Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo mažens S. buvo sunkus vaikas ir dažnai abi pykdavosi. S. charakteris buvo toks, kad ji visada ir visur turėjo būti pirma. Kai prasidėjo paauglystė S. nelankė mokyklos, nesimokė, jai labai rūpėjo berniukai. Šeimoje nebuvo nei fizinio, nei psichologinio smurto. S. sudavė su diržu tris kartus tą kartą, kai ji išnešė auksą, tai buvo prieš dvejus metus, rugsėjo pabaigoje. Suduodant diržu, S. kliuvo į rankas, į kojas. Daugiau jai nėra sudavusi. Asmeniškai S. nėra pasakiusi, kad ji [necenzūrinis žodis]. Kai prasidėjo paauglystė kalbėjo su dukromis ir pokalbio metu pasakė, kad negalima eiti per berniukus, nes tada mergaitė bus kaip [necenzūrinis žodis]. S. tą kartą, kai išnešė auksą, pasakė, kad pagimdė ir užmuš. Neliepė susirinkti daiktų ir išeiti iš namų. Tą kartą S. išėjo pasislėpti į kitą namą, nuėjo jos parsivesti, bet S. į kambarį nėjo ir nuėjo pas draugus. Iš namų S. nevarė. Ekspertų išvada abejoja, nes S. nėra sutrikimų, ji yra didelė manipuliatorė. Ji augina dvi dukras. Kita mergaitė - S., kuriai šiuo metu 18 metų, yra labai atsakinga, padeda namuose. Mergaitės, kai buvo mažos, sutardavo labai gerai, bet kai prasidėjo paauglystė, pradėjo nesutarti, S. labai pykdavo ant S.. Šiuo metu mergaitės nesipyksta. S. pyksta ant sesers, kai ji vedasi vyrus į namus. Ir dabar turi tą problemą, kad S. reikia vyrų. S. eina į mokyklą, bet nesimoko, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, bet namie pamokų niekada neruošia. S. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Diržas buvo panaudotas, kai gyveno (duomenys neskelbtini) ir S. pavogė auksą. 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Gal iš įniršio ir pasakė, kad S. dingtų iš namų. S. keistis pradėjo nuo 11 metų. S. ir maža neklausydavo, sunku susitarti būdavo, bet didžiausios problemos prasidėjo vėliau. S. eidavo į mokyklą, bet nesistengdavo mokytis, neruošdavo pamokų namuose ir būdama maža. Anyta niekada jos (D. K.) nemėgo, todėl ir davė tokius parodymus. Šiuo metu su S. sutaria, bet pasisako, kai S. nusižengia namų taisyklėms. S. pati juokiasi iš to, ką nustatė ekspertės, S. nemano, kad yra sužalota, sutraumuota. Kai S. antrą kartą davė parodymus, nebenorėjo jų keisti, kad jai nebūtų iškelta baudžiamoji byla už melagingus parodymus. L. buvo S. draugas, kuris ,,pakurstė“ išnešti auksą, todėl nemano, kad galima tikėti jo parodymais. S. sakė, kad G. kalbėjo tai, ką S. liepdavo sakyti. Nesielgdavo su mergaitėmis skirtingai, abi buvo auklėjamos vienodai. Nematė nuotraukos, kur S. sužalota lūpa, tokio įvykio namuose (duomenys neskelbtini) neatsimena. Nemano, kad turi dukrai atlyginti neturtinę žalą. Vaikų neišskirdavo ir nežino, kodėl S. taip atrodė. Priekaištai S. buvo pagrįsti, nes tai sąlygojo S. elgesys, t. y. kad nesimokė, dėjosi nuotraukas į ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose bučiuojasi su berniukais, grįždavo vakare vėlai, neatsakydavo, jei skambindavo. S. yra negrįžusi 2-3 paras, sakė buvo su draugais. Kai buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), jos sesuo D. Č. paskambino ir pasakė, kad rado susirašinėjimus, iš kurių suprato, kad S. rūko ,,žolę“. Kai grįžo namo, ji ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar ji vartoja narkotikus. Važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kliniką, bet S. nedavė sutikimo duoti kraujo mėginį. Kiek žino, vaikų namuose su S. irgi nesusitvarkydavo, ji neidavo į mokyklą. Kad S. būtų gerai, turėdavo jai leisti nieko nedaryti ir miegoti ištisai, S. norėjo pinigų, laisvės, kad su ja gražiai elgtųsi, bet pastangų dėti nenorėjo. S. nepripažino savo, kaip paauglės pareigų, o teises žinojo. S. jos atžvilgiu yra pavartojusi necenzūrinių žodžių. Iš S. kartais jai pagarba būdavo, o kartais ir nebūdavo. Vyras su dukra elgėsi normaliai. Vaikus auklėjo daugiau ji pati, nes vyras daug dirbo. Mergaitės klausydavo tėčio. Rykštėmis S. niekas neplakdavo, nespardydavo. Vieną kartą buvo įvykis, kad vyras apipylė S. su puodeliu vandens, nes ji nelipo iš lovos. Smaugimo tikrai nebuvo. Nežino tokių dalykų, kad vyras smaugė S., galva trenkė į lūpą, grasino užmušti. Kai S. uždraudė gyventi su ja, S. grįžo gyventi pas tėvą ir kaime turėjo atsiskaityti, kur išleidžia pinigus. Abi mergaitės visko gaudavo vienodai, pirkdavo viską, ko reikėjo.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo šeštadienis, kai išvažiavo pasivažinėti motociklu. Kažkuriuo momentu paskambino žmona ir pasakė, kad namuose ,,fejerverkai“, tai buvo prieš 2017 m. rugsėjo pabaigą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir žmona pasakė, kad S. išnešė auksą iš namų, kad jos susipyko. Kai grįžo namo, paskambino žmona ir pasakė, kad S. iškvietė policiją ir vaikai išvažiuoja su policija, žmona taip pat. Vakare jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad vaikai išvežti į (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus, o žmona uždaryta į areštinę. Sekmadienį paleido žmoną, nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, pasiėmė S., o S. pasiliko pas senelius. Žmona pasakojo, kad pasigedo žiedų ir su diržu grasindama privertė S. prisipažinti. Su S. nekalbėjo apie tai, kad mama mušė diržu. Kai S. savaitę gyveno kaime pas jį, reikalaudavo čekių, nes duodamas pinigų norėjo, kad S. nusipirktų maisto pietums, o ne cigarečių. Kai išėjo iš vaikų teisių, S. jam pasakė: „nu ką, tėvai, kariausime, sutvarkiau mamą ir sesę, sutvarkysiu ir tave“. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo žmona su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini). Niekaip negali paaiškinti, kaip nuo jo veiksmų S. atsirado mišrus elgesio sutrikimas. Kol dukros ėjo į Rėkyvos mokyklą, visi gyveno kaime. Į miestą išsikėlė žmona su dukromis 2016 m., kad vaikams būtų patogiau eiti į mokyklą. Su žmona ir dukromis susitikdavo dažnai. Darbo dienomis mergaitės su žmona būdavo mieste, o jis kaime. Savaitgaliais beveik visada visa šeima būdavo kaime. Su dukromis būdavo buitiniai, kasdieniniai konfliktai, kurie išsispręsdavo. Nereaguodavo, jei dukros jo neklausydavo. Mano, kad S. nėra padaryti sveikatos sutrikdymai. Jei kažkokių pareigų nevykdydavo, iš S. atimdavo telefoną, neleisdavo prie kompiuterio. Dukros neplakdavo rykšte, nespardė, nedavė iš galvos į veidą. Galėjo ant S. užpilti puodelį vandens ryte, kad prižadintų. Nesmaugė S.. Dirbant statybose, brigadoje tarp vyrų atsirado posakis, kad pigiau užmušti nei išmaitinti, gal ir namie kažkada panaudojo tą posakį, bet juoko forma. Net negali sakyti, kad tą frazę pritaikė S.. S. sugeba labai prisipasakoti, todėl jo mamai visko pripasakojo ir jo mama prisiklausiusi davė tokius parodymus. S. sukūrė pasaką, gali ją pasakoti 100 kartų ir draugams galėjo viską vienodai ir papasakoti, todėl jie davė tokius parodymus. Jei S. nuo to bus geriau, sutinka su civiliniu ieškiniu. Konkrečiai nežino, ar močiutė S. duodavo pinigų. Jo mama labiau tikėdavo S.. Savo mamai nėra tiek artimas, kaip S.. Pripažįsta tik tiek, kad užpylė puodelį vandens, bet tai negalėjo padaryti kažkokius psichikos sužalojimus. Dukrų charakteriai labai skyrėsi. Kita dukra S. visada turėjo pareigos jausmą, žino, ko nori ir to siekia. S. niekada nieko nedarė, kad kažko pasiektų. S. elgesys nulėmė, kad jai būtų didesni priekaištai. Vienoje darbovietėje dirba 10 metų, darbe neturėjo jokių konfliktų. Tai, kad S. neklausydavo, neiššaukė jokio jo smurto. Tokios situacijos, kad S. draugė plovė indus, neprisimena. Mano, kad nuotraukoje ant S. lūpos yra pūslelinė. S. jam nepasakojo, kad mama ją mušė, plakė su rykšte, per veidą davė. Jo mama sakydavo, kad abu skriaudžia S.. Jo žmona su jo mama nesutaria, nes kažkada susipyko.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad kaltinamieji yra jos tėvai, šiuo metu gyvena su jais. Santykiai su tėvais šiuo metu geri. Buvo susipykę, bet mama jos atsiprašė, ji taip pat atsiprašė mamos, su tėčiu nesipyksta, bet nelabai bendrauja. I. K. yra jos močiutė, su ja sutaria gerai, bet dabar nebebendrauja. Su sese šiuo metu santykiai geri. T. K. yra jos teta, su ja dabar nebendrauja. Kai prasidėjo tyrimas norėjo pas ją gyventi, bet supyko ant jos ir bendravimas nutrūko. Iš mamos buvo pavogusi žiedus, juos pardavė, tada susipyko su mama, parašė pareiškimą dėl mamos ir tėčio, tada mama dėl jos parašė pareiškimą. Mama dėl žiedų sureagavo siaubingai, ją mušė. V. L. yra jos buvęs vaikinas. Tuo metu, kai buvo visi nesutarimai su tėvais, su juo bendravo. Vaikinas ją skatino paimti žiedus, parduoti, juo pasitikėjo. Apie savo gyvenimą daugiausiai išsikalbėdavo su G. M.. N. Š. buvo jos kaimynė, bet dabar nebendrauja. Ant mamos nelaiko jokio pykčio. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo pikta ant mamos. Pirmasis kreipimasis į policiją buvo dėl to, kad bijojo, jog mama kreipsis į policiją, todėl gavosi taip, kad abi kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir nieko nekūrė, ,,netirštino spalvų“. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nepalaiko. Kai buvo atliekama ekspertizė jos klausinėjo dvi ekspertės. Jokių papildomų tyrimų jai nedarė. Ekspertizės akto neskaitė. Liudytojai nepatvirtino jos parodymų, nes jie sakė, kad patvirtins ir viskas bus gerai, bet paskui su laiku, kai nutraukė ryšius, jie kalbėjo kaip norėjo. Apklausinėjama nesakė to, ko nebuvo, nemelavo. Neatsimena, ką pasakojo apklausiama, nes tai buvo labai seniai, šiuo metu su mama yra susitaikiusi ir nebenori visko prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, ekspertėms, teisėjui sakė tiesą. Apie tai, kokias skriaudas padarė tėtis, sakė tiesą. Jai buvo praskelta lūpa, ją praskėlė tėtis prieš maždaug 3 metus, buvo pavasaris. Mamai nedavė telefono, tada tėtis norėjo atimti telefoną, bet ji nedavė, todėl tėtis iš kaktos davė jai į veidą ir praskėlė lūpą. Tai buvo vienkartinis atvejis, kai atsirado sužalojimai. Apie įvykį pasakojo močiutei, draugei G.. Tą įvykį atsimena, nes buvo šilta kaime, tvarkėsi namus. Nusifotografavo ir kažkam siuntė nuotrauką, neatsimena kam. Ar pasakojo apie tai V. L., neatsimena. Prieš dvejus metus - 2017 m. liepos mėnesį - buvo (duomenys neskelbtini), ten vyko visa šeima, tėvai, sesė, teta su vyru ir sūnumi. Tuo metu jau bendravo su L. V.. Lūpos praskėlimas buvo seniau, nei keliavo į (duomenys neskelbtini), 2016 m. Nuotrauką pasidarė iš karto po sužalojimo. Buvo vakaras, iki 24 val. Močiutė nematė sužalojimo. Be šito sužalojimo tėvas dar yra panaudojęs smurtą, trenkė su šlepete, diržu. Tėvas taip auklėdavo, jei labai susipykdavo, šiuo metu mano, kad buvo to nusipelniusi. Nepamena, kokiu laikotarpiu viskas vyko ir kiek tai tęsėsi. Šiuo momentu mano, kad mama buvo teisi, pati buvo kalta, kad neklausydavo tėvų, neidavo į mokyklą, negrįždavo laiku namo, nepadėdavo namuose. Su mama pasikalbėjo ir išsiaiškino likus dienai iki Kūčių 2018 m., tuo metu buvo vaikų namuose. Šeimoje būdavo visko, meluodavo tėvams, negali pasakyti, ką konkrečiai meluodavo. Konfliktai namuose kildavo, nes neklausydavo mamos. Mama su tėčiu pykdavo ir rėkdavo, kad ji blogai elgiasi. Bausmių jie netaikydavo. Su sese vienodai elgdavosi, bet sesė daugiau padėdavo ir būdavo namuose. Visi pykčiai dažniausiai būdavo tarp jos ir sesers, dabar su sese sutaria labai gerai. Būdavo, kad tėvai pavartodavo necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu, bet ir jos pačios labai keikdavosi. Mokyklos nelankė, nes susidėjo su nelabai gera kompanija. Gaudavo dėmesio iš tėvų, bet jo atrodė per mažai, todėl galvodavo, ką blogiau padaryti. Konkrečių dalykų, už ką tėvai ją mušdavo, neatsimena. Jos pačios elgesys buvo blogas. Yra buvę, kad tėtis ją smaugė, bet tiksliai neprisimena. Kiek atsimena, tėtis supyko, nes ji leido draugei N. Š. indus plauti. Visa tai vyko kaime, namų terasoje.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamoji D. K. yra jos sesuo. Kiek žino, S. K. maištavo ir sesuo buvo panaudojusi smurtą prieš dukrą, buvo iškviesta policija. Pati smurto nematė, sesuo apie tai pranešė telefonu. Dar iki šių įvykių, prieš porą metų, tris savaites gyveno su mergaitėmis, t. y. S. ir S., (duomenys neskelbtini), nes sesuo buvo išvykusi į užsienį, prižiūrėjo jos mergaites. Su jomis sekėsi sunkiai, nes S. neidavo į mokyklą, nesikeldavo arba sakydavo, kad yra mokykloje, bet matydavo „n“ raides, skambindavo jai telefonu, bet S. nekeldavo ragelio. S. išeidavo į mokyklą, pareidavo, pavalgydavo ir išeidavo į muzikos mokyklą, po jos grįždavo laiku namo. S. prašydavo, kad grįžtų namo bent iki 22 val. vakaro. S. meluodavo apie tai, kur išeina. S. sakydavo, kad nesutaria su mama, bet kodėl nesutaria, nežino. S. apie tėtį nieko blogo nėra sakiusi. Nėra girdėjusi, kad sesuo S. būtų sumušusi. Apie tai, kad S. mušė su diržu, jai pasakė pati sesuo. Sesuo pasakė, kad buvo išneštas auksas, gali būti, kad dėl šio įvykio sesuo S. mušė diržu. Nežino daugiau atvejų, kad sesuo muštų S. ranka ar kitaip. Apie tai, kad tėtis S. muštų, nėra girdėjusi. Nežino tokių dalykų, kad tėtis S. būtų vadinęs kažkokiais netinkamais žodžiais. Iš sesers girdėjo, kad S. neklauso tėvų, neina į mokyklą, laužo daiktus ir reikalauja naujų daiktų. Jos manymu, tėvai lepino S.. Sesuo sakydavo, kad S. padeda, o S. rasdavo pasiteisinimų, kad tik nereikėtų padėti. Su S. problemos prasidėjo gal nuo 14 m. Kai buvo su mergaitėmis tas dvi savaites, kompiuteryje pamatė, kad S. nebuvo uždariusi savo ,, (duomenys neskelbtini)“ paskyros, tada paskaitė jos žinutes ir ten buvo parašyta: ,,ar žinai iš kur gauti 420“, o tai paauglių kalboje yra „žolė“. Apie tai informavo seserį, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to sesuo anonimiškai kreipėsi į policiją pagalbos, vežė S. į (duomenys neskelbtini) tyrimams. Sesers šeima yra tvarkinga, tėvai rūpinasi šeima, vaikais, perkami visi reikalingi daiktai. Jų kalboje kažkiek keiksmažodžių vartojama, bet jie naudojami ne įžeidinėjimui, o emocijoms išsakyti. S. yra sunkus vaikas nuo gimimo, o S. nuo vaikystės buvo labai draugiška, linksma. S. yra protinga ir gali daug pasiekti, turi gerą iškalbą, bet neturi motyvacijos kažką padaryti iki galo, pažada ir neištęsi. Tėvai nepadarė S. sužalotos, nes tėvai abi mergaites myli vienodai, tik S. buvo daugiau viskas leidžiama. S. labai svarbūs materialūs dalykai. Kiek atsimena, S. labai myli savo mamą ir labai konkuruodavo su seserimi dėl mamos dėmesio. A. K. mamą yra mačiusi. Nežino, kodėl A. K. mama kitaip atsiliepė apie K. šeimą.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamieji yra jos kaimynai. Gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai, tėvų kaimynystėje vis dar gyvena kaltinamieji. D. K. būna (duomenys neskelbtini) ir kaime. K. šeima yra gera, tvarkinga. Kiek bendravo, nematė, kad būtų blogai elgiamasi su vaikais. Nematė jokių smurto požymių ir netinkamo auklėjimo. Ji pati augina dvi dukras, t. y. 18 metų G. Š. ir 12 metų N. Š.. Jos bendravo su K. vaikais ir nieko blogo nesakydavo. K. gyveno už maždaug 300 metrų. Neteko matyti, kad S. būtų sužalota lūpa. Būdavo, kad S. ateidavo pas jos mergaites. S. niekada nesiskųsdavo, kad tėvai su jomis blogai elgiasi. Nėra girdėjusi, kad tėvai įžeidinėtų savo vaikus. Kaimynystėje K. mergaitės nebegyvena apie 4 metus. Dukra nėra sakiusi, kad K. būtų skriaudę S.. K. yra normalūs tėvai, rūpestingi. S. ir S. charakteriai skyrėsi, jas pažinojo nuo 10-12 metų. Viena daugiau padėdavo mamai, kita mažiau, viena labiau atsikalbinėdavo prieš tėvus, kita neatsikalbinėdavo. Kai išsikraustė, su K. bendraudavo labai retai.

Liudytoja I. G. parodė, kad dirba Šiaulių vaikų globos namuose, yra socialinė darbuotoja. Kaltinamųjų nepažįsta, S. pažįsta. Su S. bendravo, kai ji atvyko į globos namus spalio mėnesį iki išvykimo į socializacijos centrą 2018 m. birželį. S. greitai prisitaikė prie aplinkos, reikalavimų, buvo paslaugi, su vaikais bendravo, susirado naujų draugų, daugiausiai vyresnių. Vėliau po truputį S. elgesys keitėsi. Iš pradžių S. lankė mokyklą, nepraleidinėjo pamokų, po kurio laiko nebelankė mokyklos, išėjusi negrįždavo, kartais negrįždavo naktimis. Išvežimo į socializacijos centrą priežastys buvo tos, kad S. nesilaikė globos namų taisyklių, nelankė mokyklos, užklasinės veiklos. Buvo prašyta, kad S. keistų elgesį. Kaip auklėtoja su S. daug kalbėjo, S. pasakojo apie namus, santykius su artimaisiais, šeimos nariais, močiutėmis, kurios gyvena atskirai. Globos namuose gyvendama S. turėjo gerų bruožų – buvo paslaugi, darbšti, labai gerai tvarkydavosi, visada padėdavo iš meninės pusės. Į pastabas dėl mokyklos nelankymo, negrįžimo į namus S. reagavo, suprato, kad negerai elgiasi, labai gailėdavosi, žadėdavo taip nebesielgti, bet vis tiek jos elgesys nekito. Kad S. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo stipriai sumušta, žino, ją sumušė draugės. Teko su S. bendrauti apie tai, dėl ko mama ant jos šaukia, elgiasi su ja ne taip, kaip norėtų, dėl jos elgesio, naktinių išvykimų, taisyklių nesilaikymo. S. prisipažino, kad vartojo narkotikus, nepamena detalių apie gydymą nuo priklausomybės. Prieš išvežimą į socializacijos centrą S. elgesys nebuvo pagerėjęs. S. naktį prieš išvažiavimą negrįžo, norėjo pabėgti iš globos namų, nes namuose turėjo būti nuo 20 val., norėjo išlipti per langą. Į socializacijos centrą S. pakliuvo dėl viso jos elgesio sankaupos, kurią turėjo atėjusi iš namų atėjusi. S. pasakojo, kad buvo konfliktai, rimtesni nesutarimai buvo su mama dėl jos elgesio, negrįžimo į namus, apie tėtį S. mažai pasakojo, pasakojo apie bendravimą su sese. Apie smurtą šeimoje pasakojo, kad su sese konfliktuodavo, apie smurtą, patirtą iš tėvų, pakomentuoti negali. S. sakydavo, kad globos namuose atsidūrė dėl to, kad gal blogai elgėsi, matydavo savo kaltę, dėl to labai gailėdavosi, apie tėvų kaltę nešnekėjo.

