Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-836/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-27
Bylos Nr.
1-1283-836/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48255-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-836/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48255-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Balkūnei,kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,pretendentei į laiduotojas A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gruodžio 25 d. apie 16.55 val., E. M., Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Gulbiniškių kaime, Šveicarijos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – keturratį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0304, patikros sertifikato Nr. 1751979, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,77 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. namuose gėrė brendį. Apie 17 val. jam paskambino sugyventinė A. B. ir paprašė ją parvežti nuo stotelės namo. Jis keturračiu nuvažiavo iki stotelės, paėmė A. B. ir važiuojant namo juos sustabdė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 1,8 promilės neblaivumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Gailisi. Keturratis priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimą turėjo. Administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam jis nebaustas, teistas tik Vokietijoje už kažkokių taisyklių pažeidimą 700 Eur bauda. Su A. B. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4-5 metus. Ji nedirba, gauna tik neįgalumo pašalpą, o jo vienintelės pajamos yra darbo užmokestis, tačiau nežino ar galės toliau dirbti. Sugyventinė jam gali daryti teigiamą įtaką. Ji važiavo keturračiu kartu su juo, tačiau jis jai nesakė, kad yra neblaivus, ji tai pastebėjo tik kai sustabdė policijos pareigūnai.

Pretendentė į laiduotojas A. B. nurodė, kad E. M. yra jos sugyventinis, ji yra pateikusi sutikimą dėl laidavimo. Įvykio dieną, ji grįžo namo jau sutemus, buvo labai slidu, bijojo eiti per mišką, todėl paskambino sugyventiniui ir paprašė ją parvežti nuo stotelės namo. Nežinojo, kad sugyventinis vartojo alkoholį. Kai jis atvažiavo jos paimti, jai nekilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus, nepajuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, tik kai jau pasuko į keliuką, kažkaip užuodė. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, turi neįgalumą. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui, jis klauso jos nuomonės, jam nebūdinga piktnaudžiauti alkoholiu. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jos pajamos yra tik vaiko pinigai ir neįgalumo pašalpa, iš viso apie 550 Eur, jie sunkiai išgyvena iš tokių pajamų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad iš karto nepastebėjo, jog E. M. neblaivus, bet gal tyrėja ne taip suprato. Apklausos protokolas jai buvo perskaitytas. Kai ji suprato, kad sugyventinis neblaivus, jau nebuvo ką pakeisti. Nepagalvojo, kodėl jis atvažiavo keturračiu, o ne automobiliu.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 11 val. ji išėjo iš namų į stotelę, nes autobusu vyko į Jonavą. Iki autobuso sustojimo nuėjo pati apie 1 km. Nors jai eiti sunku, bet dienos šviesoje nėra labai sudėtinga. Kai išėjo iš namų, jos sugyventinis E. M. buvo blaivus. Namo grįžo apie 16.25 val., jau buvo tamsu, todėl paskambino sugyventiniui ir paprašė ją paimti iš autobusų stotelės. E. M. jai nesakė, kad yra išgėręs, o iš balso ji nesuprato. Sugyventinis tik pasakė, kad automobiliu nevažiuos, o atvažiuos su keturračiu. Ji jo neklausė kodėl atvažiuos su keturračiu, nes jai buvo svarbu, kad ją parvežtų. Kai E. atvyko jos paimti, ji pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, bet jai atrodė, kad jis išgėręs labai nedaug. Ji E. neklausė kiek jis yra išgėręs, ar jaučiasi apsvaigęs, tiesiog sėdo ant keturračio ir jie abu važiavo į namus. Kai važiavo Šveicarijos gatve, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie E. nusivedė prie tarnybinio automobilio. Matė, kad policijos pareigūnai tikrino E. blaivumą ir jam nustatė apie 1,7 promilės girtumą. Po to policijos pareigūnai paėmė jų keturratį, o ji ir E. pėsčiomis grįžo į namus.

Liudytojas E. K., policijos pareigūnas, parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 16.45 val. prie posūkio į Gulbiniškių k., Šveicarijos sen., Jonavos r., pastebėjo ant kelio stovintį keturratį, kuris buvo be valstybinių numerių ženklo. Apsisukę grįžo į tą pačią vietą, bet keturračio ten jau nebuvo, todėl pavažiavo keliu link Gulbiniškių k. ir Šveicarijos gatvėje pastebėjo važiuojantį tą patį keturratį, kurį sustabdė. Keturračiu važiavo du žmonės - vyras ir moteris. Kaip vėliau nustatyta, keturratį vairavo E. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,77 promilių, o antru - 1,80 promilių girtumas. E. M. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, teigė, kad jo keturračiu gali važinėti net vaikai, todėl manė, jog išgėrus važiuoti nėra pavojinga, važiavo tik iš autobusų stotelės paimti savo sugyventinės. Su alkotesterio parodymais ir neblaivumo nustatymo aktu E. M. sutiko, tai patvirtino savo parašu. Keturratis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – Šveicarijos g., Gulbiniškių k., Šveicarijos sen., Jonavos r., kur ant žvyruotos, apledėjusios kelio dangos, stovi juodos spalvos keturratis, be apgadinimo požymių, be valstybinių numerių, priekyje keturračio yra metalinė lentelė, ant kurios užrašytas kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Keturratis paimtas ir perduotas saugoti M. J. įmonei į saugojimo aikštelę.

E. M. pateikė keturračio naudojimosi instrukcijos, garantijos dokumentus (4 lapus) bei keturračio ATV 125TT R8 garantijos 11-tą lapą.

E. M. keturratį ATV 125TT R8, kurio VIN numeris (duomenys neskelbtini), įsigijo 2022 m. balandžio 22 d.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyti E. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. E. M. su tikrinimo rezultatais sutiko.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad E. M. 2022 m. gruodžio 25 d. 17.01 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas, o 17.19 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2022 m. gruodžio 25 d. apie 16.55 val., Jonavos rajone, Šveicarijos seniūnijoje, Gulbiniškių kaime, Šveicarijos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – keturratį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0304, patikros sertifikato Nr. 1751979, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 1,77 promilės neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo – policijos pareigūno parodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo keturratį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju, E. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusikaltimą padarė pirmą kartą; dirba; turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikaltimu žala nebuvo padaryta. Taigi, formaliai BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra nustatytos.

Tačiau kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Byloje yra A. B. sutikimas dėl laidavimo, kuriame nurodoma, kad ji yra pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui E. M.. A. B. yra neteista, nebausta administracine tvarka, teigia, kad aplinkinių yra charakterizuojama teigiamai, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Vertinant laiduotojos tinkamumą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju pati A. B. važiavo kartu su neblaiviu kaltinamuoju, jo vairuojamu keturračiu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji pajuto nuo sugyventinio sklindantį alkoholio kvapą, bet jai atrodė, kad jis išgėręs labai nedaug, todėl jo neklausė kiek jis yra išgėręs, ar jaučiasi apsvaigęs, tiesiog sėdo ant keturračio ir jie abu važiavo namo. Teisiamojo posėdžio metu A. B. parodymus pakeitė ir teigė, kad jai nekilo įtarimas, jog E. M. gali būti neblaivus, nepajuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, tik kai jau pasuko į keliuką, tada užuodė, bet jau nebuvo ką pakeisti. Taigi, A. B., suprasdama, kad kaltinamasis vairuoja neblaivus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sustabdyti E. M. neteisėtą elgesį, važiavo kartu su juo, ir kaip pati nurodė, jai tebuvo svarbu, kad ją parvežtų namo. A. B. teiginys, kad ji važiavo su sugyventiniu, nes jai atrodė, jog E. M. išgėręs labai nedaug, taip pat rodo jos nekritišką požiūrį į kaltininko padarytą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors A. B. ir yra neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau teigiamos įtakos sugyventiniui daryti negali, nes jos pačios požiūris į eismo saugumą yra neatsakingas bei atsainus. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad A. B. konkrečiai nenurodė, kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti sugyventiniui, taip pat nei sutikime dėl laidavimo, nei teisiamojo posėdžio metu ji nevertino sugyventinio padaryto nusikaltimo pavojingumo, pabrėždama tik savo poreikius – sudėtingumą dėl sveikatos būklės pėsčiomis pasiekti namus tamsiu paros metu. Taigi, A. B. negali būti kaltinamojo laiduotoja, nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos, todėl šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti E. M. teigiamą įtaką, todėl nėra galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamos atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, žala nepadaryta. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, sveikas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą, įvertinus sunkią jo materialinę padėtį bei paties prašymą neskirti baudos bausmės, gali būti skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, neteistam kaltinamajam skiriant mažesnę nei vidurkis arešto bausmę (BK 49 straipsnis). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo, kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, gailisi, žala nepadaryta, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant jam intensyvią priežiūrą, todėl kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas minimaliam 1 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, taikymo, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant keturratį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo keturratį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam Taigi, keturratis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2023 m. sausio 12 d. prokurorės nutarimu nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. liepos 12 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keturračiui (duomenys neskelbtini), kurio VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam E. M., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas M. J. įmonės, adresu Darbininkų g. 4, Jonava (1 t., b. l. 27), keturračio naudojimosi instrukcija, garantija, keturračio (duomenys neskelbtini) garantijos 11-tas lapas, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) E. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą E. M. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – jo gyvenamojoje vietoje, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį keturratį (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

2023 m. sausio 12 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. keturračiui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą adresu Darbininkų g. 4, Jonava, keturračio naudojimosi instrukciją, garantiją, keturračio (duomenys neskelbtini) garantijos 11-tą lapą, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai; 2) E. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. M. 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė