- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2-3911-1079/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00212-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J., A. M.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims D. J. ir A. M. dėl turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą R. J. grąžinti jam 6000 Eur ir padargus: kultivatorių – 250 Eur vertės, traktorinę priekabą – 1000 Eur vertės, traktorinį plūgą – 300 Eur vertės, traktorinę šienapjovę – 600 Eur vertės, visų jų vertė – 2150 Eur, o nesant šių padargų natūroje, priteisti iš atsakovo jų vertę, t. y. 2150 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jo ir R. J. motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jis ir broliai bei sesuo priėmė palikimą. Jis gyveno su motina iki jos mirties, rūpinosi namais, sodyba, dirbo žemę, prižiūrėjo ūkio padargus. Už darbą gavęs atlyginimą, atiduodavo jį motinai. Mama sukaupė jų bendras santaupas 6000 Eur, kuriuos laikė namuose. Jis su mama turėjo ūkio padargų: kultivatorių, kurio vertė 250 Eur, traktorinę priekabą 1000 Eur vertės, traktorinį plūgą, kurio vertė 300 Eur, traktorinę šienapjovę, kurios vertė 600 Eur, visų jų vertė 2150 Eur. Padargai nebuvo registruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir priekabų registre. Visi šie padargai buvo įgyti už jo pinigus ir buvo laikomi pas jį kieme. Po motinos mirties atsakovas atėjo ir be jo leidimo bei sutikimo išsivežė visus šiuos padargus. Jis bandė aiškinti, kad tai jo padargai, bet atsakovas neklausė. Dėl jo tokių savavališkų veiksmų kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariatą, seniūniją, bet niekas nesiklausė ir jam nepadėjo. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, pasiėmęs jam priklausančius daiktus ir jų negrąžinęs. Ūkio padargai yra būtini atlikti žemės darbus ir priklauso prie namų apyvokos reikmenų, todėl turėjo likti jo žinioje. Kadangi atsakovas be jo sutikimo ir savavališkai pasiėmė jam priklausančius daiktus, tai atsakovas įpareigotinas juos jam grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad mamos testamentas yra surašytas 2015 metais. Nuo 2014 metų rudens mama gyveno ne su ieškovu, tačiau atsakovo šeimoje ir jo namuose, kur buvo slaugoma ir prižiūrima dėl savo sunkios sveikatos būklės, todėl ieškovo teiginys, kad jis iki motinos mirties gyveno kartu su ja, yra neatitinkantis tikrovės. Ieškovas paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) – žemės sklypą ir ant jo esančius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. Joks kilnojamas turtas paveldėjimo liudijime nėra nurodytas. Pagal tą patį A. J. testamentą dalis jos valdyto turto atiteko jos anūkui ir jo sūnui D. J., kuriam buvo paliktas lengvasis automobilis VW Passat ir dalis pastato – garažo. Taip pat šiuo testamentu palikėja jo sūnui ir savo anūkui T. J. paliko traktorių MTZ-80, pagamintą 1993 m. Mama turėjo santaupų litais 6000 Lt, kuriuos ji slėpė savo namuose. 2014 metais, gulėdama slaugos ligoninėje, mama paprašė anūko D. paimti iš jos slėptuvės šiuos pinigus, nes bijojo, kad ieškovas juos suras ir pasisavins. Jų sūnus paėmė tuos pinigus ir, mamai apsigyvenus pas juos, šiuos pinigus jai perdavė. Nuo tada ji saugojo pinigus pas save ir jų duodavo tik kai kuriems pirkiniams. Savo mirties dienai ji turėjo apie 1200 Eur. Visus šiuos pinigus jie išleido mamos laidotuvėms, nes ji tam tikslui šiuos pinigus ir laikė. Ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad iki motinos mirties jis gyveno kartu su ja, kad jis dirbdavo ir gaudavo atlyginimą, kad jis savo gautą atlyginimą perduodavo jų motinai, kad mama sukaupė 6000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos laikė savo namuose, kad jis su mama įgijo, naudojo ir valdė ieškinyje išvardintus žemės ūkio padargus. Ieškovas neįrodė nei vienos iš aukščiau išvardintų esminių bylos aplinkybių. Ieškovas niekada neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų. Nei vienas žemės ūkio padargas, kurio grąžinimo arba vertės priteisimo jis reikalauja, nėra pirktas iš jo asmeninių arba jo ir jų mamos sudėtų lėšų. Ieškovas neatlygintinai naudojosi jų motinos gyvenamuoju būstu, niekada neprisidėjo prie jo išlaikymo ar remonto savo lėšomis ir buvo daugiau mamos išlaikytinis, nei jos pagalbininkas. Aukščiau nurodomi žemės ūkio padargai yra žemės dirbimo technikos priedai, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12-4.13 straipsnių nuostatas laikomi antraeiliais daiktais, kuriuos ištinka pirmaeilio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Pagrindinį daiktą – traktorių MTZ-80 paveldėjo atsakovo sūnus T. J.. Testamentas šioje dalyje nėra nuginčytas, todėl prašomi grąžinti daiktai teisėtai yra kartu su pagrindiniu daiktu.
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiasis asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta asmeniškai, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovas savo patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad nori, jog jam kliūtų nors kiek motinos palikimo, kuris nėra nurodytas testamente, t. y. pinigų, kultivatorius, šienapjovė, priekaba. Priekabą jis pats partempė iš Pakruojo, ji buvo registruota tėvo vardu, nesupranta, kodėl ji turėtų atitekti broliui, nežino, ar po tėvo mirties mama ją persirašė savo vardu. Motina į amžiaus pabaigą gyveno pas atsakovą ir jam užrašė viską, ko jam reikia. Brolis klausydavosi už durų, ką jis su motina kalbėdavo, kai nueidavo jos aplankyti. Motinos du metus iki mirties nematė, nes brolis nebeleido lankyti. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė motina, kuri kas ko prašė, tą ir užrašė. Po motinos mirties jam tekliuvo namas su pa sodybiniu sklypu ir hektaras žemės, seseriai kliuvo du hektarai žemės, jo broliui R. mama pagal testamentą paliko traktorių, mašiną ir daugiau nežino ką. Testamento jis pakeisti nesiekia, jam tinka testamento turinys. Atsakovas turėtų jam sumokėti už padargus. Patys padargai jam nereikalingi, jis vis tiek juos parduotų. Plūgą tegul pasiima brolis, jam jo nereikia, nes jis gali būti G.. Priekaba kainavo 1700 Lt, pusę turėtų priklausyti jam. Dabar lito ir euro santykis toks pats, tai dabar priekabos vertė apie 1700 Eur. Mama traktorių ir jo priedus paskyrė atsakovui. Traktoriaus jis nereikalauja, kuris yra paliktas testamentu. Reikalauja to, ko nėra testamente – priekabos, kultivatoriaus, šienapjovės. Plūgo jau nebeprašo. Jam užtektų trečdalio daiktų vertės. Priekaba 1700 Lt kainavo, šienapjovė – 500 Lt, kultivatoriaus kainos nežino. Brolis padargus išsitempė prieš tėvo mirtį ir laikė pas save. Nežino, ar tėvas leido. Asmeniškai jo pinigų perkant traktorių, plūgą, šienapjovę nebuvo, jis tiek pinigų