Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. e2S-721-264/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
e2S-721-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14395-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nemira“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Helipairas“
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-721-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14395-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemira“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-272-615/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helipairas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemira“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Nemira“. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 7 995,53 Eur skolą, 61,94 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė Kauno apylinkės teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų 8 057,47 Eur sumai, esančių skolininko banko sąskaitoje, areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, užsienio bankų skyriuose, ar kitų finansinių įstaigų sąskaitose, o jeigu sąskaitose pinigų nėra arba yra nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė.

2. Ieškovė 2019 m. sausio 22 d. pakartotinai pateikė prašymą ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų 8 057,47 Eur sumai, esančių skolininko banko sąskaitoje, areštą Lietuvos Respublikoje esančiuose bankuose, užsienio bankų skyriuose, ar kitų finansinių įstaigų sąskaitose, o jeigu sąskaitose pinigų nėra arba yra nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Ieškovės UAB „Helipairas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei UAB „Nemira“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bet ne daugiau kaip 8 057,47 Eur sumai.

4. Teismas, atsižvelgęs į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei dokumentus sprendė, kad atsakovė galimai nevykdo laisva valia prisiimtų savo įsipareigojimų, galimai turi ir kitų įsiskolinimų, pareikštų ieškovės reikalavimų suma yra ženkli. Taip pat, įvertinęs nutartyje išdėstytas aplinkybes laikė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

5. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - arešto atsakovės turtui - taikymo laikė pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Nemira“ prašo panaikinti 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-272-615/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės priimant naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „Helipairas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės UAB „Helipairas” atsakovės UAB „Nemira” naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateikiamus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas skundžiama nutartimi apskritai nemotyvavo preliminariai ieškinio pagrįstumo ir dėl to nepateikė jokių kitų argumentų. Teismas, atlikęs prima facie reikalavimų įvertinimą atsakovės atžvilgiu, turėjo suabejoti ieškinio pagrįstumu ir preliminariai įvertinti ieškiniu prašomos priteisti sumos pagrįstumą, realumą ir kitas faktines aplinkybes.

1.2. Teismas nenurodė aplinkybių, t. y. nepagrindė padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius nebus užtikrintas ieškinys ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

1.3. Skundžiama nutartis priimta iš esmės remiantis ieškovės prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų pagrindais, neva iš kurių matyti, kad atsakovė galimai nevykdo laisva valia prisiimtų savo įsipareigojimų, galimai turi ir kitų įsiskolinimų, pareikštų ieškovės reikalavimų suma yra ženkli, o kitokių pagrindų ir sąlygų detalizuota ar nurodyta nėra.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai neišnagrinėjęs tokiai nutarčiai priimti būtinų nustatyti aplinkybių. Teismas visiškai nevertino šalių turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, turimo kapitalo dydžio, o ieškovė tokių aplinkybių ne tik, kad nepateikė, bet ir nepagrindė leistinais duomenimis, o tik formaliai suformulavo antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš viešai prieinamų registrų, duomenų pateikė informaciją, kuri nutarties priėmimo dienai yra prieštaringa ir nesudaro pagrindo skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 7 995,53 Eur skolą, 61,94 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kuriam užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, o jų nesant ar esant nepakankamai, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, 8 057,47 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė nurodytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, padaręs išvadą, jog atsakovė galimai nevykdo laisva valia prisiimtų savo įsipareigojimų, galimai turi ir kitų įsiskolinimų, pareikštų ieškovės reikalavimų suma yra ženkli.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-943/2018). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, apeliantės teigimu, teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai neišnagrinėjęs tokiai nutarčiai priimti būtinų nustatyti aplinkybių.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, iš dalies sutinka su apeliantės pozicija.

Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo sąlygos

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

13. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas atitinka aptartą vertinimą, todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas nemotyvavo preliminariai ieškinio pagrįstumo ir dėl to nepateikė jokių kitų argumentų, laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės, kuri, ieškovės teigimu, neapmokėjo pateiktų sąskaitų faktūrų – neatsiskaitė su ieškove už pristatytus medienos gaminius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė pakankamai pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad toks materialusis reikalavimas (dėl skolos priteisimo) teisme gali būti reiškiamas, o reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti.

Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo

15. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas visiškai nevertino šalių turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, turimo kapitalo dydžio, o ieškovė tokių aplinkybių ne tik, kad nepateikė, bet ir nepagrindė leistinais duomenimis, o tik formaliai suformulavo antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš viešai prieinamų registrų duomenų pateikė informaciją, kuri nutarties priėmimo dienai yra prieštaringa ir nesudaro pagrindo skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apeliacinės instancijos teismas viešai prieinamais duomenimis nustatė, jog apeliantė neturi įsiskolinimų Sodai, turi 96 darbuotojus bei 5 bendrovei priklausančius automobilius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis apeliantė įsiskolinimų valstybės biudžetui taip pat neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be šios nagrinėjamos bylos, teismuose yra užvestos trys bylos dėl įsiskolinimų iš UAB „Nemira“, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėtos teismuose užvestos bylos apeliantės atžvilgiu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė yra nesąžininga - ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. Taip pat pažymėtina, jog tiek ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atsakovė, teikdama teismui atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savo argumentus grindžia www.rekvizitai.lt pateikiamais duomenimis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog www.rekvizitai.lt nėra oficialus įmonių viešasis registras, todėl pateikiami duomenys turėtų būti vertinami kritiškai ir negali turėti lemiamos įtakos vertinant apeliantės finansinę padėtį, bei sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors iš į bylą šalių pateiktų duomenų nėra galimybių objektyviai įvertinti apeliantės finansinę padėtį ir nustatyti, ar ieškiniu prašoma priteisti 8 057,47 Eur suma, vertinant pagal esamą apeliantės turtinę padėtį, jai yra didelė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrais atvejais ieškinio suma bei jos dydžio vertinimas, atsižvelgus į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, gali būti svarbūs sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau kartu pažymi, kad didelė ieškinio suma yra tik viena iš grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygos sudėtinių dalių ir pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Toks aiškinimas atitinka ir naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo, kuri įpareigoja teismą spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą tik esant duomenų apie kitas aplinkybes, t. y. atsakovo nesąžiningumą (pvz., kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017, kt.). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Vien tai, kad tarp šalių kilo ginčas ir teismuose be šios nagrinėjamos bylos yra užvestos trys bylos apeliantės atžvilgiu, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nesąžiningumo. Byloje nėra pateikta įrodymų ar bent tikėtinų duomenų apie apeliantės veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad apeliantė siekia apsunkinti galimą išieškojimą vykdant galimai palankų būsimą teismo sprendimą.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog apeliantės UAB „Nemira“ atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimo suma yra didelė, neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Helipairas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helipairas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemira“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, bet ne daugiau kaip 8 057,47 Eur sumai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Helipairas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė