsiskolinimą už paslaugas įmonei UAB „L.“.

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos(duomenys neskelbtini) teritorijoje, direktorius nuo 2013 m. vasario 7 d. buvo A. D. (9 t., b. l. 117-119).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė nuo 2015 m. gruodžio 16 d. buvo Z. D. (9 t., b. l. 120-123).

A. D. teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 10 d. įgaliojimą, pasirašytą UAB „L.“ direktoriaus, kuriame nurodyta, kad UAB „L.“, atstovaujama direktoriaus A. D., įgalioja Z. D. atstovauti bendrovę sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bendrovės vardu sudaryti, pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartis su trečiaisiais asmenimis ir reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti įmonės turtines teises trečiajam asmeniui, sudaryti nuomos sutartis (13 t., b. l. 96).

Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinimas Z. D. dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodytas.

BK 186 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos esmė – apgaulės panaudojimas prievolei išvengti. Ši nusikalstamos veikos sudėtis teismų praktikoje aiškinama taip, kad vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas (tai nėra vien tik delsimas įvykdyti piniginę prievolę), o apgaulė naudojama siekiant sudaryti tokią situaciją, kad kreditorius civilinio proceso priemonėmis netektų galimybės realiai gauti savo reikalavimų patenkinimą. Paprastas vengimas atsiskaityti (nesant apgaulės ir piktavališkų ketinimų kreditoriaus atžvilgiu) yra civilinių teisinių santykių sritis ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487-693/2015, 2K-131-719/2019 ir kt.).??? Vengimo besąlygiškumas yra tada, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimams lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas.

Teismų praktikoje konstatuota, kad apgaulė vengiant atsiskaityti už atliktus darbus gali pasireikšti tokiomis pat formomis kaip ir sukčiavimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2010, 2K-462/2010, 2K-426-2013).??? Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir panašiai. Vienas apgaulės būdų yra tyčia tapti beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224/2008).

Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437-303/2015).

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovaujantis baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) principu, ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-143/2013, 2K-179-697/2018 ir kt.).

Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-65-697/2020, 2K-4-689/2019). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti.

Taigi, Z. D. kaltinama, jog ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, ji su UAB „L.“ direktoriumi, sutuoktiniu A. D. (šiuo metu jau mirusiu) susitarė UAB „A.“ veiklos vykdymui išsinuomoti UAB „A.V.“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), po to, vykdydama susitarimą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 10 d. telefonu paskambino UAB „A.V.“ direktoriui D. B. ir, žinodama, kad UAB „L.“ direktorius yra A. D., suklaidino D. B., prisistatydama UAB „L.“ direktore, ir nurodė, kad UAB „L.“ nori nuomotis UAB „A.V.“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o UAB „A.V.“ direktoriui D. B. sutikus išnuomoti patalpas, Z. D. 2017 m. lapkričio 10 d. iš elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini) į UAB „A.V.“ elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nusiuntė žinomai neteisingus UAB „L.“ rekvizitus nuomos sutarties sudarymui – įmonės kodą (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „L.“, prieš sutarties pasirašymą melagingai nurodė save kaip UAB „L.“ direktorę, 2017 m. lapkričio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 14 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šią sutartį pasirašė kaip UAB „L.“ direktorė bei ją patvirtino A. D. jai perduotu UAB „L.“ antspaudu ir šios sutarties skenuotą variantą 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė elektroniniu paštu UAB „A.V.“, tęsdama nusikalstamą veiką ir veikdama bendrai su A. D. bei žinodama, kad viso nuomos mokesčio UAB „A.V.“ nemokės, siekdama suklaidinti ir įtikinti UAB „A.V.“ apie nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ateityje, A. D. 2017 m. gruodžio 5 d. iš A. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „P.“, į UAB „A.V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)filiale, pervedė 3 867,50 Eur, o nuomos mokesčio už 2018 m. gruodžio, 2018 m. sausio, 2018 m. vasario, 2018 m. kovo mėnesius UAB „A.“ nesumokėjo, tokiais veiksmais veikdama bendrai su A. D. suklastojo tikrą dokumentą, jį siuntė ir panaudojo bei apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tuo padarė UAB „A.V.“ 11 729,67 Eur turtinę žalą.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, direktorius nuo 2013 m. vasario 7 d. buvo A. D. (9 t., b. l. 117-119), o UAB „L.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos(duomenys neskelbtini) , direktorė nuo 2015 m. gruodžio 16 d. buvo Z. D. (9 t., b. l. 120-123).

Iš kaltinamosios parodymų, liudytojo D. B. parodymų, iš teisme pagarsintų jau mirusio A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad iniciatyvą dėl patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties sudarymo 2017 m. lapkričio mėnesį parodė D. B., tuo metu buvęs UAB „A.V.“ vadovu. D. B. parodė, kad tuo metu, kai jo įmonė iš UAB „S.“ bankroto administratoriaus perėmė pastatą (duomenys neskelbtini)ir užsiėmė jo valdymu, sąrašą įmonių, nuomojančių patalpas jame, gavo iš UAB „S.“ bankroto administratoriaus ir visoms toms įmonėms, tarp jų ir UAB „A.“, siuntė sutartis dėl patalpų nuomos sąlygų. Kaip parodė D. B., iš bankroto administratoriaus buvo gavęs informaciją, jog UAB „A.“ yra nemoki, tačiau vėlgi jis parodė, kad jiems nebuvo skirtumo, su kuria įmone – UAB A.“ ar UAB „L.“, sudaryti nuomos sutartį, nes, kaip jis nurodė teisme, įmones valdė tas pats asmuo, kaip jis suprato, A. D.. Nurodė, jog netikrino informacijos apie UAB „A.“ finansinę padėtį. Jam kėlė nerimą, kad tie patys asmenys vadovauja ir UAB „L.“, bet jis manė, kad susitvarkys, tik paprašė sumokėti nuomą į priekį. Jis parodė daugiausia telefonu bendravęs su A. D. ir Z. D. dėl sutarties sudarymo, jam A. D. pasakė, kad patalpų nuomininkas bus UAB „L.“, A. B. daugiausia su A. D. bendravo dėl naujos įmonės. Iš D. B. parodymų taip pat matyti, kad jis žinojo, jog patalpose veiklą toliau vykdė UAB „A.“. Taip pat D. B. parodė, kad jis elektroniniu paštu jam atsiųstus UAB „L.“ rekvizitus, jų nepatikrinęs, įrašė į nuomos sutartį ir ją persiuntė elektroniniu paštu UAB „A.“ ar A. D. adresu. 2017 m. gruodžio 4 d. apsižiūrėjus, kad sutartyje nurodytas UAB „L.“ įmonės kodas yra neteisingas, tai yra priklauso kitai įmonei, apie tai parašė, bet negalėjo pasakyti, ar, paaiškėjus šiam dalykui, keitė ar tikslino nuomos sutartį. To negalėjo nurodyti ir liudytoja M. Č., dirbusi UAB „A.V.“ nuo 2018 m. sausio 8 d.

Kaltinamoji Z. D. parodė, kad jai kaip UAB „A.“ direktorei paskambino D. B., pasakė, kad nenori pratęsti nuomos sutarties su UAB „A.“. Sutuoktinis A. D. kaip UAB „L.“ akcininkas ir direktorius surašė įgaliojimą sudaryti sutartį dėl patalpų nuomos UAB „L.“ vardu, liepė jai sutartį pasirašyti, sutuoktinis ar administratorė R. jai atsiuntė UAB „L.“ rekvizitus, kuriuos ji nepatikrinusi persiuntė UAB „A.V.“. Teigė nekreipusi dėmesio nei į rekvizitų duomenis, kurie buvo įrašyti sutartyje, nei į sutartyje nurodytą nuomos kainą. Nurodė sutartį pasirašiusi sutuoktinio A. D. paliepta.

A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio pirmosiomis dienomis jam paskambino UAB „A.V.“ direktorius D. B. ir pasakė, kad su UAB „A.“ nuomos sutarties netęs, nes ši įmonė turi įsiskolinimų. A. D. jam pasakė, kad turi kitą įmonę – UAB „L.“ ir sutartį gali pasirašyti šios įmonės vardu. Jis pats UAB „L.“ rekvizitus nusiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau netyčia įrašė kitos, tai yra sutuoktinės Z. D. įmonės UAB „L.“ kodą, tuo nesiekė apgauti. Galimai kompiuteryje rekvizitai buvo išsaugoti ir besiunčiant jis tiesiog suklydo įmonės kodą. UAB „L.“ spaudas buvo laikomas namuose pas sutuoktinę Z. D.. Patalpose (duomenys neskelbtini)toliau veiklą realiai tęsė UAB „A.“. Iškart, kai buvo gauta nuomos sutartis, UAB „L.“ ir UAB „A.“ pasirašė panaudos sutartį, kuria buvo nemokamai perleistos nuomojamos patalpos. Tokią sutartį jis pats pasirašė ir įdėjo prie UAB „A.“ dokumentų, galbūt ši sutartis liko UAB „D.“ ar pas asmenį, kuris vėlesniu laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitą, su šiuo asmeniu buhalterinės apskaitos vedimo sutartis nebuvo sudaryta. Negali paaiškinti, kodėl Z. D. pasirašė negyvenamųjų patalpų sutartyje kaip įmonės UAB „L.“ vadovė, nepamena, kad būtų jai davęs sutartį ir liepęs pasirašyti. Pagal šią sutartį A. D. nuomos mokestį mokėjo per savo draugo A. L. bankinę sąskaitą. Pinigus pervesti už nuomą jam paskolino A. L.. Vėliau gi apklausiamas jis parodė, kad su UAB „A.V.“ nuomos sutarties nesudarė, nedalyvavo ją sudarant ir neįrašė jokių duomenų į šią sutartį (10 t., b. l. 195). Planuoja tartis su UAB „A.V.“ dėl jiems padarytos žalos atlyginimo (10 t., b. l. 180-181).

Taigi, kaip matyti iš šių parodymų, tai D. B. paskambino UAB „A.“ tuo metu vadovavusiems asmenims, informavo juos, kad nenori tęsti nuomos sutarties su UAB „A.“. Pats D. B. parodė, kad jam A. D. sakė, kad nuomininkas bus UAB „L.“. Z. D. taip pat parodė, kad po to, kai D. B. pranešė jai, kad nenori pratęsti sutarties su UAB „A.“, vyras jai pasakė sutartį sudaryti UAB „L.“ vardu. A. D. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad jam paskambinęs D. B. pasakė nenorįs pratęsti nuomos sutarties su UAB „A.“, tada A. D. jam pasakė turįs kitą įmonę – UAB „L.“ ir gali sutartį pasirašyti šios įmonės vardu. Taigi, ne Z. D., o A. D. pasiūlė D. B. nuomos sutartį sudaryti su UAB „L.“. D. B. teisme taip pat parodė, kad būtent dėl tos naujos įmonės, tai yra UAB „L.“ jis daugiausia bendravo būtent su A. D.. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tai Z. D. dėl nuomos sutarties UAB „L.“ vardu sudarymo skambino D. B. ir inicijavo tos sutarties sudarymą. Be to, jokių duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad Z. D. D. B. prisistatė UAB „L.“ direktore, byloje nėra – to neparodė nei D. B., nei Z. D., nei A. D..

Atitinkamai pažymėtina, kad byloje nėra ir duomenų, kas ir kokius tiksliai UAB „L.“ rekvizitus 2017 m. lapkričio 10 d. nusiuntė į UAB „A.V.“ elektroninį paštą. Z. D. teisme teigė, kad ji nuomotojui siuntė tvarkingus rekvizitus, vėliau persiuntė pasirašytą sutartį. D. B. teigė, kad D. (kuris iš jų konkrečiai – nenurodė) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)atsiuntė rekvizitus, pagal kuriuos jis duomenis apie UAB „L.“ įrašė į nuomos sutartį. A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai jis iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)siuntė UAB „L.“ rekvizitus įmonei UAB „A.V.“ ir netyčia įrašė UAB „L.“ įmonės kodą. Pastebėtina, kad pagal Z. D. ir A. D. parodymus, minėtu elektroninio pašto adresu naudojosi jie abu. Iš pateikto UAB „A.V.“ susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad dokumentas (skenuota nuomos sutartis) įmonei UAB „A.V.“ buvo atsiųsta iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė naudojusis ir Z. D., o 2017 m. gruodžio 4 d. vyko susirašinėjimas tarp UAB „A.V.“ ir UAB „A.“ dėl to, kad pastarojo adresato nurodomos įmonės UAB „L.“ kodas priklauso kitai įmonei – UAB „L.“. Iš UAB „A.“ elektroninio pašto buvo siunčiamas atsiprašymas dėl įsivėlusios klaidos ir nurodomas teisingas UAB „L.“ kodas. Z. D. parodė, kad ji tik vieną kartą buvo prisijungusi prie UAB „A.“ elektroninio pašto, vėliau prisijungimo slaptažodžiai buvo pakeisti. Tai, kad šio pašto slaptažodžiai buvo pakeisti dar 2017 m. spalį, parodė ir liudytoja R. I.. Tuo tarpu iš susirašinėjimo matyti, kad UAB „A.“ elektroniniu paštu naudojosi būtent A. D.. Šie duomenys kartu su Z. D. parodymais bei A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teikia pagrindą išvadai, kad būtent A. D. parengė UAB „L.“ rekvizitų duomenis. Taip pat A. D. parodė, kad jis dėl nuomos sutarties sudarymo UAB „L.“ vardu bendravo su UAB „A.V.“ vadovu D. B., pastarasis taip pat parodė, kad jam A. D. pasakė, kad sutartį sudarys UAB „L.“. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad Z. D. būtų parengusi neteisingus duomenis apie UAB „L.“ įmonės kodą ir direktorių, kad ji dėl tokių žinomai neteisingų duomenų pateikimo nuomos sutarčiai sudaryti būtų iš anksto susitarusi su A. D. ir kad ji tokius duomenis būtų siuntusi UAB „A.V.“. Taigi, nėra įrodymų, patvirtinančių ir kaltinime nurodytą aplinkybes, kad Z. D. nusiuntė žinomai neteisingus UAB „L.“ rekvizitus nuomos sutarties sudarymui, kad ji prieš sutarties pasirašymą melagingai nurodė save kaip UAB „L.“ direktorę.

Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad siunčiant rekvizitus nuomos sutarčiai sudaryti, kitos įmonės, UAB „L.“, kodas buvo tyčia nurodytas klaidingai, siekiant taip suklastoti nuomos sutartį. Pastebėtina, kad UAB „L.“ iš tiesų priklauso Z. D., jos kodas neabejotinai buvo žinomas ir A. D., kuris rūpinosi ir šios įmonės buhalterine apskaita, dėl to, ypač tokiu atveju, kai įmonių pavadinimai buvo dar ir panašūs, galėjo būti padaryta tokia klaida. Pats UAB „A.V.“ vadovas D. B., kuris rengė sutartį, jam pateiktų duomenų netikrino, nors tą padaryti turėjo galimybę – šie duomenys yra visiškai laisvai prieinami. Taip pat D. B. netikrino ne tik įmonės kodo, bet ir sutartį pasirašančio asmens įgaliojimų. Z. D. jai atsiųstą D. B. parengtą sutartį pasirašė, tačiau parašo rekvizite ji nenurodė jokių savo pareigų, įrašė tik vardo pirmą raidę, pavardę ir pasirašė, uždėjo UAB „L.“ atspaudą, o duomenys, jog ji pasirašo sutartį kaip UAB „L.“ direktorė, buvo į sutartį įrašyti pateis D. B.. Teisminio nagrinėjimo metu A. D. pateikė jo kaip vienintelio UAB „L.“ akcininko ir direktoriaus 2017 m. rugsėjo 10 d. pasirašytą įgaliojimą Z. D. atstovauti šią bendrovę sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bendrovės vardu sudaryti, pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartis su trečiaisiais asmenimis ir reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti įmonės turtines teises trečiajam asmeniui, sudaryti nuomos sutartis (13 t., b. l. 96). Taigi, tokiu atveju nepaneigta kaltinamosios versija, kad ji nuomos sutartį pasirašė A. D. nurodymu kaip jo įgaliota UAB „L.“ atstovė. Nėra neabejotinų duomenų, kad Z. D., pasirašydama nuomos sutartį, veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinojo, kad nuomos sutarties sudarymui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokią suklastotą sutartį pasirašė kaip UAB „L.“ direktorė ir norėjo taip veikti.

Todėl teismui šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad nuomos sutartis buvo Z. D. suklastota ir vėliau panaudota tyčia, veikiant tikslingai ir sąmoningai, tiek suprantant savo veiksmų neteisėtumą, tiek suvokiant ir siekiant žalingų teisinių padarinių, kuriuos šis dokumentas gali sukelti.

Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad Z. D., veikdama bendrais veiksmais su sutuoktiniu A. D., iš anksto susitarę, turėdami tikslą apgaule UAB „A.“ naudai vengti atsiskaitymo už paslaugas, suklastodami tikrą dokumentą – nuomos sutartį, šį dokumentą panaudojo pateikdami jį UAB „A.V.“ elektroniniu paštu ir taip suklaidindami UAB „A.V.“, vengė mokėti nuomos sutartyje numatytą mokestį ir padarė UAB „A.V.“ turtinę žalą.

Apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti prisiimamos prievolės paprastai vertinami kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) ar turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 straipsnis). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika iš tikrųjų peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.).

Kaip parodė liudytojas D. B., nuomos sutarties sudarymo metu buvęs UAB „A.V.“ vadovu, jam nebuvo skirtumo, su kuria įmone sudaryti patalpų nuomos sutartį. Jis teigė girdėjęs, kad UAB „A.“ gali būti nemoki, tačiau parodė, kad šios įmonės finansine padėtimi nesidomėjo, būtų sutartį sudaręs ir su UAB „A.“, jis žinojo, kad abiem įmonėms realiai vadovauja tas pats asmuo, tikėjosi, kad susitvarkys. Jis nurodė ir tai, kad dėl to paprašė nuomininkus sumokėti į priekį, tai yra už du mėnesius. Tai rodo, kad D. B. numanė, kad dėl atsiskaitymo už patalpų nuomą gali kilti problemų. Tuo pačiu pastebėtina, kad jau po kelių savaičių nuo sutarties pasirašymo, išrašant sąskaitas nuomos apmokėjimui, UAB „A.V.“ 2017 m. gruodžio 4 d. tapo žinoma, kad nuomos sutartyje nurodytas ne UAB „L.“, o UAB „L.“ įmonės kodas, tačiau, kaip matyti, iš UAB „A.“ elektroninio pašto atsiuntus patikslintą UAB „L.“ įmonės kodą, UAB „A.V.“ nesiėmė jokių veiksmų sutarties netikslumui ištaisyti ar tokią sutartį išvis nutraukti. UAB „A.V.“ kaip potencialus UAB „L.“ verslo partneris galėjo susipažinti su viešai skelbiamais šios įmonės rekvizitais (prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 102) nurodo, kad patikrinus viešai prieinamą informaciją, nustatyta, kad UAB „L.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi buvo A. D., taigi, neaišku, kodėl to negalėjo padaryti prieš sutarties sudarymą), įvertinti šio juridinio asmens mokumą, galimą verslo riziką; galimybė civilinei ieškovei pareikšti pretenzijas UAB „L.“ (ir net asmeniškai jos vadovui) civilinio proceso tvarka nebuvo apsunkinta, tačiau civilinė ieškovė to net nemėgino daryti - UAB „A.V.“ nuo pat 2018 m. sausio 22 d., kai siuntė pranešimą dėl sutarties sąlygų pažeidimo UAB „L.“ – dėl įsiskolinimo už nuomą ir komunalinius mokesčius (1 t., b. l. 116), kuriame nurodė, kad neapmokėjus įsiskolinimo per 3 darbo dienas nuo rašto išsiuntimo, imsis priemonių skolos išieškojimui, sutarties nutraukimui ir nuostolių padengimui, nenutraukė sutarties, nesikreipė į teismą skolos priteisimo civiline tvarka. Kaip matyti iš UAB „A.V.“ pateiktų duomenų, UAB „L.“ direktorius A. D. neginčijo sudarytos nuomos sutarties teisėtumo, pripažino susidariusią skolą dėl neapmokėtų UAB „AVI valda“ paslaugų (1 t., b. l. 117, 118, 3 t., b. l. 82, 83).

Nors pirmieji du apmokėjimai už patalpų nuomą 2017 m. gruodžio mėnesį padaryti iš A. L. sąskaitos, nėra pagrindo teigti, kad Z. D. buvo žinoma, kas atsiskaitys už patalpų nuomą su UAB „A.V.“ ir kokia UAB „L.“ finansinė padėtis, ar ši įmonė bus finansiškai pajėgi vykdyti sutartimi priimtus finansinius įsipareigojimus. Z. D. parodė, kad ji tik iš tyrėjų sužinojo, jog už patalpų nuomą buvo apmokėta iš A. L. bankinės sąskaitos. Duomenų, šiuos parodymus paneigiančių ir patvirtinančių, jog Z. D. buvo žinoma UAB „L.“ finansinė padėtis, nėra. Todėl neįrodyta, kad Z. D. žinojo, jog UAB „L.“ viso nuomos mokesčio UAB „A.V.“ nesumokės, siekė suklaidinti ir įtikinti UAB „A.V.“ apie nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą ateityje, kaip nors prisidėjo prie A. D. veiksmų, šiam už du mėnesius nuomos mokestį sumokant iš A. L. bankinės sąskaitos ir vėliau nuomos mokesčio nebemokant, su A. D. bendrai veikdama, apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir tuo padarė UAB „A.V.“ 11 729,67 Eur turtinę žalą.

Nors UAB „L.“ nuomojamose UAB „A.V.“ valdomose patalpose po nuomos sutarties pasirašymo savo veiklą tęsė UAB „A.“, kaip jau minėta, faktinis UAB „A.“ vadovas tuo metu buvo A. D., Z. D. iš esmės buvo visiškai nusišalinusi nuo UAB „A.“ valdymo, o UAB „A.V.“ buvo žinoma, kad restorane veiklą toliau vykdo ta pati A. D. faktiškai vadovaujama UAB „A.“, dirba tie patys darbuotojai (D. B. parodymai, prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, elektroninis susirašinėjimas būtent per UAB „A.“ elektroninį paštą, su dar 2017 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške nurodytu šios įmonės administratoriumi A.).

Baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir nuosprendžio priėmimą, suponuoja draudimą esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias teisingam sprendimui priimti aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-121-222/2019 ir kt.).

Taigi, teismo vertinimu, byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių Z. D. kaltę dėl BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 186 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais, Z. D. išteisintina pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę Z. D., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas neatsargus nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į nuosavybę, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę – Z. D. teisiama jau penktą kartą (9 t., b. l. 150-154, 173-185), bausta administracinėmis nuobaudomis, baudos nesumokėtos (9 t., b. l. 164-5170), dirba (9 t., b. l. 155). Kaltinamoji į psichikos ar priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašyta (9 t., b. l. 159, 160, 161). Įvertinus visus šiuos duomenis, atsižvelgiant į nusikalsti linkusią kaltinamosios asmenybę, tai, jog anksčiau jai skirtos švelnesnės bausmės rūšys neturėjo teigiamo poveikio, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas dydžio vidurkis. Įvertinus tai, kad Z. D. šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dirba, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, ir paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą.

Z. D. šią nusikalstamą veiką padarė iki Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžio priėmimo. Ankstesniu nuosprendžiu jai paskirta 40 parų arešto bausmė įvykdyta visiškai, o tuo pačiu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalies - baudos iki šio nuosprendžio priėmimo Z. D. nėra sumokėjusi. Todėl šiuo nuosprendžiu jai skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – areštu 40 parų ir 16 MGL dydžio (602,41 Eur) bauda, arešto bausmę iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, ir pridedant baudą, į laisvės atėmimo bausmę įskaitytina arešto bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, pradėjus vykdyti bausmę.

UAB „A.V.“ 2019 m vasario 27 d. pateikė ieškinį dėl UAB „L.“ iš viso 20 591,38 Eur skolos priteisimo, atsakovai nenurodyti. Nurodoma, kad nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. kovo 1 d. už nuomą ir komunalinius mokesčius susidarė 11 729,67 Eur skola, taip pat susidarė 8 861,71 Eur delspinigių (9 t., b. l. 129, 130-146). UAB „A.V.“ civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes kaltinamoji Z. D. išteisintina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pas vyresnįjį tyrėją E. V. kabinete Nr. 257 adresu (duomenys neskelbtini) saugomi reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2017 m. spalio 31 d. paimti UAB „A.“ buhalteriniai dokumentai, 2018 m. vasario 20 d. kratos protokolu restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimti dokumentai paketuose Nr. 326978 ir Nr. 326977, 2018 m. vasario 20 d. kratos metu iš Z. D. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai ir užrašai, 2018 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu pas A. D. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) paimti dokumentai grąžintini UAB „A.“ įgaliotam asmeniui, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018 m. birželio 20 d. Z. D. pateikti UAB „G.“ dokumentai grąžintini Z. D., CD optiniai diskai su kompiuterio „HP“ standžiojo disko duomenimis, kompiuterio „Lenovo (duomenys neskelbtini)14ISK“ standžiojo disko duomenimis ir mobilaus ryšio įrenginio-planšetės „Lenovo YT3-850F YOGA Tab 3 8“ duomenimis, su akistatų tarp liudytojos R. I. ir įtariamosios Z. D., tarp liudytojo D. T. ir įtariamosios Z. D. įrašais, su liudytojų R. B. ir R. I. apklausų įrašais, VIP kortelė paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, Z. D. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme – areštu 40 parų ir 16 MGL dydžio (602,41 EUR) bauda, arešto bausmę iš dalies sudedant su šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausme, ir pridedant baudą, ir paskirti Z. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams ir 16 MGL dydžio (602,41 EUR) baudą, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti arešto bausmę, visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant Z. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimą.

Z. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį ir 186 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

UAB „A.V.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pas vyresnįjį tyrėją E. V. kabinete Nr. 257 adresu (duomenys neskelbtini)saugomus reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2017 m. spalio 31 d. paimtus UAB „A.“ buhalterinius dokumentus, 2018 m. vasario 20 d. kratos protokolu restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose paimtus dokumentus paketuose Nr. 326978 ir Nr. 326977, 2018 m. vasario 20 d. kratos metu iš Z. D. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus ir užrašus, 2018 m. rugpjūčio 21 d. kratos metu pas A. D. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) paimtus dokumentus grąžinti UAB „A.“ įgaliotam asmeniui, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018 m. birželio 20 d. Z. D. pateiktus UAB „G.“ dokumentus grąžinti Z. D., CD optinius diskus su kompiuterio „HP“ standžiojo disko duomenimis, kompiuterio „Lenovo (duomenys neskelbtini)14ISK“ standžiojo disko duomenimis ir mobilaus ryšio įrenginio-planšetės „Lenovo YT3-850F YOGA Tab 3 8“ duomenimis, su akistatų tarp liudytojos R. I. ir įtariamosios Z. D., tarp liudytojo D. T. ir įtariamosios Z. D. įrašais, su liudytojų R. B. ir R. I. apklausų įrašais, VIP kortelę palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.