Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-914/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-07-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
1-98-914/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50619-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
D. K., A. K.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė, Violeta Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-914/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50619-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.10.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.9.8.; 2.3.2.2.13.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamiesiems D. K., A. K., jų gynėjai advokatei Violetai Savickienei,nukentėjusiosios S. K. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jekaterinai Steponavičiūtei ir Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, 163 straipsnį;

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, 163 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2017-09-30 apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą, taip sukėlė dukrai S. K. fizinį skausmą.

D. K. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2010 metų, tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017-09-30 apie 17 val., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo vaiką nepilnametę dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: sistemingai, tiksliai nenustatytą skaičių kartų naudodama fizinį smurtą: nuo 2010 metų iki 2015-08-31, tiksli data ir laikas nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama nenustatytą skaičių kartų ranka nepilnametei dukrai S. K. per veidą, plakdama rykšte, mušdama diržu, po ko, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, suduodama ranka vieną kartą per veidą, 2017 m. gegužės - birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, suduodama nenustatytą skaičių smūgių diržu per kojas, per sėdmenis, 2017-09-30 apie 17 val., suduodama nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, sakydama, kad ją pagimdė ir kad pati užmuš, liepdama dingti iš namų, susirinkti daiktus, tokiais tyčiniais veiksmais, psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo vaiką S. K., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, dėl minėtų veiksmų visumos sukėlė savo artimam giminaičiui - nepilnametei dukrai S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su S. K..

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2010 m., tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017 m. spalio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatytas, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, psichiškai ir fiziškai gniuždydamas savo vaiką nepilnametę dukrą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpyje nuo 2010 m. iki 2015-08-31, (duomenys neskelbtini), nenustatytą skaičių kartų mušdamas nepilnametę dukterį S. K., t. y., plakdamas rykšte, spardydamas, apipildamas gulinčią lovoje lediniu vandeniu, suimdamas už kaklo ir pakeldamas bei taip smaugdamas, 2016-06-20 tikslus laikas nenustatytas, galva suduodamas vieną smūgį į veido sritį ir praskeldamas jai lūpą bei pargriaudamas ant žemės, taip sukėlė jai fizinį skausmą, grasindamas ją užmušti, kad būtų ramiau gyventi, vadindamas „debile, kūrva“, reikalaudamas rodyti pirkimo čekius, nes pigiau ją užmušti nei išlaikyti, taip piktnaudžiaudamas tėvo teisėmis ir pareigomis, dėl minėtų veiksmų visumos sukėlė savo artimam giminaičiui - nepilnametei dukrai S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą - mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su S. K..

Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo mažens S. buvo sunkus vaikas ir dažnai abi pykdavosi. S. charakteris buvo toks, kad ji visada ir visur turėjo būti pirma. Kai prasidėjo paauglystė S. nelankė mokyklos, nesimokė, jai labai rūpėjo berniukai. Šeimoje nebuvo nei fizinio, nei psichologinio smurto. S. sudavė su diržu tris kartus tą kartą, kai ji išnešė auksą, tai buvo prieš dvejus metus, rugsėjo pabaigoje. Suduodant diržu, S. kliuvo į rankas, į kojas. Daugiau jai nėra sudavusi. Asmeniškai S. nėra pasakiusi, kad ji [necenzūrinis žodis]. Kai prasidėjo paauglystė kalbėjo su dukromis ir pokalbio metu pasakė, kad negalima eiti per berniukus, nes tada mergaitė bus kaip [necenzūrinis žodis]. S. tą kartą, kai išnešė auksą, pasakė, kad pagimdė ir užmuš. Neliepė susirinkti daiktų ir išeiti iš namų. Tą kartą S. išėjo pasislėpti į kitą namą, nuėjo jos parsivesti, bet S. į kambarį nėjo ir nuėjo pas draugus. Iš namų S. nevarė. Ekspertų išvada abejoja, nes S. nėra sutrikimų, ji yra didelė manipuliatorė. Ji augina dvi dukras. Kita mergaitė - S., kuriai šiuo metu 18 metų, yra labai atsakinga, padeda namuose. Mergaitės, kai buvo mažos, sutardavo labai gerai, bet kai prasidėjo paauglystė, pradėjo nesutarti, S. labai pykdavo ant S.. Šiuo metu mergaitės nesipyksta. S. pyksta ant sesers, kai ji vedasi vyrus į namus. Ir dabar turi tą problemą, kad S. reikia vyrų. S. eina į mokyklą, bet nesimoko, lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, bet namie pamokų niekada neruošia. S. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Diržas buvo panaudotas, kai gyveno (duomenys neskelbtini) ir S. pavogė auksą. 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Gal iš įniršio ir pasakė, kad S. dingtų iš namų. S. keistis pradėjo nuo 11 metų. S. ir maža neklausydavo, sunku susitarti būdavo, bet didžiausios problemos prasidėjo vėliau. S. eidavo į mokyklą, bet nesistengdavo mokytis, neruošdavo pamokų namuose ir būdama maža. Anyta niekada jos (D. K.) nemėgo, todėl ir davė tokius parodymus. Šiuo metu su S. sutaria, bet pasisako, kai S. nusižengia namų taisyklėms. S. pati juokiasi iš to, ką nustatė ekspertės, S. nemano, kad yra sužalota, sutraumuota. Kai S. antrą kartą davė parodymus, nebenorėjo jų keisti, kad jai nebūtų iškelta baudžiamoji byla už melagingus parodymus. L. buvo S. draugas, kuris ,,pakurstė“ išnešti auksą, todėl nemano, kad galima tikėti jo parodymais. S. sakė, kad G. kalbėjo tai, ką S. liepdavo sakyti. Nesielgdavo su mergaitėmis skirtingai, abi buvo auklėjamos vienodai. Nematė nuotraukos, kur S. sužalota lūpa, tokio įvykio namuose (duomenys neskelbtini) neatsimena. Nemano, kad turi dukrai atlyginti neturtinę žalą. Vaikų neišskirdavo ir nežino, kodėl S. taip atrodė. Priekaištai S. buvo pagrįsti, nes tai sąlygojo S. elgesys, t. y. kad nesimokė, dėjosi nuotraukas į ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuose bučiuojasi su berniukais, grįždavo vakare vėlai, neatsakydavo, jei skambindavo. S. yra negrįžusi 2-3 paras, sakė buvo su draugais. Kai buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), jos sesuo D. Č. paskambino ir pasakė, kad rado susirašinėjimus, iš kurių suprato, kad S. rūko ,,žolę“. Kai grįžo namo, ji ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar ji vartoja narkotikus. Važiavo į (duomenys neskelbtini) esančią kliniką, bet S. nedavė sutikimo duoti kraujo mėginį. Kiek žino, vaikų namuose su S. irgi nesusitvarkydavo, ji neidavo į mokyklą. Kad S. būtų gerai, turėdavo jai leisti nieko nedaryti ir miegoti ištisai, S. norėjo pinigų, laisvės, kad su ja gražiai elgtųsi, bet pastangų dėti nenorėjo. S. nepripažino savo, kaip paauglės pareigų, o teises žinojo. S. jos atžvilgiu yra pavartojusi necenzūrinių žodžių. Iš S. kartais jai pagarba būdavo, o kartais ir nebūdavo. Vyras su dukra elgėsi normaliai. Vaikus auklėjo daugiau ji pati, nes vyras daug dirbo. Mergaitės klausydavo tėčio. Rykštėmis S. niekas neplakdavo, nespardydavo. Vieną kartą buvo įvykis, kad vyras apipylė S. su puodeliu vandens, nes ji nelipo iš lovos. Smaugimo tikrai nebuvo. Nežino tokių dalykų, kad vyras smaugė S., galva trenkė į lūpą, grasino užmušti. Kai S. uždraudė gyventi su ja, S. grįžo gyventi pas tėvą ir kaime turėjo atsiskaityti, kur išleidžia pinigus. Abi mergaitės visko gaudavo vienodai, pirkdavo viską, ko reikėjo.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo šeštadienis, kai išvažiavo pasivažinėti motociklu. Kažkuriuo momentu paskambino žmona ir pasakė, kad namuose ,,fejerverkai“, tai buvo prieš 2017 m. rugsėjo pabaigą. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir žmona pasakė, kad S. išnešė auksą iš namų, kad jos susipyko. Kai grįžo namo, paskambino žmona ir pasakė, kad S. iškvietė policiją ir vaikai išvažiuoja su policija, žmona taip pat. Vakare jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad vaikai išvežti į (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus, o žmona uždaryta į areštinę. Sekmadienį paleido žmoną, nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas tėvus, pasiėmė S., o S. pasiliko pas senelius. Žmona pasakojo, kad pasigedo žiedų ir su diržu grasindama privertė S. prisipažinti. Su S. nekalbėjo apie tai, kad mama mušė diržu. Kai S. savaitę gyveno kaime pas jį, reikalaudavo čekių, nes duodamas pinigų norėjo, kad S. nusipirktų maisto pietums, o ne cigarečių. Kai išėjo iš vaikų teisių, S. jam pasakė: „nu ką, tėvai, kariausime, sutvarkiau mamą ir sesę, sutvarkysiu ir tave“. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo žmona su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini). Niekaip negali paaiškinti, kaip nuo jo veiksmų S. atsirado mišrus elgesio sutrikimas. Kol dukros ėjo į Rėkyvos mokyklą, visi gyveno kaime. Į miestą išsikėlė žmona su dukromis 2016 m., kad vaikams būtų patogiau eiti į mokyklą. Su žmona ir dukromis susitikdavo dažnai. Darbo dienomis mergaitės su žmona būdavo mieste, o jis kaime. Savaitgaliais beveik visada visa šeima būdavo kaime. Su dukromis būdavo buitiniai, kasdieniniai konfliktai, kurie išsispręsdavo. Nereaguodavo, jei dukros jo neklausydavo. Mano, kad S. nėra padaryti sveikatos sutrikdymai. Jei kažkokių pareigų nevykdydavo, iš S. atimdavo telefoną, neleisdavo prie kompiuterio. Dukros neplakdavo rykšte, nespardė, nedavė iš galvos į veidą. Galėjo ant S. užpilti puodelį vandens ryte, kad prižadintų. Nesmaugė S.. Dirbant statybose, brigadoje tarp vyrų atsirado posakis, kad pigiau užmušti nei išmaitinti, gal ir namie kažkada panaudojo tą posakį, bet juoko forma. Net negali sakyti, kad tą frazę pritaikė S.. S. sugeba labai prisipasakoti, todėl jo mamai visko pripasakojo ir jo mama prisiklausiusi davė tokius parodymus. S. sukūrė pasaką, gali ją pasakoti 100 kartų ir draugams galėjo viską vienodai ir papasakoti, todėl jie davė tokius parodymus. Jei S. nuo to bus geriau, sutinka su civiliniu ieškiniu. Konkrečiai nežino, ar močiutė S. duodavo pinigų. Jo mama labiau tikėdavo S.. Savo mamai nėra tiek artimas, kaip S.. Pripažįsta tik tiek, kad užpylė puodelį vandens, bet tai negalėjo padaryti kažkokius psichikos sužalojimus. Dukrų charakteriai labai skyrėsi. Kita dukra S. visada turėjo pareigos jausmą, žino, ko nori ir to siekia. S. niekada nieko nedarė, kad kažko pasiektų. S. elgesys nulėmė, kad jai būtų didesni priekaištai. Vienoje darbovietėje dirba 10 metų, darbe neturėjo jokių konfliktų. Tai, kad S. neklausydavo, neiššaukė jokio jo smurto. Tokios situacijos, kad S. draugė plovė indus, neprisimena. Mano, kad nuotraukoje ant S. lūpos yra pūslelinė. S. jam nepasakojo, kad mama ją mušė, plakė su rykšte, per veidą davė. Jo mama sakydavo, kad abu skriaudžia S.. Jo žmona su jo mama nesutaria, nes kažkada susipyko.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad kaltinamieji yra jos tėvai, šiuo metu gyvena su jais. Santykiai su tėvais šiuo metu geri. Buvo susipykę, bet mama jos atsiprašė, ji taip pat atsiprašė mamos, su tėčiu nesipyksta, bet nelabai bendrauja. I. K. yra jos močiutė, su ja sutaria gerai, bet dabar nebebendrauja. Su sese šiuo metu santykiai geri. T. K. yra jos teta, su ja dabar nebendrauja. Kai prasidėjo tyrimas norėjo pas ją gyventi, bet supyko ant jos ir bendravimas nutrūko. Iš mamos buvo pavogusi žiedus, juos pardavė, tada susipyko su mama, parašė pareiškimą dėl mamos ir tėčio, tada mama dėl jos parašė pareiškimą. Mama dėl žiedų sureagavo siaubingai, ją mušė. V. L. yra jos buvęs vaikinas. Tuo metu, kai buvo visi nesutarimai su tėvais, su juo bendravo. Vaikinas ją skatino paimti žiedus, parduoti, juo pasitikėjo. Apie savo gyvenimą daugiausiai išsikalbėdavo su G. M.. N. Š. buvo jos kaimynė, bet dabar nebendrauja. Ant mamos nelaiko jokio pykčio. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo pikta ant mamos. Pirmasis kreipimasis į policiją buvo dėl to, kad bijojo, jog mama kreipsis į policiją, todėl gavosi taip, kad abi kreipėsi į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir nieko nekūrė, ,,netirštino spalvų“. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio nepalaiko. Kai buvo atliekama ekspertizė jos klausinėjo dvi ekspertės. Jokių papildomų tyrimų jai nedarė. Ekspertizės akto neskaitė. Liudytojai nepatvirtino jos parodymų, nes jie sakė, kad patvirtins ir viskas bus gerai, bet paskui su laiku, kai nutraukė ryšius, jie kalbėjo kaip norėjo. Apklausinėjama nesakė to, ko nebuvo, nemelavo. Neatsimena, ką pasakojo apklausiama, nes tai buvo labai seniai, šiuo metu su mama yra susitaikiusi ir nebenori visko prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui, ekspertėms, teisėjui sakė tiesą. Apie tai, kokias skriaudas padarė tėtis, sakė tiesą. Jai buvo praskelta lūpa, ją praskėlė tėtis prieš maždaug 3 metus, buvo pavasaris. Mamai nedavė telefono, tada tėtis norėjo atimti telefoną, bet ji nedavė, todėl tėtis iš kaktos davė jai į veidą ir praskėlė lūpą. Tai buvo vienkartinis atvejis, kai atsirado sužalojimai. Apie įvykį pasakojo močiutei, draugei G.. Tą įvykį atsimena, nes buvo šilta kaime, tvarkėsi namus. Nusifotografavo ir kažkam siuntė nuotrauką, neatsimena kam. Ar pasakojo apie tai V. L., neatsimena. Prieš dvejus metus - 2017 m. liepos mėnesį - buvo (duomenys neskelbtini), ten vyko visa šeima, tėvai, sesė, teta su vyru ir sūnumi. Tuo metu jau bendravo su L. V.. Lūpos praskėlimas buvo seniau, nei keliavo į (duomenys neskelbtini), 2016 m. Nuotrauką pasidarė iš karto po sužalojimo. Buvo vakaras, iki 24 val. Močiutė nematė sužalojimo. Be šito sužalojimo tėvas dar yra panaudojęs smurtą, trenkė su šlepete, diržu. Tėvas taip auklėdavo, jei labai susipykdavo, šiuo metu mano, kad buvo to nusipelniusi. Nepamena, kokiu laikotarpiu viskas vyko ir kiek tai tęsėsi. Šiuo momentu mano, kad mama buvo teisi, pati buvo kalta, kad neklausydavo tėvų, neidavo į mokyklą, negrįždavo laiku namo, nepadėdavo namuose. Su mama pasikalbėjo ir išsiaiškino likus dienai iki Kūčių 2018 m., tuo metu buvo vaikų namuose. Šeimoje būdavo visko, meluodavo tėvams, negali pasakyti, ką konkrečiai meluodavo. Konfliktai namuose kildavo, nes neklausydavo mamos. Mama su tėčiu pykdavo ir rėkdavo, kad ji blogai elgiasi. Bausmių jie netaikydavo. Su sese vienodai elgdavosi, bet sesė daugiau padėdavo ir būdavo namuose. Visi pykčiai dažniausiai būdavo tarp jos ir sesers, dabar su sese sutaria labai gerai. Būdavo, kad tėvai pavartodavo necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu, bet ir jos pačios labai keikdavosi. Mokyklos nelankė, nes susidėjo su nelabai gera kompanija. Gaudavo dėmesio iš tėvų, bet jo atrodė per mažai, todėl galvodavo, ką blogiau padaryti. Konkrečių dalykų, už ką tėvai ją mušdavo, neatsimena. Jos pačios elgesys buvo blogas. Yra buvę, kad tėtis ją smaugė, bet tiksliai neprisimena. Kiek atsimena, tėtis supyko, nes ji leido draugei N. Š. indus plauti. Visa tai vyko kaime, namų terasoje.

Liudytoja D. Č. parodė, kad kaltinamoji D. K. yra jos sesuo. Kiek žino, S. K. maištavo ir sesuo buvo panaudojusi smurtą prieš dukrą, buvo iškviesta policija. Pati smurto nematė, sesuo apie tai pranešė telefonu. Dar iki šių įvykių, prieš porą metų, tris savaites gyveno su mergaitėmis, t. y. S. ir S., (duomenys neskelbtini), nes sesuo buvo išvykusi į užsienį, prižiūrėjo jos mergaites. Su jomis sekėsi sunkiai, nes S. neidavo į mokyklą, nesikeldavo arba sakydavo, kad yra mokykloje, bet matydavo „n“ raides, skambindavo jai telefonu, bet S. nekeldavo ragelio. S. išeidavo į mokyklą, pareidavo, pavalgydavo ir išeidavo į muzikos mokyklą, po jos grįždavo laiku namo. S. prašydavo, kad grįžtų namo bent iki 22 val. vakaro. S. meluodavo apie tai, kur išeina. S. sakydavo, kad nesutaria su mama, bet kodėl nesutaria, nežino. S. apie tėtį nieko blogo nėra sakiusi. Nėra girdėjusi, kad sesuo S. būtų sumušusi. Apie tai, kad S. mušė su diržu, jai pasakė pati sesuo. Sesuo pasakė, kad buvo išneštas auksas, gali būti, kad dėl šio įvykio sesuo S. mušė diržu. Nežino daugiau atvejų, kad sesuo muštų S. ranka ar kitaip. Apie tai, kad tėtis S. muštų, nėra girdėjusi. Nežino tokių dalykų, kad tėtis S. būtų vadinęs kažkokiais netinkamais žodžiais. Iš sesers girdėjo, kad S. neklauso tėvų, neina į mokyklą, laužo daiktus ir reikalauja naujų daiktų. Jos manymu, tėvai lepino S.. Sesuo sakydavo, kad S. padeda, o S. rasdavo pasiteisinimų, kad tik nereikėtų padėti. Su S. problemos prasidėjo gal nuo 14 m. Kai buvo su mergaitėmis tas dvi savaites, kompiuteryje pamatė, kad S. nebuvo uždariusi savo ,, (duomenys neskelbtini)“ paskyros, tada paskaitė jos žinutes ir ten buvo parašyta: ,,ar žinai iš kur gauti 420“, o tai paauglių kalboje yra „žolė“. Apie tai informavo seserį, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to sesuo anonimiškai kreipėsi į policiją pagalbos, vežė S. į (duomenys neskelbtini) tyrimams. Sesers šeima yra tvarkinga, tėvai rūpinasi šeima, vaikais, perkami visi reikalingi daiktai. Jų kalboje kažkiek keiksmažodžių vartojama, bet jie naudojami ne įžeidinėjimui, o emocijoms išsakyti. S. yra sunkus vaikas nuo gimimo, o S. nuo vaikystės buvo labai draugiška, linksma. S. yra protinga ir gali daug pasiekti, turi gerą iškalbą, bet neturi motyvacijos kažką padaryti iki galo, pažada ir neištęsi. Tėvai nepadarė S. sužalotos, nes tėvai abi mergaites myli vienodai, tik S. buvo daugiau viskas leidžiama. S. labai svarbūs materialūs dalykai. Kiek atsimena, S. labai myli savo mamą ir labai konkuruodavo su seserimi dėl mamos dėmesio. A. K. mamą yra mačiusi. Nežino, kodėl A. K. mama kitaip atsiliepė apie K. šeimą.

Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamieji yra jos kaimynai. Gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena jos tėvai, tėvų kaimynystėje vis dar gyvena kaltinamieji. D. K. būna (duomenys neskelbtini) ir kaime. K. šeima yra gera, tvarkinga. Kiek bendravo, nematė, kad būtų blogai elgiamasi su vaikais. Nematė jokių smurto požymių ir netinkamo auklėjimo. Ji pati augina dvi dukras, t. y. 18 metų G. Š. ir 12 metų N. Š.. Jos bendravo su K. vaikais ir nieko blogo nesakydavo. K. gyveno už maždaug 300 metrų. Neteko matyti, kad S. būtų sužalota lūpa. Būdavo, kad S. ateidavo pas jos mergaites. S. niekada nesiskųsdavo, kad tėvai su jomis blogai elgiasi. Nėra girdėjusi, kad tėvai įžeidinėtų savo vaikus. Kaimynystėje K. mergaitės nebegyvena apie 4 metus. Dukra nėra sakiusi, kad K. būtų skriaudę S.. K. yra normalūs tėvai, rūpestingi. S. ir S. charakteriai skyrėsi, jas pažinojo nuo 10-12 metų. Viena daugiau padėdavo mamai, kita mažiau, viena labiau atsikalbinėdavo prieš tėvus, kita neatsikalbinėdavo. Kai išsikraustė, su K. bendraudavo labai retai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vaikų ir paauglių ekspertė R. D. parodė, kad tvirtina savo išvadas ekspertizės akte. Nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas yra todėl, kad psichikos sutrikimai, kurie buvo diagnozuoti S. K., truko ilgiau nei 10 dienų. Skaičiuoja laikotarpį, kiek laiko trunka psichikos sutrikimai, susiję su byloje nagrinėjamais įvykiais. Tai, ką pasakojo S. K., visiškai atitiko jos emocinį reagavimą ir ekspertei nekėlė abejonių, kad tai yra pasakojimai iš pačios mergaitės gyvenimo patirties. S. K. emocijos buvo adekvačios jos pasakojimui apie smurtinę patirtį. Ekspertizės aktas surašomas įvertinus visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, visus medicininius dokumentus ir galiausiai pabendravus su tiriamu asmeniu. Kažkokie psichiatrijos specifiniai tyrimai nėra atliekami. Vertina viską kompleksiškai. Asmeniškai su mergaite bendravo maždaug apie valandą. Panašu, jog S. K. turi psichikos sutrikimą, nes teisme ji nenori kalbėti apie visą tai, ką pasakojo ekspertizės metu. Vienas gyvenimo įvykis negalėjo turėti tokios įtakos, kad mergaitė pasakotų visa tai, ko nebuvo. Pati S. K. teisme pasakė, kad nieko nesutirštino ir sakė, kad taip buvo taip, kaip pasakojo. Tikriausiai mergaitė pati pasakojo, kad patekus į vaikų namus jos elgesys pagerėjo, todėl padarė tokią išvadą. Pyktis, nuoskauda dėl to, ką S. K. patyrė šeimoje, įtakoja jos parodymus, tačiau nėra tokių duomenų, kad įvykiai, kuriuos ji pasakojo, yra išgalvoti, netikri.

Vaikų ir paauglių teismo psichologė ekspertė A. Š. parodė, kad ekspertizės akto išvadą tvirtina. Ekspertizės metu ir ikiteisminio tyrimo laikotarpiu S. pasakojo daug visko, nuoširdžiai, energingai, su pakankamai daug detalių. Apklausų metu, kuri buvo ne viena, taip pat ekspertizės metu S. nuoširdžiai atkartojo tuos pačius dalykus. S. parodymai teisme skiriasi, kadangi praėjo daug laiko bei šiuo metu S. gyvena su tėvais. S. teisme viską patvirtino, ką kalbėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau S. bandė visą atsakomybę už tai, kas vyko, prisiimti sau, tarsi nuimdama atsakomybę nuo tėvų. S. teisme vengė ir nenorėjo detalizuoti aplinkybių, siekė sušvelninti aplinkybes. Negali nustatyti, ar S. buvo darytas poveikis. Formaliai žiūrint yra taip, kad vaikas nepakluso tėvų nurodymams, tėvai nesitvardė ir skyrė neadekvačias bausmes. S. efektyviai pasipriešino tik tada, kai kreipėsi pagalbos. Destruktyvus pasipriešinimas buvo mergaitės blogas elgesys. S. analogiškus pavyzdžius teikė ir apie sesę. S. toks elgesys yra pasekmė, kadangi ji kitaip nemokėjo elgtis. S. pati pateikė pavyzdžių, kad jos negeras elgesys buvo dėmesio siekimas iš tėvų. Ekspertizės metu buvo labai ryšku, kad S. siekė tėvų meilės, bet jautėsi jos negaunanti. Remiantis S. žodžiais, galima spręsti, kad konfliktų šeimoje būdavo per daug, todėl geri dalykai, geros patirtys nublankdavo. Jei S. daugiau matė neigiamo jos vertinimo, tai ir atitinkamai elgėsi, jos elgesys buvo priešiškas, ji keikdavosi. Prielaidos privertė suabejoti ir S. psichine būkle. S. pabrėžė, kad S. yra labiau mylima, nes ji buvo ligota, patyrė daug traumų. S. pasakojo, kad tokias pat fizines bausmes gavusi ir S.. Asmenybės abiejų mergaičių kitokios, būdingi individualūs ypatumai, todėl ir pasekmės gali būti kitaip pasireiškiančios. Apie S. gali kalbėti tik teoriškai, nes jos netyrė. Tai, kad S. susidraugavo su netinkama kompanija, yra pasekmė to, kas vyksta šeimoje. S. psichiškai, fiziškai gniuždė motinos ir tėvo veiksmai, neadekvačios fizinės bausmės. Pagarbos ir meilės nebuvimas, pasakymai, kad ji [necenzūrinis žodis], [necenzūrinis žodis], ,,pigiau būtų tave užmušti negu išlaikyti“, nekelia abejonių apie asmenybės žlugdymą. Ekspertizės metu neturėjo duomenų, kad S. būtų neseniai vartojusi narkotinių medžiagų. Turėjo duomenų, kad S. anksčiau buvo vartojusi narkotikų, bet vartojimas yra pasekmė, ,,išplaukianti“ iš šeimos. Šioje situacijoje visai šeimai turi būti teikiama pagalba.

Liudytoja R. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, kaltinamųjų nepažįsta. Yra socialinė darbuotoja, dirbant teko bendrauti su S.. Pirmą kartą su S. susitiko, kai pradėjo dirbti, tai buvo 2018-04-06. Tuo metu S. jau gyveno vaikų globos namuose, su S. dirbo po pamokų. Iš pradžių buvo sunku su S. rasti ryšį, bet su laiku susibendravo. Būdavo, kad S. neklausydavo, bet nekeldavo balso, gražiai pavykdavo susitarti, vėliau tapo atviresne, yra geras vaikas. S. turėjo problemų dėl mokyklos nelankymo ir bėgimo iš namų. Kai nelankė mokyklos ir neidavo į pamokas, S. miegodavo, sakė nenorinti eiti į mokyklą. Iš pradžių S. mokėsi konservatorijoje, ten nenorėjo eiti, S. nurodė, kad nesutarė su klasiokais, vėliau S. buvo perkelta į kitą mokyklą, perkėlus pradėjo pamokas lankyti. Su S. dirbo iki tada, kai ji buvo išvežta į socializacijos centrą. S. perkėlė į socializacijos centrą, nes buvo paskirta probacijos tarnybos priežiūra ir ji nesilaikė probacijos tarnybos sąlygų, nurodymų. Taisyklėse buvo nurodyta, kad ji turi grįžti iki 22 val., tačiau būdavo, kad S. naktimis negrįždavo. S. sakė, kad negrįžusi namo miegodavo pas drauges. Pažįsta keletą S. draugių. Narkotikų vartojimo fakto niekada nepastebėjo, taip pat nepastebėjo, kad S. būtų apsvaigusi. Nepamena, kad būtų skelbę S. paiešką. Kiek žino, S. gavo baudą už važiavimą be bilieto. Neseniai S. lankė (duomenys neskelbtini), S. kalbėjo, kad nori po 10 klasių mokytis kirpėjos specialybę, taip pat patinka piešti, todėl nori grįžti į dailės mokyklą, nori pradėti sportuoti, sugrįžti į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus. Apie gyvenimą šeimoje S. pasakojo, kad konfliktuodavo su tėvais, pati jų neklausydavo. S. galvoja, kad mama jos nemyli, nemėgsta, apie tėtį atsiliepimų neturėjo. Apie smurtą, patirtą iš tėvų, S. yra minėjusi, bet tikslių aplinkybių neprisimena, S. nurodė, kad tėtis mušė, bet kaip neįvardijo. Su kitais vaikais, darbuotojais bendraudama S. laikėsi taisyklių, su visais sutarė gerai, buvo draugiška. Švaros atžvilgiu buvo, kad reikėjo skatinti tvarkytis, bet didelių priekaištų S. neturėjo. Charakteristikoje nurodyta, kad S. nuolat konfliktavo, bet taip buvo tik jai atvykus.

Liudytoja I. G. parodė, kad dirba Šiaulių vaikų globos namuose, yra socialinė darbuotoja. Kaltinamųjų nepažįsta, S. pažįsta. Su S. bendravo, kai ji atvyko į globos namus spalio mėnesį iki išvykimo į socializacijos centrą 2018 m. birželį. S. greitai prisitaikė prie aplinkos, reikalavimų, buvo paslaugi, su vaikais bendravo, susirado naujų draugų, daugiausiai vyresnių. Vėliau po truputį S. elgesys keitėsi. Iš pradžių S. lankė mokyklą, nepraleidinėjo pamokų, po kurio laiko nebelankė mokyklos, išėjusi negrįždavo, kartais negrįždavo naktimis. Išvežimo į socializacijos centrą priežastys buvo tos, kad S. nesilaikė globos namų taisyklių, nelankė mokyklos, užklasinės veiklos. Buvo prašyta, kad S. keistų elgesį. Kaip auklėtoja su S. daug kalbėjo, S. pasakojo apie namus, santykius su artimaisiais, šeimos nariais, močiutėmis, kurios gyvena atskirai. Globos namuose gyvendama S. turėjo gerų bruožų – buvo paslaugi, darbšti, labai gerai tvarkydavosi, visada padėdavo iš meninės pusės. Į pastabas dėl mokyklos nelankymo, negrįžimo į namus S. reagavo, suprato, kad negerai elgiasi, labai gailėdavosi, žadėdavo taip nebesielgti, bet vis tiek jos elgesys nekito. Kad S. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ buvo stipriai sumušta, žino, ją sumušė draugės. Teko su S. bendrauti apie tai, dėl ko mama ant jos šaukia, elgiasi su ja ne taip, kaip norėtų, dėl jos elgesio, naktinių išvykimų, taisyklių nesilaikymo. S. prisipažino, kad vartojo narkotikus, nepamena detalių apie gydymą nuo priklausomybės. Prieš išvežimą į socializacijos centrą S. elgesys nebuvo pagerėjęs. S. naktį prieš išvažiavimą negrįžo, norėjo pabėgti iš globos namų, nes namuose turėjo būti nuo 20 val., norėjo išlipti per langą. Į socializacijos centrą S. pakliuvo dėl viso jos elgesio sankaupos, kurią turėjo atėjusi iš namų atėjusi. S. pasakojo, kad buvo konfliktai, rimtesni nesutarimai buvo su mama dėl jos elgesio, negrįžimo į namus, apie tėtį S. mažai pasakojo, pasakojo apie bendravimą su sese. Apie smurtą šeimoje pasakojo, kad su sese konfliktuodavo, apie smurtą, patirtą iš tėvų, pakomentuoti negali. S. sakydavo, kad globos namuose atsidūrė dėl to, kad gal blogai elgėsi, matydavo savo kaltę, dėl to labai gailėdavosi, apie tėvų kaltę nešnekėjo.

Liudytoja K. J. parodė, kad su kaltinamaisiais yra seni draugai, bendrauja virš 20 metų. Gyvena prie (duomenys neskelbtini). Su K. šeima kartu švęsdavo šventes, susitikdavo savaitgaliais, daug bendravo. S. pažįsta nuo pat mažens. Nuo mažens S. buvo rūpinamasi, o po to matėsi, kad S. darosi gan prieštaringa, nepaklusni mamai. Mano, kad D. buvo sunku S. auklėti. Buvo dvi dukros: S. ir S., S. elgesyje pokyčiai prasidėjo nuo 12 metų, atsirado nenoras mokytis. Bendraujant su S. tėvais, jie nurodė, kad neįmanoma susitvarkyti su S., nes ji bėga iš pamokų, sakė, kad nežino kaip elgtis, kaip ją suvaldyti, tikėjosi, kad tai paauglystė ir toks elgesys praeis, tačiau S. norėjo vis geresnių daiktų, mobiliojo telefono ar panašiai, jai daug ką tėvai duodavo. Nematė, kad S. tėvai skriaustų, stumdytų, varinėtų. Kiek žino, S. bėgdavo ir iš būrelių. Matėsi, kad tai sunkus vaikas. Tėvai vienodai su dukromis bendravo ir suteikė vienodas sąlygas, išskirtinumo tarp vaikų nebuvo, o dukrų skirtingi charakteriai. S. mama ėjo psichologą, ieškojo patarimų. S. bėgdavo iš namų, eidavo pas draugus, nors tėvai neleisdavo. Apie S. žalingus įpročius nežino. Apie K. šeimos konfliktus nežino, mergaitės tarpusavyje pykosi. S. būdama 12-13 metų eidavo į pasimatymus, berniukai buvo vyresni. S. mama sakė, kad ji rūko „žolę“, kiek žino, bandė S. daryti narkotikų testą, kurio rezultatas buvo teigiamas. S. mama stengėsi sukurti S. užimtumą. Abi dukros kėlė didelius reikalavimus, o mama tuos reikalavimus pildė, nes turėjo tam galimybes. Tarp S. mamos ir tėvo santykių nepastebėjo nesutarimų. Nematė tokio elgesio, kuris neigiamai veiktų vaiko psichiką. Mama ar tėtis S. negražiai nevadino, vadino „princese“ arba „S.“. Nematė S. sumuštos. Vidinių K. šeimos problemų, sukėlusių maištą, nepastebėjo.

Liudytoja I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), S. - jos anūkė. S. tėvai per daug negražiai dukrą vadino, mažai mylėjo. Buvo daug negražių žodžių dukrai iš mamos pusės. S. buvo pamaitinta, aprengta, tik žodžiai negražūs jai buvo sakomi. Buvo, kad ir tėvas negražiai keikė S.. Toks tėvų elgesys atsirado, kai S. buvo darželinukė, nuo pat darželio laikų pastebėjo neigiamą elgesį jos atžvilgiu. Vaikams paaugus, buvo labai didelis skirtumas tarp vaikų tėvų atžvilgiu, S. buvo laikoma geresne, o S. - bloga, tinginė. S. tvarkėsi, dirbo lauke su tėvu, ėjo prie automobilių, malkas krovė, ji tokia bloga nebuvo. Su S. tėvais ir mergaitėmis dažnai bendravo, vaikai dažnai atvažiuodavo, mergaitės vasaras pas ją leisdavo. Kažkokio netinkamo tėvų elgesio su vaikais nebuvo, tik grubumas, psichologinis spaudimas. Kad tėvai smurtauja mergaitės, jai nesakė, nei viena mergaitė neminėjo fizinio smurto. Tą vakarą mergaitės pasakojo, kad S. paėmė žiedus, pardavė, nusipirko aprangos, taip pasielgė dėl to, kad dieną mama su S. parvažiavo, S. mama kažką nupirko, S. paklausė, kodėl mama jai nenupirko nieko, mama ją iškeikė, kad ji „tokia ir anokia“, kad jai nieko nereikia, todėl vaikas sukvailiojo, paėmė žiedus, pardavė. O mama, tai sužinojusi, įkrėtė diržu. S. ir dabar jaučiasi kalta dėl to, kad paėmė ir pardavė žiedus. Apie sužalojimus, patirtus iš tėvo, S. minėjo, kad kartą mama norėjo paimti iš jos telefoną, o S. juokaudama nedavė, tėvas tuo metu miegojo, mama supykusi pažadino tėvą ir pasakė, kad S. neduoda telefono, tada tėvas trenkė į lūpą S.. Tai jai pasakojo S.. Sužalojimas ant lūpos buvo mažas, jau sugijęs, nedaug laiko buvo praėję nuo to konflikto. Apie tai su S. tėvais nekalbėjo. Nežino, ar S. draugės turi žalingų įpročių. Po to karto, kai S. išvežė į globos namus, bendravo su S. ir šiuo metu bendrauja. Skaudžiausia buvo, kad mama atidavė S. į (duomenys neskelbtini) vaikų psichiatrinę ligoninę. S. darė tyrimus, ligų nerado, todėl išvežė į vaikų globos namus. Kai paskambina, S. paklausia, kaip tėtis, apie mamą nieko neklausia. Sūnus išgerdavo savaitgaliais, jo charakteris nėra agresyvus, išgėręs eidavo miegoti. Norėjo globoti anūkę, bet dėl medicinos apribojimų neleido jos globoti. Žino, kad S. mama vežė tikrinti dėl narkotikų, visa tai buvo prieš trejus metus. Su marčia iš pradžių gerai sutarė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama dukras mušė su rykšte, gal taip buvo, kai mergaitės buvo mažos, mergaitėms buvo 6-7 metai. Po to nebuvo smurto.

Liudytoja A. L. parodė, kad su kaltinamaisiais santykiai draugiški, su D. K. yra pažįstama 15 metų, iš pradžių susibendravo su ja, vėliau susipažino su jos vyru, dukromis. S. yra maloni, švelni, S. - uždara. Tėvai rūpinosi mergaitėmis. S. nevertina to, ką duoda tėvai, yra pikta. Tėvas mažai buvo namuose, daug dirbo, kad nieko namuose ir mergaitėms netrūktų. Nesupranta, kaip S. mamą vadindavo „D.“. Ją nustebino, kai S. mamos prašė cigaretės. D. sakė, geriau prie jos tegul dukra rūko. Mama stengėsi, S. gydė, nes dukra pradėjo vartoti narkotikus. Nematė, kad tėvai muštų S., nematė mėlynių. Žino, kad S. pavogė žiedus ir pinigus. Už tai S. D. K. sudavė. L. matė, nuo jo draugystės su S. viskas ir prasidėjo. S. pokyčiai prasidėjo prieš 3-4 metus. D. K. skundėsi, kad bejėgė susitvarkyti su dukra. S. nebendravo su tėvais. Nebuvo taip, kad tėvai skirtingai auklėtų dukras. Jei pirkdavo ką nors, tai ir vienai, ir kitai. Paskutiniu metu S. išeidavo ir negrįždavo namo paromis.

Liudytoja G. M. parodė, kad D. ir A. K. yra jos draugės S. tėvai. Su S. bendrauja 2-3 metus. Kai pradėjo bendrauti, S. buvo 14 m., o jai 16 m. Buvo namie, kai atbėgo S. be batų, kruvinomis rankomis. S. pasakė, kad mušė ją dėl žiedų. Tada atvažiavo L., iškvietė policiją. Policija S. išsivežė pas tėvus. S. sakė, kad mama ją užsipuolė, mušė diržu. Kraujo buvo, bet nežino iš kur. S. su tėvais nesutardavo, sakė, kad tėvas ją mušė, kai buvo maža. Būdavo, kad S. su sese pykdavosi. S. sakydavo, kad tėvai nekreipia į ją dėmesio, sesę myli labiau, S. neišleisdavo į miestą. Kai gyveno kaime, tėtis buvo pakėlęs ranką prieš S.. Kai tėtis S. sumušė, bėgo kraujas, S. tada buvo 10 metų. S. mokyklos nelankydavo. Ją S. tėvai sutikdavo šiltai. Kad necenzūriniai žodžiai būtų sakomi neteko girdėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais galima tikėti. S. daugiau dirbdavo nei sesuo, sesuo serga kažkokia liga. S. tėvai priekaištavo, kad nepadeda. Apie tėčio elgesį S. pasakojo, kad tėtis sudavė S. ir bėgo kraujas. Girdėjo, kaip S. prašė pinigų, tėtis pasakė, kad neduos. S. vartojo narkotikus, rūkė, eidavo iš namų. Nemano, kad L. darė blogą įtaką S.. Su S. susipyko, kai S. pateko į vaikų namus. Vėliau S. išvežė į koloniją, ją ten sumušė merginos.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nelabai pamena įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Kokie sužalojimai ir kas ką sakė nepamena. Surašė tarnybinį pranešimą, po įvykio viską gerai žinojo.

Liudytoja V. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jos buvusios mokinės mama, pažinojo trumpai, 8 klasėje. Su S. K. mama dažnai bendravo dėl mokyklos nelankymo. Didžioji dalis S. praleistų pamokų buvo patenkintos mamos rašteliais, dalis medicininėmis pažymomis. Mama nevengė susitikti, ateiti į mokyklą. Mamos požiūris nebuvo atsainus. Nepavyko pasiekti, kad S. lankytų mokyklą. Mergaitė tvarkingai apsirengusi, nekonfliktinė, artimų draugų neturėjo. Bandė įtraukti S. į popamokinę veiklą, bet nepavyko. Žinojo, kad tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), mama - (duomenys neskelbtini). Mergaitė niekada nebuvo su sumušimo žymėmis. Psichologinių problemų, jos požiūriu, mergaitė turėjo, kadangi keisdavo mokyklą ir nespėdavo įsilieti į kolektyvą. Jos klasės vaikai buvo vaikiški, o S. buvo labiau subrendusi. Apie mamos ir dukros bendravimą negali nieko pasakyti. Visada informuodavo S. mamą apie neatvykimą į pamokas. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje S. mokėsi 1 metus.

Liudytoja T. K. parodė, kad D. K. yra jos vyro dukterėčia. Santykiai su S. normalūs. Kai padarė nusikaltimą, S. jai skambino ir pasisakė, kad negerai padarė, kad gailisi. S. sakė, kad su mama susipyko ir neturi kur gyventi. Norėjo S. globoti, bet nepavyko. S. pavogė žiedus ir pridavė mamą policijai. S. sakė, kad mama jai norėjo suduoti, nesakė, kad sudavė. Nematė, kad S. tėvai prieš ją smurtautų. S. sakė, kad tėtis jai sudavė, buvo prakirsta lūpa. S. labai gailėjosi ir buvo sugniuždyta. S. sakė, kad sugriovė jai visą gyvenimą, nes nuvedė pas psichiatrą. Su S. mama apie įvykį kalbėjosi, S. mama sakė, kad pasigedo žiedų, jie buvo močiutės, apie smurtą nieko nesakė. Pas gydytoją Š. S. sakė, kad tėtis jai yra sudavęs. S. rodė nuotrauką su praskelta lūpa. S. labai užsispyrusi. Šeimoje dėmesys abiem dukroms buvo vienodas, gal S. tėvai daugiau pataikavo. S. tik kaimo močiutę myli, bet ima pinigus iš jos niekam nesakiusi. Augančios S. elgesys nebuvo pagal amžių, turėjo negerų draugių. Žinojo, kad D. K. vežė S. gydyti nuo narkotikų.

Liudytoja S. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nemėgsta S. kaip žmogaus, ji nėra geras žmogus, dviveidė. S. su tėvais sutarė gerai, kai buvo mažesnė. Kai paaugo, nieko nepadėdavo, gulėdavo lovoje, nežino, kaip tėvai ją drausmindavo. Nėra mačiusi, kad tėvai naudotų smurtą prieš S.. Tėvai, ją drausmindami, irgi nėra naudoję smurto. Žino, kad S. išnešė auksą iš namų. Ji buvo kambaryje tuo metu, nežino, kaip mama reagavo. S. buvo išėjusi ir grįžo su policija. Mama pasakojo, kad davė diržu sesei dėl aukso, nes supyko. Kad mama būtų sudavusi S. diržu, nes neišleido į miestą, ji to nežino. Kad sudavė į veidą už keiksmažodį, irgi negirdėjo. Nėra mačiusi, kad mama naudotų smurtą prieš S.. Bandydavo paaiškinti, bet S. nesiklausydavo. Nėra mačiusi, kad S. tėtis praskeltų lūpą, nėra buvę, kad tėtis naudotų smurtą prieš S.. Kai persikraustė į miestą, S. pasikeitė, ji žinojo, kad S. vartoja narkotikus, matė kaip rūkė žolę su draugėmis. Buvo namuose, (duomenys neskelbtini). S. negerbdavo tėvų, atsikalbinėdavo, bėgdavo iš namų jeigu neišleisdavo (3 t., b. l. 32-33).

Liudytojas L. V., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įtariamuosius, kurie užpuolė S., tai mama ir sesuo. Su S. mama sutaria gerai, su sese nelabai. Su S. draugavo, dabar ilgai nebendrauja. Įvykius su mama, S. pati pasakojo. Kaip buvo skriaudžiama nuo vaikystės, kad tėvai pikti, užsipuolinėja ją, užrakina jeigu atsikalbinėja. Atsimena, kai paskambino apsiverkusi, sakė, kad mama ją užpuolė. Tai buvo praeitą rudenį. Įvykių su mama nematė, tik randus matė. Vienas jų buvo ant kairės ar dešinės rankos, sakė mama įbrėžė, paskui sakė, kad su diržu davusi. Kitų žaizdų nematė. Buvo minėjusi, kad tėčiui nuo mažens nepatiko, nes neatlikdavo darbų. Ką pasakojo tyrėjai, pamena kokį 60 procentų. Duoti parodymai buvo teisingi. 2017 m. rudenį, jam paskambino S., sakė, kad sumušė, kad nuėjo pas draugę G.. Jis atskubėjo pas ją, S. buvo su timpomis ir maike, šalta buvo. Taip negalėjo išeiti iš namų. Pasakė, kad mama nieko nepaaiškinusi smurtavo, pastūmė ją, mušė. Jeigu nesuklys, mušė diržu. Nespėjo pamatyti, ar buvo žymių. Paprašė kad policiją iškviestų. S. neprašnekėjo. Ji sakė, kad buvo S., tėtis sėdėjo ir valgė, viskas vyko koridoriuje. Įvykis, kai mama mušė su diržu, kai jos neišleido į parką. S. atsikalbinėjo, tada mama ją parsivedė ir mušė su diržu du sykius. Tai buvo 2017 m. vasaros pradžioje, jis tada buvo (duomenys neskelbtini). Tyrėjai davė tikslesnius parodymus. Tėtis yra užsidaręs. S. pasakojo kelis kartus apie tėčio smurtą, kad buvo lūpa praskelta, kad tėtis trenkė, rodė nuotrauką. Buvo užsiminusi kada tai įvyko, bet nepamena. Gal 2017 m. vasarą. Su diržu, kai mama S. mušė, buvo (duomenys neskelbtini), nes ten mama gyvena. Kad gyvenant kaime S. mušė, irgi pasakojosi. Sakė mokėsi pradinėse klasėse, gal 8 metai buvo. Stebint mamos ir S. bendravimą, apie 90 procentų tiki, kad taip galėjo būti. S. lepindavo, o S. viską liepdavo dirbti. S. jam pasakojosi apie auksą, guodėsi, kad mama neduoda pinigų, o sesė gauna, kad reikia drabužių. Nežino, kur ji pardavė auksą, klausė jos, bet ji pati gerai nežino. Nusipirko telefoną už tą auksą, bet nedaug gavo. Jis nežinojo, kad draugaujant su ja, ji vartoja narkotikus. Prieš tai žinojo, kad vartojo, mama sakė kad ji vartoja, ir pati S. sakė. S. gyveno vaikų namuose, kad ją išvežė į koloniją, jis nežinojo (2 t., b. l. 125-127).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad jog nukentėjusiosios S. K. draugas V. L. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, vykusį 2017-09-30 apie 18 val., (duomenys neskelbtini). S. K. paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas su mama D. K., kurio metu D. K. diržu į nugarą sudavė savo dukrai S. K., taip sukeldama fizinį skausmą. Išorinių smurto žymių nesimatė (1 t., b. l. 36-38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu D. K. tyrimui pateikė diržą, kuriuo sudavė dukrai S. K. (1 t., b. l. 43-51).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 57-74).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota diržo, pateikto D. K., apžiūra (1 t., b. l. 78-81, 82-83).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Įraše užfiksuota, kaip V. L. 2017-09-30 praneša, jog „mama vieną mergaitę primušė, pritalžė ir visą laiką kartojo žiedas, kur žiedas, sakė yra mušama nuo mažens ir išvarė iš namų basom, atėmė telefoną ir sakė iškvies mentus“, „sakė nuplakė diržu“, nurodė, kad nukentėjusioji yra S. K. (1 t., b. l. 102-104).

2017-10-03 šeimos aplankymo akte užfiksuota, kad apsilankymo metu namuose buvo D. K.. Dukterys buvo mokykloje. Pasak D. K., po 2017-10-02 jiedu su vyru dėl D. K. pritaikytos kardomosios priemonės (nebendrauti su dukra S.), nutarė, jog sutuoktinis A. K. su dukra S. išsikelia gyventi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o duktė S. pasilieka gyventi su mama D. K. šeimos name, (duomenys neskelbtini). Šeima gyvena D. K. ir jos seseriai D. Č. nuosavybės teise priklausančiam 80 kv. m. ploto, trijų kambarių su virtuvė name su visais patogumais, apšildomame kietu kuru. Anot D. K., įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus nėra. Būstas įrengtas, yra visi reikiami baidai, buitinė technika. Vienas iš kambarių skirtas abiem seserims S. ir S., kuriame jos kiekviena turi po atskirą miegui skirtą sofą-lovą, bei vieną rašomąjį stalą. Kambarys švarus, erdvus, tvarkingas. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 10 klasėje, lanko gitaros būrelį (20 eurų metams). S. mokosi (duomenys neskelbtini) menų gimnazijoje, 9 klasėje, ankščiau lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau šiuo metu jokių būrelių nelanko. S. turi sveikatos problemų dėl skydliaukės sutrikimo, jai taikomas medikamentinis gydymas, nustatytas neįgalumas iki pilnametystės. S. neturi sveikatos sutrikimų, ankščiau patirdavo daug kaulų lūžių. Mamos teigimu, S. yra rūkiusi „žolę“. Abu vaikai profilaktiškai ir susirgę lankosi pas gydytoją R. L. ((duomenys neskelbtini)). D. K. dirba manikiūrininke kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas apie 400-500 eurų. A. K. dirba santechniku UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas apie 750-800 eurų (1 t., b. l. 112).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-10-05 rašte užfiksuota, kad iki šiol skyrius neturėjo duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą A. ir D. K. šeimoje, ši šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 117).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2017-10-09 S. K. charakteristikoje ir 2017-02-21 vaiko gerovės posėdžio protokolo matyti, kad užfiksuota, kad S. K. 2016-2017 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8b klasėje. Į (duomenys neskelbtini) progimnaziją mokinė atvyko 2016-09-01 iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos. S. gyveno su mama ir seserimi. Mamos teigimu, tėvas kartu su šeima negyveno. Tėvas dukros gyvenime nedalyvauja, su mergaite nesutaria, anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukrą. Mama dirbanti, šeimos materialinė padėtis buvo gera. Mama su dukra turėjo bendravimo sunkumų, ji nebuvo dukrai autoritetas, skundėsi, kad S. jos neklauso, bėga iš namų, grįžusi elgiasi neadekvačiai, laisvalaikį leidžia su vyresnio amžiaus draugais. Mama įtarė, kad dukra gali naudoti psichiką veikiančias medžiagas, kurių gaudavo iš draugės. Savo iniciatyvos bendradarbiaujant su mokykla mama nerodė, nedalyvavo klasės tėvų susirinkimuose, nesidomėjo dukters mokymosi pasiekimų rezultatais. S. buvo uždaro būdo, neturėjo artimų draugų klasėje. Jos draugais buvo vyresnio amžiaus jaunimas, kuriuos ji pažinojo dar iki ateinant mokytis į (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Bendraklasių gyvenimu ji nesidomėjo. Mokykloje, pamokų metu ji buvo rami, santūri, mandagi, turėdavo reikiamas mokymosi priemones. Keletą kartų kartu su klase dalyvavo neformaliojo švietimo veiklose. Pagrindinė problema - pamokų lankomumas. Per 2016 - 2017 mokslo metus S. praleido 199 pamokas: 170 pamokų dėl ligos ir 29 pamokas dėl kitų priežasčių (1 t., b. l. 189, 197).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos 2017-10-09 S. K. charakteristikoje užfiksuota, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio S. K. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje I gimnazijos klasėje. Per rugsėjo mėnesį be priežasties praleido 5 pamokas, per mėnesį dar nespėta pažinti mergaitės (1 t., b. l. 190).

(duomenys neskelbtini) progimnazijos 2018-03-20 S. K. charakteristikoje užfiksuota, kad S. K. nuo 2011-09-01 iki 2016-06-03 mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą. Minėtuoju laikotarpiu dėl S. K. elgesio, pažangumo, lankomumo ar drausmės pažeidimų mokykloje problemų nekildavo. Mergaitės mama lankydavosi mokyklos tėvų susirinkimuose, reaguodavo į klasės vadovės telefoninius skambučius, aprūpindavo dukrą visomis reikalingomis mokymosi priemonėmis (1 t., b. l. 193).

2017-12-30 Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad S. K. nuo 2017-02-17 įrašyta į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kanabinoidus (1 t., b. l.).

(duomenys neskelbtini) vaikų globos namų 2018-03-22 ir 2018-09-11 S. K. charakteristikose užfiksuota, kad vaikų globos namuose S. K. elgesys charakterizuojamas neigiamai, nes globotinė dažnai pažeidinėja vaikų globos namų vidaus tvarkos taisykles: laiku negrįžta į globos namus arba visai nenakvoja globos namuose, vengia atlikti pavestu buities darbus, vangiai tvarkosi savo kambarį, asmeninius daiktu, konfliktuoja su kitais šeimynoje gyvenančiais globotiniais, turi žalingų įpročių – rūko, užfiksuoti psichotropinių medžiagų vartojimo atvejai. Dėl nuolatinio mokyklos nelankymo nuo 2018-04-11 S. buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos I gimnazijos klasės mokinių sąrašų. Pradėjusi mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje mergina iš pradžių laikėsi elgesio taisyklių, pamokų metu atlikdavo paskirtas užduotis, tačiau palaipsniui ėmė ir vėl be priežasties praleidinėti pamokas. Nuo 2018-06-11 globotinė apgyvendinta (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Socializacijos centre charakterizuojama kaip konfliktiška asmenybė (2 t., b. l. 3, 8).

Atpažinimo protokole užfiksuota, kad S. K. pateikta atpažinimui 3 vnt. diržų, kurių vienas, Nr. 3, yra pateiktas D. K.. Atpažinimo metu S. K. nurodė, jog neatpažįsta diržo, kuriuo mušė mama D. K., diržas buvo platesnis, juodos spalvos, odinis (2 t., b. l. 78-82).

2018-05-22 teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte užfiksuota, kad S. K. nustatomas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas - mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su tiriamąja. 1. S. K., atsižvelgiant jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (galėjo suprasti fizinio smurto pobūdį, bet negalėjo pilnai suprasti tų veiksmų reikšmės), psichikos būseną, ji mėgino priešintis įtariamųjų su ja atliekamiems veiksmams pagal savo supratimą ir galimybes - destruktyviai (keikdamasi, pasisavindama ir parduodama močiutės žiedus), tačiau priešinimasis buvęs efektyvus, tik siekiant ieškoti konstruktyvios pagalbos (iškviesdama policiją, prašydama prieglobsčio pas giminaičius ir kt.), po ko ji buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. 2. S. K., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir galėjo (gali) duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 3. S. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, padidintas polinkis fantazuoti; melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. Duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį jos parodymams, negauta. S. K. dėl savo amžiaus, emocinės priklausomybės nuo įtariamųjų (savo tėvų), dėl besiformuojančio agresyvaus būdo (dėl įtariamųjų auklėjimo būdų), emocinės būsenos (gyveno pastovioje emocinėje įtampoje, baimėje), neturėjo galimybių aktyviau priešintis byloje nagrinėjamų įvykių metu - jos priešinimosi būdai buvo nekonstruktyvūs ar net destruktyvūs. 4. Įvertinus S. K. būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei žodžius ekspertizės metu, jos palaipsniui gerėjančių būseną jai apsigyvenus vaikų globos namuose, yra matoma, kad visa tai psichologiniu požiūriu sudaro vienovę, todėl nustatyta, kad S. K. parodymus duoda remdamasi asmenine patirtimi. Santykių su seserimi ir tėvais ypatumai atsiskleidžia S. K. duodamų parodymų formą (kalba emocingai, su pykčiu), ne kiek jų turinį. 5. S. K. psichotraumuojančiai paveikė (fiziškai ir psichiškai gniuždė) tokie jos motinos D. K. bei tėvo A. K. veiksmai, kaip neadekvačios fizinės bausmės, pagarbos ir meilės nebuvimas, jos emocinių poreikių nepaisymas bei asmenybės žeminimas. S. K. psichikos sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus. 6. Šiuo metu S. K. nustatomi kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F92.8. Atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų įvykių psichotraumuojantį poveikį, tiriamosios daugiau apklausti nerekomenduojama. Esant būtinybei, tiriamąją rekomenduojama apklausti nedalyvaujant įtariamajam. 7. S. K. būdingi pažintinės veiklos ypatumai (mąstymas, suvokimas, atmintis, praeities atkūrimo galimybės), jos turimos žinios (apie juridinę bylos įvykių reikšmę) yra tiesiogiai siejamos sujos gyvenimiška patirtimi (byloje nagrinėjami įvykiai). 8. Turimų duomenų analizė rodo, kad S. K. asmenybę formavo įtariamųjų elgesys jos atžvilgiu; psichologiniu požiūriu, šeimos vertybių pasisavinimas yra itin probleminių santykių šeimoje indikatorius bei S. K. atsakas (išdava) į tėvų elgesį jos atžvilgiu. 9. Įvertinus turimą medžiagą, kad S. K. parodymai yra realistiški, galima pagrįstai manyti, jog jos siekis gyventi visiškai nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų šeimoje, namuose atitinka tiek amžiaus tarpsniui (paauglystei) būdingus ypatumus, tiek ir susiklosčiusius santykius šeimoje (byloje nagrinėjami įvykiai). 10. Šiuo metu tokių duomenų, kad S. K. parodymai apie jos tėvų smurtą prieš ją galėjo būti nulemti jos siekio atkeršyti motinai už tai, kad ji parašė pareiškimą policijai dėl pavogtų žiedų, negauta. 11. Šiuo metu gauti duomenys rodo, kad S. K. elgesys yra tėvų su ja elgesio pasekmė. 12. Duomenų, kad S. K. parodymams turėtų įtakos jos siekis prisiteisti iš tėvų pinigų (netutinę žalą), negauta. 13. S. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą; duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį S. K. (jos duodamiems parodymams, jos elgesiui) negauta (2 t., b. l. 53-62).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta T. K. pateikto telefono „Alcatel“ apžiūra, kurio nuotraukų galerijoje randama mergaitės fotonuotrauka (S. K.). Matyti raudonos spalvos dėmė ant lūpos, galimai kraujas. Fotonuotrauka daryta 2016-06-21, 02:35:32 (2 t. b. l. 83-87).

2018-03-21 Šiaulių valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus rašte užfiksuota, kad vadovaujantis 2017-03-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. KV-5 patvirtintos procedūros P 5.4.-02 „Gyvų asmenų tyrimai“ punktu 5.1.5.10 fizinio ar juridinio asmens prašymu gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriuose matomi galimi sužalojimai, neatliekami (2 t., b. l. 92).

Šalies argumentai

S. K. 2019-05-30 teismui pateiktame prašyme užfiksuota, kad ji nurodė, jog grįžus jai gyventi namo, jo ir tėvų gyvenimai pasikeitė, susitaikė su mama ir tėčiu, jie nebesipyksta, mama yra lyg geriausia draugė, o tėtis puikus draugas. Viską jiems atleido ir prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje užfiksuota, kad A. K. įmonėje dirba nuo 2010-09-14, darbdavio charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, sąžiningas, tvarkingas, punktualus, drausmingas, nekonfliktuojantis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia smurto prieš šeimos narį naudojimu (pvz. mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad S. K. nustatytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas - mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su tiriamąja. S. K. psichotraumuojančiai paveikė (fiziškai ir psichiškai gniuždė) tokie jos motinos D. K. bei tėvo A. K. veiksmai kaip neadekvačios fizinės bausmės, pagarbos ir meilės nebuvimas, jos emocinių poreikių nepaisymas bei asmenybės žeminimas. Teisme apklausta ekspertė R. D. nurodė, kad tai, ką pasakojo S. K., visiškai atitiko jos emocinį reagavimą ir ekspertei nekėlė abejonių, kad tai yra pasakojimai iš pačios mergaitės gyvenimo patirties. S. K. emocijos buvo adekvačios jos pasakojimui apie smurtinę patirtį. Pyktis, nuoskauda dėl to, ką S. K. patyrė šeimoje, įtakoja jos parodymus, tačiau nėra tokių duomenų, kad įvykiai, kuriuos ji pasakojo, yra išgalvoti, netikri. Vaikų ir paauglių teismo psichologė ekspertė A. Š. teisme nurodė, kad ekspertizės metu ir ikiteisminio tyrimo laikotarpiu S. pasakojo daug visko, nuoširdžiai, energingai, su pakankamai daug detalių. S. parodymai teisme skiriasi, kadangi praėjo daug laiko bei šiuo metu S. gyvena su tėvais. S. teisme viską patvirtino, ką kalbėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau S. bandė visą atsakomybę už tai, kas vyko, prisiimti sau, tarsi nuimdama atsakomybę nuo tėvų. S. elgesys yra pasekmė. S. pati pateikė pavyzdžių, kad jos negeras elgesys buvo dėmesio siekimas iš tėvų. Ekspertizės metu buvo labai ryšku, kad S. siekė tėvų meilės, bet jautėsi jos negaunanti.

Visgi, jų išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Ekspertų išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne eksperto, o teismo kompetencija. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimas taip pat yra išimtinai teismo prerogatyva.

D. K. kalta dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip minėta, prisipažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta tik tai, jog 2017-09-30 už pavogtus žiedus sudavė S. K. diržu gal 3 kartus, kliuvo į rankas, kojas, netaikė, kur suduoti, tada ir pasakė, kad pagimdė ir užmuš, neliepė išeiti iš namų. S. rykšte neplakė, diržu daugiau nėra mušusi, ranka nėra sudavusi į veidą. Nukentėjusioji S. K. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nieko nekūrė, „netirštino spalvų“. Visgi, ji nurodė ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo pikta ant mamos. Dėl D. K. veiksmų nuo 2010 m. iki 2015-08-31 nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirmą kartą mama prieš ją naudojo smurtą, kai buvo mažytė. Mama naudojo smurtą, kai kažkas nepatikdavo, kai susikeikdavo, ko nors nepadarydavo, mama yra plakusi su rykšte, davusi delnu į veidą, daugybę kartų mušė su diržu (1 t., b. l. 148-151, 172-176). Dėl D. K. veiksmų 2017 m. sausio mėn. nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra gavusi į veidą, nes nusikeikė, tiksliai laiko negali pasakyti, šiais metais (2017 m.), gal sausio mėnesį, vienas smūgis nuo mamos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 148-151). Dėl D. K. veiksmų 2017 m. gegužės - birželio mėnesį nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prieš 4-5 mėnesius atėjo pas ją draugė G. M., mama pjovė žolę, norėjo išeiti pasivaikščioti, tačiau mama jos neišleido, mama ją pavadino negražiai, tada ėjo į namus, mama grįžusi pasiėmė diržą ir pradėjo ją plakti, rudos spalvos vyrišku diržu sudavė per kojas, ties užpakaliu, kiek smūgių nepamena, per rankas taip pat kliuvo (1 t., b. l. 172-176). Dėl D. K. veiksmų 2017-09-30 apie 17 val. S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mama parašė ant jos pareiškimą, nes ji paėmė močiutės auksinius žiedus ir išnešė iš namų. Mama sužinojo ir liepė jai grįžti namo. Kai grįžo, pradėjo daužyti ją su diržu mamos kambaryje. Ten uždarė duris ir rėkė, sakė nemeluoti. Turėjo rankose senelio diržą, jis buvo storas, odinis. Ji pradėjo trankyti, sakė, kad mane pagimdė ir užmuš. Su diržu sudavė į rankas, kojas, nugarą. Kiek sudavė, nežino. Buvo likusios žymės ant rankų, kojų. Žymės laikėsi dvi savaites, medikai jos neapžiūrėjo (1 t., b. l. 148-151).

Vertinant nukentėjusios S. K. parodymų patikimumą, teismas privalo įvertinti neatsiejamai su kitais byloje surinktais objektyviais bei išvestiniais įrodymais. Vertinimas su objektyviais įrodymais siejamas su ekspertizių išvadomis, o vertinimas su išvestiniais įrodymais siejamas su tiesioginių liudytojų ar liudytojų, kuriems nukentėjusioji yra pasakojusi apie įvykio aplinkybes, parodymais. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad S. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ar padidintas polinkis fantazuoti (2 t., b. l. 53-62). Visgi, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių S. K. nurodytas aplinkybes dėl D. K. veiksmų nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės-birželio, tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamoji D. K. kaltės dėl nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės-birželio nurodytų įvykių aplinkybių nepripažino, tiesioginių šių įvykių liudytojų nėra. Nukentėjusiosios sesuo S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nėra mačiusi ir patyrusi nei iš vieno tėvų smurto, taip pat nėra mačiusi, kad kuris iš tėvų būtų mušęs S.. Tėvai, ją drausmindami, nėra naudoję smurto. Mama jai tik pasakojo, kad davė diržu sesei dėl aukso, nes supyko (3 t., b. l. 11-14, 32-33). Liudytoja D. Č. nurodė, kad S. K. maištavo ir D. K. tada panaudojo smurtą prieš dukrą, pati smurto nematė. Nėra girdėjusi, kad D. K. S. būtų sumušusi. Apie tai, kad S. mušė su diržu, jai pasakė pati D. K.. Liudytoja G. B. nurodė, kad K. šeima yra gera, tvarkinga. Kiek bendravo, nematė, kad būtų blogai elgiamasi su vaikais. Nematė jokių smurto požymių ir netinkamo auklėjimo. S. niekada nesiskųsdavo, kad tėvai su jomis blogai elgiasi. Nėra girdėjusi, kad tėvai įžeidinėtų savo vaikus. Liudytoja R. R. nurodė, kad apie gyvenimą šeimoje S. pasakojo, jog konfliktuodavo su tėvais, pati jų neklausydavo. Nurodė, kad S. galvoja, jog mama jos nemyli, nemėgsta. Apie smurtą, patirtą iš tėvų, S. yra minėjusi, bet tikslių aplinkybių neprisimena. Liudytoja I. G. nurodė, kad teko su S. bendrauti apie tai, dėl ko mama ant jos šaukia, elgiasi su ja ne taip, kaip norėtų, dėl jos elgesio, naktinių išvykimų, taisyklių nesilaikymo. Apie smurtą šeimoje S. jai pasakojo, kad su sese konfliktuodavo, apie smurtą, patirtą iš tėvų, pakomentuoti negali. S. jai sakydavo, kad globos namuose atsidūrė dėl to, kad gal blogai elgėsi, matydavo savo kaltę, dėl to labai gailėdavosi, apie tėvų kaltę nešnekėjo. Liudytoja K. J. nurodė, kad mama ar tėtis S. negražiai nevadino, vadino „princese“ arba „S.“. Nematė S. sumuštos. Vidinių K. šeimos problemų, sukėlusių maištą, nepastebėjo. Liudytoja I. K. nurodė, kad S. tėvai per daug negražiai dukrą vadino, mažai mylėjo. Buvo daug negražių žodžių dukrai iš mamos pusės. S. buvo pamaitinta, aprengta, tik žodžiai negražūs jai buvo sakomi. Kad tėvai smurtauja mergaitės jai nesakė, nei viena mergaitė neminėjo fizinio smurto. Žino tik apie tą vieną smurto atvejį, kai mama įkrėtė diržu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžius, kad mama dukras mušė su rykšte, bet teisme to patvirtinti negalėjo, nurodė, kad tuo metu mergaitės galėjo būti mažos, 6-7 metų, po to nebuvo smurto. Liudytoja A. L. nurodė, kad nematė, jog tėvai muštų S., nematė mėlynių. Žino, kad S. pavogė žiedus ir pinigus. Už tai S. D. K. sudavė. Liudytoja V. Š. nurodė, kad S. niekada nebuvo su sumušimo žymėmis. Liudytoja T. K. nurodė, kad nematė, jog S. tėvai prieš ją smurtautų. Žino, kad S. pavogė žiedus, S. mama sakė, kad norėjo suduoti. Nukentėjusiosios S. K. nurodytas aplinkybes dėl nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės-birželio D. K. veiksmų iš dalies patvirtina liudytojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog S. mama yra du kartus mušusi diržu (1 t., b. l. 109-113, 125-127). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad liudytojas L. V. apklausų metu buvo nukentėjusiosios vaikinas, todėl galėjo būti suinteresuotas duoti nukentėjusiajai palankius parodymus, be to, nurodytų įvykio aplinkybių jis betarpiškai nematė, nurodė tik tai, ką jam pasakojo pati S. K.. Pastaroji teisme parodė, kad apie savo gyvenimą daugiausiai išsikalbėdavo su drauge liudytoja G. M.. Tačiau pastaroji liudytoja teisme patvirtino tik tai, jog mama S. mušė dėl žiedų. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte liko neįvertinta ir nukentėjusiosios galimybė meluoti. Minėtame akte teigiama, kad melavimas yra bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama (išvadų 3 p.; 2 t., b. l. 61). Ikiteisminis tyrimas pradėtas faktiškai tuo pačiu metu dėl kaltinamosios panaudoto smurto prieš S. K. bei kitas tyrimas pagal kaltinamosios pareiškimą dėl S. K. padarytos vagystės iš tos pačios kaltinamosios. Ginčo dėl to byloje nėra. Tokios aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo įtempti ir priešiški santykiai. Kad kaltinamosios santykiai su dukra nebuvo itin artimi ir draugiški, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Be to, kad kaltinamajai, kaip mamai, sunkiai sekėsi susitarti ir vykdyti pareigą auklėti nepilnametę dukrą, kaltinamoji taip pat neneigia. Pastaroji žinojo apie nukentėjusiosios būdą, elgesį, neklausė mamos, nevengė žalingų įpročių. Byloje nėra paneigta ir gynybinė kaltinamosios versija, kad pastaroji siekė suvaldyti nepilnametės dukters netinkamą elgesį, ją atriboti nuo ją supančios ir neigiamą įtaką jai darančios aplinkos (netinkamų draugų), užkirsti kelią galimai žalingų įpročių formavimuisi. Taip pat ekspertės pavirtino ir tokią aplinkybę, jog nukentėjusiosios siekis gyventi visiškai nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų šeimoje, namuose atitinka tiek amžiaus tarpsniui (paauglystei) būdingus ypatumus. Todėl tokia tarp mamos ir dukters susiklosčiusi situacija leidžia manyti, kad nukentėjusioji galėjo meluoti. Pagrindo besąlygiškai tikėti nepilnamete nukentėjusiąja nėra. Atitinkamai nukentėjusiosios parodymų patikimumui turi reikšmės ir jos parodymų prieštaringumas viso proceso metu, įskaitant apie abu kaltinamuosius, jų chronologiją bei atsiradimą. Tokią versiją iš esmė kelia gynyba, tačiau nėra neginčijamų įrodymų tokiai versijai paneigti byloje. Visos abejonės traktuotinos kaltinamosios naudai. Todėl darytina išvada, kad nėra pakankamų neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji D. K. laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. gegužės-birželio kaltinime nurodytais būdais smurtavo dukters S. K. atžvilgiu. Todėl laikytina, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino ir yra neįrodyta.

D. K. teisme patvirtino, kad 2017-09-30 už pavogtus žiedus sudavė S. K. diržu gal 3 kartus, kliuvo į rankas, kojas, netaikė, kur suduoti, tada ir pasakė, kad pagimdė ir užmuš, neliepė išeiti iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. K. nurodė, kad 2017-09-30 apie 18 val. būnant namuose įvyko konfliktas su S. K. ir ji diržu sudavė du-tris smūgius į nugarą. Pasakė dukrai, kad paskambins į policiją dėl papuošalų vagystės, liepė rinktis daiktus ir eiti lauk iš namų, nes su ja nebegyvens (3 t., b. l. 68-71). Taip pat nurodė, kad įvykio metu puolė ant S., nepamena, ar sudavė ar pastūmė, spontaniškai jai sudavė diržu į rankos ir pečių sritį (3 t., b. l. 76-79). Įteikus pranešimą apie įtarimą pripažino, kad sudavė diržu S. tris kartus į nugarą, kojas, rankas, liepė susirinkti daiktus ir dingti iš namų (3 t., b. l. 84-87). Kaltinamasis A. K. dėl D. K. smurto S. atžvilgiu teisme nurodė, kad žino tiek, kiek sakė žmona. Nurodė, kad žmona pastebėjusi, jog nebėra žiedų, pasiėmė diržą, prirėmė S., grasindama diržu, išsireikalavo iš S. prisipažinimo. Lyg sudavė, lyg nesudavė diržu S., pati S. to nesakė. Liudytojos D. Č. ir A. L. patvirtino, jog D. K. pati nurodė, jog panaudojo prieš S. K. smurtą, kai iš namų buvo išnešti aukso dirbiniai. Liudytojos I. K., T. K., G. M. taip pat nurodė, kad S. K. joms pasakojo, jog pardavė žiedus, o mama už tai įkrėtė diržu. Nukentėjusiosios nurodytas 2017-09-30 įvykio aplinkybes patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (1., b. l. 36-38), bendrojo pagalbos centro garso įraše (1 t., b. l. 102-104) užfiksuotos aplinkybės. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad D. K. 2017-09-30 apie 17 val. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą ir taip sukėlė S. K. fizinį skausmą, taip pat sakė, kad ją pagimdė ir kad pati užmuš, liepė dingti iš namų, susirinkti daiktus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas privalo įvertinti, ar šie kaltinamosios veiksmai galėjo būti priežastiniu ryšiu susiję padariniais – ekspertizės akte nurodytu nesunkiu psichikos sveikatos sutrikdymu S. K., taip pat nustatyti kaltinamosios tyčią, t. y. kad D. K. suprato, jog jos veiksmai gali sukelti nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai ir to norėti arba, nors jų nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti. Nustatytas kaltinamosios D. K. pavienis smurto atvejis nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, tuo tarpu nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, ekspertų teigimu, siejamas su ilgalaikiu fiziniu bei psichiniu traumavimu. Esant šioms aplinkybėms, priežastinio ryšio tarp kaltinamosios D. K. elgesio su S. K. ir jai nustatyto nesunkaus psichikos sveikatos sutrikdymo nėra. Taip pat nenustatyta, kad D. K. galėjo suprasti, kad jos netinkamas elgesys su S. K. gali sukelti jai nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą ir norėti tokių padarinių arba, nors jų nenorėti, tačiau sąmoningai leisti jiems kilti.

Teismas bylą nagrinėja kaltinimo ribose (BPK 255, 256 str.). Bet kokie fizinio smurto veiksmai, sukeliantys vaikui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, visada laikytini nusikalstamais. Kadangi D. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017-09-30 apie 17 val., suduodama dukrai S. K. nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas, nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015-08-31 nenustatytą skaičių kartų mušdamas S. K., t. y. plakdamas rykšte, spardydamas, apipildamas gulinčią lovoje lediniu vandeniu, suimdamas už kaklo ir pakeldamas bei taip smaugdamas, po to, 2016-06-20, tikslus laikas nenustatytas, galva suduodamas vieną smūgį į veidą ir praskeldamas jai lūpą bei pargriaudamas ant žemės, taip sukėlė jai fizinį skausmą, grasindamas ją užmušti, kad būtų ramiau gyventi, vadindamas „[necenzūrinis žodis], [necenzūrinis žodis]“, reikalaudamas rodyti pirkimo čekius, nes pigiau ją užmušti nei išlaikyti, tuo sukėlė S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą. Kaltinimas nėra įrodytas.

A. K. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir nurodė, kad jokių veiksmų, kurie išvardinti kaltinime, be vandens puodelio užpylimo ir pasakymo „pigiau užmušti negu išmaitinti“, nepripažįsta. Teigia, kad čia panaudojo posakį; liepė rinkti čekius, kad užtikrintų, jog S. perka sau maistą, o ne cigaretes. S. jis nesmaugė, lūpos jai nepraskėlė, rykšte neplakė, nespardė. Teisme S. K. nurodė, kad tėtis iš kaktos sudavė jai į veidą ir taip praskėlė lūpą, nurodė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, kai atsirado sužalojimai. Taip pat nurodė, kad tėtis yra panaudojęs smurtą – trenkęs šlepete, diržu, smaugė. Visgi, nukentėjusioji taip pat nurodė ir tai, kad bausmių tėvai netaikydavo. Nurodė, kad tėvai pavartodavo necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu, bet jos ir pačios labai keikdavosi. Dėl A. K. veiksmų nuo 2010 m. iki 2015-08-31 nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaime tėtis ją yra mušęs, spardęs, daužęs, su rykšte davęs. Prieš dvejus metus yra buvę taip, kad tėtis liepė keltis, ji jam pasakė, kad nesikels, tada tėtis atnešė ledinio vandens ir apipylė. Prieš trejus metus, vasarą, ryte yra buvę, kad tėtis ją smaugė, pakėlė už gerklės ir smaugė, rėkė, šaukė, kad neklauso. Pradėjo smaugti, kad leido draugei plauti indus. Dėl A. K. veiksmų 2016-06-20, tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-06-21 tėtis praskėlė lūpą, mama prašė telefono, jai pasakė, kad neduos, tada priėjo tėtis ir sudavė galva (kakta) jai į veidą ir praskėlė lūpą. Taip pat tėtis yra davęs 10 eurų ir pasakęs, kad turi jam parodyti visus čekius, ką perka, tada jam parodė ir jis pasakė, kad ją pigiau užmušti nei išlaikyti (1 t., b. l. 148-151, 172-176). Byloje nepakanka įrodymų, neginčijamai patvirtinančių S. K. parodymus ir A. K. kaltę dėl panaudoto fizinio smurto S. K. atžvilgiu. Nurodytų įvykių tiesioginių liudytojų byloje nėra. Kaltinamoji D. K. teisme parodė, kad buvo vienas kartas, kad tėvas užpylė ant S. puodelį vandens, nes ji nesikėlė, A. K. liepė S. rinkti čekius, kai gyveno su tėvu. Šias aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis. Liudytoja G. M. teisme nurodė, kad S. buvo sakiusi, kad tėvas ją mušė, buvo pakėlęs ranką, kai buvo maža, jai bėgo kraujas. Nurodė, kad S. pasakojo, jog tėvas sudavė ir bėgo kraujas. Nurodė, kad S. prašė pinigų, tėtis pasakė, kad neduos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad S. yra pasakojusi, kad tėtis sudavė su galva į nosį, S. yra pasakojusi, kad tėtis ją skriausdavo, bet jokių žymių nėra mačiusi (2 t., b. l. 135-138). Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytoja G. nurodė tik tai, ką jai pasakojo pati S. K., įvykio aplinkybių ji nematė, smurto žymių taip pat. Be to, apie praskeltą lūpą pastaroji liudytoja nenurodė. Todėl tokios nurodytos aplinkybes kelia abejones. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad S. minėjo, jog kartą mama norėjo paimti iš jos telefoną, o S. juokaudama nedavė, tėvas tuo metu miegojo, supykusi mama pažadino tėvą ir pasakė, kad S. neduoda telefono, tada tėvas trenkė į lūpą S.. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. nurodė, kad žino, jog S. 2017 m. vasaros viduryje buvo prakirsta lūpa, prakirto tėtis, rodė nuotrauką, asmeniškai jos nematė tada, tai buvo iki jų pažinties (2., b. l. 109-113, 125-127). Visgi, liudytojai I. K. ir L. V. nurodyto įvykio nematė, jame nedalyvavo, nurodė tik tai, ką apie įvykį pasakojo pati nukentėjusioji S. K.. Liudytoja T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad S. jai sakė, jog tėtis jai sudavė, buvo prakirsta lūpa, rodė nuotrauką su praskelta lūpa. Apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta T. K. pateikto telefono „Alcatel“ apžiūra, kurio nuotraukų galerijoje randama mergaitės fotonuotrauka (S. K.). Matyti raudonos spalvos dėmė ant lūpos, galimai kraujas. Fotonuotrauka daryta 2016-06-21, 02:35:32 (2 t. b. l. 83-87). Kaltinamasis parodė, kad nuotraukoje ant S. K. lūpos yra pūslelinė. Ikiteisminio tyrimo metu dar 2017-10-17 D. K. nurodė, kad su S. 2017 m. buvo odos dispanseryje dėl to, kad jai ant veido buvo žaizdos, apsesas (3 t., b. l. 76-79). Tuo tarpu tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriuose matomi galimi sužalojimai, neatliekami (2 t., b. l. 92). Tokie įrodymai nepatvirtina, jog nuotraukoje matoma raudona dėmė yra smurto žymė, o ne odos liga, be to, apie tėvo smurtą draugei nurodė, jog buvo sužalota nosis. Nukentėjusiosios sesuo S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nėra mačiusi ir patyrusi nei iš vieno tėvų smurto, taip pat nėra mačiusi, kad kuris iš tėvų būtų mušęs S.. Tėvai, ją drausmindami, nėra naudoję smurto (3 t., b. l. 11-14, 32-33). Liudytoja D. Č. nurodė, kad S. apie tėtį nieko blogo nėra sakiusi. Apie tai, kad tėtis S. muštų, nėra girdėjusi. Nežino tokių dalykų, kad tėtis S. būtų vadinęs kažkokiais žodžiais. Jų kalboje kažkiek keiksmažodžių vartojama, bet jie naudojami ne įžeidinėjimui, o emocijoms išsakyti. Liudytoja G. B. nurodė, kad nematė, jog būtų blogai elgiamasi su vaikais. Nematė jokių smurto požymių ir netinkamo auklėjimo. Jos dukros bendravo su K. vaikais ir nieko blogo nesakydavo. Neteko matyti, kad S. būtų sužalota lūpa. S. niekada nesiskųsdavo, kad tėvai su jomis blogai elgiasi. Nėra girdėjusi, kad tėvai įžeidinėtų savo vaikus. Liudytoja R. R. nurodė, kad S. minėjo, jog tėtis ją mušė, bet kaip neįvardijo. S. jai pasakojo, kad konfliktuodavo su tėvais, pati jų neklausydavo. Liudytoja K. J. nurodė, kad nematė, jog S. skriaustų, stumdytų, varinėtų, S. vadindavo „S.“, „princese“. Liudytoja I. G. parodė, kad apie tėtį S. mažai pasakojo. Liudytoja V. Š. nurodė, kad S. niekada nebuvo su sumušimo žymėmis. Liudytoja T. K. nurodė, kad nematė, jog S. tėvai prieš ją smurtautų. Nurodytų liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina, kad A. K. naudojo ilgalaikį fizinį ar psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją S. K.. Be to, kaip minėta anksčiau, norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtina konstatuoti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių – konkrečiu atveju mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų, taip pat tyčią. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad miršus elgesio ir emocijų sutrikimas yra susijęs ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su S. K.. Todėl tokios nustatytos aplinkybės kelia abejones, todėl jos traktuotinos kaltinamojo naudai.

Vertinant apipylimą vandeniu aplinkybę, konkrečiu atveju svarbu ir tai, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 str.). <...> Taigi fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016).

Šiuo atveju kaltinamojo tikslas buvo pažadinti, pakelti vaiką, t. y. pakelti iš miego, miegančiojo komforto zonos. Todėl pats žadinimas nevertintinas kaip netinkamas auklėjimas. Tokios šio veiksmo pasekmės niekur nepasireiškė, išskyrus tai, kad tai nukentėjusiajai sukėlė nepatogumus, žeidė jos orumą. Visgi, netinkamu auklėjimu, siekiant pažadinti vaiką, gali būti pripažįstami žmogaus orumą žeminantys būdai. Kita vertus, jokių objektyvių įrodymų, kad tokiu būdu būtų sukeltos fizinės kančios nukentėjusiajai, nėra.

Nustatyti pavieniai kaltinamojo A. K. elgesio su S. K. atvejai ir jie neperžengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtino pavojingumo laipsnio. Tuo tarpu nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas, ekspertų teigimu, kaip minėta, siejamas su ilgalaikiu fiziniu bei psichiniu traumavimu. Paminėtina ir tai, kad kaltinimo laikotarpis apima labai ilgą laikotarpį, be to, tapačiu sveikatos sutrikdymu kaltinama ir nukentėjusiosios mama D. K.. Visgi, dar kartą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrininkavimas šiuo atveju nei vienam iš kaltinamųjų nėra inkriminuojamas. Kad jie būtų veikę kartu ir supratę, jog tokiu savo elgesiu gali sukelti tokias pavojingas pasekmes, byloje taip pat tokių įrodymų nėra. Aplinkybė, kad kaltinamojo elgesio variantas neatitinka tinkamo auklėjimo pats savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pasirinkdamas netinkamą auklėjimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaltininkas turi suprasti, jog netinkamas auklėjimas gali sukelti pavojingas pasekmes, kaip konkrečiu atveju - nurodytas ekspertizės akte. Tačiau šiuo atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad kaltinamojo išsakyta frazė (kuri pagal kaltinimą išsakyta vieną kartą) bei puodelio vandens išpylimas ant nesikeliančios iš lovos ir sveikata nesiskundžiančios dukters, gali sukelti inkriminuojamas pasekmes. Kad kaltinamasis galėjo numatyti tokias galimas pavojingas pasekmes, taip pat nėra.

Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, inkriminuojamos pavojingos pasekmės (taip pat ir D. K.) nėra tiesioginė būtent kaltinamojo padarytų veiksmų pasekmė. Ekspertizės akte akcentuojamas ilgalaikis poveikis, tačiau byloje liko nenuginčytas ir kiti nukentėjusiąją supančios aplinkos viso inkriminuojamo laikotarpio galimi poveikiai tokiam sutrikdymo mastui.

Kita vertus, kaltinamasis savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo dukrą paauglystės laikotarpiu, siekdamas, kad jo dukra būtų disciplinuota, atsakinga, drausminga, neįgytų žalingų įpročių, kad jos elgesiui nedarytų įtakos neatsakingi draugai ir pan., todėl tokie veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.

Esant šioms aplinkybėms, priežastinio ryšio tarp kaltinamojo A. K. elgesio su S. K. ir jai nustatyto nesunkaus psichikos sveikatos sutrikdymo nėra. Taip pat nenustatyta, kad A. K. galėjo suprasti, kad jo netinkamas elgesys, galimai netinkamas auklėjimas gali sukelti S. K. nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą ir norėti tokių padarinių arba, nors jų nenorėti, tačiau sąmoningai leisti jiems kilti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, į apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančių įrodymų sąsajumą ir liečiamumą, tai pat atsižvelgiant į įrodymų visetą, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog A. K. nuo 2010 m. iki 2017 m. spalio mėnesio kaltinime nurodytais būdais smurtavo dukters S. K. atžvilgiu, tuo padarydamas jai nesunkų psichikos sveikatos sutrikdymą. Esant šioms aplinkybėms A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Be to, D. K. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2010 m., tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017-09-30 apie 17 val. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, o A. K. kaltinamas tuo, kad nuo 2010 metų, tiksliai nenustatytos datos ir laiko, iki 2017 m. spalio mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatytas, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, ir taip abu psichiškai ir fiziškai gniuždė savo vaiką nepilnametę dukrą S. K..

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 163 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų ar kitų teisėtų vaikų atstovų naudojamos poveikio priemonės vaikui negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus ir peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį. Ši išvada paprastai daroma atsižvelgiant į piktnaudžiavimo teisėmis (pareigomis) proceso pobūdį, intensyvumą, trukmę, keliamą pavojų, naudotos fizinės ir (ar) psichinės prievartos pobūdį, kaltininko tyčios kryptingumą ir kitas smurto artimoje aplinkoje aplinkybes (vietą, laiką, nukentėjusiųjų skaičių bei juos apibūdinančius duomenis ir pan.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad taikomų poveikio priemonių nusikalstamumo matą pirmiausia nustato specialioji piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis norma (BK 163 straipsnis). Pažymėtina, kad ši norma suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Būtent šiuos požymius įrodinėjant įmanoma atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu (kasacinė nutartis Nr. 2K-277-788/2016).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad S. K. nustatytas nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas - mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8), kurie yra susiję ne tik su konkrečiais įvykiais byloje, bet ir su patirtu ilgalaikiu psichologiniu bei fiziniu traumavimu dėl abiejų tėvų ilgalaikio netinkamo elgesio su tiriamąja. S. K. psichotraumuojančiai paveikė (fiziškai ir psichiškai gniuždė) tokie jos motinos D. K. bei tėvo A. K. veiksmai kaip neadekvačios fizinės bausmės, pagarbos ir meilės nebuvimas, jos emocinių poreikių nepaisymas bei asmenybės žeminimas. Kaltinamieji D. K. ir A. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, kad sistemingai psichiškai ir fiziškai gniuždė nukentėjusiąją S. K., nurodė tik pavienius atvejus, kada buvo netinkamai elgtąsi su nukentėjusiąja (D. K. prisipažino, kad 2017-09-30 sudavė diržu į rankas, kojas, nugarą ir taip sukėlė fizinį skausmą, iš pykčio galėjo pasakyti, kad pati pagimdė ir kad pati užmuš, A. K. pripažino, kad puodeliu vandens apipylė gulinčią S. K., reikalavo rodyti čekius, bet tik dėl to, kad dukra nepirktų cigarečių, galėjo pasakyti: „pigiau užmušti nei išlaikyti“, tačiau ne dukros atžvilgiu). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji davė išsamius parodymus dėl pareikštų kaltinimų, detaliai papasakojo apie santykius šeimoje bei jų pačių, nukentėjusiosios elgesį. Nukentėjusioji S. K. teisme parodė, kad šiuo metu santykiai su tėvais geri, nurodė, kad ir pati neklausydavo tėvų, neidavo į mokyklą, negrįždavo laiku namo, nepadėdavo namuose, meluodavo tėvams. Nurodė, kad tėvai bausmių netaikydavo, su sese elgdavosi vienodai. Nukentėjusiosios sesuo S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nėra mačiusi ir patyrusi nei iš vieno tėvų smurto, taip pat nėra mačiusi, kad kuris iš tėvų būtų mušęs S.. Tėvai, ją drausmindami, nėra naudoję smurto. Mama jai tik pasakojo, kad davė diržu sesei dėl pavogti aukso, nes supyko (3 t., b. l. 11-14, 32-33). Liudytojų D. Č., G. B., K. J., A. L., V. Š., T. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamieji nepiktnaudžiavo tėvų teisėmis ir pareigomis S. K. atžvilgiu. D. Č. parodė, kad K. rūpinosi vaikais, pirko reikalingus daiktus, abi dukras mylėjo vienodai. G. B. parodė, kad K. šeima gera, tvarkinga, tėvai rūpestingi. K. J. parodė, kad nuo mažens S. buvo rūpinamasi, po to matėsi, kad S. darosi prieštaringa, nepaklusni. Nematė, kad S. tėvai skriaustų, tėvai vienodai su dukromis bendravo ir suteikė vienodas sąlygas. S. bėgdavo iš namų, eidavo pas draugus, nors tėvai neleisdavo. A. L. parodė, kad tėvai rūpinosi mergaitėmis, tik S. nevertino to, ką duoda tėvai, nebuvo taip, kad tėvai skirtingai auklėtų dukras. V. Š. teisme parodė, kad S. mama nevengė susitikti, ateiti į mokyklą, jos požiūris nebuvo atsainus, S. buvo tvarkingai apsirengusi. T. K. parodė, kad šeimoje dėmesys buvo skiriamas abiem dukroms, pačios S. elgesys buvo ne pagal amžių, turėjo negerų draugių. 2017-10-03 šeimos aplankymo akte užfiksuota, kad nukentėjusiosios gyvenimo sąlygos yra tinkamos (1 t., b. l. 112), šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (1 t., b. l. 117), nei D. K., nei A. K. nėra baudžiamąja ar administracine tvarka bausti už netinkamą elgesį su vaikais, A. K. darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji rūpinosi nukentėjusiąja, dėjo pastangas ją tinkamai auklėti, užtikrinti vaikų (įskaitant ir nukentėjusiąją) tinkamą gerbūvį.

Kaltinamoji D. K. parodė, kad nuo mažens S. buvo sunkus vaikas, S. nelankė mokyklos, nesimokė, jai labai rūpėjo berniukai, meluodavo. Nurodė, kad nesielgdavo su mergaitėmis skirtingai, abi buvo auklėjamos vienodai. Kaltinamasis A. K. teisme parodė, kad su dukromis būdavo buitinių konfliktų, kurie išsispręsdavo, bausmių netaikydavo, į netinkamą dukros elgesį nereaguodavo, pačios S. elgesys nulėmė tai, kad jai būdavo reiškiami didesni priekaištai.

Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų taikomos poveikio vaikui priemonės, viena vertus, negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus, kita vertus, peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį.

Pažymėtina, kad fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Iš liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nenustatyta, kad kaltinamieji D. K. ir A. K. sistemingai piktnaudžiavo tėvo ir motinos teisėmis ir pareigomis, fiziškai ar psichiškai gniuždydami vaiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 iki 2017 m. nustatytas tik vienas fizinio smurto atvejis bei pavieniai abiejų kaltinamųjų galimai netinkami vaiko auklėjimo būdai, kurie negali būti laikomi sistemingi ar periodiški bei užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 163 straipsnį. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad S. K. elgesys buvo sudėtingas, problemiškas, kas leidžia manyti, jog auklėdami vaiką tėvai susidūrė su sunkumais, iššūkiais. Mokyklos, globos namai S. K. apibūdino kaip nedrausmingą, konfliktuojančią asmenybę, nuo 2017-02-17 jai nustatyti elgesio sutrikimai vartojant kanabonoidus, nukentėjusioji turėjo žalingų įpročių, atrodė iššaukiančiai. Liudytojai patvirtino, kad D. K., turėdama problemų dėl S. K. elgesio, ją vedė pas psichologus. Todėl yra pagrindas manyti, kad nukentėjusiajai galėjo būti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas, nors šios aplinkybės jokiais atvejais nepateisina suaugusiojo nusikalstamų veiksmų nepilnamečio asmens atžvilgiu. Byloje esantis įrodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamieji su abiem savo vaikais elgėsi vienodai, jų neišskyrė, tarp nukentėjusiosios S. K. ir jos sesers yra vienerių metų amžiaus skirtumas, tuo tarpu S. K. atžvilgiu psichinio ar fizinio smurto atvejų nenustatyta, taip pat jos atžvilgiu nenustatyti ir analogiški ar bent panašaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai.

Piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis sudėtis yra formali, ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai yra, kada kaltininkas suvokia savo teises ir pareigas vaikui bei tam tikra forma sąmoningai jomis piktnaudžiauja ir nori taip veikti (neveikti).

Šios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad Įstatymų leidėjas BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtino, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu (...) veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Vienas iš atvejų, kada negalima iš asmens reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (ir traukti atsakomybėn už įstatymų pažeidimą), kaip tik ir yra situacija, kai asmuo dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių šių reikalavimų nežino arba nesupranta. Taigi nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimas arba asmeniui prieinama tokio suvokimo galimybė laikytina viena iš būtinų kaltininko baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimą tikslingiausia būtų aiškinti kaip kaltininko suvokimą, kad jo elgesys prieštarauja bendrai įstatymų nustatytai tvarkai. Aiškinant BK 15 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, asmens suvokimas, kad daroma nusikalstama veika yra pavojingo pobūdžio, yra tyčios požymis. BK 15 straipsnio formuluotė yra reikalavimo, kad nusikalstamos veikos pavojingas pobūdis būtų suvoktas. Nusikalstamos veikos neteisėtumo suvokimas yra labai svarbi asmens baudžiamosios atsakomybės prielaida. Baudžiamoji atsakomybė pagrindžiama ne tik kaltininkui suvokiant, bet ir nesuvokiant daromos nusikalstamos veikos pavojingumą (neteisėtumą), jei jis galėjo tai suvokti. Vadinasi, kaltininkas turėjo suvokti, kad savo veiksmais jis elgiasi pavojingai ir šis pavojingumas yra uždraustas Baudžiamųjų įstatymų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog elgiasi pavojingai, kad tokiu savo elgesiu kėsinasi į BK 163 straipsnio saugomas vertybes. Toks aiškinimas šiuo atveju tinkamas vertinant ir kaltinamųjų gebėjimą suvokti inkriminuojamą sveikatos sutrikdymo mastą. Žmogaus gebėjimas nustatyti galimas sveikatos sutrikdymo pasekmės ateina tiek iš gyvenimiškos patirties, tiek iš jį supančios aplinkos, kitos jam aiškiai prieinamos informacijos. Šiuo atveju nei vienas iš kaltinamųjų neturi specialių žinių medicinos, psichologijos, teisės vaikų apsaugos, jų auklėjimo srityse. Vaikų auklėjimas yra tėvų pareiga, todėl šią pareigą kiekvienas gali suvokti nevienodai. Tuo labiau, kad ne kiekvienas netinkamas auklėjimas yra vertinamas ultima ratio kaip paskutinė teisinių gėrių apsaugos priemonė. Todėl galimybė suvokti ir numatyti ekspertizės akte konstatuotas pasekmes kaltinamiesiems yra ženkliai sudėtingiau.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju kaltinamųjų parodymus įvertinus kartu su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytine medžiaga, nenustatyta kaltinamųjų D. K. ir A. K. tiesioginės tyčios pagal BK 163 straipsnį – kad jie galėjo suvokti, jog sistemingai nuo 2010 iki 2017 m. savo veiksmais fiziškai ir psichiškai gniuždo vaiką ir norėjo taip veikti. Priešingai, ištirta medžiaga rodo, kad tėvai rūpinosi nukentėjusiąja, siekė, kad ji augtų dorai, neturėtų žalingų įpročių. Byloje nėra nustatytas nei valinis, nei intelektinis kaltinamiesiems inkriminuojamos veikos suvokimas ir norėjimas taip veikti. Esant šioms aplinkybėms D. K. A. K. pagal BK 163 išteisintini, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista (3 t., b. l. 38-40), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 44-46), dirbanti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas – nuo 2017-09-30 iki 2017-10-01 (viena para) (3 t., b. l. 52, 55).

Kaltinamajai taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programose (BK 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (3 t., b. l. 88-89).

Nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu pareikštas 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. K. iš kaltinamųjų D. K. ir A. K., prašydami priteisti po 2500 eurų iš kiekvieno kaltinamojo (4 t., b. l. 35). Ieškinyje nurodė, kad dėl D. K. ir A. K. nusikalstamų veiksmų S. M. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.

Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamosios padarytos veikos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamoji pasirinko netinkamą auklėjimo būdą prieš savo dukrą, nepaisant ir to, kad jo dukters elgesys buvo nepateisinamas ir priešingas teisei, todėl dėl jos panaudoto fizinio smurto nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiajai dėl nusikaltimu padaryto fizinio skausmo sukėlimo liekamuosius reiškinius. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji gyveno kartu su savo dukra, prisideda prie abiejų vaikų išlaikymo. Esant nustatytoms nusikalstamos veikos pasekmėms, atsižvelgus į visumą išdėstytų aplinkybių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose (baudžiamosios bylos 2K-494-677/2015, 2K-290/2011, 1A-595-574/2014, 1A-364/2013, 1A-81-380/2013), ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nustatytina 400 eurų neturtinė žala, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (517,92 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamosios (BPK 103 str. 6 p., 106 str.). Kadangi šios išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą susidarė dėl dviejų kaltinamųjų, tačiau apkaltinamasis nuosprendis priimtinas tik dėl vieno iš jų, todėl šios išlaidos mažintos pusiau.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai (6 vnt.) (prie 3 tomo viršelio) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2, 5 dalimis, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-09-30 iki 2017-10-01 – vieną parą.

D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

D. K. pagal BK 163 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 163 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo S. K..

Priteisti iš D. K. 258,96 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus (6 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis