- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2-111-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00350-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- V. B., G. J.-G., R. D., T. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B., G. J.-G., R. D. ir T. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ ieškinį atsakovams V. B., G. J.-G., T. V. ir R. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, „CNA Insurance Company (Europe) S. A.“, „If P&C Insurance AS filialas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ICOR“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų advokatų V. B., G. J.-G., T. V. ir buvusio Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerio R. D. (toliau kartu – ir atsakovai) 7 264 900 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai R. D., ėjęs Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerio pareigas, ir advokatai V. B., G. J.-G. bei T. V. nuslėpė nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) esminę informaciją, gavo jos sutikimą ir kitoje civilinėje byloje valstybės vardu pareiškė nepagrįstą ieškinį UAB „ICOR“ ir kitiems atsakovams dėl 240 703 696 Eur žalos atlyginimo. Ieškiniu prašoma atlyginti žala grindžiama atsakovų „Veolia Environnement S. A.“, UAB „ICOR“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Rubicon Group“) ir A. Z. neteisėtai gauta nauda dėl energetikos grupei „Veolia“ priklausančių bendrovių ir UAB „Rubicon Group“ neteisėtais būdais užsitikrinus šilumos ūkių išnuomojimą UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“, eliminavus savivaldybių kontrolę ir sukūrus sau palankias verslo sąlygas, nepagrįstai padidinus šilumos kainas vartotojams. Pareiškus nurodytą valstybės ieškinį, UAB „ICOR“ patyrė reputacinę žalą ir kitus nuostolius, kuriuos įvardija kaip savo įmonių grupės („City Service SE“, UAB „AXIS Tech“, UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Oilead“) negautas pajamas, kurių su UAB „ICOR“ susijusios bendrovės negavo jų partneriams sužinojus apie valstybės pareikštą ieškinį ir pradėjus atsisakyti sudaryti sutartis dėl darbų, paslaugų.
3. Ieškovė 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-721-614/2024 (dabar Nr. e2-153-614/2026) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas UAB „ICOR“ atžvilgiu. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-721-614/2024 (dabar Nr. e2-153-614/2026), kurioje ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, vardu yra pareikštas ieškinys atsakovams UAB „ICOR“, A. J., L. S., A. Z., „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Baltics and Eastem Europe S. A. S.“, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ dėl žalos atlyginimo (toliau – ir investicinė byla). Šioje byloje advokatai ir nurodytos ministerijos kancleris yra pareiškę Lietuvos Respublikos vardu 240 703 696 Eur ieškinį UAB „ICOR“ atžvilgiu ir kitiems atsakovams, teigdami, jog žala buvo padaryta Lietuvos Respublikai dėl UAB „ICOR“ ir kitų atsakovais investicinėje byloje patrauktų asmenų veiksmų.
3.2. Šioje byloje UAB „ICOR“ reiškiamas reikalavimas atsakovams yra grindžiamas būtent neteisėtu ir nepagrįstu investicinės bylos inicijavimu, dėl kurios ieškovė patyrė žalą. Ieškovės teigimu, būtent atsakovai buvo asmenys, kurie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijoje inicijavo ieškinio investicinėje byloje pareiškimą, atsakove įtraukiant ir UAB „ICOR“, bei informacijos apie UAB „ICOR“ ir kitų asmenų tariamai padarytą didelę žalą Lietuvos valstybei, viešą išplatinimą žiniasklaidai tą pačią dieną, kai tik Vilniaus apygardos teismui buvo pareikštas ieškinys investicinėje byloje.
3.3. Investicinėje byloje yra nagrinėjami klausimai, ar atsakovų Lietuvos valstybės vardu UAB „ICOR“ atžvilgiu suformuluoti kaltinimai dėl jos tariamai korupcinių ir kitų neteisėtų veiksmų yra pagrįsti, ar UAB „ICOR“ tikrai gali būti laikoma Lietuvos valstybei padariusia 240 703 696 Eur žalą, ar Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos vardu viešai išplatinta informacija apie nurodytus tariamus UAB „ICOR“ neteisėtus veiksmus ir neva padarytą žalą iš tikrųjų neatitinka tikrovės. Taigi, investicinėje byloje yra nustatomos faktinės aplinkybės, kurios sudaro UAB „ICOR“ šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą. Šių aplinkybių nenustačius, išnagrinėti bylos ir ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo negalima.
3.4. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovai patį teismo procesą Lietuvos valstybės vardu prieš ją yra inicijavę, neturėdami valstybei šiuo klausimu atstovauti turinčios Vyriausybės įgaliojimų. Investicinėje byloje turės būti sprendžiamas klausimas, ar UAB „ICOR“ apskritai gali būti atsakove pagal Lietuvos valstybės vardu pareikštą investicinį ieškinį, ar atsakovai turėjo įgaliojimus tokio pobūdžio reikalavimus suformuluoti UAB „ICOR“ atžvilgiu.
3.5. Atsakovai yra pripažinę, kad UAB „ICOR“ byloje pareikšto ieškinio patenkinimo galimybės iš esmės priklauso nuo to, ar Lietuvos valstybės vardu atsakovų inicijuotas ieškinys investicinėje byloje bus atmestas (ar paliktas nenagrinėtas UAB „ICOR“ atžvilgiu).
3.6. Bylos išnagrinėjimui yra reikalingos faktinės aplinkybės, kurios nustatomos investicinėje byloje. UAB „ICOR“ šioje byloje pareikštas ieškinys ir atsakovų neteisėti veiksmai yra įrodinėjami iš esmės investicinės bylos ieškinio nepagrįstumu UAB „ICOR“ atžvilgiu bei atsakovų įgaliojimų veikti valstybės vardu neturėjimu. Tokios aplinkybės dėl investicinio ieškinio nepagrįstumo ir atsakovų įgaliojimų veikti valstybės vardu gali būti nustatytos tik investicinėje byloje. Atitinkamai, teismas šioje byloje neturi galimybės anksčiau laiko išnagrinėti investicinę bylą, konstatuoti investicinio ieškinio nepagrįstumą UAB „ICOR“ atžvilgiu ir atsakovų įgaliojimų minėtoje byloje nebuvimą. Tą padaryti turi teisę tik investicinę bylą nagrinėjantis teismas. Jei bylą nagrinėjantis teismas imtųsi nustatyti tas pačias aplinkybes, kurios nustatomos ir investicinėje byloje, kiltų rizika, kad šiose dviejose bylose priimti teismų sprendimai taptų prieštaringi ir tarpusavyje nesuderinami.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas, išanalizavęs ieškovės ieškinį, jos prašymą sustabdyti bylą ir atsakovų atsiliepimus bei šios bylos ryšį su kita byla, priėjo išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-721-614/2024 (dabar Nr. e2-153-614/2026). Teismo vertinimu, nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamai bylai, nes pats teismas gali nustatyti aplinkybę, ar atsakovai teismo procesą Lietuvos valstybės vardu UAB „ICOR“ atžvilgiu inicijavo turėdami įgaliojimus veikti valstybės vardu. Teismas nurodė, kad pats gali nustatyti, ar atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, jog informacija apie investicinės bylos inicijavimą UAB „ICOR“ atžvilgiu būtų kaip galima plačiau paskleista, ar tuometinis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kancleris R. D., būdamas už šios institucijos veiklą atsakingu administracijos vadovu, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos vardu išplatino pranešimą spaudai, kuriame neturėdamas pakankamo pagrindo ir įrodymų UAB „ICOR“ apkaltino papirkimu ir korupcija. Teismas konstatavo, kad visas bylai svarbias aplinkybes nustatys šioje byloje pats, todėl ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. e2-721-614/2024 (dabar Nr. e2-153-614/2026) dėl jos apimties ir teisinių santykių sudėtingumo bus nagrinėjama ilgą laiko tarpą, todėl nagrinėjamos bylos procesas užsitęstų ilgai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas reikalavimas dėl atsakovų asmeninės atsakomybės už galimą piktnaudžiavimą įgaliojimais, todėl kitos nurodytos civilinės bylos išvados, asmenims, nedalyvaujantiems nagrinėjamoje civilinėje byloje, neturės prejudicinės galios.
5. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo patenkintas trečiojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos prašymas dėl teisėjų kolegijos sudarymo ir civilinei bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-333-614/2025 (dabar Nr. e2-153-614/2026).
7. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės ieškinys iš esmės grindžiamas aplinkybe, jog atsakovai nepagrįstai inicijavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-333-614/2025 (dabar Nr. e2-153-614/2026), dėl kurios UAB „ICOR“ patyrė žalą. Ieškovė įrodinėja, kad investicinėje byloje ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai pagal tikrovės neatitinkančius teiginius apie UAB „ICOR“ tariamus neteisėtus korupcinio pobūdžio veiksmus, dėl kurių Lietuvos valstybė tariamai patyrė 240 703 696 Eur žalą bei atsakovų iniciatyva suformuluotų nepagrįstų kaltinimų pareiškimas įtraukė UAB „ICOR“ į ilgą ir sudėtingą bylinėjimąsi.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejose bylose sutampa esminis faktinis pagrindas, nes bus vertinama, ar UAB „ICOR“ atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą Lietuvos valstybei, ar trečiojo asmens Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viešai paskelbta informacija apie šią žalą atitinka tikrovę. Dėl to tik išnagrinėjus investicinę bylą bus galutinai konstatuoti faktai, kuriais grindžiami šios bylos reikalavimai.
9. Teisėjų kolegija nurodė, kad investicinėje byloje bus sprendžiamas esminis teisinio atstovavimo klausimas – ar atsakovai turėjo Vyriausybės suteiktus įgaliojimus inicijuoti procesą UAB „ICOR“ atžvilgiu. Šioje civilinėje byloje ieškovė teigia, kad teisminiai veiksmai buvo pradėti savavališkai, neturint reikiamos kompetencijos atstovauti valstybei. Kadangi ieškinio pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar investicinis ieškinys bus pripažintas nepagrįstu ir pareikštu viršijus įgaliojimus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, procesas šioje byloje šiuo metu negali būti tęsiamas.
10. Teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos sustabdymo pagrindas, siekiant užtikrinti teisingumo vykdymo efektyvumą ir išvengti prieštaringų teismų sprendimų priėmimo susijusiose bylose. Sustabdžius procesą, bus išvengta tų pačių faktinių aplinkybių pakartotinio nustatymo, taupomi teismo ir ginčo šalių ištekliai bei laikas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad patys atsakovai atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog ieškovės reikalavimų vertinimas galimas tik tada, kai bus išspręstas investicinio ieškinio pagrįstumo klausimas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovai V. B., G. J.-G., R. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas turi visas procesines galimybes ir yra pajėgus savarankiškai įvertinti bei nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl sustabdydamas bylą nepagrįstai pažeidė atsakovų teises. Šią poziciją patvirtina ankstesnė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis, kurioje teismas, pirmą kartą vertindamas bylos sustabdymo būtinumą, konstatavo, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas šiuo atveju nėra taikytinas. Dėl to teismas nepagrįstai iš naujo sprendė bylos sustabdymo klausimą.
11.2. Įgaliojimų pareikšti investicinį ieškinį egzistavimą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023. Vien dėl šios nutarties teismas nagrinėjamoje byloje gali pats nuspręsti dėl ieškovės ieškinio pagrindo. Be to, šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, valią reikšti investicinį ieškinį ir atsakovams suteiktus įgaliojimus.
11.3. Teismas netinkamai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes neįvardijo konkrečių priežasčių, dėl kurių jis negali išnagrinėti bylos, o nurodė tik tariamą šios bylos ir investicinės bylos ryšį. Taigi, teismas šią bylą sustabdė ne dėl to, kad jos išnagrinėti pats negali, o dėl tariamo šių bylų ryšio.
11.4. Teismas nepagrįstai sutapatino advokatą ir jo atstovaujamąjį, nes ieškove byloje pagal investicinį ieškinį yra ne atsakovai, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos. Atsakovai yra (arba buvo) ieškovės atstovais ir vykdė (vykdo) profesines pareigas atstovaujamajai, tačiau patys nėra nei susiklosčiusio materialiojo teisinio santykio dalyviais, nei šalimis teisminiame procese. Atsakovai investicinio ieškinio teikimo neinicijavo ir savo naudai reikalavimų investicinėje byloje nereiškia.
11.5. Teismas iškreipė bylos pagal investicinį ieškinį ribas, netinkamai identifikavo šioje byloje nagrinėjamo ieškinio pagrindą (esmę). Investicinėje byloje nebus vertinamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos paskleistos informacijos tikrumas, o šioje civilinėje byloje ginčas kyla ne dėl investicinės bylos ieškinio turinio pagrįstumo, bet dėl atstovavimo teisinių santykių. Kadangi įgaliojimų faktas ir jų apimtis egzistuoja nepriklausomai nuo to, kokio rezultato bus pasiekta investicinėje byloje, šie procesai nėra teisiškai susiję taip, kad būtų privaloma sustabdyti bylą, todėl teismas yra pajėgus savarankiškai išnagrinėti atsakovų veiksmų teisėtumą.
11.6. Bylos sustabdymas pažeidžia atsakovų teisę į koncentruotą ir operatyvią teisinę gynybą bei leidžia ieškovei kuo ilgesnį laiko tarpą tęsti netoleruotiną situaciją, kai valstybės teisėtiems atstovams – buvusiam kancleriui ir advokatams – yra pareikšti itin reikšmingo dydžio turtiniai reikalavimai, kildinami išimtinai iš jų profesinės veiklos.
2. Atsakovas T. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Klausimas dėl šios bylos sustabdymo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kuria buvo nutarta, kad nėra pagrindo sustabdyti šią civilinę bylą, nes teismas pats gali nustatyti visas reikšmingas aplinkybes. Suformavus trijų teisėjų kolegiją, teismas pakeitė savo poziciją dėl bylos sustabdymo būtinumo, nors faktinės aplinkybės liko nepakitusios. Toks sprendimas priimtas be papildomo paaiškinimo ar šalių išklausymo. Dėl to prieštaravimas paties teismo anksčiau priimtam procesiniam sprendimui ir motyvų trūkumas dėl pasikeitusio vertinimo pažeidžia teisinio tikrumo principą ir rodo formalų bei nenuoseklų procesinį elgesį. Tokia nutartis gali būti laikoma siurprizine, t. y. nesant pakartotinio ieškovės prašymo, teismui jau išsprendus klausimą dėl bylos sustabdymo, atsakovas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog teismas ex officio (savo iniciatyva), neinformavęs šalių ir jų neišklausęs, nuspręs sustabdyti bylos nagrinėjimą.
12.2. Teismas skundžiamą nutartį grindė klaidingomis prielaidomis, kurios nesudarė pagrindo konstatuoti privalomą bylos sustabdymo pagrindą. Atsakovas T. V. nedalyvavo investicinėje byloje kaip ieškovas. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo įgaliojimų veikti valstybės vardu apimtis galės būti nustatyta tik investicinėje byloje, nes atsakovo įgaliojimų klausimas jau yra vienareikšmiškai patvirtintas tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Be to, investicinės bylos rezultatas, net jei jis būtų palankus ieškovei, negali niekaip reikšti atsakovo neteisėtų veiksmų, nes jis investicinėje byloje nedalyvauja.
12.3. Bylą nagrinėjantis teismas pats gali aiškintis įgaliojimų atsakovams suteikimo aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su informacijos apie ieškinio pareiškimą viešinimu. Civilinės bylos sustabdymas lemtų, kad ji nebus nagrinėjama neapibrėžtą laiko tarpą, taigi, užtruktų galutinio teismo sprendimo byloje priėmimas, o tai pažeidžia atsakovo teises. Vien jau šios bylos faktas trukdo atsakovo profesinei veiklai, žemina jo reputaciją. Ši byla buvo inicijuota 2024 m. balandžio mėn. Taigi, atsakovas jau pusantrų metų yra priverstas dalyvauti šios bylos, kuri vis dar yra parengiamojoje stadijoje, nagrinėjime.
Atsiliepimas
3. Ieškovė UAB „ICOR“ atsiliepime į atsakovų atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Atsakovų neteisėti veiksmai ir žalos ieškovei padarymas byloje yra grindžiami ne tik investicinės bylos ieškinio pareiškimu neturint įgaliojimų, tačiau ir daugiau aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik investicinėje byloje. Be to, daugelis ieškovės ieškinio pagrindą sudarančių ir byloje įrodinėjamų aplinkybių yra tiesiogiai susijusios su investicinėje byloje atsakovų atliktų veiksmų ir minėtoje byloje atsakovų Lietuvos valstybės vardu pareikštų reikalavimų UAB „ICOR“ atžvilgiu nepagrįstumu, o ne vien tik investicinės bylos ieškinio pareiškimu be įgaliojimų.
13.2. Klausimas, ar atsakovai iš viso turėjo įgaliojimus valstybės vardu pareikšti ieškinį investicinėje byloje UAB „ICOR“ atžvilgiu yra taip pat sprendžiamas būtent investicinėje byloje. Dėl to teismas šioje byloje neturi galimybės nuspręsti, ar investicinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nagrinėti investicinį ieškinį UAB „ICOR“ atžvilgiu.
13.3. Priešingai nei teigia atsakovai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 nesprendė ir nepasisakė, ar Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir atsakovai turėjo įgaliojimus reikšti investicinėje byloje ieškinį visiems jame atsakovais įtrauktiems asmenims, taip pat ir UAB „ICOR“, kuri nėra minima nei Vyriausybės įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dokumentuose, nei atsakovų įgaliojimus patvirtinančiuose dokumentuose. Atsakovų įgaliojimų reikšti investicinėje byloje ieškinį valstybės vardu UAB „ICOR“ atžvilgiu tariamo buvimo klausimas lygiai taip pat nėra išspręstas ir kitais res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais.
13.4. Bylos išnagrinėjimui yra reikalingos faktinės aplinkybės, kurios nustatomos investicinėje byloje. Jei bylą nagrinėjantis teismas imtųsi nustatyti tas pačias aplinkybes, kurios nustatomos ir investicinėje byloje, kiltų rizika, kad šiose dviejose bylose priimti teismų sprendimai taptų prieštaringi ir tarpusavyje nesuderinami.
13.5. Aplinkybė, kad teismas jau kartą buvo atsisakęs sustabdyti bylą iki investicinės bylos išnagrinėjimo, nereiškia, jog teismas neturi teisės tuo pačiu pagrindu sustabdyti bylą, jei mato jos sustabdymo pagrindus vėlesnėje nagrinėjimo stadijoje. Be to, 2024 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria pirmą kartą buvo išspręstas klausimas dėl bylos sustabdymo, buvo priimta kitos sudėties teismo.
13.6. Nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista atsakovų teisė būti išklausytiems, nes įstatymas nenustato teismui pareigos, prieš sprendžiant bet kurį procesinį klausimą, iš anksto apie tai pranešti šalims ir suteikti galimybę pateikti savo pozicijas. Be to, atsakovai savo pozicijas dėl bylos sustabdymo jau buvo išdėstę pirmą kartą, sprendžiant klausimą dėl bylos sustabdymo.
13.7. Atsakovų teiginiai, kad bylos sustabdymas neva neproporcingai užvilkins jos nagrinėjimą, nes dėl investicinės bylos sudėtingumo jos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, yra nepagrįsti. Investicinės bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai sparčiai ir iki šiol jau yra įvykusi didelė dalis bylos nagrinėjimo iš esmės. Be to, byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudaro tai, kad UAB „ICOR“ įtraukimas atsakove į investicinę bylą (o tuo pačiu ir ilgai trunkantį bylinėjimąsi ir didžiulės reputacinės žalos UAB „ICOR“ atžvilgiu padarymas) buvo nulemtas būtent atsakovų asmeniškai atliktų veiksmų. Taigi, atsakovų teiginiai, kad investicinės bylos nagrinėjimo trukmė ir jų esamas ar buvęs statusas investicinėje byloje neva lemia bylos sustabdymu sukeliamus neproporcingus padarinius atsakovams, yra visiškai nepagrįsti ir nepaneigia bylos sustabdymo būtinybės.
4. Atsakovas T. V. atsiliepime į atsakovų V. B., G. J.-G., R. D. atskirąjį skundą prašo vadovautis jo atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
6. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas dėl konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybių teisėtai ir pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
7. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Energie International S.A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. bendrais veiksmais padarytos 240 703 696 Eur žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-153-614/2026). Ieškovė nurodo, kad, inicijuodama investicinę bylą, tęsia teisių gynimą tarp jos ir „Veolia Environnement S. A.“, „Veolia Energie International S. A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ (toliau – „Veolia“ įmonių grupė) vykstančiame ginče. Ieškovė tvirtina, kad dėl „Veolia“ įmonių grupės ir jai talkinusių kitų atsakovų veiksmų, ieškovė patyrė didelius materialinio pobūdžio praradimus, nes „Veolia“ įmonių grupė kartu su kitais atsakovais sukūrė schemą, į ją įtraukdami ir kitus asmenis, kuri leido atsakovams ilgą laiką gauti didžiulę finansinę naudą, apeinant teisės aktų reikalavimus, juos pažeidžiant bei ignoruojant teisėtus kitų asmenų interesus.
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo kaip paduotą suinteresuoto asmens vardu neįgalioto vesti bylą atstovo ir kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-429-516/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį bei perdavė ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas minėtos nutarties 68–69 punktuose nurodė, kad ieškinys byloje pareikštas laikantis atstovavimo valstybei nustatyto teisinio reglamentavimo. Ieškinį valstybės vardu pareiškė Vyriausybės įgaliojimus gavusios Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, kurios viena iš veiklos sričių – šilumos ūkis (energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu), vardu veikiantys advokatai. Tai atitinka Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497 patvirtintų Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 3.3 ir 3.4 punktus. Byloje esanti atstovavimo sutartis (įgaliojimas) suteikia teisę advokatams V. B. ir T. V. atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Atstovavimo sutartyje nurodyta, kad atstovavimo sutartimi, vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 103 „Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) suteikimo“ (su pakeitimais ir papildymais), advokatams pavesta atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose civilinėse bylose su minėtame Vyriausybės nutarime nurodytais subjektais, taip pat santykiuose su bet kokiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis bei trečiaisiais juridiniais ir fiziniais asmenimis tiek, kiek tai būtina klientės interesams nurodytuose teisminiuose procesuose užtikrinti.
9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė ieškinį investicinėje byloje.
10. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 5 d. gautas ieškovės UAB „ICOR“ ieškinys priteisti solidariai iš atsakovų advokatų V. B., G. J.-G., T. V. ir buvusio Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerio R. D. 7 264 900 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir ieškovės UAB „ICOR“ ieškinį palikti nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024 paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas minėtos nutarties 49 punkte nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme. Reikalavimas atlyginti žalą nelaikytinas ieškovės kišimusi į fiduciarinį atstovų (advokatų ir valstybės tarnautojo) bei atstovaujamojo (valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos) teisinį santykį. Ieškovės reikalavimas nebuvo nagrinėjamas kitoje byloje, dėl jo nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatęs faktines aplinkybes, ištyręs rašytinius įrodymus, taip pat Vyriausybės 2024 m. gegužės 22 d. pasitarimo protokolą bei 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas galės įvertinti ieškinio pagrįstumą, taip pat ir tai, ar apeliantai, pareikšdami ieškovei ir kitiems asmenims ieškinį valstybės vardu, viršijo savo įgaliojimus, ar ne, patyrė ieškovė žalos dėl jų veiksmų ar ne, taikyti apeliantams civilinę atsakomybę ar ne.
12. Ieškovė 2024 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-721-614/2024 (dabar Nr. e2-153-614/2026) ir joje įsiteisės galutinis teismo sprendimas UAB „ICOR“ atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 27 d. nutartimi atmetė šį ieškovės prašymą.
13. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą ir ieškovės UAB „ICOR“ ieškinį palikti nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-651-912/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą (ieškovės ieškinys nelaikytinas SLAPP ieškiniu CPK 95¹ straipsnio prasme).
14. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 22 d. priėmė patikslintą ieškovės UAB „ICOR“ ieškinį. Atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija patvirtino, kad investicinėje byloje valstybės vardu pareikštas ieškinys buvo suderintas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Vyriausybe, ieškinio pareiškimas atitiko jų valią ir interesus.
15. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad investicinėje byloje 2025 m. liepos 22 d. pateiktas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ir bendras ieškovės bei „Veolia“ įmonių grupės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, bylos nutraukimo bei „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Energie International S.A.“, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ pašalinimo iš civilinės bylos. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovių („Veolia“ įmonių grupės) atžvilgiu ir nutraukė šią civilinės bylos dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2025 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį.
Dėl bylos sustabdymo
16. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
17. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016, 53 punktas).
18. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai jam, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas negali jų nustatyti. Taigi, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 22 punktas).
19. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
20. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas).
21. Nutartys dėl bylos sustabdymo neturi nei res judicata (galutinio teismo sprendimo), nei prejudicinės galios, nes jomis ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, jomis nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Jos neužkerta kelio nei civilinės bylos nagrinėjimui, nei teismui pakarotinai nagrinėti byloje klausimą dėl jos sustabdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-798/2023, 16 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „ICOR“ patikslintas ieškinys dėl 7 264 900 Eur žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovai R. D., ėjęs Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kanclerio pareigas, ir advokatai V. B., G. J.-G. bei T. V. nuslėpė nuo Vyriausybės esminę informaciją, gavo jos sutikimą ir investicinėje byloje valstybės vardu pareiškė nepagrįstą ieškinį UAB „ICOR“ ir kitiems atsakovams dėl 240 703 696 Eur žalos atlyginimo valstybei bei viešai išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę. Ieškovės teigimu, ji dėl investicinės bylos neteisėto inicijavimo patyrė reputacinę žalą ir kitus nuostolius, t. y. ji ir kitos jai priklausančios įmonių grupės negavo suplanuotų pajamų, nes partneriai (kontrahentai), sužinoję apie valstybės pareikštą ieškinį, pradėjo atsisakyti sudaryti sutartis. Atsakovai prašo ieškinį atmesti, nurodydami, kad jie jokių neteisėtų veiksmų neatliko, įgaliojimų neviršijo, tikrovę neatitinkančios informacijos apie ieškovę neskelbė ir pan., o ieškovės ieškinys atsakovams yra kerštas už jų profesinių pareigų vykdymą.
23. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-153-614/2026 ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, prašė priteisti iš atsakovų „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Energie International S.A.“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. bendrais veiksmais padarytos 240 703 696 Eur žalos atlyginimą. Minėtoje byloje 2025 m. rugsėjo 16 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis, kuria priimtas valstybės pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovių („Veolia“ įmonių grupės) atžvilgiu ir nutraukta ši civilinės bylos dalis. Valstybės pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pažymėta, kad ieškovė iš atsakovų – UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. – reikalauja tik jiems priskirtos 51 707 844 Eur žalos atlyginimo. Investicinėje byloje pareikštas ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovai sukūrė schemą, kuri jiems leido ilgą laiką gauti didžiulę finansinę naudą, apeinant teisės aktų reikalavimus, juos pažeidžiant ir ignoruojant teisėtus kitų asmenų interesus.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-153-614/2026 ginčų ribas ir įrodinėjimo dalyką, neįžvelgia, kad nagrinėjama civilinė byla ir investicinė byla yra taip susijusios, jog investicinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę ar privalomąją reikšmę šiai civilinei bylai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „ICOR“ ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovai investicinę bylą inicijavo, neturėdami Vyriausybės įgaliojimų, be to, paskleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją. Investicinėje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl to, ar UAB „ICOR“ ir kiti atsakovai toje byloje atliko neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus, sukėlusius valstybei žalą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės UAB „ICOR“ ieškinys šioje byloje yra grindžiamas investicinėje byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumu ieškovės atžvilgiu ir jo pareiškimu neturint tam įgaliojimų, tačiau nenurodė, kodėl šių aplinkybių negalės nustatyti savarankiškai nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įgaliojimų atsakovams suteikimu ir informacijos apie UAB „ICOR“ paskleidimu, gali ir privalo nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, juolab kad dalyvaujantys byloje asmenys (įskaitant trečiąjį asmenį Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją) šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius argumentus ir įrodymus pateikė į nagrinėjamą bylą.
25. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bylų tarpusavio ryšį, iš esmės sutapatino atsakovus nagrinėjamojoje byloje su investicinę bylą inicijavusia valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos. Teismas neatsižvelgė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas atsakovams, kurie investicinėje byloje nėra nei ieškovais, nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, o yra buvusiais ar dabartiniais ieškovės (valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos) atstovais. Kaip minėta, investicinėje byloje valstybė ieškinį UAB „ICOR“ (ir kitų fizinių asmenų) atžvilgiu palaiko net ir po bylos dalies nutraukimo kitų atsakovių („Veolia“ įmonių grupės) atžvilgiu. Taigi, akivaizdu, kad investicinėje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumas, t. y. bylos išnagrinėjimo rezultatas ir byloje nustatytinos ginčui reikšmingos aplinkybės, yra pernelyg nutolęs nuo nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „ICOR“ pareikšto ieškinio reikalavimo ir įrodinėtinų aplinkybių.
26. Taigi, atitinkamas aplinkybių įvertinimas ir įrodymų tyrimas atsakovų civilinės atsakomybės aspektu gali būti atliekamas nagrinėjamojoje byloje, nelaukiant investicinės bylos išnagrinėjimo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nepatvirtiną pagrindo sustabdyti bylą. Įvertinęs konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nepagrįsta, kadangi visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovų civilinės atsakomybės sąlygomis, gali nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad investicinės bylos ir nagrinėjamos bylos tarpusavio ryšys (atsakovų buvimas ieškovės atstovais investicinėje byloje) nepripažintinas pakankamu išvadai, jog negalima išnagrinėti šios civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta investicinė byla. Nustatyta, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, savo reikalavimus atsakovams grindžia su jai padaryta žala (dėl negautų pajamų ir dalykinės reputacijos), o ne su valstybei (ne)padaryta žala, kuri yra investicinės bylos dalykas. Nagrinėjamos bylos atsakovai nėra šalimis investicinėje byloje, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad egzistuoja šios bylos ir investicinės bylos tarpusavio ryšys, kuris lemtų investicinėje byloje nustatytų faktų prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, netinkamai įvertino civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes ir civilinių bylų tarpusavio ryšį bei įrodinėjimo dalyką, neatsižvelgė į civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtį. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Taigi, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir dėl proceso operatyvumo bei ekonomiškumo užtikrinimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakoma sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-153-614/2026.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsisakyti sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ICOR“ ieškinį atsakovams V. B., G. J.-G., T. V. ir R. D. dėl žalos atlyginimo iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-153-614/2026.