Liudytoja K. J. parodė, kad su kaltinamaisiais yra seni draugai, bendrauja virš 20 metų. Gyvena prie (duomenys neskelbtini). Su K. šeima kartu švęsdavo šventes, susitikdavo savaitgaliais, daug bendravo. S. pažįsta nuo pat mažens. Nuo mažens S. buvo rūpinamasi, o po to matėsi, kad S. darosi gan prieštaringa, nepaklusni mamai. Mano, kad D. buvo sunku S. auklėti. Buvo dvi dukros: S. ir S., S. elgesyje pokyčiai prasidėjo nuo 12 metų, atsirado nenoras mokytis. Bendraujant su S. tėvais, jie nurodė, kad neįmanoma susitvarkyti su S., nes ji bėga iš pamokų, sakė, kad nežino kaip elgtis, kaip ją suvaldyti, tikėjosi, kad tai paauglystė ir toks elgesys praeis, tačiau S. norėjo vis geresnių daiktų, mobiliojo telefono ar panašiai, jai daug ką tėvai duodavo. Nematė, kad S. tėvai skriaustų, stumdytų, varinėtų. Kiek žino, S. bėgdavo ir iš būrelių. Matėsi, kad tai sunkus vaikas. Tėvai vienodai su dukromis bendravo ir suteikė vienodas sąlygas, išskirtinumo tarp vaikų nebuvo, o dukrų skirtingi charakteriai. S. mama ėjo psichologą, ieškojo patarimų. S. bėgdavo iš namų, eidavo pas draugus, nors tėvai neleisdavo. Apie S. žalingus įpročius nežino. Apie K. šeimos konfliktus nežino, mergaitės tarpusavyje pykosi. S. būdama 12-13 metų eidavo į pasimatymus, berniukai buvo vyresni. S. mama sakė, kad ji rūko „žolę“, kiek žino, bandė S. daryti narkotikų testą, kurio rezultatas buvo teigiamas. S. mama stengėsi sukurti S. užimtumą. Abi dukros kėlė didelius reikalavimus, o mama tuos reikalavimus pildė, nes turėjo tam galimybes. Tarp S. mamos ir tėvo santykių nepastebėjo nesutarimų. Nematė tokio elgesio, kuris neigiamai veiktų vaiko psichiką. Mama ar tėtis S. negražiai nevadino, vadino „princese“ arba „S.“. Nematė S. sumuštos. Vidinių K. šeimos problemų, sukėlusių maištą, nepastebėjo.

Liudytoja I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), S. - jos anūkė. S. tėvai per daug negražiai dukrą vadino, mažai mylėjo. Buvo daug negražių žodžių dukrai iš mamos pusės. S. buvo pamaitinta, aprengta, tik žodžiai negražūs jai buvo sakomi. Buvo, kad ir tėvas negražiai keikė S.. Toks tėvų elgesys atsirado, kai S. buvo darželinukė, nuo pat darželio laikų pastebėjo neigiamą elgesį jos atžvilgiu. Vaikams paaugus, buvo labai didelis skirtumas tarp vaikų tėvų atžvilgiu, S. buvo laikoma geresne, o S. - bloga, tinginė. S. tvarkėsi, dirbo lauke su tėvu, ėjo prie automobilių, malkas krovė, ji tokia bloga nebuvo. Su S. tėvais ir mergaitėmis dažnai bendravo, vaikai dažnai atvažiuodavo, mergaitės vasaras pas ją leisdavo. Kažkokio netinkamo tėvų elgesio su vaikais nebuvo, tik grubumas, psichologinis spaudimas. Kad tėvai smurtauja mergaitės, jai nesakė, nei viena mergaitė neminėjo fizinio smurto. Tą vakarą mergaitės pasakojo, kad S. paėmė žiedus, pardavė, nusipirko aprangos, taip pasielgė dėl to, kad dieną mama su S. parvažiavo, S. mama kažką nupirko, S. paklausė, kodėl mama jai nenupirko nieko, mama ją iškeikė, kad ji „tokia ir anokia“, kad jai nieko nereikia, todėl vaikas sukvailiojo, paėmė žiedus, pardavė. O mama, tai sužinojusi, įkrėtė diržu. S. ir dabar jaučiasi kalta dėl to, kad paėmė ir pardavė žiedus. Apie sužalojimus, patirtus iš tėvo, S. minėjo, kad kartą mama norėjo paimti iš jos telefoną, o S. juokaudama nedavė, tėvas tuo metu miegojo, mama supykusi pažadino tėvą ir pasakė, kad S. neduoda telefono, tada tėvas trenkė į lūpą S.. Tai jai pasakojo S.. Sužalojimas ant lūpos buvo mažas, jau sugijęs, nedaug laiko buvo praėję nuo to konflikto. Apie tai su S. tėvais nekalbėjo. Nežino, ar S. draugės turi žalingų įpročių. Po to karto, kai S. išvežė į globos namus, bendravo su S. ir šiuo metu bendrauja. Skaudžiausia buvo, kad mama atidavė S. į (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrinę ligoninę. S. darė tyrimus, ligų nerado, todėl išvežė į vaikų globos namus. Kai paskambina, S. paklausia, kaip tėtis, apie mamą nieko neklausia. Sūnus išgerdavo savaitgaliais, jo charakteris nėra agresyvus, išgėręs eidavo miegoti. Norėjo globoti anūkę, bet dėl medicinos apribojimų neleido jos globoti. Žino, kad S. mama vežė tikrinti dėl narkotikų, visa tai buvo prieš trejus metus. Su marčia iš pradžių gerai sutarė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama dukras mušė su rykšte, gal taip buvo, kai mergaitės buvo mažos, mergaitėms buvo 6-7 metai. Po to nebuvo smurto.

