- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-700-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21611-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- UAB „Plieninis skydas“
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu iš atsakovės priteisė atsakovui 56 884,55 Eur su darbo santykiais susijusių neišmokėtų sumų dalį, 9 000 Eur netesybų, bei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.
2. Atsakovas, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės turtą, o, jo esant nepakankamai, lėšas ir turtines teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą – taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimu atsakovui priteistų sumų vykdymo užtikrinimui laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės nekilnojamojo turto, esančio pas ieškovą ir (arba) trečiuosius asmenis, areštą 69 884,55 Eur sumai. Teismas nurodė, jog, nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti ieškovės nekilnojamojo turto, areštuotinas kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba lėšos, esančios ieškovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis. Teismas, areštuodamas ieškovei priklausantį turtą, uždraudė nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliko jai teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Teismas, areštuodamas ieškovei priklausančias lėšas, uždraudė ieškovei disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, leido ieškovei iš areštuotų lėšų naudoti lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas bei atsiskaitymui su atsakovu. Teismas pavedė nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms, atsiskaityti su atsakovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus.
4. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo pagrįstumo, nurodė, kad teismas priteisė iš atsakovės atsakovui 56 884,55 Eur su darbo santykiais susijusių neišmokėtų sumų dalį, 9 000 Eur netesybų, bei 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo, pateikė apeliacinį skundą. Byla apeliacine tvarka neišnagrinėta.
5. Teismas atsižvelgė į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis ir vertino, kad ieškovei iškeltos civilinės bylos patvirtina įmonės finansinės padėties sudėtingumą. Teismas nurodė, kad atsakovui priteista bendra 69 884,55 Eur suma vertintina kaip didelė ir galinti sudaryti sunkumų atsiskaityti su buvusiu darbuotoju ieškovei tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas atmestų ieškovės apeliacinį skundą.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės finansinė būklė sunki, o turimi kreditoriniai įsipareigojimai kitų kreditorių atžvilgiu didėja, todėl tikėtina, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį. Nepanaikinus nutarties, pakeisti nurodytos nutarties dalį, kuria pavesta nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms, atsiskaityti su atsakovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, ir išdėstyti ją taip: pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti (pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas), kartu sudarant sąlygas atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais pagal pradelstus įsipareigojimus bei atsiskaityti su atsakovu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo pavedimas nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms, atsiskaityti su atsakovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atlikti, reiškia, jog ieškovė negali atsiskaityti pagal turimus įsiskolinimus su kitais ieškovo kreditoriais, dengti jau susidariusių įsiskolinimų, dėl to prastėja įmonės finansinė padėtis.
7.2. Ieškovė nutartį vykdančio antstolio prašė leisti atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) (23 684,16 Eur), SODRA (14 968,30 Eur), su darbuotojais (už 2019 m. gruodžio mėn., 2020 m. sausio-vasario mėn., viso – 71 901,09 Eur), už komunalines paslaugas ir telekomunikacijos paslaugas (viso – 23 203,28 Eur), bet antstolis nurodė, jog nutartimi ieškovei leista disponuoti tik ta suma, kurią ji turi mokėti per kalendorinį mėnesį. Dėl to ieškovė negali vykdyti pradelstų įsipareigojimų, atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais, tiekėjais. Šios aplinkybės lemia visišką įmonės veiklos paralyžavimą – ieškovei negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais (tiekėjais, darbuotojais, komunalinių paslaugų bendrovėmis, SODRA, VMI), kuriems įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, įmonė patiria finansinių sunkumų (sutriko žaliavų tiekimas, įmonę palieka darbuotojai ir kita).
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, iki jis bus realiai įvykdytas, užkirstų kelią ieškovei realiai vykdyti veiklą bei dar labiau destabilizuotų įmonės finansinę situaciją ir bendrovės veiklą.
7.4. Atsakovui priteistos su darbo santykiais susijusios sumos apskaičiuotos su mokesčiais, o prievolę mokėti nuo darbuotojo atlyginimo ir kitų išmokų mokėtinus mokesčius turi darbdavė (ieškovė), todėl suma, kurią gautų atsakovas yra žymiai mažesnė, t. y. atsakovas (jeigu teismo sprendimas jam būtų palankus) gautų 26 063,70 Eur, o ieškovė turėtų sumokėti 31 219,15 Eur mokesčių nuo atsakovui mokėtinos sumos. Prievolę sumokėti mokesčius gali įgyvendinti ir atsakovas, tačiau esant galimybei (kuomet buvo skubiai vykdomas darbo ginčų komisijos sprendimas), atsakovas šios prievolės nevykdė.
7.5. Teismų praktikoje didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas, esant įrodymų apie šalies nesąžiningumą, tačiau ne kaip savaime pakankamas argumentas asmens turto areštui, siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, taikyti. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, jog ieškovė yra nesąžininga, siekia išvengti kito asmens naudai priimtų teismo sprendimo vykdymo. Atsakovo argumentas, jog bendrovės turto mažėja, pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertintas. Negalima vertinti atskirų įmonės veiksmų, kaip teigiamų ar neigiamų nagrinėjamoje situacijoje, kadangi ieškovas, veikdamas verslo rizika, priima daugelį sprendimų, kurie vertinti atskirai, gali atrodyti žalingi, tai reiškia, jog nepriklausomai nuo įmones finansinės padėties, įmone gali ir turi teisę sudaryti įmonei palankius sandorius – didinti arba mažinti savo turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Šalių ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus – ieškovės susirašinėjimo su antstoliu, pažymų apie ieškovės turimus įsiskolinimus kreditoriams, darbuotojams, banko sąskaitos išrašų kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, ieškovei neturint galimybės pateikti atsikirtimų į jį.
13. Įstatymų leidėjas CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).
15. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017).
16. Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina grėsmės sprendimo įvykdymui. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti ar joms sukaupti tam, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
17. Vilnaius miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovės 538,88 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėnesį, 7 416,17 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesius, 38 359,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 10 570 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinės išmokos, 9 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų ir 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė dėl nurodyto sprendimo pateikė apeliacinį skundą. LITEKO duomenimis, nurodytas teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkinti atsakovo reikalavimai, yra pagrindas daryti išvadą, jog reikalavimai tikėtinai pagrįsti, t. y. yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas reikalavimo pagrįstumas.
18. Ieškovė ginčija antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, argumentavo tuo, kad pareikšto reikalavimo suma didelė, ieškovės turtinė būklė sunki, LITEKO duomenimis, ieškovei kiti kreditorei pareiškė turtinius reikalavimus teisme.
19. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė neginčija, kad jos turtinė būklė yra sunki, ji turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams (VMI, SODRAI, darbuotojams, kitiems kreditoriams). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovei pareikšto reikalavimo suma yra didelė.
20. Ieškovė teigia, kad atsakovas neįrodė ieškovės nesąžiningumo, kad ieškovė gali siekti išvengti teismo vykdymo. Atsakovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones grėsmę teismo sprendimo vykdymui grindė didele reikalavimo suma, taip pat akcentavo ieškovės nesąžiningus veiksmus – esant sunkai finansinei būklei, ieškovė sudarė paskolos sutartis, įkeitė įrangą, neatsiskaitė su darbuotojais ir kreditoriais. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių sudarytų sandorių, kurių pagrindų sudarytos naujos paskolos sutartys, įkeista įranga, būtinumo ir tikslingumo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ginčija dalį pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, susijusių su atsakovo darbinėmis pajamomis, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė įvykdė sprendimo dalį, kurios neginčija apeliaciniu skundu. Atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
21. Ieškovė prašo pakeisti teismo nutartį, nurodant, kad nutartį vykdančiam antstoliui pavedama nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti (pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas), kartu sudarant sąlygas atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais pagal pradelstus įsipareigojimus bei atsiskaityti su atsakovu. Ieškovė prideda ieškovės susirašinėjimą su antstoliu, iš kurio matyti, kad antstolis prašo ieškovės pagrįsti, kiek reikia lėšų ieškovei, kad ji tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus. Ieškovė nurodo, kad turi pradelstų įsipareigojimų, kuriuos turi sumokėti. Ginčijamoje nutartyje nurodyta, kad antstolis turi nustatyti konkrečią sumą, kurią ieškovė per mėnesį gali naudoti atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus, atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir atsakovu. Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ir kitų asmenų susitarimų apie pradelstų įsipareigojimų vykdymą. Ieškovė nurodo, kad, 2020 m. kovo mėn. duomenimis, skolinga SODRAI 14 968,30 Eur. Iš viešų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. buvo skolinga SODRAI 330,88 Eur. Ieškovė neįrodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji negali atlikti mėnesinių mokėjimų paslaugų teikėjams ir dėl to sutriko žaliavų tiekimas, įmonės veikla. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovei sukurtos sąlygos vykdyti įsipareigojimus.
22. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės UAB „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį.