Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. spalio 20 d. apie 15 val. 20 min., kelio A4 Vilnius–Druskininkai–Gardinas (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kai jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad G. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. spalio 20 d. apie 15 val. 20 min., kelio A4 Vilnius–Druskininkai–Gardinas (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. kai jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K 301 788/2019).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. V. atleidimo nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas M. V. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. G. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Svarbu pažymėti, kad minėtų formalių sąlygų egzistavimas nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta papildoma sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti – bylos duomenys turi suteikti pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. V. aptartą sąlygą atitinka, nes nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas (b. l. 89), nebaustas (b. l. 90). Teismo posėdyje G. V. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sutuoktinė M. V.. Laiduotoja nurodė, kad yra kaltinamojo žmona, su kaltinamuoju yra artimi, gerai supranta kaltinamojo pastangas keistis, yra įsitikinusi, kad dėl sukauptos patirties gali artimojoje aplinkoje daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, pakeisiančią jo elgesį tinkama linkme ir padėti vengti neapgalvotų žingsnių. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad M. V. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja M. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška dėl sutuoktinio padarytos nusikalstamos veikos, jos teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu, vertybinė orientacija leidžia konstatuoti, kad M. V. gali daryti G. V. teigiamą įtaką, nes yra kaltinamojo sutuoktinė (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl G. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – dvejiems metams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), kurios terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2019 m. spalio 21 d. (b.l. 83-84;).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. V. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. šiuo metu dirba, jam tikslinga skirti 25 MGL dydžio (arba 1 250 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią G. V. įpareigotinas sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinio instancijos teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K‑79‑511/2018, 2K-17-788/2019). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaltinamasis G. V. transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Taigi, transporto priemonė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams – kaltinamajam G. V. ir laiduotojai M. V.. Konfiskavus transporto priemonę, kuri yra taip pat ir kaltinamojo sutuoktinės nuosavybė, natūra, transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju, galėtų būti prilyginamas sąžiningos turto savininkės M. V. nubaudimui, kuri niekuo neprisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, kad transporto priemonės konfiskavimas, prieštarautų proporcingumo bei teisingumo principams. Dėl nurodytų priežasčių iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad transporto priemonės BMW X5 kaina be PVM 4 803,00 Eur (b. l. 30). Byloje pateikta konkrečiai kaltinamajam priklausančios transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 19-138, iš kurios matyti, kad transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 2 400,00 Eur su PVM, tai reiškia, kad jos vertė be PVM yra 1 983,47 Eur. Pagal teismų praktiką konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. A-646-654/2018, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-491/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018). Įvertinus transporto priemonės vertę, veikos pavojingumą, kitas kaltinamajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, t. y. specialiosios teisės atėmimą ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą dydį, spręstina, kad iš kaltinamojo išieškinta visa transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. Pikūno individualios įmonės 2019 m. gruodžio 10 d. transporto priemonės BMW X5 3.0D vertinimo ataskaitoje Nr. 19-138 nurodyta vertė be PVM – 1 983,47 Eur. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad tokia išieškotina suma būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Teismo vertinimu išieškotinos vertės dydis su kitomis paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuri paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Prokuroro 2019 m. spalio 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. V. turtui – transporto priemonei BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis, kurie perduoti saugojimui kaltinamajam G. V., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini G. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniais,

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, skirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio (1 250,00 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią G. V. privalo įmokėti per penkis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. V. išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 983,47 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 47 ct).

Transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelį, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti G. V..

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. spalio 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti G. V., jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. V., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismą.