- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-916-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23485-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Lysionok (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., L. G., S. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Lemora", GelvoraSergel UAB, "Plastics Group", "Solaris Baltic", "Swedbank", AB
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. M., L. G., S. A., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lemora“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Plastic Group“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, UAB „Solaris Baltic“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Darius Bliznikas, antstolė Asta Stanišauskaitė, antstolis Dalius Traigys, antstolis Saulius Mulevičius, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolė Jurgita Bareikienė, antstolis Gintas Badikonis, antstolė Inga Karalienė, antstolis Rimantas Vižainiškis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. G. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratore paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad viena pagrindinių priežasčių, apsunkinančių jo mokestinę naštą ir galimybes laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, buvo verslo nesėkmė, kai 2012- 2017 m. buvo paskelbti bankrotai įmonėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) arba atskaitingas asmuo. Šios įmonės savo veiklą plėtojo statybų srityje; lemiamą įtaką jų nemokumui padarė išaugusi konkurencija, didėjančios statybinių medžiagų kainos, atlyginimų darbuotojams kilimas bei nesąžiningi verslo partneriai. Daugeliu atvejų iš pareiškėjo, kaip atskaitingo asmens, kreditoriai prisiteisė skolas, atsiradusias iš sutarčių su kontrahentais, su tiekėjais pasirašytų vekselių. Priteistų skolų dydis yra itin didelis ir iki šiol, net ir dėdamas maksimalias pastangas, pareiškėjas neturi galimybės jų grąžinti. Antstolių vykdomi skolų išieškojimo procesai trunka jau kelis metus, įsiskolinimų dydis vis didėja dėl skaičiuojamų palūkanų, delspinigių, vykdymo išlaidų. Pažymėjo, kad stengiasi pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau gaunamų pajamų vos pakanka mažamečio vaiko išlaikymui, būtinųjų poreikių tenkinimui. Nurodė, kad yra įgijęs (duomenys neskelbtini), turi vadovavimo patirties. Pažymėjo, kad pagal galimybes atsiskaitinėja su kreditoriais, kas patvirtina, kad pareiškėjas nevengia skolų išieškojimo, nesislapsto. Pareiškėjas pateikė kreditorių sąrašą, paaiškino skolų susidarymo aplinkybes.
1.2. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gauna 900 Eur darbo užmokestį, taip pat dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna 190 Eur darbo užmokestį. Pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto (1/2 kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) vertė yra apie 15 Eur, transporto priemonė ZIL buvo išregistruota kaip nedalyvaujanti eisme. Nurodė, kad turi 40 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau šios įmonės veikloje nedalyvauja ir papildomų pajamų negauna. Pažymėjo, kad neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 500 Eur per mėnesį suma.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 9 d. duomenimis, pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 1 411,81 Eur pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus, 1 000 Eur administracinių nusižengimų baudų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu valstybės naudai antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje išieškoma 3 012,80 Eur kriminalinė bauda, antstolio Daliaus Traigio kontoroje išieškoma 200 Eur kriminalinė bauda. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra; atkreipė dėmesį, kad paskirtos administracinės baudos ir baudos baudžiamosiose bylose, taip pat baudos už atitinkamų mokesčių pažeidimus nėra nurašomos.
3. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad antstoliui pavyko išieškoti tik 430,61 Eur. Kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl finansų krizės; pažymėjo, kad 2012-2017 m. finansų krizės nebuvo. Pareiškėjas sandorius sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini); įmonė yra pelninga, 2021 m. gavo 83 815,33 Eur grynojo pelno. Mano, kad pareiškėjo darbo užmokestis nelogiškas palyginus su įmonės darbuotojų darbo užmokesčio vidurkiu. Nurodė, kad pareiškėjas kartu su S. S. pradėjo vystyti dar papildomą veiklą, atidarė naują (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad jis turi ir ilgus metus turėjo realias galimybes užsidirbti ir mokėti skolas, tačiau tikslingai veikė nesąžiningai, vilkino laiką ir nesiekė gerinti savo padėtį, naudodamasis procesu nori nusirašyti skolas. Mano, kad pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju požiūriu, todėl bankroto byla jam neturėtų būti keliama.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „GelvoraSergel“ pateiktame prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškimą, palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad skolinosi pinigus verslui, pasirašė vekselius, dėl kurių atsirado įsiskolinimai, kurių negali padengti; skolos dengiamos pagal galimybes. Turi nepilnametį vaiką, su kurio motina S. S. kartu gyvena. Dirba dviejose įmonėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jų finansinė padėtis prastesnė nei prieš metus. S. S. yra šių įmonių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tikisi vystyti projektą Vokietijoje ir gauti didesnes pajamas. Nesutinka su suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Nurodė, kad apie suinteresuoto asmens R. M. minimą (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Tikslios įsiskolinimų sumos, atmetus nenurašytinas skolas, negalėjo nurodyti. Apie turimą nekilnojamąjį turtą tiksliai paaiškinti negalėjo, nurodė, kad turtą pasiėmė AB „Swedbank“. Automobilio Zil taip pat neturi, jis seniai nurašytas.
7. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo S. A. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Mano, kad neteisinga nurašyti pareiškėjo skolas; pareiškėjas yra grąžinęs dalį skolos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo netenkino.
9.1. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad negali nustatyti tikslaus pareiškėjo turto ir skolų balanso, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų apie viso turimo turto vertę. Teismas nurodė, kad neturi galimybės nustatyti faktinės pareiškėjo turto vertės, kadangi nėra pateikta įrodymų, kokia yra (duomenys neskelbtini) akcijų, pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto, pareiškėjui priklausančios transporto priemonės vertė. Tačiau įvertinęs galimą tikėtiną pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertę, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo turimo turto ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl pareiškėjas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nurodytą nemokumo būklę.
9.2. Spręsdamas dėl pareiškėjo (ne) sąžiningumo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas bandydamas nuslėpti tikrąsias pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, taip pat vengdamas atsiskaityti su kreditoriais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dirba įmonėse, kurių akcijos priklauso jo (duomenys neskelbtini). Remdamasis suinteresuoto asmens R. M. pateiktais, taip pat interneto svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo užmokestį, teismas vertino, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dydis iš esmės yra nulemtas ne įmonės veiklos rezultatų, o paties pareiškėjo ir jo (duomenys neskelbtini) tarpusavio susitarimo mokėti pareiškėjui artimą minimaliam darbo užmokestį, ką, anot teismo, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad civilinėse bylose Nr. 2VP-42553-912/2017, 2VP-36218-1064/2018, 2VP-15045-964/2019, 2VP-5217-931/2020, e2VP-25502-1012/2020 pareiškėjo sugyventinei kaip (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) vykdymo procese buvo skiriamos baudos už antstolio reikalavimų, susijusių su išieškojimu iš S. G. darbo užmokesčio, nevykdymą.
9.3. Be to, išvadą, kad pareiškėjas veikė kryptingai siekdamas nuslėpti pajamas nuo kreditorių ir išieškojimą vykdančių antstolių, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas darbo užmokesčiui ir kitoms piniginėms lėšoms gauti naudoja mokėjimo įstaigų, nedalyvaujančių PLAIS, sąskaitas. Duomenų apie pinigines lėšas mokėjimo įstaigoje Revolut LTD pareiškėjas nepateikė, o iš Wise Europe SA sąskaitos išrašo matyti, kad į šią sąskaitą yra pervedamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos sumos, į kurias nebuvo galimybės nukreipti išieškojimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nėra ir per paskutinius trejus metus nebuvo suinteresuotas gauti didesnes pajamas ir kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo kryptingų veiksmų visuma rodo pareiškėjo pastangas išvengti skolų grąžinimo. Nustatytas pareiškėjo elgesys ne tik nesiekiant gauti didesnes pajamas, bet ir gaunamas lėšas perkelti į mokėjimo įstaigas, nedalyvaujančias PLAIS sistemoje, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo ir tai leidžia tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
9.4. Teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pareiškėjo patikslinto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas (apeliantas) S. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
10.1. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, bandydamas nuslėpti tikrąsias pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, vengdamas atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad išsamiai išdėstė, jog susidariusios skolos yra išimtinai susijusios tik su pareiškėjo verslo nesėkme ir jo buvusių verslo partnerių nesąžiningumu; nei vienas pareiškėjo kreditorius nėra atsiradęs dėl jo asmeninių interesų. Akcentuoja, kad nevengia atsiskaitymo su kreditoriais; kiekvieną mėnesį antstoliai atlieka nuskaitymus nuo pareiškėjo gaunamų pajamų.
10.2. Taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad neva nesiekia gerinti savo finansinės padėties. Pažymi, kad teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu aktyviai ieško naujų projektų, susijusių su statybomis (vyko į komandiruotę Vokietijoje); taip pat derasi dėl didesnio darbo užmokesčio gavimo (duomenys neskelbtini).
10.3. Pareiškėjo vertinimu, teismas jo atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą, pažeidžiantį esminius civilinio proceso principus ir pareiškėjo procesines teises. Dėl teismo argumentų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) vykdymo procese skirtų baudų už antstolio reikalavimų, susijusių su išieškojimu iš pareiškėjo darbo užmokesčio, nevykdymą, pareiškėjo naudojamų mokėjimo įstaigų, nedalyvaujančių PLAIS, sąskaitų, akcentuoja, kad nei viena iš nurodytų aplinkybių nebuvo aptarta nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Teismas nesiteiravo pareiškėjo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nekėlė klausimų, dėl kokių priežasčių pareiškėjas naudojasi užsienio banko sąskaita ar kodėl (duomenys neskelbtini) gavo baudas už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Todėl nutarties argumentai pareiškėjui yra siurpriziniai, į juos pareiškėjas neturėjo galimybės atsikirsti, pateikti papildomų dokumentų. Atkreipia dėmesį, jog teismas buvo nustatęs terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir trūkumus pareiškėjas ištaisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atmestas apelianto pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą, teismo vertinimu, pasireiškusį bandymu nuslėpti tikrąsias pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, vengimu atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi; mano, kad teismas nepagrįstai jo elgesį laikė nesąžiningu, taip pat akcentavo teismo nutarties siurprizinius argumentus, be kita ko nesudarius pareiškėjui galimybės pateikti papildomus dokumentus.
14. FABĮ įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
15. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
16. Aptariamu atveju, ginčas iš esmės kilo dėl bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumo vertinimo.
17. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-190-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Dar svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą dėl jo neva nesąžiningų veiksmų, bandant nuslėpti tikrąsias pajamas ir tikrąją savo turtinę padėtį, vengiant atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas byloje be kita ko nustatęs, kad pareiškėjas dirba įmonėse, kurių akcijos priklauso (duomenys neskelbtini), sprendė, jog pareiškėjo darbo užmokesčio dydis yra nulemtas ne įmonės veiklos rezultatų (teismas atkreipė dėmesį į suinteresuoto asmens pateiktus duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2021 m. grynojo pelno dydį, www.rekvizitai.lt duomenis apie skelbiamą šios įmonės darbuotojų darbo užmokesčio dydį), o paties pareiškėjo ir jo (duomenys neskelbtini) tarpusavio susitarimo mokėti pareiškėjui artimą minimaliam darbo užmokestį. Be to, teismas akcentavo ir aplinkybę, kad pareiškėjas darbo užmokesčiui ir kitoms piniginėms lėšoms gauti naudoja mokėjimo įstaigų, nedalyvaujančių PLAIS, sąskaitas, ir duomenų, pavyzdžiui apie pinigines lėšas mokėjimo įstaigoje Revolut LTD, pareiškėjas nepateikė.
19. Aptariamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo (ne) sąžiningumo, ir vertindamas pareiškėjo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėtį, pagrįstai atkreipė dėmesį į jį (pareiškėją) siejančius asmeninius santykius (ryšius) su darbo sutartis su juo sudariusiu asmeniu (S. S.), tokiu būdu nesant pagrindo neigti ir teismo padarytos išvados apie minėtų aplinkybių įtaką nustatant pareiškėjo darbo užmokesčio dydį. Visgi, bendrame teismo atlikto įrodymų dėl pareiškėjo turtinės padėties vertinimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos tokiam vertinimui reikalingos faktinės aplinkybės byloje nebuvo visapusiškai atskleistos ir ištirtos.
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo turtinės padėties, be kita ko nustatė, kad 2019 m. sausio 2 d. – 2020 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui pinigines lėšas pervesdavo į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas duomenų apie šioje mokėjimo įstaigoje REVOLUT LTD sąskaitoje, kuriai taip pat netaikomi PLAIS ribojimai, esančias lėšas nepateikė, o iš Wise Europe SA sąskaitos išrašo matyti, kad į šią sąskaitą yra pervedamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos sumos, į kurias nebuvo galimybės nukreipti išieškojimo. Paminėtų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo aptartas pareiškėjo elgesys ne tik nesiekiant gauti didesnes pajamas, bet ir gaunamas lėšas perkelti į mokėjimo įstaigas, nedalyvaujančias PLAIS sistemoje, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas iš esmės siekia ne mokumo atkūrimo, o skolų nurašymo ir tai leidžia tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
21. Pažymėtina, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti realios padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Teismas procese taip pat turi būti aktyvus, tame tarpe ir sprendžiant dėl įrodymų pakankamumo, išreikalaujat iš šalių reikalingus įrodymus. O Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
22. Taigi, nepaneigiant įstatyme įtvirtintos pareigos pirmiausia pareiškėjui atskleisti ir pateikti visą jo pareiškimo tinkamam išnagrinėjimui reikalingą informaciją, teismas bylos procese taip pat negali ir neturi likti nuošalyje ir vertindamas pareiškėjo pateiktus duomenis, nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, bei paaiškėjus, kad tam tikrų duomenų trūksta, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens (ne) sąžiningumo. Tokia teismo teisė įtvirtinta ir FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Aptariamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. ir 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimis buvo nustatęs pareiškėjui terminus pareiškimo trūkumams pašalinti. 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje pareiškėjui be kita ko buvo nustatyta pareiga sąžiningai nurodyti visą turimą turtą, įskaitant visas sąskaitas kredito įstaigose bei šiose sąskaitose turimas ir per paskutinių trejų metų laikotarpį turėtas lėšas, po ko pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. kartu su pranešimu dėl pareiškimo trūkumų šalinimo šalia kitų reikalaujamų duomenų pateikė teismui Wise Europe SA sąskaitos išrašą už trejų metų laikotarpį, po ko teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi sprendė, kad pareiškimas kartu su papildomai pateiktu pranešimu dėl trūkumų pašalinimo atitinka FABĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl priėmė jį nagrinėti. Taigi, teismas vertino, kad nustatyti trūkumai yra pašalinti. Visgi, kaip paaiškėjo vėliau, priimant procesinį sprendimą byloje, teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie pinigines lėšas mokėjimo įstaigoje Revolut LTD sąskaitoje, nors, kaip matyti, po pareiškimo trūkumų taisymo, tokio trūkumo nefiksavo ir papildomai pareiškėjo tokių duomenų neprašė. Šiuo aspektu, viena vertus, kritiškai vertintinas apelianto argumentas dėl siurprizinio teismo procesinio sprendimo, kadangi, kaip minėta, dar 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi jo buvo pareikalauta pateikti duomenis apie visas kredito įstaigose esančias sąskaitas ir lėšas jose, tačiau, kaip matyti, šalindamas trūkumus pareiškėjas visų duomenų galimai nepateikė (nepaaiškino aplinkybių). Kita vertus, siekiant byloje priimti teisingą procesinį sprendimą, visapusiškai ištirti reikšmingas bylai aplinkybes, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, kilus papildomiems klausimams ar neaiškumams, turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui tokius duomenis pateikti. Juolab, kad ir įstatymo leidėjas yra numatęs, jog fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), kas reiškia, kad tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, spręsdamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Visgi, ir teismo posėdyje dėl minėtų aplinkybių (nepateiktų duomenų, darbo užmokesčio mokėjimo į kelias, jų tarpe ir užsienio finansinių įstaigų, sąskaitas, taip pat dėl iš kitų asmenų gautų / gaunamų lėšų (pavyzdžiui, 2022 m. iš R. G. gautos sumos po 2 000 Eur, 1 000 Eur, 2021 m. periodiškai gautų pajamų iš A. P. ir kt. asmenų) nebuvo aiškinamasi. O šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo svarbu išsiaiškinti situaciją apie bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjo turimas (turėtas) pinigines lėšas mokėjimo įstaigose, kadangi tai galėtų padėti nustatyti jo tikrąsias pajamas ir tikrąją turtinę padėtį, juolab, kad teismui būtent dėl to ir kilo abejonės, kas atitinkamai padėtų padaryti ir pagrįstą išvadą dėl asmens (ne) sąžiningumo.
23. Be to, kaip minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui, tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar egzistavo pareiškėjo teismo nustatyto nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys.
24. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje trūksta tam tikrų duomenų, leidžiančių padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo (ne) sąžiningumo, turėjo pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus ir (ar) paaiškinimus dėl abejones (neaiškumus) teismui sukėlusių aplinkybių. Tačiau su galimu pareiškėjo nesąžiningumu susijusios aplinkybės nebuvo išsamiai atskleistos ir detaliai įvertintos, be kita ko nevertintas ir nustatytų aplinkybių ryšys su asmens nemokumu, taip iš esmės neatskleidžiant ir bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi tokio pareiškimo nagrinėjimas yra apylinkės teismo kompetencija (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo S. G. bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.