- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- e2-6138-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01048-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei M. P. ir jos atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, atsakovui T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti 2012 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 280 Eur iki vaiko pilnametystės, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, priteisti iš atsakovo 82,50 Eur išlaidas vasaros stovyklai Trakuose, 341 Eur išlaidas kelionei į Graikiją bei 537,50 Eur išlaidas už vaiko priežiūrą vasaros atostogų metu (auklei), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-474-726/2012 priteisė iš atsakovo nepilnametei šalių dukrai K. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,94 Eur) iki dukros pilnametystės. Ieškovės teigimu, atsakovo nepilnamečiam vaikui teikiamas išlaikymas nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, nes per šešių metų laikotarpį pakito (išaugo) nepilnamečio vaiko poreikiai ir priteistos 115,94 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Vaikui yra septyni su puse metų, jis sparčiai auga, nuo 2017 m. pradėjo lankyti mokyklą, dailės ir sporto užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per 6 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų ir kitų paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti būtina skirti 561,53 Eur per mėnesį: 30 Eur pailgintai grupei mokykloje, 33 Eur per mėnesį pietums mokykloje, 89 Eur metams (7,41 Eur per mėnesį) mokyklinei uniformai, 40 Eur metams (3,33 Eur kas mėnesį) sportinei uniformai ir sportiniams bateliams, 30 Eur per mėnesį mokyklinėms ir kanceliarinėms prekėms, 100 Eur per mėnesį maistui, 20 Eur per mėnesį vitaminams, maisto papildams, 35 Eur per mėnesį skanumynams, knygutėms, žaislams, 50 Eur per mėnesį nenumatytoms išlaidos (ligoms, vaistams ir t.t.), 15 Eur per mėnesį higienos reikmenims (muilui, šampūnui ir t.t.), 30 Eur per mėnesį visapusiškam vystymuisi ir pramogos, 35 Eur per mėnesį kurui ir automobilio aptarnavimui, 53 Eur per mėnesį – būsto išlaidoms (vaiko dalis). Vaikas nori lankyti šokių mokyklą, kurios mėnesinis įkainis - 45 Eur. Ieškovė nurodo, kad vaikas labai dažnai serga, todėl gydytojai rekomenduoja mažiausiai vieną kartą per metus nuvažiuoti prie šiltos jūros. 2016 m. ieškovė su dukra buvo Bulgarijoje, 2018 m. metais nupirko kelialapi į Graikija, vaiko dalis kelionės išlaidoms sudaro 683 Eur. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos alga – 631,62 Eur, esant galimybei dirba papildomai (viršvalandžiai, papildomi budėjimai), jokio nekilnojamojo turto neturi, jai nuosavybės teise priklauso 2005 metų gamybos automobilis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, jog jo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius yra 850 Eur per mėnesį, o būtinosios išlaidos jo poreikiams patenkinti - 700 Eur per mėnesį: 250 Eur - būsto nuomos mokestis, 65 Eur - komunalinėms paslaugoms, 24 Eur - interneto paslaugoms, 20 Eur - mobiliojo ryšio paslaugoms, 30 Eur - buities išlaidoms (skalbimo milteliams, higienos reikmenims, valymo priemonėms), 44 Eur - transporto išlaidoms pasimatymams su vaiku (20 Eur per mėnesį degalams ir 24 Eur per mėnesį automobilio aptarnavimui), 200 Eur - maistui (7 Eur per dieną), dalis išlaidų tenka vaistams, gydymo paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms – 2017 m. vasaros pabaigoje pirko dukrai būtinus mokyklai reikmenis (kanceliarines prekes, kuprinę), perka drabužius ir avalynę. Didelė dalis šių daiktų buvo siunčiami atsakovo sesers iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, jam nuosavybės teise priklauso automobilis, jo abu tėvai yra pensininkai, mama – neįgali, tėvui neseniai atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija, todėl jiems yra reikalinga materialinė pagalba, kuri sudaro papildomas išlaidas. Ieškovės prašomos priteisti lėšos dukros išlaikymui apribotų atsakovo ir jo tėvų galimybę pilnavertiškai bendrauti su vaiku, kadangi tam yra reikalingos papildomos transporto, maisto, pramogų ir kitos laisvalaikio išlaidos. Išlaidos planuojamoms vaiko vasaros stovykloms Trakuose, kelionei į Graikiją, auklės paslaugoms yra hipotetinės, jų būtinybė nepagrįsta, nes kiekvienais metais, vasaros metu ieškovė vaiką palieką pas savo motiną Visagino mieste.
Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuriame sudarytos geros sąlygos. Atsakovas nuomojasi vieno kambario butą su visais patogumais. Šalių dukra lanko 1 klasę, nemokamai lanko šokių ir dailės būrelius, dainavimo studiją, tačiau yra reikalingi specialūs drabužiai, avalynė ir dailės priemonės, po pamokų lanko mokamą pailgintą grupę, norėtų lankyti mokamą ritminių šokių būrelį. Vaikui diagnozuota pūlinga angina. Ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina jo teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turėtų būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis išlaikymo dydis, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl išlaidų auklei ir stovyklai priteisimo. Papildomai paaiškino, kad išlaidos vaiko vaistams sudaro 40 Eur per mėnesį. Vaiko dalis būsto išlaidoms sudaro 35 Eur per mėnesį. Nuo 2018 m. vaikas lankys keramikos būrelį, už kurį reikės mokėti po 20 Eur per mėnesį. Ieškovė maždaug kartą per tris mėnesius dirba viršvalandžius, už kuriuos papildomai gauna 53 Eur. 2012 m. teismui priimant sprendimą ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ieškovė buvo neseniai grįžusi iš motinystės atostogų (2012 m. rudenį pradėjo dirbti), todėl 2012 m. nutraukiant santuoką ir nustatant išlaikymo vaikui dydį ieškovės pajamos buvo mažesnės nei dabartinės. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, šiuo metu jo gaunamas atlyginimas siekia 1000 Eur per mėnesį, nes dirba naktinį darbą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė ieškinyje nurodė ne visus vaiko poreikius, neįrodinėja visuotinai žinomų faktų, be to, nepakanka tenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Vaikas turi lankytis renginiuose, turėti laisvalaikį. Vaikas lankys antrą klasę, jam yra reikalingas telefonas, kompiuteris. Per paskutinius metus vaikas 18 kartų sirgo, todėl jį reikia vežti prie jūros, grūdinti. Atsakovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, neprisideda prie papildomo vaiko ugdymo, socialinės adaptacijos, su vaiku neatostogauja. Jis laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia patenkinti savo poreikius, tada tėvų ir tik tuomet - vaiko. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad finansiškai remia giminaičius. Priešingai, iš jo banko sąskaitų išrašų matyti, kad per 2017-2018 m. jo sąskaitą 500 Eur papildė jo motina. Nėra įrodymų apie atsakovo tėvų nedarbingumą. Jo motina yra dirbanti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jai yra reikalinga finansinė parama. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad moka nuomos mokestį, iš jo banko sąskaitų išrašų matyti, kad tokie pavedimai nėra vykdomi. Teismui pateiktoje nuomos sutartyje atsakovas nebuvo įrašytas nuomininku, tik vėliau pateikė tą pačią nuomos sutartį su įrašyta jo pavarde. Už dukros interneto paslaugas atsakovas nemokėjo, skola viršijo 60 Eur ir tik prasidėjus teismo procesui buvo padengta. Atsakovas pirkiniais prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, drabužius vaikui pirko jo sesuo. Atsakovas yra darbingas, gali dirbti viršvalandžius, uždirbti daugiau, gauti kompensaciją už buto nuomą.
Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad pasikeitus valiutai, pasikeitė ir išlaikymui reikalinga pinigų suma, tačiau nurodė, kad jis dėl to taip pat patiria didesnes išlaidas, jo atlyginimas nedidėjo tiek, kiek kilo rinkos kainos ir kiek ieškovė prašo padidinti išlaikymą. Komunalinėms paslaugoms šaltuoju periodu atsakovas išleidžia apie 60 Eur per mėnesį, šiltuoju – 40 Eur per mėnesį, buto nuomai – 250 Eur per mėnesį (nuomos sutartis registruota VĮ Registrų centras), internetui – 16 Eur per mėnesį, mobiliojo ryšio paslaugoms – 7 Eur per mėnesį. Padidinus išlaikymą, atsakovo poreikių užtikrinimui liktų 100 Eur per mėnesį, nebepakaktų lėšų jo sveikatos užtikrinimui (odontologo paslaugoms ir kitoms neplanuotoms išlaidoms), jis nebegalėtų bendrauti su dukra. Galimybės gauti kompensaciją už būsto išlaikymą atsakovas neturi. Priemokos už naktinį darbą panaikintos, jų nebegaus. Atsakovas neturi galimybės papildomai dirbti, nes jo darbo pobūdis reikalauja poilsio. Jokių pajamų iš individualios veiklos atsakovas negauna, kadangi rinka užpildyta. Atsakovo finansinė padėtis neleidžia važiuoti atostogauti su dukra, be to, kelionės į užsienį nėra būtini vaiko poreikiai, reikia atsižvelgti į finansines galimybes. Savo tėvams atsakovas per mėnesį skiria 100 Eur, kadangi atsakovo mama šiuo metu nedarbinga, jai įtariama onkologinė liga, ji išeina į pensiją. Be to, atsakovas patirdavo išlaidų bendraudamas su dukra - pirkdavo jai žaislus, knygas. Nupirko dukrai priemones mokyklai, metus mokėjo už internetą, kuriuo dukra naudojosi. Prisideda prie vaiko išlaikymo daiktais, kuriuos iš Jungtinių Amerikos Valstijų atsiunčia sesuo.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (t. 2, e. b. l. 8-9, 114).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. P. (t. 1, e. b. l. 47). 2012-02-03 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jos susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 400 Lt (115,84 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (t. 1, e. b. l. 43-45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), kaip reikšminga aplinkybė priteistinam išlaikymo dydžiui nustatyti laikytinas ir vaiko specialiųjų poreikių dėl sveikatos sutrikimų turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-298/2014).
Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kurią Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas patvirtino 2012-02-03 sprendimu, vaikui buvo pusantrų metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.
Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (t. 1, e. b. l. 187-188), kurioje nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikia 561,53 Eur per mėnesį: 74,79 Eur per mėnesį drabužiams ir avalynei (per metus: 45 Eur - 15 vienetų apatinių kelnaičių, 60 Eur - 15 vienetų marškinėlių trumpomis rankovėmis, 40 Eur - 10 vienetų marškinėlių ilgomis rankovėmis, 30 Eur - 10 vienetų kojinių vasarai, 17,50 Eur - 5 vienetų kojinių žiemai, 18 Eur - 2 vienetų kepurių žiemai, 16 Eur - 4 vienetų kepurių pavasariui ir rudeniui, 8 Eur - 2 vienetų pirštinių žiemai, 5 Eur - 2 vienetų pirštinių pavasariui ir rudeniui, 27 Eur - 3 vienetų šiltų megztinių, 21 Eur - 3 vienetų lengvų megztinių, 12 Eur - 3 vienetai megztinių aukštu kaklu, 30 Eur - striukė žiemai, 25 Eur – rudeninė striukė, 20 Eur -pavasarinė striukė, 30 Eur - 2 poros žieminių batų, 30 Eur - 2 poros rudeninių batų, 20 Eur - 2 poros pavasarinių batų, 16 Eur - 2 poros vasarinių basučių, 27 Eur - 3 vienetai vasarinių suknelių, 150 Eur - papildomos išlaidos (kalėdinės dovanos, gimtadieniai, kitos šventės), 250 Eur atostogų išlaidos), 100 Eur per mėnesį maistui, 20 Eur per mėnesį vitaminams ir maisto papildams, 35 Eur per mėnesį skanumynams, knygutėms ir žaislams, 50 Eur per mėnesį nenumatytoms išlaidoms (vaistams, daiktų taisymui), 15 Eur per mėnesį higienos reikmenims, 30 Eur per mėnesį pramogoms, 103,74 Eur per mėnesį mokyklos reikmenims (mokykliniam kostiumėliui, sporto aprangai, kanceliarinėms prekėms, pailgintai grupei, pietums mokykloje - 103,74 Eur), 53 Eur per mėnesį vaiko dalis būsto išlaidoms, 35 Eur per mėnesį transporto išlaidoms.
Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai maistui (100 Eur per mėnesį), higienos reikmenims (15 Eur per mėnesį), pramogoms (30 Eur per mėnesį), būsto išlaidoms (53 Eur per mėnesį vaiko dalis), transporto išlaidoms (35 Eur per mėnesį), atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, yra protingo dydžio ir pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, e. b. l. 21-22, 50-55, 60-63, 65, 67-73, 76-82, 138-145, 150).
Ieškovė nurodo itin daug vaikui reikalingų drabužių (net 15 vnt. apatinių kelnaičių per metus, 25 vnt. marškinėlių, 15 vnt. kojinių, 6 vnt. kepurių, 9 vnt. megztinių, 8 porų batų kasmet, pateikia dalį šių išlaidų pagrindžiančių įrodymų (t. 1, e. b. l. 64, 153-156). Teismo vertinimu toks aprangos kiekis nėra būtinas. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes. Nepagrįstas išlaidavimas, neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo.
Ieškovė taip pat nurodo, jog vaikui reikalingi maisto papildai ir vitaminai už 20 Eur per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tokią sumą kas mėnesį reikia išleisti vien ligų profilaktikai. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (t. 1, e. b. l. 49, 69), tokia suma galėtų būti skiriama ne tik vitaminams ir maisto papildams, bet ir vaistams. Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas dažnai serga, nustatytas funkcinis širdies užesys, toliaregystė (t. 1, e. b. l. 164-165, t. 2, e. b. l. 85). Tačiau taip pat pastebėtina, kad ieškovė išlaidas vaistams įvardija ir prie 50 Eur per mėnesį nenumatytų išlaidų, prie kurių priskiria ir daiktų taisymą, nenurodydama kokia šių išlaidų dalis skirtina vaistams. Tokia suma kas mėnesį sudaro net 600 Eur per metus, yra nepagrįstai didelė. Teismas pažymi, kad nenumatytos išlaidos yra hipotetinio pobūdžio ir negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis.
Žemesnės instancijos teismas
Mokyklos reikmenims ieškovė nurodė reikalingą 103,74 Eur per mėnesį sumą. Į bylą pateiktais įrodymais (t. 1, e. b. l. 40-42, 151-152, t. 2, e. b. l. 86) ir visuotinai žinomomis aplinkybėmis pagrįstos sumos, skirtinos mokyklinei uniformai, sportinei aprangai, pietums mokykloje, pailgintai grupei, tačiau nurodyta net 30 Eur suma kanceliarinėms prekėms kas mėnesį yra akivaizdžiai per didelė. Papildomai ieškovė nurodo, kad 35 Eur kiekvieną mėnesį reikalinga dukters skanumynams, knygutėms ir žaislams (t. 1, e. b. l. 50-52). Visų pirma pažymėtina, kad skanumynai nėra būtinasis vaiko poreikis, o atsižvelgiant į nurodomas sumas kanceliarinėms prekėms, knygutėms ir žaislams, teismas sprendžia, kad šiems vaiko poreikiams užtikrinti yra pakankama iš viso 30 Eur per mėnesį suma.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį. Ieškovė pateikė įbylą įrodymus (t. 1, e. b. l. 26) apie šokių pamokų kainas - 45 Eur per mėnesį (t. 1, e. b. l. 161). Dėl ieškovės nurodytos 30 Eur per mėnesį sumos laisvalaikiui ir 250 Eur per metus sumos atostogoms, įvertinant pramogų, poilsio paslaugų kainas, teismas sprendžia, kad šios sumos yra protingo dydžio. Tačiau ieškovė taip pat skaičiuoja po 150 Eur per metus papildomas išlaidas kalėdinėms dovanoms, gimtadienio, kitoms šventėms. Tačiau dovanos vaikui negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Taip pat kiekvienas iš tėvų pasirenka kaip su vaiku švęsti vaiko gimtadienį ar kitas šventes ir atitinkami jas finansuoja.
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Nuo 2012-02-03, kuomet šalių dukrai buvo vieneri metai ir kuomet teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 115 Eur per mėnesį, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių, uniformos poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2012 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms. Nors atsakovas nurodo, kad ir jo poreikiai, atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją išaugo, o galimybės juos tenkinti sumažėjo, tačiau tas pats pasakytina ir apie ieškovę, todėl situacija kuomet dėl pasikeitusios padėties atsiradusios papildomos išlaidos vaiko išlaikymui perkeliamos tik jai, nėra pateisinama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad 2012 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 500 Eur per mėnesį suma. Pažymėtina, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų yra mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 30,02 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui turi sudaryti 470 Eur.
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (t. 1, e. b. l. 39, 121). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų akcijų taip pat nėra (t. 1, e. b. l. 127). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (t. 1, e. b. l. 129-130). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 680 Eur per mėnesį (t. 1, e. b. l. 164-165). Duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2012 metais, kuomet buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, numačiusi vaiko išlaikymo dydį, ieškovė buvo motinystės atostogose. Teismo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo 1 metai ir 3 mėnesiai. Antrais metais motinystės atostogose buvo mokama mažesnė nei pusės atlyginimo dydžio išmoka. Šiuo metu ieškovės galimybės dirbti ir gauti pajamas yra pasikeitusios, ženkliai išaugusios. Byloje nėra nustatyta, kad patvirtinant išlaikymo dydį 2012 metais ieškovė turėjo turto ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jos turtinę padėtį. Šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei 2012 metais, kuomet buvo nustatytas išlaikymo vaikui dydis, atsiradus galimybėms gauti didesnes pajamas.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, jis yra sudaręs vieno kambario buto nuomos sutartį (t. 1, e. b. l. 36-38, 88, 167-172, 122-124). Nors ieškovės atstovas kvestionavo į bylą pateiktą nuomos sutartį, nuomos faktą patvirtina viešųjų registrų duomenys, kurie laikomi teisingais kol nėra nuginčyti. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė, kurios eksploatavimas viešajame eisme leidžiamas ir viena transporto priemonė, kurios eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas (transporto priemonės išregistravimas dėl draudimo dalyvauti eisme nepaneigia turto nuosavybės teise turėjimo), tačiau abi transporto priemonės įgytos dar iki 2012 metų teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio nustatymo (t. 1, e. b. l. 131-134). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (t. 1, e. b. l. 128). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 895 Eur per mėnesį (t. 2, e. b. l. 39-76). Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą (t. 1, e. b. l. 125, 79-81), tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad realiai šios veiklos nevykdo ir papildomų pajamų negauna. Įrodymų apie gaunamas papildomas pajamas iš individualios veiklos byloje nėra. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra.
Atsakovas, teigdamas, kad negali skirti vaikui didesnio išlaikymo nurodė, kad patiria išlaidų: 250 Eur per mėnesį būsto nuomai, 65 Eur per mėnesį komunalinėms paslaugoms, 24 Eur per mėnesį interneto paslaugoms, 20 Eur per mėnesį mobiliojo ryšio paslaugoms, 30 Eur per mėnesį buities išlaidoms (skalbimo milteliams, higienos reikmenims, valymo priemonėms), 44 Eur per mėnesį transporto išlaidoms susitikimams su vaiku, 200 Eur per mėnesį maistui, 100 Eur per mėnesį skiria tėvams, dalis išlaidų tenka vaistams, gydymo (odontologo) paslaugoms (t. 2, e. b. l. 32, 35, 36), be to, padeda dukrai finansiškai nupirkdamas mokyklinius reikmenis. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad, skirtingai nei ieškovė, patiria išlaidas būsto nuomai, tačiau, remiantis Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintu butpinigių vidaus tarnybos pareigūnams mokėjimo aprašu, atsakovas turi galimybę kreiptis dėl šių išlaidų kompensavimo.
Pažymėtina, kad kitos atsakovo nurodytos išlaidos, tokios kaip išlaidos komunalinėms paslaugoms, interneto, mobiliojo ryšio paslaugoms, buities prekėms, maistui yra patiriamos ir ieškovės, todėl sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis šalys turi skirti išlaikymą vaikui,į jas nėra atsižvelgiama. Atsakovas nepateikė įrodymų apie išlaidas vaistams, gydymui. Iš mokėjimo nurodymų Žalgirio klinikai (t. 2, b.l. 35-36) nėra galimybės daryti išvadą nei apie tai kokios prekės ar paslaugos apmokėtos, nei apie tai kam jos skirtos. Atsakovo nurodyta aplinkybė apie teikiamą paramą vaikui įsigyjant mokyklines prekes, bendraujant su juo taip pat neįrodyta į bylą pateiktais įrodymais. Iš ieškovo pateiktų vaiko nuotraukų nėra galimybės daryti išvadų nei apie būtinųjų prekių vaikui įsigijimą, nei apie tai kokios sumos jų įsigijimui buvo skirtos. Atsakovas pateikė į bylą įrodymą apie pirktą mobilųjį telefoną, apmokėtas mobiliojo ryšio paslaugas (t. 2, b.l. 24-25). Ieškovė pripažino, kad telefonas pirktas dukrai, tačiau nurodė jog tai buvo dovana, o atsakovo apmokėtu interneto planu vaikas nesinaudoja. Atsakovas pripažino, kad šiuo metu už internetą nebemoka. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo išlaidos tokio pobūdžio prekėms ir paslaugoms yra nuolatinės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2012 metų, kuomet nustatytas išlaikymo dydis, jis pastoviai patiria tokių išlaidų.
Atsakovas taip pat nurodo, kad finansiškai remia tėvus, kurie yra pensininkai, motina yra neįgali, tėvui neseniai buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo motina nėra nedarbinga (t. 2, e. b. l. 19), teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad ji dirba. Į bylą pateiktos sveikatos pažymos (t. 2, e. b. l. 18, 22), iš kurių matyti, kad ji turi sveikatos problemų, tačiau jos amžiuje tai nėra neįprastas dalykas. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis padeda motinai negali būti priežastimi neteikti nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo. Priešingai, tai, kad atsakovas gali tėvams kiekvieną mėnesį skirti po 100 Eur, suponuoja išvadą, kad jis turi galimybes visų pirma teikti didesnį, poreikius atitinkantį išlaikymą savo nepilnamečiui pačiam išlaikymu negalinčiam pasirūpinti vaikui.
Spręsdamas dėl proporcijų, kuriomis šalys turi išlaikyti vaiką, teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2012-02-03 sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai, nebuvo nustatyta, jog išlaikymas nustatytas nukrypstant nuo lygių dalių. Byloje nėra duomenų, jog po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas išlaikymo vaikui dydis, kuri nors šalis įgijo vertingo turto. Šalys pripažįsta jog jų abiejų pajamos padidėjo. Spręstina, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad iš viso šalys vaikui turi teikti 470 Eur per mėnesį išlaikymą ir šalys prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, kiekviena iš jų turėtų teikti vaikui 235 Eur dydžio išlaikymą.
Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl išlaidų kelionei priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 341 Eur išlaidas dukters kelionei į Graikiją, nurodo, kad už kelionę trims asmenims sumokėta 2050 Eur, todėl vaiko dalis sudaro 683 Eur. Į bylą pateikti kelionės įrodymai (t. 1, e. b. l. 117-119).
CK 6.50 straipsnio 3 dalis numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovė, apmokėjusi visas vaiko kelionės išlaidas, prašo priteisti iš atsakovo ½ jų dalį.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis ir nurodydama vaiko poreikius, kuriais remiantis nustatytas atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydis, nurodė ir atostogų išlaidas (250 Eur metams). Taigi reikšdama reikalavimą papildomai apmokėti ½ vaiko kelionės išlaidų ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl jau priteistos sumos. Vien tai, kad ieškovė išsirinko brangesnę atostogų kelionę, į kurią kartu vežėsi vaiką, nereiškia, jog atsakovas turėtų padengti susidariusį skirtumą. Teismo požiūriu situacija kuomet kartu negyvenantis tėvas privalėtų skirti lėšų kelionėms, į kurias vaikas vyksta su motina, neatitiktų protingumo kriterijų. Ieškovė pati pasirenka kur su vaiku atostogaus. Kelionės į užsienį siūlomos labai įvairiomis kainomis, todėl jas renkantis šalys turi atsižvelgti į kiekvienos jų galimybes, o reikalavimas apmokėti ieškovės nesuderinus su atsakovu parinktos kelionės išlaidas negali būti tenkinamas. Atsakovas atitinkamai turi teisę atostogauti kartu su vaiku ir tokiu atveju taip pat turėtų apmokėti kelionės išlaidas. Būtent toks pasidalinimas atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą. Tai, kad atsakovas galimai faktiškai su vaiku neatostogauja, situacijos nekeičia, kadangi prie vaiko atostogų jis prisideda mokėdamas periodines išlaikymo išmokas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 341 Eur išlaidas dukters kelionei į Graikiją, atmestinas.
Dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo
Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovo 82,50 Eur išlaidas vasaros stovyklai Trakuose ir 537,50 Eur išlaidas už vaiko priežiūrą vasaros atostogų metu (auklei) (t. 2, e. b. l. 87). Teismas išaiškino ieškovei ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmes.
CK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei pareiškus, kad ji atsisako reikalavimų priteisti iš atsakovo 82,50 Eur išlaidas vasaros stovyklai Trakuose ir 537,50 Eur išlaidas už vaiko priežiūrą vasaros atostogų metu (auklei), teismas ieškinio reikalavimo atsisakymą priima. Byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (t. 1 e. b. l. 33). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau ieškovė reiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 82,50 Eur išlaidas vasaros stovyklai Trakuose padengti, 341 Eur išlaidas kelionei į Graikiją bei 537,50 Eur išlaidas už vaiko priežiūrą vasaros atostogų metu (auklei), už kuriuos turėjo sumokėti 22 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei grąžinama 53 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei atsisakius reikalavimų priteisti iš atsakovo 82,50 Eur išlaidas vasaros stovyklai Trakuose padengti ir 537,50 Eur išlaidas už vaiko priežiūrą vasaros atostogų metu (auklei), ieškovei grąžinama dar 11,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei grąžinama iš viso 64,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32,40 Eur ((235 Eur – 115 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio.
Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 250 Eur (t. 1, e. b. l. 114). Ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas 73 procentais, o dalyje dėl kelionės išlaidų priteisimo atmestas, todėl, remiantis CPK 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovo priteistina 37 procentai bylinėjimosi išlaidų – 92,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje taip pat susidarė 5,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, 63 procentai šios sumos – 3,53 Eur priteisiama iš atsakovo. Iš ieškovės priteistina 2,08 Eur šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-474-726/2012 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimų priteisti 82,50 Eur nepilnamečio vaiko vasaros stovyklos išlaidų ir 537,50 Eur vaiko priežiūros išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 92,50 Eur (devyniasdešimt du eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,93 Eur (trisdešimt penkis eurus 93 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,25 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 25 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 15 d., mokėjimo nurodymu Nr. 94 AB „Swedbank“. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.