Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl 2022 m. gruodžio 19 d. vykusio likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saulytės projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama panaikinti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulytės projektai“ (toliau – bendrovė) kreditorių 2022 m. gruodžio 19 d. susirinkimo nutarimus, priimtus penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais dėl bazinio atlygio išmokėjimo administratoriui tvarkos ir bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Skunde nurodo, kad kreditorė 2022 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. RNA-46580 „Dėl balsavimo kreditorių susirinkime“ administratorei pateikė VMI balsavimo raštu biuletenį, kuriuo balsavo „Prieš“ administratorės pateiktą bazinio atlygio išmokėjimo administratorei tvarką ir bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Nesutikimo motyvai buvo išdėstyti siunčiamame VMI lydraštyje. VMI bendrovės kreditorių 2022 m. gruodžio 19 d. susirinkimo protokolą Nr. 1 gavo 2022 m. gruodžio 27 d. ir tik šią dieną sužinojo apie priimtus skundžiamus nutarimus. Tai reiškia, kad nustatytas 14 dienų skundžiamo nutarimo apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo minėto protokolo registracijos VMI dienos ir nėra praleistas, tačiau, jei teismas laikytų, kad terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas praleistas nežymiai, o jo praleidimą lėmė objektyvios priežastys, kurios neturėtų būti vertinamos kaip piktnaudžiavimas procesu ar nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

Dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos nurodo, kad nepritaria administratorės pasiūlytai bazinio atlygio išmokėjimo tvarkai, nes pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau — JANĮ) 77 straipsnio 4 dalį bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Atlyginimo administratorei mokėjimą susiejus su bankroto procese neišvengiamais juridinę reikšmę turinčiais įvykiais ? kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimu, pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimu ir bendrovės turto realizavimo tvarkos ir kainų patvirtinimu ? administratorė nėra skatinama siekti geriausių rezultatų, tai neužtikrina nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų. Skundžiamu nutarimu patvirtinta administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarka yra prieštaraujanti įstatymo normoms ir neatitinkanti bendrovės ir jos kreditorių interesų.

Dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nurodo, kad administratorės pateiktoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje buvo siūloma patvirtinti 6 175 Eur plius turto vertinimo (jei prireiks), archyvavimo ir teisinės išlaidos (jei prireiks, neviršinat ministro įsakymu Nr. 1R-77 dėl teisinių išlaidų numatytų dydžių) pagal faktą. Administratorės pateikta administravimo išlaidų sąmata yra netinkama, kadangi ji nėra apibrėžta konkrečia maksimalia suma, kurios nemokumo administratorė negali viršyti (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis), todėl patvirtinus administratorės pasiūlytą sąmatą, kreditoriai praranda administravimo veiksmų ir administratoriaus kontrolę. Taip pat didžiąja dalimi nėra pateikta bent apytikslė bankroto proceso administravimo išlaidų, numatytų JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose, detalizacija, skaičiavimas bei pagrindimas. Administratorės pateikti argumentai ir motyvai dėl išlaidų „pagal faktą“ yra abstraktaus pobūdžio, iš kurių negalima spręsti apie būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Administratorė nurodo, kad teismas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patvirtino 1 300 Eur pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procesui administruoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, iš kurių buvo panaudota 728,11 Eur, tačiau ši suma nėra įtraukta į siūlomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.

Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, teikiantiems administravimo paslaugas, nepaneigia bankroto administratorės teisės kreiptis kvalifikuotos pagalbos į konkrečias (teisines, buhalterines) paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose, tačiau, veiksmus, susijusius su įprastinėmis bankroto procedūromis, gali atlikti pati nemokumo administratorė. Bendrovė veiklos nevykdo ir neplanuoja vykdyti, samdomų darbuotojų nėra, buhalterinė apskaita, finansinių ataskaitų rengimas bei atitinkamų deklaracijų ir formų teikimas, tikėtina, nebus būtinas arba atliekamas mažomis apimtimis, todėl administratorės pasiūlyta išlaidų suma buhalterinėms paslaugoms (4 285 Eur) turėtų būti sumažinta, kadangi tinkamam bendrovės finansinės-buhalterinės apskaitos užtikrinimui bankroto proceso eigoje minėta paslauga gali būti atliekama periodiškai, pagal poreikį.

Atlyginimas administratoriui nėra mokamas už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais. Nagrinėjamu atveju administratorė nesiejo bazinio atlyginimo mokėjimo su jokiu terminu, o jį labai konkrečiai susiejo su savo atliktinais darbais ir procedūromis, kurios bus įvykdytos jai atliekant pavestas funkcijas, kurios užtikrina tiek administratorės, tiek ir bendrovės kreditorių interesus. Administratorei nėra suprantama, kodėl ir kokiu pagrindu pareiškėja teigia, kad tokia tvarka nėra skatinama siekti geriausių rezultatų ir kaip tai neužtikrina bei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų.

Administratorė bendrovės kreditoriams informacijoje labai aiškiai pagrindė ir nurodė išlaidas, kurios yra būtinos ir kurios bus patirtos vykdant bendrovės bankroto procesus, o taip pat kurios jau buvo patirtos. Administratorė detaliai pagrindė visas išlaidas, jų dydį pagrindė įrodymais, todėl visos šios aplinkybės sudarė kreditoriams galimybę efektyviai susipažinti ir vertinti administratorės nurodomų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kad bankroto procesas būtų ekonomiškas ir operatyvus. Archyvavimo ir teisinių išlaidų konkretaus dydžio šiuo metu nėra galimybės nustatyti, nes tokios išlaidos realiai bus patirtos tik tuo metu, kai jos bus būtinos ir jų metu, todėl administratorė ir pateikė konkretų siūlymą, kad šios konkrečios išlaidos privalo būti tvirtinamos pagal faktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Saulytės projektai“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) Nemokumo administratorė. 2022 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2023 m. sausio 3 d. nutartimi įmonę nutarta likviduoti dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 12 d.

2022 m. gruodžio 19 d. vyko likviduojamos dėl bankroto UAB „Saulytės projektai“ pirmasis kreditorių susirinkimas. Penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl teismo patvirtinto bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo. Šio klausimo svarstymui buvo pateikti du nutarimo projektai. Nemokumo administratorė siūlė teismo patvirtintą 3 650 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti nemokumo administratorei trimis etapais: I etapu – 1 216,67 Eur dydžio sumą išmokėti teismui patvirtinus kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; II etapu – 1 216,67 Eur dydžio sumą išmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; III etapu – 1 216,66 Eur dydžio sumą išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas. Nustatyti, kad teismui pakeitus bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydį, jo išmokėjimo tvarka nesikeičia, o naujai paskirtas dydis taip pat paskirstomas į tris dalis. Kreditorė VMI, balsuodama prieš šį nemokumo administratorės siūlomą nutarimo projektą, pasiūlė – teismo patvirtintą 3 650 Eur dydžio bazinio atlygio sumą išmokėti nemokumo administratorei trimis etapais: I etapu – 1 216,67 Eur išmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; II etapu – 1 216,67 Eur išmokėti kreditorių susirinkimui patvirtinus bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarką ir kainas; III etapu – 1 216,66 Eur išmokėti įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

Už nemokumo administratorės pasiūlymą balsavo 55,56 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – 44,36 proc. Už kreditorės VMI pasiūlymą balsavo 44,36 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – nebuvo. Taigi penktuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui dėl teismo bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo.

Šeštuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas. Šio klausimo svarstymui buvo pateikti du nutarimo projektai. Nemokumo administratorė siūlė patvirtinti administratorės pateiktą 6 175 Eur plius turto vertinimo (jei prireiks), archyvavimo ir teisinės išlaidos (jei prireiks neviršinat ministro įsakymu Nr. 1R-77 dėl teisinių išlaidų numatytų dydžių) pagal faktą, skirtą naudoti nuo bankroto bylos UAB „Saulytės projektai“ iškėlimo iki juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Esant poreikiui, administratorei paliekama teisė keisti išlaidų apimtį pagal konkrečiai patvirtintą sąmatą patvirtintos bendros išlaidų sumos ribose, neviršijant 6 175 Eur dydžio sumos. Kreditorė, balsuodama prieš nemokumo administratorės siūlymą, pateikė pastabą: nemokumo administratorės nutarimo projekte pateiktoje sąmatoje turto vertinimo, teisinės ir archyvavimo išlaidos nėra įvertintos preliminaria suma; nemokumo administratorė siūlo patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą 6 175 Eur dydžio plius turto vertinimo (jei prireiks), archyvavimo ir teisines išlaidas pagal faktą, pateikta tvirtinti sąmata neatitinka sąmatos sąvokos, nes joje nenurodyta jokia didžiausia galima administravimo išlaidų suma, todėl patvirtinus administratorės pasiūlytą sąmatą, kreditoriai būtų praradę administravimo veiksmų ir administratoriaus kontrolę; vien dėl to, jog nenumatyta didžiausia galima administravimo išlaidų suma, nemokumo administratorės pateiktas nutarimo projektas šeštuoju darbotvarkės klausimu negali būti patvirtintas, nes pažeidžia kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus; dėl buhalterinių paslaugų išlaidų – paskirta nemokumo administratorė bankroto proceso metu, be kitų, JANĮ 66 straipsnyje numatytų funkcijų, atlieka, t. y. organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 17 punktas), bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nedraudžia bankroto administratorei kreiptis kvalifikuotos pagalbos į buhalterines ir (ar) teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-546-381/2017); pažymėtina, kad įmonė veiklos nevykdo ir neplanuoja vykdyti, samdomų darbuotojų nėra, buhalterinė apskaita, finansinių ataskaitų rengimas bei atitinkamų deklaracijų ir formų teikimas, galimai nebus būtinas arba atliekamas mažomis apimtimis, todėl tinkama finansinės-buhalterinės apskaitos užtikrinimui bankroto proceso eigoje minėta paslauga gali būti atliekama periodiškai, pagal poreikį. Kreditorė pateikė pasiūlymą – šio klausimo svarstymą atidėti kitam kreditorių susirinkimui, įpareigojant administratorę pateikti administravimo išlaidų sąmatą su apskaičiavimu ir pagrindimu pagal pateiktas pastabas.

Už nemokumo administratorės pasiūlymą balsavo 55,56 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – 44,36 proc. Už kreditorės VMI pasiūlymą balsavo 44,36 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, prieš – nebuvo. Taigi šeštuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant JANĮ išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (1 punktas); kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (2 punktas); nemokumo administratorius (3 punktas); restruktūrizuojamas juridinis asmuo (4 punktas). Nagrinėjamu atveju skundą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Saulytės projektai“ 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo pateikė likviduojamos dėl bankroto UAB „Saulytės projektai“ kreditorė.

Iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Saulytės projektai“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime raštu balsavo trys bendrovės kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 184 305,31 Eur, ir tai sudaro 99,92 Eur nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos. Už nemokumo administratorės pasiūlytus nutarimų projektus balsavo kreditorės UAB ASPMEDICA, turinti 55,37 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, ir UAB „Prefabeta“, turinti 0,19 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, prieš – kreditorė VMI, turinti 44,36 proc. nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos.

Kreditorė VMI balsavimo biuletenyje, balsuodama prieš nemokumo administratorės siūlymą penktuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais, pateikė savo argumentus ir projektų siūlymus, kurie šioje nutartyje jau yra nurodyti.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie įvykusį kreditorių susirinkimą kreditoriams būtų pranešta nesilaikant JANĮ 47 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos.

Bendrovė atsiliepime į kreditorės skundą nurodo, kad skundas teismui pateiktas praleidus apskundimo terminą, apie priimtus sprendimus kreditorių susirinkime VMI buvo pranešta 2022 m. gruodžio 19 d. tam pareiškėjos atsakingam asmeniui, kuris ir balsavo bendrovės kreditorių susirinkime, o tai, kad pareiškėja savo pasirinkimu nusprendžia, kokia data registruoti gautą dokumentą ir tokiu būdu pati sau nusistato skundo padavimo terminus, nėra nei teisėta, nei pagrįsta. Be to, pareiškėjai balsuojant prieš bendrovės pateiktus sprendimų projektus, pareiškėja turi visas galimybes domėtis priimtais sprendimais. Šiuo atveju skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti 2022 m. gruodžio 19 d., pareiškėja šiame susirinkime dalyvavo balsuodama raštu, skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas suėjus 22 dienų terminui po protokolo priėmimo.

Kreditorė skunde nurodo, jog 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo protokolą gavo 2022 m. gruodžio 27 d., todėl terminas pateikti skundui nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas buvo praleistas nežymiai, jo praleidimą nulėmė objektyvios priežastys.

Nagrinėjamu atveju iš kreditorės su skundu pateikto 2022 m. gruodžio 23 d. elektroninio laiško matyti, jog nemokumo administratorė 2022 m. gruodžio 23 d. išsiuntė bendrovės kreditoriams 2022 m. gruodžio 19 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 susipažinimui. Šis elektroninis laiškas VMI užregistruotas 2022 m. gruodžio 27 d. (registracijos Nr. GNA-93045).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, nustatė kreditoriams pareigą elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012), todėl termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradžią jis susiejo tiek su objektyviomis, tiek ir su subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma, turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai. Teismų praktikoje vertinant šias aplinkybes, be kita ko, yra išaiškinta, kad termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu, tačiau su momentu, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-450/2021).

Pareiškėjai buvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos bei bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, kurioms ji nepritarė, patvirtinimo, taip pat buvo žinomas ir nutarimų projektų šiais klausimais turinys. Būdama suinteresuota, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, su kuriais ji nesutinka, nebūtų priimti, pareiškėja, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kuriai pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratorės apie nemokumo procesą, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą dar jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 19 d. Atitinkamai paskutinė diena skundui dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti buvo 2022 m. vasario 2 d. Pareiškėja pateikė skundą teismui 2022 m. vasario 6 d., todėl ji teismui pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo praleidusi JANĮ nustatytą terminą.

Terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo – tai ne ieškinio senaties, o procesinis terminas. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatyme nustatytą ar teismo paskirtą procesinį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Pareiškėjai pateikus skundą praleidus JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir prašant jį atnaujinti, teismas vertina, ar šiuo atveju yra pagrindas, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomas termino praleidimo priežastis, jį atnaujinti.

Pareiškėja nurodo, kad VMI yra specifinis subjektas, dalyvauja didelėje dalyje Lietuvoje vykstančių bankroto bylų. Visos bankroto bylos yra paskirstytos atsakingiems darbuotojams, kuriems dažnai tenka po kelis šimtus priskirtų bankroto bylų, kuriose yra atstovaujami VMI interesai. Esant tokiam dideliam priskirtų bankroto bylų skaičiui ir kas dieną vykdomoms bankroto procedūroms (finansinių reikalavimų pateikimai, balsavimai ir t. t.) yra itin sudėtinga sekti kiekvienos bylos eigą, todėl apie byloje vykstančius veiksmus VMI dažniausiai sužino iš bankroto administratorių. Taip atsitiko ir šiuo atveju ? buvo atsiųstas protokolas ir iš jo buvo sužinota apie priimtus nutarimus.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo praleidimo, atsižvelgęs, kad terminas praleistas nežymiai (4 dienomis), sprendžia, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujina (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat sprendžia, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, buvo laikytasi JANĮ nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto penktuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo

Kreditorė nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu penktuoju darbotvarkės klausimu, dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo, nurodydama, kad atlyginimo administratorei mokėjimą susiejus su bankroto procese neišvengiamais juridinę reikšmę turinčiais įvykiais – kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimu, pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimu ir bendrovės turto realizavimo tvarkos ir kainų patvirtinimu – administratorė nėra skatinama siekti geriausių rezultatų, tai neužtikrina nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų.

Bendrovė, nesutikdama su kreditorės skundu, nurodo, jog atlyginimas administratoriui mokamas ne už buvimą administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais, todėl nemokumo administratorė bazinio atlyginimo mokėjimą susiejo su atliktinais darbais ir procedūromis, kurios bus įvykdytos jai atliekant pavestas funkcijas, kurios užtikrina tiek administratorės, tiek ir bendrovės kreditorių interesus.

JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Atlyginimo administratoriui mokėjimo tvarka turi būti susieta su atliktų darbų apimtimi, kreditorių ir įmonės interesų apsauga, o ne kitais kriterijais. Atlyginimas administratoriui nėra mokamas savaime už buvimą bankroto administratoriumi, o siejamas su veiklos rezultatais. Bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankroto administratoriaus, kaip ir bet kurio kito profesinės veiklos subjekto, pareigos yra ne pareigos pasiekti konkretų rezultatą, bet pareigos dėti didžiausias pastangas ir siekti geriausių rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021).

Teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimus patvirtinta bazinio atlygio nemokumo administratorei išmokėjimo tvarka neprieštarauja įstatyme įtvirtintam reguliavimui tokį atlygį išmokėti proporcingai atliktų darbų apimčiai, proporcingai administratorės darbo mastui, nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, priešingai, užtikrina efektyvų bankroto procedūros vykdymą ir bankroto procesų tikslų siekimą. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo penktuoju darbotvarkės klausimu patvirtinta bazinio atlyginio nemokumo administratorei išmokėjimo tvarka neteisėta, nes neskatina administratorės siekti geriausių rezultatų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad administratorė neatlieka savo pareigų arba atlieka jas netinkamai, arba kad taip galėtų elgtis ateityje. Remiantis išdėstytais motyvais tenkinti šią skundo dalį nėra pagrindo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto šeštuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo

Kreditorė, nesutikdama su 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo priimtu nutarimu, skunde nurodo, jog: sąmatoje tvirtinama suma nėra apibrėžta konkrečia suma, kaip tą numato JANĮ 75 straipsnio 4 dalis; nėra apytikslės išlaidų, numatytų JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 2–10 punktuose, detalizacijos, skaičiavimų ir pagrindimo; 728,11 Eur išlaidų suma, kuri buvo patirta iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nėra įtraukta į siūlomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą; 4 285 Eur suma, kurią administratorė prašo skirti buhalterinėms paslaugoms, turėtų būti sumažinta, nes bendrovė veiklos nevykdo ir neplanuoja vykdyti, samdomų darbuotojų nėra, buhalterinė apskaita, finansinių ataskaitų rengimas bei atitinkamų deklaracijų ir formų teikimas, tikėtina, nebus būtinas arba atliekamas mažomis apimtimis.

Bendrovė, nesutikdama su šiais kreditorės skundo argumentai, atsiliepime į skundą nurodo, kad administratorė bendrovės kreditoriams aiškiai pagrindė ir nurodė išlaidas, kurios būtinos ir bus patirtos vykdant bendrovės bankroto procesus, taip pat ir išlaidos, kurios jau buvo patirtos. Išlaidos buvo detaliai pagrįstos įrodymais. Archyvavimo ir teisinių išlaidų dydžio nėra galimybės nustatyti, nes šios išlaidos bus patirtos tik tada, kai bus būtinos, todėl administratorė nurodė, jog šios išlaidos turi būti tvirtinamos pagal faktą.

JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos; prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus (JANĮ 75 straipsnio 4 dalis). JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju viršijęs bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą ir (ar) juridinio asmens vardu prisiėmęs šią sąmatą viršijančius įsipareigojimus, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą (JANĮ 75 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė pirmajam bendrovės kreditorių susirinkimui pateikdama informaciją, susijusią su administravimo išlaidų sąmata ir jos panaudojimu, nurodė, jog nemokumo administratorė iš Kauno apygardos teismo bankroto byloje 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintos 1 300 Eur dydžio pradinės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos panaudojo 728,11 Eur sumą, kurią sudaro: 570 Eur buhalterinės paslaugos, 120 Eur archyvo saugojimo paslaugos, 38,11 Eur kitos išlaidos. Kreditoriams buvo pateikta bendrovės administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos ir paaiškinimai dėl kiekvieną išlaidų eilutę sudarančių išlaidų ir jų sumą pagrindžiantys skaičiavimai: 1) turto vertinimo išlaidos – pagal faktą (nurodoma, jog dar nėra numatyta ar nemokumo administratorė atliks turto vertinimą ir kokia bus jo kaina, todėl administratorė prašė pavirtinti turto vertinimo išlaidas pagal faktą; 2) transporto išlaidos – 430 Eur, skirtos kurui, langų skysčiui, kitoms smulkioms transporto priemonės eksploatavimo išlaidoms; 3) buhalterinių paslaugų išlaidos – 4 285 Eur, skirtos buvusio įmonės vadovo perduotų dokumentų analizei, deklaracijų ir formų mokesčių administratoriams ir valstybinėms institucijoms teikimui, Garantinio fondo išmokas pagrindžiančių dokumentų teikimui, nuolat teikti ataskaitas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) per AVNIS sistemą, finansinių (metinių, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos) ataskaitų rengimui ir teikimui, kreditorinių reikalavimų sutikrinimui su buhalterinės apskaitos dokumentais, debitorinių skolų tikrinimui, pirkimų–pardavimų apskaitai, išmokų kreditoriams paskirstymui ir kt. (ši suma susidaro – 190 Eur/mėn. x 19 mėn. = 3 610 Eur; plius 45 Eur/mėn. x 15 = 675 Eur); 4) archyvo saugojimo išlaidos – 1 080 Eur, skirtos perimtų bendrovės archyvo dokumentų saugojimui (ši suma susidaro – 60 Eur/mėn. x 18 mėn. = 1 080 Eur); 5) teisinės išlaidos – pagal faktą (nurodoma, kad apskaičiuoti teisinių išlaidų kiekį, poreikį ir teisininko sugaištas valandas teikiant teisines paslaugas yra tiesiog neįmanoma, nes nėra žinoma, kiek bus inicijuojama ginčų); 5) archyvavimo išlaidos – pagal faktą (nurodoma, kad archyvo dokumentai bus tvarkomi bankroto proceso pabaigoje, t. y. apytiksliai po 1 ar 1,5 metų, todėl šiai dienai kreiptis į archyvavimo paslaugas teikiančias įmones nėra tikslinga, kadangi labai mažai tikėtina, jog dabar gauti archyvarų archyvo tvarkymo pasiūlymai ir kainos galiotų po šio laiko); 6) kitos išlaidos – 380 Eur, kurias sudaro viešųjų registrų, kanceliarinės, ryšio, pašto, banko paslaugų, skolų išieškojimo ir kt. išlaidos.

Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Kaip matyti iš administratorės kreditoriams pateiktos informacijos apie sumas, kurios sudarys administravimo išlaidų sąmatą, administratorė išlaidas turto vertinimui, archyvavimui ir teisinėms paslaugoms siūlė patvirtinti pagal faktą, nes nėra aišku, ar šios išlaidos (turto vertinimui, teisinėms paslaugoms) išvis bus patirtos, ir koks bus konkretus dydis. Teismo vertinimu, tvirtinant administravimo išlaidų sąmata, joje turi būti nurodyta konkreti suma, o vėliau atsiradę papildomos išlaidos gali būti patvirtintos papildomai, todėl teismas sutinka su kreditorės skunde nurodomais argumentais, kad tvirtinama administravimo išlaidų sąmata turėtų būti apibrėžta konkrečia suma, kaip tai numato JANĮ 75 straipsnio 4 dalis. Nepaisant to, kad administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad negali būti numatomos maksimalios tvirtinamų išlaidų ribos. Atsiradus didesniam išlaidų poreikiui, administratorė galės jų patvirtinimui šaukti kitą kreditorių susirinkimą. Be to, nors administratorė pateikė skaičiavimus ir detalizaciją iš ko susideda nurodytos sumos atitinkamoms išlaidoms sąmatoje, tačiau teismas neturi duomenų, kad kreditoriams buvo pateikti įrodymai apie galimą šių išlaidų dydį, t. y. administratorė, nurodydama, jog, pavyzdžiui, išlaidos buhalterinėms paslaugoms kainuos 235 Eur per mėnesį (190 + 45), turėtų pateikti kreditoriams įrodymus, kurie patvirtintų, jog ši suma nustatyta pagal susitarimą su buhalterines paslaugas teikiančia įmone. Ta pati sąlyga taikytina ir kitoms išlaidoms, kurių konkrečias sumas nurodo administratorė. Taigi, administratorė kreditoriams nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų būtinybę prašoma patvirtinti apimtimi. Sutiktina su kreditorės skunde nurodytu, jog 728,11 Eur suma nėra įtraukta į siūlomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, nors ši suma turėtų būti įtraukta.

Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutavusios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, pinigų sumos, skiriamos administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimų patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-690/2016). Dėl to, siekdamas sąmatos tvirtinimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo numatytos išlaidos yra būtinos.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nemokumo administratorė neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamą administravimo išlaidų sąmatą, t. y. nurodyti konkrečią sumą, kuri bus skiriama administravimo išlaidoms atlyginti, pateikti kreditoriams įrodymus apie prašomą patvirtinti sąmatos dydį, įtraukti į siūlomą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 728,11 Eur išlaidas, patirtas iki pirmojo kreditorių susirinkimo (JANĮ 75 straipsnis). Atsižvelgiant į prioritetinę kreditorių kompetenciją administravimo išlaidų klausimą spręsti būtent kreditorių susirinkime, darytina išvada, kad nemokumo administratorė privalo reaguoti į nurodytus argumentus ir teikti kreditorių susirinkimui administravimo sąmatos klausimą svarstyti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Saulytės projektai“ 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas šeštuoju darbotvarkės klausimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nemokumo administratorės skundas dėl šio nutarimo panaikinimo tenkintinas.

Dėl nutarties apskundimo

Tais atvejais, kai ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos (jos pakeitimo) patvirtinimo yra išnagrinėjamas teisme ir dėl jo yra priimama teismo nutartis, remiantis JANĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dalyje dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saulytės projektai“ 2022 m. gruodžio 19 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo, šeštuoju darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tenkinti.

Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Saulytės projektai“ 2022 m. gruodžio 19 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą šeštuoju darbotvarkės klausimu, ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Ši nutartis, išskyrus jos dalį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.