Liudytoja A. L. parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai draugiški, su D. K. yra pažįstama 15 metų, iš pradžių susibendravo su ja, vėliau susipažino su jos vyru, dukromis. S. yra maloni, švelni, S. - uždara. Tėvai rūpinosi mergaitėmis. S. nevertina to, ką duoda tėvai, yra pikta. Tėvas mažai buvo namuose, daug dirbo, kad nieko namuose ir mergaitėms netrūktų. Nesupranta, kaip S. mamą vadindavo „D.“. Ją nustebino, kai S. mamos prašė cigaretės. D. sakė, geriau prie jos tegul dukra rūko. Mama stengėsi, S. gydė, nes dukra pradėjo vartoti narkotikus. Nematė, kad tėvai muštų S., nematė mėlynių. Žino, kad S. pavogė žiedus ir pinigus. Už tai S. D. K. sudavė. L. matė, nuo jo draugystės su S. viskas ir prasidėjo. S. pokyčiai prasidėjo prieš 3-4 metus. D. K. skundėsi, kad bejėgė susitvarkyti su dukra. S. nebendravo su tėvais. Nebuvo taip, kad tėvai skirtingai auklėtų dukras. Jei pirkdavo ką nors, tai ir vienai, ir kitai. Paskutiniu metu S. išeidavo ir negrįždavo namo paromis.

Liudytoja G. M. parodė, kad D. ir A. K. yra jos draugės S. tėvai. Su S. bendrauja 2-3 metus. Kai pradėjo bendrauti, S. buvo 14 m., o jai 16 m. Buvo namie, kai atbėgo S. be batų, kruvinomis rankomis. S. pasakė, kad mušė ją dėl žiedų. Tada atvažiavo L., iškvietė policiją. Policija S. išsivežė pas tėvus. S. sakė, kad mama ją užsipuolė, mušė diržu. Kraujo buvo, bet nežino iš kur. S. su tėvais nesutardavo, sakė, kad tėvas ją mušė, kai buvo maža. Būdavo, kad S. su sese pykdavosi. S. sakydavo, kad tėvai nekreipia į ją dėmesio, sesę myli labiau, S. neišleisdavo į miestą. Kai gyveno kaime, tėtis buvo pakėlęs ranką prieš S.. Kai tėtis S. sumušė, bėgo kraujas, S. tada buvo 10 metų. S. mokyklos nelankydavo. Ją S. tėvai sutikdavo šiltai. Kad necenzūriniai žodžiai būtų sakomi neteko girdėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais galima tikėti. S. daugiau dirbdavo nei sesuo, sesuo serga kažkokia liga. S. tėvai priekaištavo, kad nepadeda. Apie tėčio elgesį S. pasakojo, kad tėtis sudavė S. ir bėgo kraujas. Girdėjo, kaip S. prašė pinigų, tėtis pasakė, kad neduos. S. vartojo narkotikus, rūkė, eidavo iš namų. Nemano, kad L. darė blogą įtaką S.. Su S. susipyko, kai S. pateko į vaikų namus. Vėliau S. išvežė į koloniją, ją ten sumušė merginos.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nelabai pamena įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Kokie sužalojimai ir kas ką sakė nepamena. Surašė tarnybinį pranešimą, po įvykio viską gerai žinojo.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jos buvusios mokinės mama, pažinojo trumpai, 8 klasėje. Su S. K. mama dažnai bendravo dėl mokyklos nelankymo. Didžioji dalis S. praleistų pamokų buvo patenkintos mamos rašteliais, dalis medicininėmis pažymomis. Mama nevengė susitikti, ateiti į mokyklą. Mamos požiūris nebuvo atsainus. Nepavyko pasiekti, kad S. lankytų mokyklą. Mergaitė tvarkingai apsirengusi, nekonfliktinė, artimų draugų neturėjo. Bandė įtraukti S. į popamokinę veiklą, bet nepavyko. Žinojo, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), mama - (duomenys neskelbtini). Mergaitė niekada nebuvo su sumušimo žymėmis. Psichologinių problemų, jos požiūriu, mergaitė turėjo, kadangi keisdavo mokyklą ir nespėdavo įsilieti į kolektyvą. Jos klasės vaikai buvo vaikiški, o S. buvo labiau subrendusi. Apie mamos ir dukros bendravimą negali nieko pasakyti. Visada informuodavo S. mamą apie neatvykimą į pamokas. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje S. mokėsi 1 metus.

Liudytoja T. K. parodė, kad D. K. yra jos vyro dukterėčia. Santykiai su S. normalūs. Kai padarė nusikaltimą, S. jai skambino ir pasisakė, kad negerai padarė, kad gailisi. S. sakė, kad su mama susipyko ir neturi kur gyventi. Norėjo S. globoti, bet nepavyko. S. pavogė žiedus ir pridavė mamą policijai. S. sakė, kad mama jai norėjo suduoti, nesakė, kad sudavė. Nematė, kad S. tėvai prieš ją smurtautų. S. sakė, kad tėtis jai sudavė, buvo prakirsta lūpa. S. labai gailėjosi ir buvo sugniuždyta. S. sakė, kad sugriovė jai visą gyvenimą, nes nuvedė pas psichiatrą. Su S. mama apie įvykį kalbėjosi, S. mama sakė, kad pasigedo žiedų, jie buvo močiutės, apie smurtą nieko nesakė. Pas gydytoją Š. S. sakė, kad tėtis jai yra sudavęs. S. rodė nuotrauką su praskelta lūpa. S. labai užsispyrusi. Šeimoje dėmesys abiem dukroms buvo vienodas, gal S. tėvai daugiau pataikavo. S. tik kaimo močiutę myli, bet ima pinigus iš jos niekam nesakiusi. Augančios S. elgesys nebuvo pagal amžių, turėjo negerų draugių. Žinojo, kad D. K. vežė S. gydyti nuo narkotikų.

Liudytoja S. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nemėgsta S. kaip žmogaus, ji nėra geras žmogus, dviveidė. S. su tėvais sutarė gerai, kai buvo mažesnė. Kai paaugo, nieko nepadėdavo, gulėdavo lovoje, nežino, kaip tėvai ją drausmindavo. Nėra mačiusi, kad tėvai naudotų smurtą prieš S.. Tėvai, ją drausmindami, irgi nėra naudoję smurto. Žino, kad S. išnešė auksą iš namų. Ji buvo kambaryje tuo metu, nežino, kaip mama reagavo. S. buvo išėjusi ir grįžo su policija. Mama pasakojo, kad davė diržu sesei dėl aukso, nes supyko. Kad mama būtų sudavusi S. diržu, nes neišleido į miestą, ji to nežino. Kad sudavė į veidą už keiksmažodį, irgi negirdėjo. Nėra mačiusi, kad mama naudotų smurtą prieš S.. Bandydavo paaiškinti, bet S. nesiklausydavo. Nėra mačiusi, kad S. tėtis praskeltų lūpą, nėra buvę, kad tėtis naudotų smurtą prieš S.. Kai persikraustė į miestą, S. pasikeitė, ji žinojo, kad S. vartoja narkotikus, matė kaip rūkė žolę su draugėmis. Buvo namuose, (duomenys neskelbtini). S. negerbdavo tėvų, atsikalbinėdavo, bėgdavo iš namų jeigu neišleisdavo (3 t., b. l. 32-33).

Liudytojas L. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įtariamuosius, kurie užpuolė S., tai mama ir sesuo. Su S. mama sutaria gerai, su sese nelabai. Su S. draugavo, dabar ilgai nebendrauja. Įvykius su mama, S. pati pasakojo. Kaip buvo skriaudžiama nuo vaikystės, kad tėvai pikti, užsipuolinėja ją, užrakina jeigu atsikalbinėja. Atsimena, kai paskambino apsiverkusi, sakė, kad mama ją užpuolė. Tai buvo praeitą rudenį. Įvykių su mama nematė, tik randus matė. Vienas jų buvo ant kairės ar dešinės rankos, sakė mama įbrėžė, paskui sakė, kad su diržu davusi. Kitų žaizdų nematė. Buvo minėjusi, kad tėčiui nuo mažens nepatiko, nes neatlikdavo darbų. Ką pasakojo tyrėjai, pamena kokį 60 procentų. Duoti parodymai buvo teisingi. 2017 m. rudenį, jam paskambino S., sakė, kad sumušė, kad nuėjo pas draugę G.. Jis atskubėjo pas ją, S. buvo su timpomis ir maike, šalta buvo. Taip negalėjo išeiti iš namų. Pasakė, kad mama nieko nepaaiškinusi smurtavo, pastūmė ją, mušė. Jeigu nesuklys, mušė diržu. Nespėjo pamatyti, ar buvo žymių. Paprašė kad policiją iškviestų. S. neprašnekėjo. Ji sakė, kad buvo S., tėtis sėdėjo ir valgė, viskas vyko koridoriuje. Įvykis, kai mama mušė su diržu, kai jos neišleido į parką. S. atsikalbinėjo, tada mama ją parsivedė ir mušė su diržu du sykius. Tai buvo 2017 m. vasaros pradžioje, jis tada buvo (duomenys neskelbtini). Tyrėjai davė tikslesnius parodymus. Tėtis yra užsidaręs. S. pasakojo kelis kartus apie tėčio smurtą, kad buvo lūpa praskelta, kad tėtis trenkė, rodė nuotrauką. Buvo užsiminusi kada tai įvyko, bet nepamena. Gal 2017 m. vasarą. Su diržu, kai mama S. mušė, buvo (duomenys neskelbtini), nes ten mama gyvena. Kad gyvenant kaime S. mušė, irgi pasakojosi. Sakė mokėsi pradinėse klasėse, gal 8 metai buvo. Stebint mamos ir S. bendravimą, apie 90 procentų tiki, kad taip galėjo būti. S. lepindavo, o S. viską liepdavo dirbti. S. jam pasakojosi apie auksą, guodėsi, kad mama neduoda pinigų, o sesė gauna, kad reikia drabužių. Nežino, kur ji pardavė auksą, klausė jos, bet ji pati gerai nežino. Nusipirko telefoną už tą auksą, bet nedaug gavo. Jis nežinojo, kad draugaujant su ja, ji vartoja narkotikus. Prieš tai žinojo, kad vartojo, mama sakė kad ji vartoja, ir pati S. sakė. S. gyveno vaikų namuose, kad ją išvežė į koloniją, jis nežinojo (2 t., b. l. 125-127).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad jog nukentėjusiosios S. K. draugas V. L. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, vykusį 2017-09-30 apie 18 val., (duomenys neskelbtini). S. K. paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas su mama D. K., kurio metu D. K. diržu į nugarą sudavė savo dukrai S. K., taip sukeldama fizinį skausmą. Išorinių smurto žymių nesimatė (1 t., b. l. 36-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu D. K. tyrimui pateikė diržą, kuriuo sudavė dukrai S. K. (1 t., b. l. 43-51).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 57-74).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota diržo, pateikto D. K., apžiūra (1 t., b. l. 78-81, 82-83).

2017-10-03 šeimos aplankymo akte užfiksuota, kad apsilankymo metu namuose buvo D. K.. Dukterys buvo mokykloje. Pasak D. K., po 2017-10-02 jiedu su vyru dėl D. K. pritaikytos kardomosios priemonės (nebendrauti su dukra S.), nutarė, jog sutuoktinis A. K. su dukra S. išsikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o duktė S. pasilieka gyventi su mama D. K. šeimos name, (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena D. K. ir jos seseriai D. Č. nuosavybės teise priklausančiam 80 kv. m. ploto, trijų kambarių su virtuvė name su visais patogumais, apšildomame kietu kuru. Anot D. K., įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus nėra. Būstas įrengtas, yra visi reikiami baidai, buitinė technika. Vienas iš kambarių skirtas abiem seserims S. ir S., kuriame jos kiekviena turi po atskirą miegui skirtą sofą-lovą, bei vieną rašomąjį stalą. Kambarys švarus, erdvus, tvarkingas. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 10 klasėje, lanko gitaros būrelį (20 eurų metams). S. mokosi (duomenys neskelbtini) menų gimnazijoje, 9 klasėje, ankščiau lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau šiuo metu jokių būrelių nelanko. S. turi sveikatos problemų dėl skydliaukės sutrikimo, jai taikomas medikamentinis gydymas, nustatytas neįgalumas iki pilnametystės. S. neturi sveikatos sutrikimų, ankščiau patirdavo daug kaulų lūžių. Mamos teigimu, S. yra rūkiusi „žolę“. Abu vaikai profilaktiškai ir susirgę lankosi pas gydytoją R. L. ((duomenys neskelbtini)). D. K. dirba manikiūrininke kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas apie 400-500 eurų. A. K. dirba santechniku UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas apie 750-800 eurų (1 t., b. l. 112).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-10-05 rašte užfiksuota, kad iki šiol skyrius neturėjo duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą A. ir D. K. šeimoje, ši šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 117).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2017-10-09 S. K. charakteristikoje ir 2017-02-21 vaiko gerovės posėdžio protokolo matyti, kad užfiksuota, kad S. K. 2016-2017 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8b klasėje. Į (duomenys neskelbtini) progimnaziją mokinė atvyko 2016-09-01 iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos. S. gyveno su mama ir seserimi. Mamos teigimu, tėvas kartu su šeima negyveno. Tėvas dukros gyvenime nedalyvauja, su mergaite nesutaria, anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą. Mama dirbanti, šeimos materialinė padėtis buvo gera. Mama su dukra turėjo bendravimo sunkumų, ji nebuvo dukrai autoritetas, skundėsi, kad S. jos neklauso, bėga iš namų, grįžusi elgiasi neadekvačiai, laisvalaikį leidžia su vyresnio amžiaus draugais. Mama įtarė, kad dukra gali naudoti psichiką veikiančias medžiagas, kurių gaudavo iš draugės. Savo iniciatyvos bendradarbiaujant su mokykla mama nerodė, nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose, nesidomėjo dukters mokymosi pasiekimų rezultatais. S. buvo uždaro būdo, neturėjo artimų draugų klasėje. Jos draugais buvo vyresnio amžiaus jaunimas, kuriuos ji pažinojo dar iki ateinant mokytis į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Bendraklasių gyvenimu ji nesidomėjo. Mokykloje, pamokų metu ji buvo rami, santūri, mandagi, turėdavo reikiamas mokymosi priemones. Keletą kartų kartu su klase dalyvavo neformaliojo švietimo veiklose. Pagrindinė problema - pamokų lankomumas. Per 2016 - 2017 mokslo metus S. praleido 199 pamokas: 170 pamokų dėl ligos ir 29 pamokas dėl kitų priežasčių (1 t., b. l. 189, 197).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos 2017-10-09 S. K. charakteristikoje užfiksuota, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio S. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje I gimnazijos klasėje. Per rugsėjo mėnesį be priežasties praleido 5 pamokas, per mėnesį dar nespėta pažinti mergaitės (1 t., b. l. 190).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2018-03-20 S. K. charakteristikoje užfiksuota, kad S. K. nuo 2011-09-01 iki 2016-06-03 mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą. Minėtuoju laikotarpiu dėl S. K. elgesio, pažangumo, lankomumo ar drausmės pažeidimų mokykloje problemų nekildavo. Mergaitės mama lankydavosi mokyklos tėvų susirinkimuose, reaguodavo į klasės vadovės telefoninius skambučius, aprūpindavo dukrą visomis reikalingomis mokymosi priemonėmis (1 t., b. l. 193).

2017-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad S. K. nuo 2017-02-17 įrašyta į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kanabinoidus (1 t., b. l.).

(duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2018-03-22 ir 2018-09-11 S. K. charakteristikose užfiksuota, kad vaikų globos namuose S. K. elgesys charakterizuojamas neigiamai, nes globotinė dažnai pažeidinėja vaikų globos namų vidaus tvarkos taisykles: laiku negrįžta į globos namus arba visai nenakvoja globos namuose, vengia atlikti pavestu buities darbus, vangiai tvarkosi savo kambarį, asmeninius daiktu, konfliktuoja su kitais šeimynoje gyvenančiais globotiniais, turi žalingų įpročių – rūko, užfiksuoti psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai. Dėl nuolatinio mokyklos nelankymo nuo 2018-04-11 S. buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos I gimnazijos klasės mokinių sąrašų. Pradėjusi mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje mergina iš pradžių laikėsi elgesio taisyklių, pamokų metu atlikdavo paskirtas užduotis, tačiau palaipsniui ėmė ir vėl be priežasties praleidinėti pamokas. Nuo 2018-06-11 globotinė apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Socializacijos centre charakterizuojama kaip konfliktiška asmenybė (2 t., b. l. 3, 8).

Atpažinimo protokole užfiksuota, kad S. K. pateikta atpažinimui 3 vnt. diržų, kurių vienas, Nr. 3, yra pateiktas D. K.. Atpažinimo metu S. K. nurodė, jog neatpažįsta diržo, kuriuo mušė mama D. K., diržas buvo platesnis, juodos spalvos, odinis (2 t., b. l. 78-82).

2018-05-22 teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte užfiksuota, kad S. K. nustatomas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas - mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su tiriamąja. 1. S. K., atsižvelgiant jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį, bet negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės), psichikos būseną, ji mėgino priešintis įtariamųjų su ja atliekamiems veiksmams pagal savo supratimą ir galimybes - destruktyviai (keikdamasi, pasisavindama ir parduodama močiutės žiedus), tačiau priešinimasis buvęs efektyvus, tik siekiant ieškoti konstruktyvios pagalbos (iškviesdama policiją, prašydama prieglobsčio pas giminaičius ir kt.), po ko ji buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. 2. S. K., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir galėjo (gali) duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 3. S. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti; melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. Duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jos parodymams, negauta. S. K. dėl savo amžiaus, emocinės priklausomybės nuo įtariamųjų (savo tėvų), dėl besiformuojančio agresyvaus būdo (dėl įtariamųjų auklėjimo būdų), emocinės būsenos (gyveno pastovioje emocinėje įtampoje, baimėje), neturėjo galimybių aktyviau priešintis byloje nagrinėjamų įvykių metu - jos priešinimosi būdai buvo nekonstruktyvūs ar net destruktyvūs. 4. Įvertinus S. K. būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei žodžius ekspertizės metu, jos palaipsniui gerėjančių būseną jai apsigyvenus vaikų globos namuose, yra matoma, kad visa tai psichologiniu požiūriu sudaro vienovę, todėl nustatyta, kad S. K. parodymus duoda remdamasi asmenine patirtimi. Santykių su seserimi ir tėvais ypatumai atsiskleidžia S. K. duodamų parodymų formą (kalba emocingai, su pykčiu), ne kiek jų turinį. 5. S. K. psichotraumuojančiai paveikė (fiziškai ir psichiškai gniuždė) tokie jos motinos D. K. bei tėvo A. K. veiksmai, kaip neadekvačios fizinės bausmės, pagarbos ir meilės nebuvimas, jos emocinių poreikių nepaisymas bei asmenybės žeminimas. S. K. psichikos sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus. 6. Šiuo metu S. K. nustatomi kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį, tiriamosios daugiau apklausti nerekomenduojama. Esant būtinybei, tiriamąją rekomenduojama apklausti nedalyvaujant įtariamajam. 7. S. K. būdingi pažintinės veiklos ypatumai (mąstymas, suvokimas, atmintis, praeities atkūrimo galimybės), jos turimos žinios (apie juridinę bylos įvykių reikšmę) yra tiesiogiai siejamos sujos gyvenimiška patirtimi (byloje nagrinėjami įvykiai). 8. Turimų duomenų analizė rodo, kad S. K. asmenybę formavo įtariamųjų elgesys jos atžvilgiu; psichologiniu požiūriu, šeimos vertybių pasisavinimas yra itin probleminių santykių šeimoje indikatorius bei S. K. atsakas (išdava) į tėvų elgesį jos atžvilgiu. 9. Įvertinus turimą medžiagą, kad S. K. parodymai yra realistiški, galima pagrįstai manyti, jog jos siekis gyventi visiškai nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų šeimoje, namuose atitinka tiek amžiaus tarpsniui (paauglystei) būdingus ypatumus, tiek ir susiklosčiusius santykius šeimoje (byloje nagrinėjami įvykiai). 10. Šiuo metu tokių duomenų, kad S. K. parodymai apie jos tėvų smurtą prieš ją galėjo būti nulemti jos siekio atkeršyti motinai už tai, kad ji parašė pareiškimą policijai dėl pavogtų žiedų, negauta. 11. Šiuo metu gauti duomenys rodo, kad S. K. elgesys yra tėvų su ja elgesio pasekmė. 12. Duomenų, kad S. K. parodymams turėtų įtakos jos siekis prisiteisti iš tėvų pinigų (netutinę žalą), negauta. 13. S. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą; duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį S. K. (jos duodamiems parodymams, jos elgesiui) negauta (2 t., b. l. 53-62).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta T. K. pateikto telefono „Alcatel“ apžiūra, kurio nuotraukų galerijoje randama mergaitės fotonuotrauka (S. K.). Matyti raudonos spalvos dėmė ant lūpos, galimai kraujas. Fotonuotrauka daryta 2016-06-21, 02:35:32 (2 t. b. l. 83-87).

2018-03-21 Šiaulių valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus rašte užfiksuota, kad vadovaujantis 2017-03-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. KV-5 patvirtintos procedūros P 5.4.-02 „Gyvų asmenų tyrimai“ punktu 5.1.5.10 fizinio ar juridinio asmens prašymu gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriuose matomi galimi sužalojimai, neatliekami (2 t., b. l. 92).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje užfiksuota, kad A. K. įmonėje dirba nuo 2010-09-14, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, sąžiningas, tvarkingas, punktualus, drausmingas, nekonfliktuojantis.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia smurto prieš šeimos narį naudojimu (pvz. mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

D. K. kalta dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip minėta, prisipažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta tik tai, jog 2017-09-30 už pavogtus žiedus sudavė S. K. diržu gal 3 kartus, kliuvo į rankas, kojas, netaikė, kur suduoti, tada ir pasakė, kad pagimdė ir užmuš, neliepė išeiti iš namų. S. rykšte neplakė, diržu daugiau nėra mušusi, ranka nėra sudavusi į veidą. Nukentėjusioji S. K. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nieko nekūrė, „netirštino spalvų“. Visgi, ji nurodė ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo pikta ant mamos. Dėl D. K. veiksmų nuo 2010 m. iki 2015-08-31 nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirmą kartą mama prieš ją naudojo smurtą, kai buvo mažytė. Mama naudojo smurtą, kai kažkas nepatikdavo, kai susikeikdavo, ko nors nepadarydavo, mama yra plakusi su rykšte, davusi delnu į veidą, daugybę kartų mušė su diržu (1 t., b. l. 148-151, 172-176). Dėl D. K. veiksmų 2017 m. sausio mėn. nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra gavusi į veidą, nes nusikeikė, tiksliai laiko negali pasakyti, šiais metais (2017 m.), gal sausio mėnesį, vienas smūgis nuo mamos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-151). Dėl D. K. veiksmų 2017 m. gegužės - birželio mėnesį nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš 4-5 mėnesius atėjo pas ją draugė G. M., mama pjovė žolę, norėjo išeiti pasivaikščioti, tačiau mama jos neišleido, mama ją pavadino negražiai, tada ėjo į namus, mama grįžusi pasiėmė diržą ir pradėjo ją plakti, rudos spalvos vyrišku diržu sudavė per kojas, ties užpakaliu, kiek smūgių nepamena, per rankas taip pat kliuvo (1 t., b. l. 172-176). Dėl D. K. veiksmų 2017-09-30 apie 17 val. S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama parašė ant jos pareiškimą, nes ji paėmė močiutės auksinius žiedus ir išnešė iš namų. Mama sužinojo ir liepė jai grįžti namo. Kai grįžo, pradėjo daužyti ją su diržu mamos kambaryje. Ten uždarė duris ir rėkė, sakė nemeluoti. Turėjo rankose senelio diržą, jis buvo storas, odinis. Ji pradėjo trankyti, sakė, kad mane pagimdė ir užmuš. Su diržu sudavė į rankas, kojas, nugarą. Kiek sudavė, nežino. Buvo likusios žymės ant rankų, kojų. Žymės laikėsi dvi savaites, medikai jos neapžiūrėjo (1 t., b. l. 148-151).