- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-06
- Bylos Nr.
- 2-263/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“
- Ieškovas
- R. A., S. J., R. P., V. M., V. G., UAB „Miško transportas“
- Atsakovas
- UAB „Logdom“, UAB "LOGDOM" "Milesija" Miško transportas NT Valdos, UAB „Savo girios"
- Trečiasis asmuo
- E. R., V. R., UAB „Savos girios“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Logdom“ 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-180-252/2014 pagal ieškovų R. A., S. J., R. P., V. M., V. G., UAB „Miško transportas“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Logdom“, tretieji asmenys E. R., V. R., UAB „Savos girios“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamos BUAB „Logdom“ bankroto procedūros. Atsakovui UAB „Logdom“ bankroto byla iškelta 2013 m. vasario 25 d. Atskiruoju skundu buvo apskųsta šios nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo. Apeliacinės instancijos teisme administratoriaus paskyrimo teisėtumo klausimas išnagrinėtas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus UAB „NT Valdos“ skundas dėl 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo klausimas.
Kreditorius prašė teismo panaikinti BUAB „Logdom“ 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl 6 darbotvarkės klausimo „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ dalies, kuria patvirtinta 6 070 Lt plius PVM administravimo išlaidų suma nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos ir perduoti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo; panaikinti nutarimą dėl 11 darbotvarkės klausimo „Dėl NT Valdos, UAB pasiūlymo“, kuriuo nutarta nepritarti UAB „NT Valdos“ pasiūlymui įtraukti jos patirtus po bankroto bylos iškėlimo 12 946,15 Lt dydžio patalpų nuomos, komunalinių ir ekpoatacinių paslaugų nuostolius į administravimo sąmatą ir perduoti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nurodė, kad BUAB „Logdom“ iš kreditoriaus nuomojo patalpas pagal sudarytą 2012 m. kovo 13 d. nuomos sutartį. Sutarties terminas buvo numatytas iki 2013 m. kovo 31 d. Pasibaigus sutarties terminui kreditorius ragino nuomininką atlaisvinti patalpas, tačiau jis to nepadarė. Apie bankroto bylos iškėlimą kreditoriui bankroto administratorius pranešė tik 2013 m. gegužės 8 d. ir kreditorius iš karto informavo bankroto administratorių, kad sutartis dėl patalpų nuomos yra pasibaigusi bei prašė atlaisvinti patalpas. Tačiau patalpos buvo atlaisvintos tik 2013 m. birželio 5 d. Dėl to kreditorius patyrė nuostolius, kurie turi būti padengti iš administravimo išlaidų, kadangi nuostoliai atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jo netenkinti. Įmonei bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. balandžio 18 d. Administratoriui įsiteisėjusi nutartis buvo pateikta gavus bylą iš Lietuvos apeliacinio teismo, t. y. 2013 m. gegužės 8 d. ir tą pačią dieną administratorius informavo visus žinomus kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą, tame tarpe ir UAB „NT Valdos“. Pranešime kreditorius buvo informuotas, kad jokių sutarčių administratorius nebepratęs, nes įmonė jokios veiklos nevykdo. Gavęs iš kreditoriaus 2013 m. gegužės 14 d. raštą dėl patalpų atlaisvinimo, administratorius ėmėsi visų priemonių atlaisvinti patalpas. Pats kreditorius neveikė kaip vidutiniškai apdairi ir rūpestinga šalis, nes nesidomėjo viešai skelbiama informacija apie UAB “Logdom” finansinę padėtį, teismines procedūras jos atžvilgiu. Be to, įmonė su kreditoriumi nebeatsiskaitinėjo nuo 2012 m. spalio mėnesio, todėl jau vien tai rodo, kad kreditorius žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį, tačiau nei karto nesiuntė bendrovei raginimo, nenutraukė sutarties prieš terminą, o leido ir toliau naudotis patalpomis, nors už jas ilgą laiką nebuvo mokama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (kreditoriaus) skundą ir priteisė iš UAB “NT Valdos” 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų BUAB “Logdom” naudai.
Teismas įvertino, kad pagal tarp šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10.1 punktą, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atlaisvinti patalpas nuo visų priklausančių nuomininkui ar tretiesiems asmenims daiktų ir perduoti patalpas nuomotojui. Sutarties 10.3 punktas numatė, kad nuomininkui vėluojant grąžinti patalpas nuomotojui ilgiau nei 14 dienų, nuomotojas turi teisę be išankstinio įspėjimo bet kada savo jėgomis pašalinti visus jose esančius daiktus, pakeisti patalpų spynas, išjungti patalpose elektrą, taip pat kitaip savo nuožiūra laisvai naudoti ir valdyti patalpas bei jomis disponuoti. Iš šių sutarties sąlygų teismas padarė išvadą, jog, pasibaigus sutarties galiojimui 2013 m. kovo 31 d. ir bendrovei neatlaisvinus patalpų iki 2013 m. balandžio 14 d., kreditorius būdamas rūpestingas ir atidus turėjo visas teises ir galimybes patalpas atlaisvinti pats ir nedidinti savo nuostolių dėl to, kad patalpos nėra atlaisvintos. Kreditorius taip pat nesidomėjo viešai skelbiama informacija apie bankroto bylų iškėlimą, apie tai, jog bendrovė nemoka mokesčių SODRAI, VMI, neteikia valstybės institucijoms finansinės atskaitomybės duomenų, o žinodamas, kad įmonė nuo 2012 metų spalio mėnesio neatsiskaito pagal sutartį ir neatlaisvina patalpų sutarties terminui pasibaigus, daugiau nei mėnesį laiko nesiėmė jokių veiksmų, kad patiriami nuostoliai nedidėtų. Teismas pažymėjo, kad administratorius, gavęs 2013 m. gegužės 14 d. UAB NT Valdos” pranešimą dėl patalpų atlaisvinimo jas atlaisvino 2013 m. birželio 5 d., t. y. per pakankamai trumpą laiką, atitinkantį tiek protingumo, tiek sąžiningumo kriterijus. Be to, bankroto administratoriui buvusi įmonės vadovė laiku ir tinkamai neperdavė visų dokumentų, tad administratoriui nebuvo žinoma, kas priklauso bendrovei išsinuomotose patalpose ir tai patvirtina 2013 m. birželio 5 d. surašytas perėmimo-perdavimo aktas, kuriame išvardintas inventorius, kuris priklausė pareiškėjui.
Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti nuostoliai po nuomos sutarties termino pasibaigimo niekaip nėra susiję su patvirtintomis administravimo išlaidomis, nuostolių padengimas iš administravimo išlaidų niekaip nepagreitins bankroto procedūrų, šie nuostoliai nėra privalomos ir būtinos išlaidos bei neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties, todėl 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo 6 ir 11 darbotvarkės klausimais priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
UAB „NT Valdos“ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti BUAB „Logdom“ 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl 6 darbotvarkės klausimo „Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas“ dalies, kuria patvirtinta 6 070, 00 Lt plius PVM administravimo išlaidų suma nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; panaikinti nutarimą dėl 11 darbotvarkės klausimo „Dėl NT Valdos, UAB pasiūlymo“, kuriuo nutarta nepritarti UAB „NT Valdos“ pasiūlymui įtraukti jos patirtus po bankroto bylos iškėlimo 12 946, 15 Lt patalpų nuomos, komunalinių ir eksploatacinių paslaugų nuostolius į administravimo sąmatą ir perduoti šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Su atsakovu sudarytos 2012 m. kovo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10.4 punkte numatytos galimybės nuomotojui pačiam pašalinti iš patalpų daiktus, pakeisti spynas taip pat kitaip savo nuožiūra laisvai naudoti ir valdyti patalpas faktinis taikymas sukeltų apeliantui papildomų problemų, nes tokiu atveju jis prisiimtų riziką atsakyti už nuomininko daiktus ir dokumentus. Įstatymai nenumato galimybės nuomotojui pačiam, be teismo, iškeldinti nuomininką. CK 6.499 straipsnis numato galimybę nuomotojui reikalauti daikto vertės ir nuostolių atlyginimo, o CK 4.98 straipsnis – teisę reikalauti pašalinti daikto savininko teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų skolai išieškoti ir atsakovui iškeldinti. Byloje yra pateiktas apelianto 2013 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 14300-266, įteiktas atsakovo darbuotojai įspėjant, kad jei atsakovas neišsikels geruoju, bus iškeldintas teismo tvarka. 2013 m. balandžio 30 d. apeliantas pateikė Molėtų rajono apylinkės teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo, nes Juridinių asmenų registro išrašuose ties eilute „bankrotas“ buvo nurodyta, kad „įrašų nėra“.Bankroto administratorius apie įsiteisėjusią nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo paskelbė tik 2013 m. gegužės 8 d., nors apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2013 m. balandžio 18 d. Teismo išvada, kad didesnis nei 1,5 mėnesių terminas, po kurio apeliantui buvo grąžintos administracinės paskirties patalpos, yra protingas terminas, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus veiksmus, o tiksliau – neveikimą, yra neteisinga. Pagal tokią administratoriaus logiką, jeigu atsakovo buvusi direktorė taip ir nebūtų perdavusi administratoriaus atstovui dokumentų, kas dažnai pasitaiko bankroto bylose, patalpų grąžinimo terminą būtų galima nukelti iki begalybės arba iš viso patalpų negrąžinti.Teismas nepagrįstai nesivadovavo LAT formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2008, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009), pagal kurią nuostoliai, patirti nuomotojo dėl nuomininko naudojimosi patalpomis po bankroto bylos iškėlimo, jeigu naudojimasis nesusijęs su ūkine komercine veikla, priskiriami prie administravimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Logdom“ bankroto administratoriaus UAB „Lematas“ įgaliotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Bankroto administratorius patalpų, kurias iš apelianto nuomojo atsakovas, bankrutuojančios bendrovės reikmėms nenaudojo, bendrovės veikla tęsiama nebuvo.Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) neatsitiktinai nustatytas 30 dienų terminas informuoti suinteresuotus asmenis apie sutarčių nevykdymą. Bet kokiu atveju sutarčių nevykdymo pasekmėms reikia pasiruošti: identifikuoti turtą, surasti patalpas, į kurias bus išgabentas bankrutuojančios bendrovės turtas, surasti krovikus, vežikus ir t. t. Kadangi bankroto administratorius apie pasibaigusią sutartį ir patalpų grąžinimą sužinojo tik 2013 m. gegužės 14 d., teismas teisingai sprendė, jog patalpos buvo atlaisvintos per protingą terminą. Administratorius, gavęs preliminarų kreditorių sąrašą, 2013 m. gegužės 8 d. informavo juos, tame tarpe ir apeliantą, apie bankroto bylos iškėlimą ir apie tai, kad sutartys toliau nebus vykdomos.Bankroto administratoriui nebuvo laiku perduoti atsakovo dokumentai, todėl administratorius atlaisvinti patalpas galėjo tik su apelianto pagalba. Pažymėtina, kad administratoriui iki šiol nėra perduoti visi atsakovo dokumentai.Vien faktas, kad atsakovas neatsiskaito nuo 2012 m. spalio mėn. apeliantui galėjo kelti rimtų įtarimų, kad atsakovas yra nepatikima įmonė. Bent šiek tiek pasidomėjęs viešai prieinama informacija, apeliantas galėjo sužinoti apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie bendrovės skolas valstybės biudžetui, turto areštus, civilines bylas ir kt. Tačiau apeliantas visą kaltę verčia bankroto administratoriui, neva jis tyčia nesąžiningai nepranešė Juridinių asmenų registrui apie atsakovo bankrotą.Apelianto nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ir šio ginčo faktinė situacija skiriasi, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto paminėta kasacinio teismo praktika.Apelianto prašoma apmokėti suma nepriskirtina prie administravimo išlaidų, kadangi šios išlaidos nėra būtinosios bankroto administravimo išlaidos, be kurių nebūtų galima sėkmingai užbaigti bankroto procedūros. Priešingai, šių išlaidų atsiradimą lemia bankroto bylos iškėlimas atsakovui ir tokias išlaidas patiria nemažai kreditorių. Patenkinus apelianto skundą, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumas ir bankroto proceso esmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais patvirtinta administravimo išlaidų suma nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos ir nepritarta į bankroto administravimo išlaidas įtraukti apelianto nuostolius, patirtus po bankroto bylos iškėlimo dėl to, kad atsakovas per protingą laiką neatlaisvino nuomotų patalpų, teisėtumo klausimas.
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Šioje normoje nustatytas pavyzdinis administravimo išlaidų sąrašas, nes joms gali būti priskiriamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, tačiau kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje, Nr. 3K-3-354/2009). Administravimo išlaidos atsiranda po bankroto bylos iškėlimo ir apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.
Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, keitimas, disponavimo administravimo išlaidomis tvarkos nustatymas priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 36 str. 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, kaip minėta, vykdo administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-486/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 str.), tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiškia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Kitoks ĮBĮ 36 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kasacinis teismas pabrėžė, jog sprendžiant dėl reikalaujamų nuostolių pripažinimo administravimo išlaidomis svarbu yra tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius nustatant, kokiu tikslu buvo suteiktos patalpos ir kokią reikšmę išlaidoms už naudojimąsi patalpomis (nuomos mokesčiui) suteikė šalys. Bankroto procedūroms vykdyti reikalingų sandorių šalys yra lygiateisės, todėl dėl tokių sandorių neįvykdymo patirti kreditoriaus nuostoliai taip pat laikytini administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Tuo tarpu atvejai, kai bankrutuojanti įmonė nesudarė sandorių, būtinų bankroto procedūroms vykdyti, po bankroto bylos iškėlimo ar nutaria nevykdyti sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, o kreditoriai pareiškia reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo už po bankroto bylos iškėlimo laiku negrąžintas nuomotas patalpas, tokie reikalavimai nedengtini iš administravimo išlaidų ir gali būti tenkinami ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka. Toks reikalavimas tenkintinas iš administravimo išlaidų tik tuo atveju, jei patalpos nuomojamos įmonės administravimo veiklos ir bankroto procedūrų vykdymo tikslais. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos ir išlaidos, susijusios su įmonės bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla.
Bankroto administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Jeigu administratorius per šį terminą pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonės valdymo organai administratoriui perdavė ne visus duomenis apie įmonės sudarytas sutartis, prisiimtus įsipareigojimus ir su įmonės sudarytomis sutartimis susijusius dokumentus, šis pranešimo suinteresuotiems asmenims apie tokių sutarčių nevykdymą terminas pradedamas skaičiuoti nuo duomenų apie šias sutartis ar įsipareigojimus ir dokumentų gavimo dienos (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p., 17 str. 2 d.).
Visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai pagal kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą gali būti skirstomi į dvi grupes: 1) kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo ir kurių proporcingam tenkinimui užtikrinti skirtas įmonės bankroto procesas (senieji kreditoriai) ir 2) kreditoriai, kurių reikalavimai atsiranda po bankroto bylos iškėlimo dėl jų santykių su bankrutuojančia įmone, atstovaujama bankroto administratoriaus (naujieji kreditoriai). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojanti įmonė gali vystyti dviejų rūšių veiklą: administravimo veiklą, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę veiklą, skirtą įmonės turto gausinimui. Įmonės administravimo veikla finansuojama iš įmonės administravimo išlaidų. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Taigi įstatyme aiškiai įtvirtintas administravimo išlaidų tenkinimo prioritetas, kitaip tariant – naujųjų kreditorių, kurių reikalavimai susiję su administravimo veikla, reikalavimų prioritetas prieš senųjų kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-90/2013). Taigi, įstatyme ir teismų praktikoje suformuluota, kad administravimo išlaidoms nepriskirtini kreditoriaus po bankroto bylos iškėlimo patirti nuostoliai dėl laiku negrąžintų nuomotų patalpų, jei tomis patalpomis nebuvo naudojamasi vykdant bankrutuojančios įmonės administravimo veiklą.
Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo organizavimo ir vykdymo procedūros neginčijamos. Apeliantas iš esmės nesutinka su kreditorių susirinkimo priimtu sprendimu neįtraukti į administravimo išlaidas nuostolių, patirtų nuo bankroto bylos atsakovui iškėlimo iki apeliantui priklausančių nuomotų patalpų atlaisvinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius po teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjimo, 2013 m. gegužės 7 d. raštu (b. l. 75, t. 5) informavo apeliantą apie terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti ir apie tai, kad nebus tęsiamas sutartinių įsipareigojimų, jeigu tokių yra, vykdymas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Gavęs apelianto 2013 m. gegužės 14 d. ir 2013 m. birželio 4 d. raginimus grąžinti patalpas, įmonės vardu veikiantis administratorius nedelsiant ėmėsi veiksmų ir 2013 m. birželio 5 d. Negyvenamųjų patalpų ir inventoriaus priėmimo-perdavimo aktu patalpas grąžino apeliantui. Apeliantas nepažeidė minėto ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyto 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos termino informuoti sandorio šalį apie apsisprendimą nevykdyti patalpų nuomos sutarties po bankroto bylos įmonei iškėlimo. Šis terminas būtų suėjęs 2013 m. gegužės 18 d., tačiau, kadangi bendrovės dokumentai administratoriui laiku nebuvo perduoti ir administratorius apie 2012 m. kovo 13 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su apeliantu egzistavimą sužinojo tik iš apelianto 2013 m. gegužės 14 d. rašto, kuriuo raginama atlaisvinti nuomotas patalpas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytas terminas skaičiuotinas nuo šios dienos ir baigėsi 2013 m. birželio 14 d. Duomenų, kad nuomotos patalpos naudotos bankrutuojančios įmonės bankroto administravimo veiklai, byloje nėra. Kaip minėta, pagrindinė nuostolių atlyginimo iš administravimo išlaidų sąlyga – nuomojamų patalpų naudojimas bankroto administravimo veiklai. Tik tuo atveju, jei iškėlus bankroto bylą patalpos ir toliau nuomojamos ir jos reikalingos bankroto procedūroms vykdyti, patiriamos išlaidos dengiamos iš administravimo išlaidų. Šiuo atveju apelianto patalpos tam tikslui nebuvo naudojamos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apelianto reikalaujami nuostoliai turi būti apmokami iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Kaip matyti iš ankščiau išdėstytų aplinkybių, apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri neatitinka šios bylos faktinės situacijos.
Administravimo išlaidos reiškia lėšų sumą, susijusią su bankroto procedūrų vykdymu, dėl kurios gali mažėti kreditorių reikalavimų patenkinimas. Bankroto administratorius gina visų kreditorių teises ir negali išskirti kurio nors vieno kreditoriaus teisės į jo kreditorinių reikalavimų patenkinimą anksčiau, nei bus patenkinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai (2008 m. spalio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-747/2008). Taigi, pagal administravimo išlaidų sampratą ir jų teisinę prigimtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, taip pat atsižvelgiant į visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, darytina išvada, jog atsakovo kreditorių susirinkime pagrįstai buvo nuspręsta netenkinti apelianto (vieno iš kreditorių) siūlymo jo nuostolius, patirtus po bankroto bylos iškėlimo padengti iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktinę ginčo situaciją ir nenukrypdamas nuo byloje taikytinų teismų praktikoje suformuotų įstatymų nuostatų aiškinimo taisyklių, pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl kreditorių susirinkimo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimų 6 ir 11 darbotvarkės klausimais panaikinimo.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingams klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktinę situaciją, pažymi, kad ĮBĮ nuostatos nedraudžia tikslinti kreditorių reikalavimus ir po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduotina dėl bankroto priėmimo (ĮBĮ 26 str. 1 d.). ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Esant svarbioms minėto termino praleidimo priežastims, tai yra, nesant įrodymų, kad kreditorius piktnaudžiavo savo teise, teismas turi teisę jį atnaujinti ir patvirtinti ar patikslinti kreditorių reikalavimus iki pat sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 10 str. 9 d.) (2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1404/2009).
Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditoriaus UAB „NT Valdos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.