Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-04-29 nuosprendžio, kuriuo:

T. D. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingos apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingos apskaitos tvarkymo), BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl MB (duomenys neskelbtini) apgaulingos apskaitos tvarkymo), BK 220 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisingų duomenų apie MB (duomenys neskelbtini) pajamas ir pelną pateikimo);

UAB (duomenys neskelbtini)išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. T. D., prokurorei teisiamojo posėdžio metu patikslinus dalį kaltinimų (10 t., b. l. 82-87), buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D. nuo 2014-11-03 būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (iki 2017-03-16 buvo UAB (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nurodė MB „Apskaitos komanda“ vadovui E. M., tvarkiusiam UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išrašyti 2016-12-30 kasos pajamų orderį Nr. ORI 18 - 6693,06 Eur sumai, apie iš atskaitingo asmens L. B. gautus pinigus- 6693,06 Eur, ir šį tikrovės neatitinkantį ūkinės finansinės operacijos dokumentą, E. M., nesuvokęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo kasos knygoje kaip pajamas gautas iš atskaitingo asmens L. B..

Be to, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri į įmonės apskaitą įtraukė:

- 2017-11-10 PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) -10000 Eur sumai už automobilio Mercedes Benz S500 nuomą MB (duomenys neskelbtini), duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ - 10000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ - 8264,46 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ - 1735,54 Eur;

- 2017-12-04 PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. ORI 2141 - 35000 Eur sumai, už termoblokelių komplekto pardavimą VŠĮ (duomenys neskelbtini); duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ - 35000 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ - 28925,62 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ - 6074,38 Eur;

- 2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 139283,10 Eur sumai už paslaugų atlikimą ir automobilių Fiskaro MAN (duomenys neskelbtini) ir IVECO (duomenys neskelbtini) nuomą UAB (duomenys neskelbtini), duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ - 139283,10 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ - 115110 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ - 24173,10 Eur.

- 2017-12-30 PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) -11616,00 Eur sumai už automobilio MAN (duomenys neskelbtini) nuomą MB (duomenys neskelbtini), duomenis užregistravo buhalterinėse sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ - 11616 Eur; „5001 Suteiktų paslaugų pajamos“ - 9600 Eur; „4484 Mokėtinas PVM mokestis“ - 2016 Eur;

Laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31 dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, T. D. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D. nuo 2016-04-26 būdamas faktiniu vadovu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (iki 2017-03-03 buvo UAB (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nurodo, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri į įmonės apskaitą įtraukė:

Kasos pajamų orderius: 2017-12-14 Nr. 017 - 335,79 Eur sumai ir 2018-01-11 be numerio - 367,24 Eur sumai, duomenis užregistravo kasos knygoje kaip pajamas gautas iš VšĮ (duomenys neskelbtini).2017-12-29 PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SF 32 už 139283,10 Eur., iš jų 24173,10 Eur PVM pagrindė už termoblokelių (komplekto) pardavimą MB (duomenys neskelbtini), duomenis užregistravo buhalterinėje sąskaitose: „2411 Pirkėjai“ bei „443 Skolos tiekėjams“ užregistravo 139283,10 Eur atliktų paslaugų pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-01- 11 dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, T. D. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: T. D., būdamas nuo 2015-05-06 faktiniu vadovu, o nuo 2017-01-05 direktoriumi MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kito“, MB (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini) buhalterę B. P., MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį Mercedes Benz S500 už 10000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 93 pardavė automobilį Mercedes Benz S500 UAB (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur., 2017-12- 05 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0075 pirko termoblokelių komplektą už 36050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 97 pardavė termoblokelius UAB (duomenys neskelbtini) už 139283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SF32 pirko termoblokelių komplektą už 139283,10 Eur, 2017- 12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį MAN (duomenys neskelbtini) už 11616 Eur., kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį, ir šią deklaraciją 2018-07-03 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

-18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ - deklaravo 212669 Eur, turėjo deklaruoti 89295 Eur (212669-115110-8264), deklaravo 123374 Eur daugiau (115110+8264);

-32 eilutėje „Sąnaudų, mažinančių pelną (didinančių nuostolius) bendra suma“ - deklaravo 200998 Eur, turėjo deklaruoti 38231 Eur (200998-29793-8264-9600-115110), deklaravo 123374 Eur daugiau (29793+8264+9600+115110);

-55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 584 Eur, turėjo deklaruoti 7660 Eur (89295-38231)xl5%), deklaravo 7076 Eur (7660-584) mažiau.

Šiais veiksmais T. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

1.4. Be to, T. D. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: T. D. būdamas nuo 2015-05-06 faktiniu vadovu, o nuo 2017-01-05 direktoriumi MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad iš dalies nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini)buhalterę B. P. bei MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį Mercedes Benz S500 už 10000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 93 pardavė automobilį Mercedes Benz S500 UAB (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur., 2017-12-05 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0075 pirko termoblokelių komplektą už 36050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 97 pardavė termoblokelius UAB (duomenys neskelbtini) už 139283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SF32 pirko termoblokelių komplektą už 139283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį MAN (duomenys neskelbtini) už 11616 Eur., kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri apie tai nežinodama užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį 7076 Eur sumai. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, T. D., atstovaudamas MB (duomenys neskelbtini) 2017-11-07 sudarė automobilio Mercedes Benz S500, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su G.A. D. už 10 000 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė buhalterei B. P., kuri nežinodama apie šį įvykusį sandorį neišrašė įmonės vardu pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šios ūkinės finansinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose.

Tokiu būdu, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Juridinis asmuo – mažoji bendrija (MB) (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB (duomenys neskelbtini)) buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (nuo 2019-07-08 perregistruota į (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nuo 2015-05-06 faktinio vadovo, o nuo 2017-01-05 direktoriaus T. D., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, einantis vadovaujančias pareigas MB (duomenys neskelbtini), veikiantis bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turintis teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, vykdydamas įmonės veiklą, siekiant iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys <...>“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini) buhalterę B. P. bei MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017- 11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį Mercedes Benz S500 už 10000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 93 pardavė automobilį Mercedes Benz S500 UAB (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur., 2017-12-05 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0075 pirko termoblokelių komplektą už 36050 Eur, 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 97 pardavė termoblokelius UAB (duomenys neskelbtini) už 139283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SF32 pirko termoblokelių komplektą už 139283,10 Eur, 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį MAN (duomenys neskelbtini)už 11616 Eur, kurias buhalterė B. P. įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri apie tai nežinodama užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį 7076 Eur sumai.

Be to, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, T. D. atstovaudamas MB (duomenys neskelbtini) 2017-11-07 sudarė automobilio Mercedes Benz S500, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su G. A. D. už 10 000 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė buhalterei B. P., kuri nežinodama apie šį įvykusį sandorį neišrašė įmonės vardu pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šios ūkinės finansinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose.

Tokiu būdu, dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Be to, MB (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB (duomenys neskelbtini)) taip pat buvo kaltinama tuo, kad, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB (duomenys neskelbtini)), vykdžiusios veiklą adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nuo 2015-05-06 faktinio vadovo, o nuo 2017-01-05 direktoriaus T. D., pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę - finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, einantis vadovaujančias pareigas MB (duomenys neskelbtini), veikiantis bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turintis teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, būdamas atsakingu už deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, siekiant išvengti pelno mokesčio, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: T. D., tyčia siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos", 40 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos“, 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kito“, MB (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini) buhalterę B. P., MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, apie tai, kad 2017-11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį Mercedes Benz S500 už 10000 Eur, 2017-11-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 93 pardavė automobilį Mercedes Benz S500 UAB (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur., 2017-12- 05 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0075 pirko termoblokelių komplektą už 36050 Eur., 2017-12-29 pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. SKLV Nr. 97 pardavė termoblokelius UAB (duomenys neskelbtini) už 139283,10 Eur., 2017-12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. SF32 pirko termoblokelių komplektą už 139283,10 Eur., 2017- 12-29 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo automobilį MAN TGA18.310 už 11616 Eur., kurias buhalterė B. P., įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį, ir šią deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) 2018-07-03 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

-18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ - deklaravo 212669 Eur., turėjo deklaruoti 89295 Eur (212669-115110-8264), deklaravo 123374 Eur daugiau (115110+8264);

-32 eilutėje „Sąnaudų, mažinančių pelną (didinančių nuostolius) bendra suma“ - deklaravo 200998 Eur., turėjo deklaruoti 38231 Eur (200998-29793-8264-9600-115110), deklaravo 123374 Eur daugiau (29793+8264+9600+115110);

-55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ deklaravo 584 Eur., turėjo deklaruoti 7660 Eur (89295- 38231)xl5%), deklaravo 7076 Eur (7660-584) mažiau.