nė matęs nėra. Šiandien nebereikalauja, kad jam grąžintų padargus, jam reikia tik pinigų, nori tik trečdalio – apie 700 Eur už padargus ir 6000 Eur motinos santaupų. Padargus pirko tėvas, tai tėvo turtas. Prieš tėvo mirtį brolis išvažiavo su tėvo padargais, tėvas į policiją dėl padargų vagystės nesikreipė, tėvai leido juos išsivežti. Tėvas suprato, kad pas brolį laikyti geriau, nes tėvas žemės nebedirbo, o brolis dirbo. Po tėvo mirties neprašė padargų, nes mamai priklausė viskas, tikėjosi, kad ji padalins ir jam jų klius. Mano, kad D. J. paveldėta mašina, traktorius ir garažas vertesnis už jo paveldėtą dalį – sodybą ir hektarą žemės. Į testamentą tėvai neįtraukė padargų, taip pat namuose buvusių baldų, televizoriaus, šaldytuvo, malkų. Kas name, tas turi priklausyti jam, broliui jis trečdalio nemokėtų. Jis savo paveldėtą žemę pardavė. Jo žemės sklypo vertė pagal dokumentus virš 3000 Eur, jo namo vertė virš 4000 Eur. Broliui tėvai nupirko namą. Motina turėjo gal 6000 Lt, gal 16000 Lt, o gal 26000 Lt santaupų. Kiek iš tikrųjų ten buvo, nežino. Motina pardavinėjo „pilstuką“, todėl turėjo pinigų. Jis dirbo pas ūkininką, prisidėjo. Savo turto asmeniškai neturi užgyvenęs. Kai tėvas statė namą, jis padėjo jį pastatyti. Nežino, kokio dydžio mama gaudavo pensiją. Mama jam duodavo pinigų, kad aprūpintų ją maistu, detaliai suskaičiuodavo jo parneštą grąžą centais. Maistą pirkdavo daugiausiai iš mamos pinigų. Jis dirbdavo nelegaliai pas ūkininką, per mėnesį gaudavo 150 Lt, būdavo, kad nieko negauna, gyvendavo iš pašalpos, gaudavo virš 350 Lt, dabar jau 5-6 metai nedirba. Su mama gyveno, kol mama susilaužė koją, po to ji papuolė į slaugos namus ir brolis ją iš ten parsivežė. Pas brolį buvo geresnės sąlygos ją prižiūrėti. Atsakovo sūnus D. J. išsivežė iš jo namų pinigus. Jam turėtų būti grąžinti mažiausiai 6000 Eur. Netiki, kad mamai iš santaupų reikėjo vaistus pirkti. Mama nesakydavo, kiek pinigų sutaupė, bet jų turėjo daug iš prekybos „pilstuku“. Teismo prašo teisybės.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl padargų, atsakovas pripažino, kad tokie padargai yra, tačiau nurodė, kad jie yra mažesnės vertės. Atsakovas pripažino, kad motina taupė ir turėjo iš ko sutaupyti, atsakovo sūnus paėmė pinigus ir atnešė močiutei, kuri pasidėjo juos po pagalve. Kiek pinigų buvo paimta ir kiek pinigų iškeista į eurus, negalėjo nurodyti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad buvo apie šešis tūkstančius litų. Liko neaišku, kokia suma buvo sukaupta ir kas turi būti padalinta. Atsakovas pripažino, kad motinos mirties dieną dar buvo likę apie 1200 Eur ir neva jis juos panaudojo motinos laidotuvėms. Mano, kad laidojimo pašalpos pakanka palaidoti žmogų kaimo sąlygomis, todėl sukaupta suma liko. Ieškovas gyveno su motina ir matė, kaip ji taupė, pats dirbo, gavo pašalpą, todėl prisidėjo sukaupiant minėtą sumą. Atstovės manymu, 6000 Eur turėtų būti dalintini į tris dalis, bet ieškovas su tokia jos nuomone nesutiko ir jis reikalauja visų 6000 Eur iš atsakovo. Padargai yra verti, kiek nurodyta ieškinyje, atsakovas atsisakė reikalavimo juos priteisti natūra ir nori gauti jų vertę pinigais, t. y. 2150 Eur. Prašo ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą R. J. grąžinti ieškovui J. J. 6000 Eur santaupų, gautų kaip palikimą, ir 2150 Eur už atsakovui liekančius padargus.
Atsakovas R. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad broliui nebeleido lankyti motinos pas save namuose, kai pamatė, kad jis parsivertęs mamą ant šono iš jos maišelio ima pinigus, išsigando, kad brolis išneš visus pinigus, nebebus už ką jos palaidoti. Mama pas jį apsigyveno po traumos, nes jos namus brolis pavertė landyne. Pradžioje, dar esant gyvam tėvui, jis pats gyveno pas uošvius, tėvas jam padėjo pastatyti garažą, nupirko pirmą traktorių, kurį registravo tėvas savo vardu. Traktoriaus priekaba registruota buvusio savininko vardu, brolis su tėvu buvo nuvažiavęs jos parvaryti iš Pakruojo. Tėvai padargus pirko jam, nes jis dirbo žemę ir kartu išdirbdavo ją tėvams. Brolis nėra dirbęs nei su padargais, nei su traktoriumi. Šių padargų neįtraukė į testamentą, nes jie pirkti daugiau nei prieš dvidešimt metų, pas jį visada buvo laikomi. Padargai pirkti dar prieš du tūkstantuosius metus, neatsimena jų kainų. Tėvas nupirko priekabą ir šienapjovę, už kultivatorių mokėjo per puse su jo uošviene, plūgą uošvienė buvo gavusi iš kolūkio, kai jie ardėsi. Šie daiktai visada buvo pas jį. Padargų kainų nepamena, bet kaimynas norėjo parduoti panašią priekabą, tai metalo supirkėjai siūlė 300 Eur. Žemės padargų vertė tokia, kokia yra jų metalo kaina. Priekaba negalėtų praeiti techninės apžiūros, su ja į gatvę neišvažiuosi. Testamentą, dalyvaujant seniūnei, sekretorei, surašė jo namuose. Apie priekabą jau buvo užmiršę, galvojo, kad tai jo. Testamentu jo dalį motina užrašė jo vaikams. Mamai patyrus traumą ir gulint ligoninėje, jo sūnus močiutę lankydavo kiekvieną dieną, kuri anūkui pasakė, kur jos namuose yra slėptuvė, iš kur paimti pinigus, kad ieškovas namuose jų nerastų ir nepragertų. Sūnus parvežė iš mamos namų jos pinigus. Kai jie mamą parsivežė į namus, tuos pinigus jai atidavė. Mamai gyvenant pas juos, tuos pinigus leisdavo mamos poreikiams. Pinigai buvo sukaupti litais, po to juos iškeitė į eurus. Mama gaudavo pensijos apie 200 Eur, kurią jai atnešdavo į namus, ji pinigus laikė prie savęs maišelyje. Po motinos mirties seseriai dar nuvežė 100 Eur vaistams. Brolis visą laiką sėdėjo tėvams ant sprando, mama sakė, kad ramybė buvo tada, kai brolis buvo armijoje ir sėdėjo kalėjime. Tėvas turėjo arklinius padargus, gautus iš senelių, po tėvo mirties brolis viską pardavė, visą metalą. Brolis viską tempė iš namų ir pardavinėjo, metalo pardavėjams pardavė ir jo paties pirktus, pas tėvus buvusius daiktus. Motinai mirus, brolis prie laidotuvių neprisidėjo. Jis nenori nieko duoti broliui, nes brolis pragers.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškovas ieškinyje teigė, kad su mama turėjo padargų, kurie buvo bendra jų nuosavybė, tačiau įrodymų ieškovas nepateikė. Šias aplinkybes ieškovas paneigė dar teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad padargus įsigijo jo tėvas iki 2012 m. Atsakovas patikslino, kad tėvas šiuos padargus įsigijo iki 2000 m. Ieškovas neįrodė, kad padargai priklausė jam ar jo motinai. Įstatymas gina tik pažeistas nuosavybės teises. Tėvas padargus nupirko sūnui R. J. ir jie nuo pat jų nupirkimo perduoti atsakovui naudoti, tai reiškia, kad šis turtas perėjo tėvo valia ir laikytina žodinio dovanojimo sandoriu. Neįrodyta turtinė teisė į padargus. Ieškovas neįrodė, kad mirties dieną motinai priklausė 6000 Eur ar kitokios sumos. Niekas negalėjo pasakyti, kokiomis sumomis motina taupė ir kiek išleido. Kokia suma buvo perduota motinai, niekas nežino. Likusi suma buvo panaudota motinos laidotuvėms. Jei ieškovas būtų buvęs sąžiningas, piniginių lėšų paveldėjimo klausimą ieškovas būtų iškėlęs iki paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tai labai panašu į piktnaudžiavimą teise. Jei būtų priteista pinigų ieškovui, atsakovas kreiptųsi dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Negalėjo grįsti savo ieškinio savininko teises ginančiomis teisės normomis. Ieškovas neįrodė teisės į konkrečius daiktus ar pinigines lėšas, turto priklausomybės ir jo vertės, santaupų dydžio ir jų priklausomumo palikėjai.
Trečiasis asmuo D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes gyvenant vienkiemyje tėvui buvo nupirkti traktorius ir padargai, kadangi tėvas ūkininkavo. Kai susilaužė močiutė koją, jis ją dažnai lankydavo ligoninėje, ji pati pasakė, kur pinigai paslėpti, ir liepė paimti, kad J. nerastų ir nepragertų. Nuvažiavo ir parsivežė pas save, o kai močiutę iš slaugos namų mama pasiėmė pas save, atidavė jai maišelį su pinigais ir močiutė laikė juos pas save po pagalve. Pinigų jis neskaičiavo, buvo įvairiomis kupiūromis, galėjo būti keli tūkstančiai litų. Nelabai žino, kiek buvo pakeista į eurus. Pagal testamentą jis gavo automobilį ir garažų bloko dalį, t. y. vieną garažą. Brolis paveldėjo traktorių, kurį perdavė jam. Traktoriaus registracijos dokumentai senelio vardu, registracija vis dar netvarkyta. Šienapjovė ir priekaba paskutinį kartą naudoti prie septynerius metus, o kultivatorių naudoja kiekvienas metais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Joniškio rajono savivaldybės administracijos Rudiškių seniūnijos seniūnė 2020 m. liepos 7 d. rašte Nr. S-29(1.8) „Dėl A. J. slaugos“ nurodė, kad 2014 m. spalio 11 d. atsakovo šeima pasivežė iš slaugos ligoninės į savo namus A. J., kurią prižiūrėjo iki jos mirties (duomenys neskelbtini), seniūnė keletą kartų lankėsi šeimoje, bendravo su A. J., ji buvo patenkinta slauga, niekuo nesiskundė, 2015 m. birželio 23 d. jos paprašyta seniūnė surašė testamentą. Iš byloje esančio 2015 m. birželio 23 d. testamento (registracijos Nr. 26) matyti, kad savo sūnui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), A. J. paliko 0,2663 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); savo dukrai V. M., (duomenys neskelbtini), paliko 1,9 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); savo anūkui D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), paliko lengvąjį automobilį VW PASSAT, 1991 m. laidos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 58/479 dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); savo anūkui T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), paliko traktorių MTZ-82, pagaminimo metai 1993 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijimo matyti, kad A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sūnus J. J., duktė V. M., vaikaičiai T. J. ir D. J.; T. J. 2018 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1-2150, paveldėjimo teises perleido savo broliui D. J.. 2018 m. rugpjūčio 27 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad J. J. po savo motinos A. J. mirties paveldėjo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,2663 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. D. J. vardu pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-3428 įregistruota nuosavybės teisė į 58/479 dalį pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštuose nurodyta, kad J. J. ir A. J. nėra ir nebuvo įregistravę technikos Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, padargai jame nėra registruojami ir duomenys apie juos nėra kaupiami. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis, ieškovas J. J. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. niekur nėra dirbęs, iš SODROS išmokų nėra gavęs.
Ieškinys atmestinas.
Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo, ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 21 punktas).
Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas, visų pirma, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir, atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 25 punktas).
Pagal civiliniame procese galiojančią bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Todėl ir aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas privalėjo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, bet neturėjo įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turėjo įrodyti atsakovas. Kitaip tariant, siekdamas visiško savo reikalavimų patenkinimo, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad motinos mirties dieną pas atsakovą liko motinai priklausantys padargai ir 6000 Eur jo bei motinos santaupų, o atsakovas, ieškovui įrodžius aukščiau paminėtų aplinkybių buvimą, atitinkamai turėjo įrodyti, kad tuos padargus ir pinigus jis įgijo teisėtu pagrindu.
Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas).
Teismo vertinimu, šioje byloje ieškovas neįrodė, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, t. y. kad motinos mirties dieną pas atsakovą, kaip visiems vaikams dalintinas palikimas, liko būtent motinai priklausantys padargai ir 6000 Eur jo bei motinos sukauptų santaupų, kurių atsakovas negrąžina ieškovui.
Ieškovas, teismo posėdžio metu, reikšdamas reikalavimą grąžinti turtą, nebuvo nuoseklus, maišėsi nurodomose aplinkybėse, keitė savo reikalavimus – iš pradžių nurodė, kad nori atgauti padargus, kurių nėra testamente: kultivatorių, šienapjovę, priekabą, tačiau plūgo nebereikalavo. Vėliau nurodė, kad atsakovas jam turėtų sumokėti už padargus, jam užtektų ir trečdalio daiktų vertės – 700 Eur. Galiausiai, nurodęs padargų kainas litais ir jas tokiu pat santykiu prilyginęs kainoms eurais, prašė priteisti iš atsakovo visą nurodytų padargų vertę – 2150 Eur. Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad padargus pirko tėvas, kuriuos prieš tėvo mirtį 2012 m. išsitempė atsakovas ir laikė pas save, pripažino, kad tėvai leido tuos padargus išsivežti supratę, kad pas brolį laikyti geriau, nes tėvas žemės nebedirbo, o brolis dirbo. Nurodė, kad padargai buvo tėvo, o palikimą po tėvo mirties priėmė jų motina A. J., kuri padargų neįtraukė į testamentą.
Iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad tėvas padargus daugiau nei prieš dvidešimt metų pirko atsakovui, kuris dirbo žemę ir kartu ją išdirbdavo tėvams. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu padargų vertė dėl jų amžiaus ir nusidėvėjimo lygi juos sudarančio metalo kainai. Nurodė, kad padargai nuo pat jų įgijimo buvo laikomi pas atsakovą, tėvas nupirko tik priekabą ir šienapjovę, už kultivatorių mokėjo per puse su atsakovo uošviene, plūgą uošvienė buvo gavusi iš kolūkio. Ieškovas pastarosios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu plūgo nebereikalavo, pripažino, kad jis gali būti G..
Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad padargai, kurių vertę jis prašo priteisti iš atsakovo, buvo jo motinos nuosavybė. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre šalių motinos ar ieškovo vardu nebuvo registruota žemės ūkio technikos, įskaitant ir priekabų. Atsakovo teigimu, priekaba iki šiol registruota ankstesniojo savininko vardu. Atsakovas daug metų naudojo tėvo ir uošvienės nupirktus ir jam atiduotus padargus, laikė juos kaip savus, dėl to, kaip nurodė atsakovas, jo motina A. J. sąmoningai jų netraukė į testamentą. Atsakovo motinos siekį, kad visa žemės ūkio technika būtų pas atsakovą, patvirtina ir tai, kad ji atsakovo tėvo vardu registruotą traktorių paliko atsakovo šeimai – jo sūnui T. J.. Be to, byloje nėra duomenų, kad per daugiau nei dvidešimt metų būtų kas reiškęs pretenzijas atsakovui dėl padargų naudojimo, ieškovas po motinos mirties tik po dvejų metų kreipėsi į teismą dėl ginčo padargų grąžinimo.
Kaip minėta, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog padargus tėvai bendru sutarimu dovanojo atsakovui, padargų jis savavališkai iš tėvų nepaėmė, todėl toks turtas yra įgytas teisėtai ir, remiantis aptariamu civilinės teisės institutu, tokio turto išreikalauti negalima.
Dėl ieškovo reikalaujamų jam grąžinti 6000 Eur motinos ir jo santaupų, atsakovo gautų kaip palikimą, teismas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad prieš patirdama traumą šalių motina turėjo santaupų. Atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino, kad A. J., gulėdama ligoninėje, pati pasakė atsakovo sūnui D. J., kur yra paslėpti jos pinigai, liepė juos paimti ir parvežti. Atsakovo motinai grįžus iš ligoninės, trečiasis asmuo nurodė pinigus jai atidavęs, kiek buvo maišelyje, neskaičiavęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo motina 2014 m. spalio 11 d. grįžo iš slaugos ligoninės į atsakovo namus, kur buvo prižiūrima iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)).
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kiek santaupų A. J. turėjo savo mirties dieną. Ieškovo pareiškimai apie skirtingas sumas, mamos sutaupytas iš galimai nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais, yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Jis nežino kiek mama gaudavo pensijos, kiek išleisdavo, nei kiek tiksliai buvo sutaupiusi. Abejotini ir ieškovo paaiškinimai, kad jis prisidėjo prie santaupų sukaupimo, duodamas motinai pinigų iš savo socialinės pašalpos, darbo užmokesčio. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pastovaus ir legalaus darbo neturėjo, jo gaunamos pajamos buvo labai minimalios, maistą pirkdavo daugiausiai iš mamos pinigų. Be to, teismo vertinimu, jeigu ieškovo nurodomos santaupos būtų buvę bendros, motinai nebūtų reikėję jų slėpti.
Ieškovas nurodė skirtingas sukauptas sumas, kurias šalių motina buvo galimai sukaupusi iki patirtos traumos. Kaip matyti, A. J. atsakovo šeimoje pragyveno dar beveik ketverius metus, natūralu, kad jos slaugai galėjo reikėti papildomų lėšų. Kaip nurodė atsakovas, jos sutaupyti pinigai buvo išleisti sergančios motinos poreikiams tenkinti, likusi dalis – 1200 Eur, išleista laidotuvėms ir dar 100 Eur nuvežta sergančiai seseriai vaistams nusipirkti. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad A. J. mirties dieną buvo likę daugiau jos santaupų.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas be teisinio pagrindo ir ieškovo sąskaita įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, todėl atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui jo reikalaujamų sumų. Ieškovo J. J. ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 179 ir 185 straipsniai).
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent ieškovui testamentu šalių motina A. J. paliko gyvenamąjį namą su ūkio pastatais bei 0,2663 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei 1 ha žemės, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pardavė. Tuo tarpu atsakovo, kuris prieš mirtį slaugė ir palaidojo motiną, dalis buvo palikta jo vaikams – garažas, traktorius ir 1991 m. automobilis, todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, negalima teigti, kad ieškovo paveldėta dalis yra mažesnė už atsakovo, ir jo teisės yra pažeistos.
Ieškovui, vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2135-14352 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui, vadovaujantis 2020 m. birželio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1556-6838 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje taip pat teikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto išlaidų.
Įvertinus tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui byloje teikta antrinė teisinė pagalba ir jie nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniai, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo J. J. ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.