Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, šiuo metu registruotas Lietuvos darbo biržoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, teistas:

2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 20 MGL dydžio bauda; 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir subendrinus bausmę su 2014 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 40,42 EUR žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;2016 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 20 parų arešto bausme (teistumai neišnykę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., 2016 m. spalio 25 d., apie 00 val. 53 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,8 promilių), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu sugyventinei O. T. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai pilvo priekinės sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su kepenų pažeidimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė šeimos nario O. T. sveikatą. Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką. Nurodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja, bet nėra susituokę. Įvykio dieną nukentėjusiosios nebuvo namuose, ji grįžo pusę dvylikos nakties su jam nepažįstamu vyru, pradėjo išgėrinėti, triukšmauti, negražiai apie jį kalbėti, varyti jį iš namų, todėl jie susibarė. Jis prašė, kad nukentėjusioji ir kartu su ja buvęs vyras netriukšmautų, kad O. T. eitų miegoti, o svečias išeitų. Nukentėjusioji nesutiko, todėl jie susibarė. Konflikto metu netyčia, spontaniškai paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajai į pilvą. Pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą, įkalbinėjo O. T. neištraukti peilio, kad ši nenukraujuotų, buvo šalia jos, kol atvyko medikai. Labai gailisi dėl to ką padarė, atsiprašė nukentėjusiosios, lankė ją ligoninėje ir pastaroji jam atleido. Su byloje pareikštu ieškiniu dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų sutinka.

Motyvuojamoji dalis

R. K. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta kaltinamojo parodymais ir teismo posėdyje ištirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais asmenų parodymais, kitais bylos duomenimis:

Iš šių įrodymais pripažintinų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės nustatytos teisingai. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie kaltinamojo skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą laiką, patikslina kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos laiką, nurodydamas, kad ji padaryta 2016. spalio 25 d., apie 00 val. 53 min. Nusikalstamos veikos aplinkybės proceso dalyviams ir teismui nekelia abejonių, ginčo dėl jų nėra, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu be kitų asmenų yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taigi kaltinamojo veiksmais padarytas sužalojimas nukentėjusiajai, kvalifikuotinas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1-2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo ir nors teigė, kad alkoholis jo elgesiui įtakos nedarė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškiai patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio visgi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (dėl menkos dingsties buvo neadekvačiai reaguojama į žodinį barnį, kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl konfliktą sprendė peiliu ir dūrė nukentėjusiajai). Todėl ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažintina sunkinančia kaltinamojo atsakomybę.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį tuojau pat po nusikalstamos veikos padarymo (pats iškvietė greitąją pagalbą, jau kviesdamas ją prisipažino sužalojęs nukentėjusiąją, buvo šalia nukentėjusiosios, stengėsi, jog ji nenukraujuotų, vėliau nukentėjusiosios atsiprašė, lankė ją ligoninėje), taip pat parodymus apie bylos aplinkybes, konstatuoja, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115-648/2016, 2K-162-697/2016, 2K-386/2012 ir kt.). Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, privalu atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-412/2014, 2K-440/2013 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįžvelgia provokuojančio nukentėjusiojo elgesio situacijose, kuriose asmenys veikia abipusio konflikto metu, pvz. muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų, nes visi turi agresyvių ketinimų ir nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2013, nukentėjusiojo R. K. A. veiksmai (priėjimas prie stovinčio N. N., pradėjimas su juo ginčytis, sugriebimas jam už peties) nebuvo laikomi provokuojančiais padarant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2014 kasacinis teismas neįžvelgė pagrindo pripažinti lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe nukentėjusiosios įžeidžiančio elgesio kaltinamojo atžvilgiu situacijoje, kuomet ji bendro girtavimo metu pasakė kaltinamajam, kad išeis uždirbti pinigų pasimylėdama su kitu vyru. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pripažino, kad nukentėjusiosios išsakyti žodžiai moralės požiūriu nėra priimtini, tačiau jos ketinimai nebuvo realūs ir tebuvo eilinio konflikto su nuteistuoju eigos dalis.

Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad po to, kai nukentėjusioji O. T. vėlai vakare grįžo namo su liudytoju S. M., čia išgėrinėjo, kaltinamasis reiškė pretenzijas nukentėjusiajai dėl triukšmavimo, pastaroji teigė, kad tai jos namai ir kaltinamasis negali aiškinti kaip jai elgtis, teigė, kad S. M. liks čia nakvoti, taigi buvo kilęs abipusis ginčas. Nukentėjusioji minėtoje situacijoje iš tiesų galėjo įžeisti kaltinamąjį, tą nurodė ir jos tėvas liudytojas V. T., tačiau pripažinti, kad tokiais veiksmais ji sąmoningai skatino kaltinamąjį pradėti ir padaryti nusikalstamą veiką prieš ją, negalima. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinamojo veiksmai imantis spręsti barnį peiliu buvo visiškai neadekvatūs situacijai, be to, nuteistasis ir anksčiau tokiu būdu dažnai spręsdavo konfliktus. Taigi, teismas spręsdamas bausmės klausimą negali konstatuoti, kad šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė. Visgi, spręsdamas teisingos bausmės paskyrimo klausimą, teismas įvertina nukentėjusiosios įžeidžiantį elgesį kaltinamojo atžvilgiu, nes tokioje situacijoje kaltinamojo ir jo veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei gali būti nustatytas kitoje panašiu būdu ir panašioje situacijoje padaromoje bei pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojamoje veikoje.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamasis buvo teistas tris kartus, du paskutiniai teistumai už smurtinius veiksmus. Be to, jis daugiau nei 40 kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 21-37). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis nuteistas už tos pačios nukentėjusiosios O. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą 2016 m. kovo 4 d. (t. 2, b. l. 15-17). Vykstant baudžiamajam procesui dėl 2016 m. kovo 4 d. nusikalstamos veikos, 2016 m. birželio 10 d. kaltinamasis vėl smurtavo S. M. atžvilgiu ir už tai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 2016 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta arešto bausmė (t. 2, b. l. 18-20). Šią bausmę nuteistasis atliko 2016 m. spalio 18 d. (t. 2, b. l. 88) ir praėjus 7 dienoms po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, galiojant 2016 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. valstybės išreikštam pasitikėjimui, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, jis vėl padarė nusikalstamą veiką, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Visa tai rodo, kad kaltinamajam anksčiau išreikštas pasitikėjimas nepasiteisino. Jis ir toliau smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu. Be to, nagrinėjamoje byloje tą darė itin pavojingu būdu (dūris peiliu į žmogui į gyvybiškai svarbių organų – šiuo atveju pilvo, sritį, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalis nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant apriboti kaltinamojo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, bei paveikti kaltinamąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, būtinas realus kaltinamojo R. K. izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę (paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės už labai sunkius nusikaltimus įstatymas nenumato, o paskirti švelnesnę bausmę, nei numato BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija, nėra jokio pagrindo).

Nustatydamas bausmės dydį teismas įvertina byloje konstatuotas kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, nukentėjusiosios nors ir netiesiogiai, bet per jos tėvą išreikštą apgailestavimą dėl jos elgesio, taip pat kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ypatingai įvertinant greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir rūpestį nukentėjusiąja iki medikų atvykimo. Šių ir kitų jau aptartų aplinkybių kontekste, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu švelnesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Kaip jau minėta, šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika padaryta, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo pradžioje, prie paskirtos bausmės pridėtina didžioji dalis paskirtos ir neįvykdytos bausmės.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 3662,98 EUR turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai O. T. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 111-113), kaltinamasis to neginčija, taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, tačiau tai daryta valstybės iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, todėl išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą, turint omenyje ir kaltinamojo turtinę padėtį bei bedarbystę, net jei toks prašymas ir būtų pateiktas, negalėtų būti priteisiamos.

Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. T.. R. K. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti nukentėjusiosios gyv. vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be to, nustatyta, kad šioje vietoje lieka gyventi nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo būtent nukentėjusiosios O. T. atžvilgiu, su kuria šiuo metu įpareigotas nebendrauti, kad smurtą jis vartojo gyvenamojoje vietoje, kurioje šiuo metu jis įpareigotas nesilankyti, kad nuo 2016 m. spalio 26 d. paskirta kardomoji priemonė buvo pakankama ir užtikrino BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ši kardomoji priemonė iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Byloje saugomi nukentėjusiosios seilių pavyzdžiai, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini, o nukentėjusiajai priklausantys daiktai (peilis ir drabužiai saugomi byloje (t. 1, b. l 104-106)), nukentėjusiajai pareiškus prašymą juos gražinti - gražintini, nesant tokio prašymo ir teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nusprendžia:

R. K. (R. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2016 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 MGL dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios O. T. su nustatytais įpareigojimais, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti R. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 25 d., 1 val. 45 min. iki 2016 m. spalio 26 d., 15 val. 50 min.

Priteisti iš R. K. 3662,98 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus ir devyniasdešimt aštuonis centus) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. byloje saugomus vokus su nukentėjusiosios seilių pavyzdžiais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti, o nukentėjusiajai priklausančius daiktus (peilį ir drabužius saugomus byloje (t. 1, b. l. 104-106)), nukentėjusiajai pareiškus prašymą - gražinti, nesant tokio prašymo, po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.