Šiais veiksmais juridinis asmuo - MB (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis T. D., jo gynėja advokatė D. N., UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. N. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

8. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog T. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos ir neteisingos. Tokie argumentai atmestini.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) išteisinti pagrįstai.

11. T. D. buvo kaltinamas dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo, buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2017-12-31, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. nurodė MB (duomenys neskelbtini) vadovui E. M., tvarkiusiam UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išrašyti 2016-12-30 kasos pajamų orderį 6693,06 Eur sumai, apie iš atskaitingo asmens L. B. gautus pinigus 6693,06 Eur, ir šį tikrovės neatitinkantį ūkinės finansinės operacijos dokumentą E. M., nesuvokęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo kasos knygoje kaip pajamas gautas iš atskaitingo asmens L. B., be to, T. D. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas (dėl automobilio Mercedes Benz S500 nuomos MB (duomenys neskelbtini) 10000 Eur sumai; termoblokelių komplekto pardavimo VšĮ (duomenys neskelbtini) 35000 Eur sumai; paslaugų atlikimo, automobilių Fiskaro MAN (duomenys neskelbtini) ir IVECO (duomenys neskelbtini) nuomos UAB (duomenys neskelbtini) 139283 Eur sumai; automobilio MANTGA18.310 nuomos MB (duomenys neskelbtini) 11616,00 Eur sumai) įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri įtraukė duomenis į įmonės apskaitą. T. D. kaltintas ir dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini), kurios faktiniu vadovu buvo, buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-01-11, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus apie tikrovės neatitinkančias ūkines finansines operacijas (dėl iš VšĮ (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiais gautų 335,79 Eur ir 367,24 Eur; termoblokelių (komplekto) pardavimo MB (duomenys neskelbtini)139283,10 Eur sumai) įmonės buhalterei B. P., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri įtraukė duomenis į įmonės apskaitą. Taip pat T. D. kaltintas dėl apgaulingo MB (duomenys neskelbtini), kurios faktiniu vadovu buvo nuo 2015-05-06, o nuo 2017-01-05 direktoriumi, buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. siekiant iškreipti vidaus ir išorės vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, tyčia, siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini) buhalterę B. P. bei MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobūdžio, B. P. pateikė duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas (dėl automobilio Mercedes Benz S500 nuomos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 10000 Eur, automobilio Mercedes Benz S500 pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) už 10000 Eur; termoblokelių komplekto pirkimo iš VšĮ (duomenys neskelbtini) už 36050 Eur; termoblokelių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) už 139283,10 Eur; automobilio MANTGA18.310 nuomos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 11616 Eur), kuriuos buhalterė B. P. įtraukė į MB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o R. D. neinformavo apie šių neteisingų duomenų įtraukimą, kuri apie tai nežinodama, užpildė 2017 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (formą (duomenys neskelbtini) ir taip įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) įmonės pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį 7076 Eur sumai, be to, T. D., atstovaudamas MB (duomenys neskelbtini)2017-11-07 sudarė automobilio Mercedes Benz S500, pirkimo-pardavimo sutartį su G. A. D. už 10000 Eur, tačiau šių duomenų nepateikė buhalterei B. P., kuri nežinodama apie šį įvykusį sandorį, neišrašė įmonės vardu pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir šios ūkinės finansinės operacijos neužregistravo apskaitos registruose. Be apgaulingo minėtų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo T. D. kaltintas ir tuo, kad siekdamas išvengti sumokėti 7076 Eur pelno mokesčio, veikdamas per MB (duomenys neskelbtini) buhalterę B. P., MB (duomenys neskelbtini) buhalterę R. D., nesuvokusias jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie MB (duomenys neskelbtini) pajamas, sąnaudas bei apskaičiuotą pelno mokestį ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Epizode, susijusiame su MB (duomenys neskelbtini) (nuo 2019-07-08 perregistruota į UAB (duomenys neskelbtini)) buhalterinės apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31, dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną įrašymo į deklaracijas siekiant išvengti 7076 Eur pelno mokesčio, ir šių deklaracijų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiamas ir juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodus, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadas, jog nei T. D., nei UAB (duomenys neskelbtini) nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų.

13. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su apklaustų asmenų parodymų vertinimu. Epizode dėl 2016-12-30 kasos pajamų orderio (KPO) Nr. ORI 18 – 6693,06 Eur sumai apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįstai nevertinti ir neanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų L. B. ir E. M. parodymai, kad šis KPO neatitinka tikrovės ir buvo išrašytas T. D. nurodymu. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino L. B. ir E. M. parodymus duotus tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ikiteisminiame tyrime, lygino juos su kitais bylos duomenimis. Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl minėto KPO pasakyti nieko negali, nes mato pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, teisėjui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo parodymus, L. B. tikslių aplinkybių dėl minimo KPO paaiškinti negalėjo, minėjo, jog yra gavęs pinigų, pasirašinėjęs dokumentus, tačiau nei tikslių sumų, nei kokius dokumentus, neatsimena. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, jog 2016-12-30 tikrindamas įmonės (duomenys neskelbtini) apskaitą pamatė, jog L. B. yra skolingas įmonei 6693,06 Eur, todėl apie tai pasakė T. D., kuris jam nurodė išrašyti kasos pajamų orderį minėtai sumai, ir šį orderį jis išrašęs atidavė T. D., kad jis paduotų L. B. pasirašyti, kada šį orderį užregistravo buhalterinėje apskaitoje, neatsimena, o tą pačią dieną, ta pati suma iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos buvo išmokėta T. D. kaip atskaitingam asmeniui, todėl daryti prielaidą, kad ūkinė operacija faktiškai neįvyko, neturi jokio pagrindo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. M. paaiškino, jog L. B. kažkuriuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, 2016 metų pabaigoje pastebėta, jog L. B. atleistas, tačiau buhalteriškai liko skolingas 6693,06 Eur sumą, todėl buvo surašytas kasos pajamų orderis ir tą pačią dieną ta pati suma išrašyta T. D., apskaitoje realiai pasikeitė tai, kad L. B. nebebuvo skolingas įmonei, bet šią sumą į skolą perėmė T. D., be to, kadangi T. D. nėra specialistas, tikėtina, kad jis, E. M., patarė taip pasielgti dėl skolos perrašymo, vienas atskaitingas asmuo perkėlė skolą kitam atskaitingam asmeniui, įmonei skolingas liko T. D.. Pats T. D. duodamas parodymus baudžiamajame procese savo kaltės nepripažino, laikėsi pozicijos, jog pinigai gauti, perduoti, tik dokumentai ne iš karto sutvarkyti. Specialisto išvadoje dėl šio inkriminuojamo epizodo, susijusio su KPO dėl 6693,06 Eur sumos, pažymėta, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) 2016-12-30 KPO Nr. ORI 18 pagrindė 6693,06 Eur priėmimą į kasą iš atskaitingo asmens L. B., t. y., jei šiuo KPO pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį, tai UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalį, be to, pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kas 2016-12-30 pagal KPO pagrindė 6693,06 Eur įnešimą į kasą (nepasirašytas vyr. finansininko, kasininko, pinigus įmokėjusio asmens), dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apklausiama apylinkės teismo posėdyje dėl aptariamo KPO išvadą pateikusi specialistė V. V. nurodė, jog yra kasos pajamų orderis, bet L. B. buvo nurodęs, jog pinigų jis neįnešė, todėl daroma išvada, kad dokumentas užregistruotas, tačiau neatitinka ūkinės operacijos tapatumo ir turinio.

14. Iš aptartų duomenų matyti, jog specialisto išvada dėl KPO 6693,06 Eur sumai neatitikimo ūkinės operacijos turiniui ir tapatumui, bei, kad negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, grindžiama liudytojų (L. B.) parodymais. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog L. B. parodymai dėl aktualių aplinkybių nėra aiškūs, nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė KPO 6693,06 Eur sumai matantis pirmą kartą, apylinkės teisme nurodė, jog yra gavęs pinigų, pasirašinėjęs dokumentus, tačiau nei tikslių sumų, nei kokius dokumentus, neatsimena, taigi nieko apie nagrinėjamas aplinkybes ir nepaaiškino. Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pažymėjo, jog išrašius KPO 6693,06 Eur sumai, tą pačią dieną ta pati suma išrašyta T. D. ir taip iš vieno atskaitingo asmens (L. B.) skola buvo perkelta kitam atskaitingam asmeniui (T. D.). Taigi nėra jokio pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad toks veiksmas, net jei ir atvaizduoja nebūtus veiksmus, negali būti vertinamas kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas baudžiamosios teisės prasme, nes nekyla BK 222 straipsnyje numatytos pasekmės – operacija netrukdo nustatyti įmonės ūkinės veiklos ir jos rezultatų, o iš esmės pasikeitus tik įmonei skolingam asmeniui, žalos nepatirta. Apeliaciniame skunde ši išvada kritikuojama, teigiant, jog teismas taip perima ekonominių tyrimų specialisto funkcijas ir kompetenciją, tačiau su tokiais argumentais negalima niekaip sutikti.

15. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros – nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-26-788/2017). Specialisto išvada pati savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus, ją teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, ir ji yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir laikėsi aptartų nuostatų, priimdamas galutinį sprendimą, specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas.

16. Kaltinimas epizode dėl KPO 6693,06 Eur sumai formuluojamas taip, kad T. D. nurodė E. M., tvarkiusiam UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, išrašyti 2016-12-30 KPO 6693,06 Eur sumai, apie iš L. B. gautus 6693,06 Eur ir šį tikrovės neatitinkantį ūkinės finansinės operacijos dokumentą, E. M., nesuvokęs jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, užregistravo kasos knygoje kaip pajamas gautas iš atskaitingo asmens L. B.. Tačiau, kaip apylinkės teismo posėdyje pažymėjo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs E. M., tikėtina, jog jis ir galėjo patarti T. D., kaip pasielgti dėl skolos perrašymo, kadangi T. D. nebuvo specialistas. Taigi bylos duomenimis kaltinimas nepasitvirtina, nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog T. D. kaip nors suklaidino E. M. ir pastarasis galėjo nesuprasti T. D. veiksmų, priešingai, pats E. M. paaiškino, koks buvo tokios buhalterinės operacijos tikslas.

17. Kita dalis apeliacinio skundų argumentų susijusi su termoblokelių pardavimu VšĮ (duomenys neskelbtini) už 35000 Eur (2017-12-04 PVM sąskaita – faktūra Nr. ORI 2141), nurodoma, kad neatsižvelgta į liudytojos A. D., išteisintojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) termoblokelių nepirko, nepagrįstai padaryta išvada, jog finansinės operacijos tarp įmonių buvo tikros, sandoriai įvykę, o 2018-01-11 kasos pajamų orderis be numerio 367,24 Eur sumai ir 2017-12-14 kasos pajamų orderis Nr. 017 335,79 Eur sumai buvo išrašyti pačio T. D. „per klaidą“. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nagrinėjo termoblokelių pardavimo, atsiskaitymo už juos aplinkybes bei, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad negalima daryti išvados, jog finansinės operacijos buvo fiktyvios (netikros), t. y. kad termoblokeliai iš tiesų nebuvo pirkti ir parduoti. Apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti išsamiems skundžiamo nuosprendžio argumentams. Prokurorė apeliaciniame skunde vertina, jog inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina T. D. ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais rėmėsi ir specialistė, atlikdama tyrimą bei formuluodama išvadą. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

18. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad asmenų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl ignoruoti proceso dalyvių pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir remtis tik duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu, kaip tai siūloma prokurorės apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

19. Iš bylos duomenų matyti, jog prokurorė apeliaciniame skunde remiasi ne ikiteisminio tyrimo metu duotais T. D. parodymais, o 2018-06-06 paaiškinimais atliekant patikrinimus (b. l. 74-76, t. 1). Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas 2018-06-12. Apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime, T. D. teigė, kad pagal 2017-12-04 PVM sąskaitą – faktūrą išrašytą VšĮ (duomenys neskelbtini), termoblokeliai buvo parduoti, pinigai sumokėti, sąskaita nefiktyvi. Liudytoja A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įmonė už termoblokelius nebuvo atsiskaičiusi, nes tuo metu neturėjo pinigų, termoblokeliai pirkti dėl apyvartos Lietuvoje parodymo, jai žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) realiai termoblokelius turėjo, nupirktus termoblokelius pardavė MB (duomenys neskelbtini), kurie nesumokėjo, priežastys jai nežinomos, žodžiu domėjosi, kada atsiskaitys, sąskaitos – faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, dėl jai parodytų (duomenys neskelbtini) 24 Eur ir 335,79 Eur sumai ji pasakyti nieko negali, nes grynų pinigų nėra mokėjusi. Apklausiamas teisiamajame posėdyje T. D. teigė, jog sandoriai nebuvo apsimestiniai, įmonės atsiskaitydavo per laiką, iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo perkami termoblokeliai, buvo keli sandoriai, su įmone atsiskaityta. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. D. patvirtino, jog termoblokeliai buvo įsigyti, apklausų metu dar nebuvo atsiskaityta, tačiau vėliau atsiskaityta, sumokėti mokesčiai, dėl (duomenys neskelbtini )24 Eur ir 335,79 Eur sumai, tai buvo mokama už UAB (duomenys neskelbtini) patalpų nuomą. Pagal bylos duomenis sandorius pagrindžiančios finansinės operacijos užfiksuotos apskaitos registruose, skundžiamame nuosprendyje detalizuoti atsiskaitymai, iš kurių matyti, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) už blokelius UAB (duomenys neskelbtini) atsikaitė 2018-07-08 (11 t., b. l. 157), MB (duomenys neskelbtini) už blokelius VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiskaitė iš dalies grynais pinigais – 2017-12-31 (11 t., b. l. 162), pavedimais 2018-07-10, 2018-07-11, 2018-07-16 ir 2018-07-19 (11 t., b. l. 159-161). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog atsiskaitymai padaryti jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, „dėl akių“, tačiau tai tik prielaidos, kuriomis asmens kaltė negrindžiama. Kaip pastebėta skundžiamame nuosprendyje, atsiskaitymai tarp šalių, nors ir su vėlavimais, bet vyko, nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebūtų turėjęs termoblokelių komplekto, kurį pardavė VšĮ (duomenys neskelbtini).

20. Tiek iš specialisto išvados, tiek iš specialistės V. V. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, jog išvados dėl sąskaitų fiktyvumo bei negalėjimo iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, grindžiamos T. D. paaiškinimais, teiktais dar iki prasidedant ikiteisminiam tyrimui bei buhalterės B. P. parodymais, kad sąskaita dėl termoblokelių buvo išrašyta, nes taip reikėjo, buvo fiktyvi, termoblokeliai nebuvo parduoti. Negalima nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog vien asmenų parodymais negalima remtis sprendžiant dėl ūkinių finansinių santykių realumo, juolab, jog esama duomenų, patvirtinančių išteisintųjų gynybines pozicijas, nepašalintos abejonės pagrįstai įvertintos T. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog jame nemažai dėmesio skiriama buhalterės B. P. parodymams, kuriais iš esmės ir pagrįstas kaltinimas T. D. ir UAB (duomenys neskelbtini). Liudytoja apklausta B. P. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme pripažino, jog operacijos jai kėlė įtarimų, suprato, jog sąskaitos fiktyvios, bet įtraukė į apskaitą, bijojo netekti darbo, siekta koreguoti įmonių darbo rezultatus, operacijos realiai nevyko. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog buhalterės B. P. parodymai nuoseklūs, jais negalima nesiremti byloje, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, apklausiama apylinkės teisme B. P. nebebuvo tikra dėl visų savo ikiteisminiame tyrime nurodytų aplinkybių, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetusi, galėjo ir ne taip suprasti tyrėją (b. l. 62- 64, t. 10). Viena vertus, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, vien asmens parodymų nepakanka abejonių nekeliančiai išvadai dėl finansinių ūkinių operacijų realumo, juolab, jog byloje esama ir kitokių duomenų, kita vertus, bylos duomenys šiuo atveju nebeatitinka suformuluoto kaltinimo aplinkybių, jog T. D. nusikalstamai veikė per jo veiksmų nusikalstamo pobūdžio nesuvokusią buhalterę B. P., kadangi pastaroji teigė supratusi, jog operacijos nevyko, o sąskaitos esą buvusios fiktyvios, nepaisydama to, vistiek jas įtraukė į buhalterinę apskaitą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog B. P. tik vykdė T. D. nurodymus, jos veikoje nėra tyčios, suinteresuotumo, tačiau tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog T. D. nagrinėjamu atveju negali būti asmeniu, tvarkiusiu buhalterinę apskaitą, kaip tai formuluojama kaltinime. T. D., kaip įmonės vadovas, pavedęs buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus buhalteriui, iš esmės įgyvendino savo pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, bylos duomenys nepatvirtina, jog buhalterė B. P. tvarkydama buhalterinę apskaitą buvo suklaidinta, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika bei šioje byloje įrodymų visuma nustatytomis aplinkybėmis, teisingai sprendė, jog T. D. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

22. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė specialisto išvadą, kurioje konstatuoti pažeidimai UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje finansinėje veikloje ir kurią apklausiama teismo posėdyje specialistė V. V. patvirtino bei nepagrįstai remiamasi teismui pateikta 2021-01-07 UAB (duomenys neskelbtini) auditoriaus Č. M. išvada, prieštaraujančia esančiai specialisto išvadai. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai išaiškinta, kodėl vertinama, kad 2019-09-26 specialisto išvada Nr. 30-(1014)-(duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje nepatvirtina T. D. kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų. Kaip matyti, specialisto išvadoje nustatyta, jog įmonių buhalterinės apskaitos duomenys atspindi tam tikrus ūkinius finansinius santykius bei operacijas, tačiau, remiantis ikiteisminiame tyrime apklaustų asmenų parodymais, daromos išvados, jog šios finansinės operacijos neatitinka realybės, konstatuojami Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, dėl kurių, kaip teigiama, negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, visiškai teisingai atkreipė dėmesį, jog specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo, jų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas, todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, vertintina kaip sąlyginė. Tokia specialisto išvada įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama išvada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytoja apklaustos įmonių buhalterės B. P. parodymus, savo išvadas išsamiai motyvavo ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo joms nepritarti. Kadangi buvo suabejota įrodymais, kuriais buvo grindžiama specialisto išvada, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje ja ir nebuvo remtasi kaip patvirtinančia kaltinimų pagrįstumą. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams dėl neva pirmosios instancijos teismo UAB (duomenys neskelbtini) auditoriaus Č. M. išvadai suteiktos reikšmės. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo prokurorė, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

23. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos požymių nebuvimo T. D. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Nenustačius neteisingų duomenų apie įmonės ūkines operacijas įtraukimo į apskaitą, ir jų įtakos metinei pelno mokesčio deklaracijai, su kuo apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, sutiko, pagrįstai neįžvelgta ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Be to, kadangi juridinio asmens atsakomybė susijusi su jo naudai ir interesais veikiančio fizinio asmens kalte, UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstai išteisinti pagal pateiktus kaltinimus.

24. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

25. Apeliacinės instancijos teisme išteisintojo gynėja advokatė D. N. pateikė prašymą priteisti išteisintajam T. D. iš valstybės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1004,30 Eur, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (konsultacija, bylos dokumentų analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, gynyba 2022-09-01), pateiktas pinigų priėmimo kvitas.

26. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, jog tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022-04-29 Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl advokato darbo apmokėjimo teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-216-628/2021, Nr. 2K-43-387/2022). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

28. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (prokuroro apeliacinis skundas atmestas), bylos nagrinėjimo žodiniame procese trukmę (byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį), išteisintojo gynėjos advokatės darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį. Teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis buvo ginčijamas tik prokuroro, taigi apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje vyko išimtinai valstybės iniciatyva, apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 322 straipsnis). Šių motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma atlyginti 1004,30 Eur proceso išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra aiškiai neproporcinga ir neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas proceso išlaidų dydis nėra aiškiai per didelis ir vertinant jį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste.

29. Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-04-27 nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ 2.1. punkte nurodyta, kad už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar nutartimi baudžiamojoje byloje atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Vadovaujantis šiuo reguliavimu, išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros T. D.1004,30 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms.