Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-328-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-18
Bylos Nr.: e2A-328-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-00292-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
Atsakovas: D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijai
Ieškovas: M. M., N. M.
Trečiasis asmuo: G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., P. S., R. P., B. P., J. P., D. M.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-328-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00292-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.19; 2.6.10.9; 3.3.1.14 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Jurgelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir N. M. patikslintus ieškinius atsakovams D. M., Akmenės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims: G. R., Z. B., N. Š., R. Ž., E. S., R. Ž., P. S., R. P., B. P., J. P., D. M., dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. M. ir N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydami: (1) pripažinti negaliojančiu įrašą (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo D. M. įrašyta kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą; (2) paskirti M. M. atsakingu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą; (3) priteisti ieškovams M. M. ir N. M. iš atsakovės D. M. po1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – panaikino (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įrašą, kuriuo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), įrašyta kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą; paskyrė M. M. atsakingu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse priežiūrą; priteisė ieškovui M. M. iš atsakovės D. M. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė ieškovei N. M. iš atsakovės D. M. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš atsakovės D. M. ieškovo M. M. naudai 3 042,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės D. M. ieškovės N. M. naudai 640,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas vertino, jog nebuvo įvykdyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens nustatymo ir paskyrimo reikalavimai. Byloje kilęs ginčas, šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo eigoje patvirtina, kad toks susitarimas dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą nėra pasiektas.

4. Teismas pažymėjo, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

5. Teismas vertino, kadangi S. M. buvo palaidotas kapavietėje, kur palaidoti ir S. M., ir S. Ž., atsakovė D. M., kaip už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kuriai buvo išduotas leidimas laidoti, teisėtai Žurnale buvo nurodyta atsakingu asmeniu už ginčo kapavietės priežiūrą. Palaidojusi savo sutuoktinį, atsakovė kaip ir ieškovai yra kapavietėje palaidoto vieno iš mirusiųjų artima giminaitė, todėl turi teisę būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu įrašą (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kuriuo atsakingu asmeniu už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse priežiūrą, įrašyta atsakovė D. M., kaip to reikalauja ieškovai.

6. Teismas su atsakovės D. M. pozicija, jog ieškovams nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti galima, sutiko tik iš dalies, kadangi ieškovas M. M., nebūdamas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, negali visapusiškai rūpintis kapaviete, tą patvirtina ir atsakovės D. M. ir jos sūnaus trečiojo asmens D. M. elgesys organizuojant atsakovės D. M. sutuoktinio, trečiojo asmens D. M. tėvo, o tuo pačiu ir ieškovų M. M. ir N. M. tėvo S. M. palaikų laidojimą, ne tik neišsiaiškinus ieškovų M. M. ir N. M. nuomonės, bet ir organizuojant laidotuves (taip pat ir kremuojant mirusiojo palaikus) skubotai, neinformuojant apie tėvo mirtį nei jo vaikų, t. y. ieškovų, sūnaus M. M. (informuotas likus apie 2 val. iki laidotuvių) ir dukters N. M., nei kitų mirusiojo S. M. giminaičių. Išdėstytas aplinkybes taip pat patvirtina ir teisme apklausti visi tretieji asmenys (ieškovų pusėje), giminystės ryšiais susiję su ginčo kapavietėje palaidotais asmenimis ir siekiantys turėti šeimos kapavietę, tiek ir liudytojais apklausti P. S. ir R. M., tiek ir pati atsakovė D. M. bei trečiasis asmuo D. M..

7. Teismas sprendė, kad atsakovė D. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai siektų iškelti mirusio sutuoktinio urną, kad būtų nusišalinę nuo bendravimo su savo tėvu S. M., ryšio palaikymo dar jam gyvam esant. Priešingai, byloje nustatyta, kad nors esant komplikuotiems ieškovų ir atsakovės D. M. bei trečiojo asmens D. M. santykiams, ieškovai su tėvu bendravo, taip pat ir rėmė ji materialiai (šias aplinkybes patvirtina N. M. pateikti banko sąskaitos išrašai), jų ryšys nebuvo nutrūkęs.

8. Teismas vertino, kad taip pat į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų atsakovės D. M. nurodytas aplinkybes apie mirusiojo S. M. valią dėl jo laidotuvių organizavimo ar išreikšto noro savo laidotuvėse vienus artimuosius matyti, o kitų – ne. Teismas vertino, kad atsakovė D. M. neįrodė aplinkybių, jog S. M. gyvenime ieškovų nebuvo, kad jie buvo nusišalinę taip pat ir nuo ginčo kapavietės tvarkymo, todėl šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Teismas sprendė, kad ieškovo M. M. noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovą M. M. su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai, nustačius, jog atsakovės D. M. ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimesnis (arba iš viso jo nėra su dviem palaidotais asmenimis – ieškovų seneliais S. M. ir S. Ž.), kad leidimo laidoti atsakovei išdavimo bei įrašymo į (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygą metu nebuvo išlaikytos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovė D. M. nuslėpė reikšmingus duomenis dėl giminaičių susitarimo nebuvimo, dėl to atsakovė tapo atsakinga už senos kapavietės priežiūrą (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), neišsiaiškinta artimųjų valia (nepateiktas susitarimas su giminaičiais) ir neužkirstas kelias ginčams ateityje, įvertinus ir daugumos artimųjų giminaičių (S. M. ir S. Ž. anūkų: N. M., E. S., R. Ž., P. S., G. R., Z. B., R. Ž., N. Š.) valią, atsakovė, kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, keistinas ieškovu M. M..

10. Teismas sprendė, kad atsakovė, inicijuodama savo sutuoktinio S. M. palaikų kremavimą, ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo 13 straipsnio, numatančio, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną, normas, tačiau pamynė elementarius žmoniškumo principus, papročius, pamatines vertybes.

Šalies argumentai

11. Teismas konstatavo, kad UAB „Cremains“, kuri atliko kremavimo paslaugas, atsakydama į ieškovų atstovės paklausimą, nurodė, kad D. M. kremavimo įstaigai pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio S. M. kremavimo. Teismas sprendė, kad dėl tokio atsakovės D. M. elgesio ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, emocinį sukrėtimą, nusivylimą, ieškovams pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata. Atsakovė, nors ir nebūdama ieškovų motina, neturėjo teisės atimti iš jų galimybės atsisveikinti su mirusiojo tėvo palaikais, sudalyvauti tėvo laidotuvėse (ši galimybė atimta iš ieškovės N. M.), tinkamai palaidoti savo tėvą. Atsakovė pamynė pamatines šeimos vertybes, papročius, kurie yra svarbūs visuomenėje. Ieškovai jiems padarytą neturtinę žalą vertina simboliškai po 1000,00 Eur kiekvienas, kadangi jiems svarbiausias yra paties pažeidimo konstatavimas. N. M. sveikatos būklės pablogėjimą mirus tėvui patvirtina sveikatos pažyma. Dėl tokio atsakovės D. M. elgesio ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką, emocinį sukrėtimą, nusivylimą, ieškovams pašlijo tiek psichinė, tiek fizinė sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai apie jos sveikatos būklę nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ir (ar) trečiasis asmuo D. M. buvo tokios psichinės sveikatos būklės, kad dėl to galėjo kilti ginčo situacija, byloje nenustatyti ir laidojimo įmonės atsakingo asmens E. D. neteisėti ar kitokie geros moralės ar papročių neatitinkantys veiksmai, juo labiau, byloje neginčijamai nustatyta, jog tiek S. M. mirties dieną, tiek ir sekančią darbo dieną po S. M. laidotuvių atsakovė D. M. su sūnumi trečiuoju asmeniu D. M. atliko visus teisiškai reikšmingus ginčo situacijai veiksmus (2022 m. gruodžio 23 d. iš bankomato, pasinaudodami mirusio S. M. banko kortele, išgrynino tam tikrą pinigų sumą; 2022 m. gruodžio 27 d. (pirmą darbo dieną) iš ryto kreipėsi į valstybės institucijas (Sodrą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, notarą su prašymais priimti palikimą).

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytus atsakovės D. M. veiksmus (ir neveikimą) organizuojant mirusiojo S. M., ieškovų artimo žmogaus, laidotuves, įvertinęs tai, kad palaikai buvo kremuoti pernelyg skubotai, mirties dieną, ne tik nepranešus ieškovams apie jų tėvo mirtį (M. M. buvo informuotas likus 2 val. iki laidotuvių, po kremavimo) bei ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimų, ir tai neatitiko ieškovų, kurie norėjo pamatyti savo artimąjį ir su juo atsisveikinti pagal krikščioniškas tradicijas laidotuvių ceremonijos metu šarvojimo salėje, tinkamai surengti bei sudalyvauti laidotuvių ceremonijoje, valios, neabejotinai sukėlė ieškovams išgyvenimus ir sukrėtimus. Toks dvasinis sukrėtimas ir dvasinių išgyvenimų faktas laikytinas visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe.

14. Teismas sprendė, kad ieškovus su tėvu siejo artimas ryšys, tarp jų buvo puoselėjami santykiai, ieškovai rūpinosi tėvo sveikata, ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus sustiprino ir tai, kad ieškovai yra netekę mamos, ieškovas užaugo pas senelę S. M., todėl mirus tėvui ieškovai liko be tiesiosios žemutinės giminystės linijos artimųjų.

15. Teismas, įvertinęs ieškovų patyrimų pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad ieškovai patyrė tokio masto žalą, kuriai kompensuoti nėra pakankamos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Nagrinėjamu atveju dėl keliamo ginčo specifikos ieškovų galimybės rašytiniais įrodymais pagrįsti jų patirtą neturtinę žalą yra ribotos. Teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti ieškovų argumentais dėl byloje nustatyto atsakovės elementarioms moralės normoms ir papročiams prieštaraujančio elgesio laidojant artimąjį pasekmių poveikio pareiškėjų neigiamiems dvasiniams išgyvenimams ir kad šie negalavimai yra trunkamojo pobūdžio.

16. Teismui nekelia abejonių tai, kad nepranešimas apie artimo žmogaus – tėvo, mirtį, skubotas kremavimo organizavimas, nesitarimas ir nesudarymas galimybių atsisveikinti su mirusiuoju jo pilnamečiams vaikams – ieškovams, turėjo esminės įtakos ieškovų patirtų išgyvenimų stiprumui, elgesio ir nuotaikos pokyčiams, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį/patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Šioje konkrečioje situacijoje turėjo būti taikoma Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto dalis, numatanti, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018-12-21 iki 2022-12-27) 25 punktas taip pat numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas Leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Abu teisės aktai numato, kad tokio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, supažindina laidojantį asmenį su taisyklėmis arba Bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka.

17.2. Atsakovė buvo savo sutuoktinį S. M. laidojantis asmuo, antra, pateikė prašymą (užpildė seniūnijoje jai pateiktą formą) leisti laidoti S. M., trečia, šio jos prašymo pagrindu buvo išduotas leidimas laidoti ir tam skirta vieta kapinėse, t. y. leista S. M. laidoti jau esamoje jo artimųjų kapavietėje, kurios prižiūrėtoju S. M. buvo iki mirties. Esant visoms šioms Taisyklių 20 punkte numatytoms sąlygoms D. M. paskyrimas kapavietės prižiūrėtoja teismo turėjo būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

17.3. Nesutiktina su teismo išvada, esą D. M. sąmoningai suklaidino seniūnijos darbuotoją, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitų artimų giminaičių nebuvimą, nes ji nėra paremta byloje surinktos medžiagos visetu. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio 2022-12-23 D. M. pasirašyto Prašymo, jame nėra jokios skilties, kurioje būtų klausiama / reikalinga nurodyti duomenis apie kitus laidojamo asmens ar kitų konkrečioje kapavietėje palaidotų asmenų artimuosius giminaičius. D. M. nebuvo supažindinta ir su jokiomis laidojimo klausimus reglamentuojančiomis taisyklėmis, kuriose būtų nurodyta, kad ji turi pateikti kitų galimai suinteresuotų artimųjų sąrašą, jų duomenis, susitarimą su jais ar pan. Bylos nagrinėjimo eigoje D. M. paaiškino, kad anksčiau jai neteko organizuoti laidotuvių, todėl žinių kaip, kur, ką daryti ji neturėjo, kliovėsi seniūnijos, laidojimo namų savininko patarimais. Patirties šioje srityje neturėjo ir apeliantę lydėjęs sūnus D. M.. Apie poreikį pateikti informaciją apie kitus mirusiojo ar kapavietėje palaidotų asmenų giminaičius seniūnijos darbuotoja neinformavo ir žodžiu.

17.4. Apeliantės įsitikinimu, dviejų tiesiogiai pokalbyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai teismo turėjo būti vertinami kaip tiesioginiai, patikimi įrodymai, tuo tarpu savivaldybės atstovės paaiškinimai, tiksliau, seniūnijos darbuotojos jai papasakotų aplinkybių perpasakojimas - kaip netiesioginis ir mažiau patikimas įrodymas.

17.5. Teismui netaikius Taisyklių 20 straipsnio, pagal kurį D. M. buvo teisėtai paskirta kapą prižiūrinčiu asmeniu, taip pat prioritetą suteikus netiesioginiams įrodymams, o ne tiesiogiai situacijoje dalyvavusių asmenų paaiškinimams, išvadas formulavus nesiremiant byloje surinktais įrodymais, nepagrįstai spręsta, kad įrašas (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje turi būti panaikintas.

17.6. Teismas sugretino, palygino du visiškai skirtingus dalykus – kapavietės priežiūrą ir laidotuvių organizavimą, kas yra nelogiška ir tarpusavyje visiškai nesusiję. Apie 30 metų kapavietę faktiškai prižiūrėjo atsakovė D. M. ir visą tą laiką nei ieškovai, nei tretieji asmenys ieškovų pusėje dėl to pretenzijų, nepritarimo nebuvo išsakę, ginčų, kad kapavietė prižiūrima netinkamai, nebuvo. To, kad kapavietę prižiūrėjo atsakovė su velioniu sutuoktiniu, neneigė nei ieškovai, nei kai kurie tretieji asmenys. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir anksčiau (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtoju dirbęs liudytojas A. L., taip pat liudytojos L. S., G. G.. Teismas nevertino, iš esmės atmetė šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus apie kapavietės priežiūrą, kurie visiškai patvirtina atsakovės poziciją, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvuodamas, tai pripažintina kaip CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas.

17.7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „<...> sprendžiant ginčą dėl kapavietės priežiūros, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, turėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (paskiriant ją vieninteliu už kapavietę atsakingu asmeniu), tačiau ieškovė įrodymų, kad atsakovė trukdytų vykdyti kapavietės priežiūrą, nepateikė. Nesant įrodymų apie trukdymą ieškovams rūpintis ginčo kapaviete, jiems šios aplinkybės neįrodinėjus, teismas nepagrįstai nustatė ieškovei įrodinėjimo pareigą ir sprendė, kad ji nepateikė pakankamai įrodymų netrukdymo ieškovams rūpintis kapaviete (t. y. neiginio) pagrindimui. Dėl to teismo išvada, jog M. M., nebūdamas kapo prižiūrėtoju, negali visapusiškai rūpintis ginčo kapaviete, vertintina kaip nepagrįsta ir nemotyvuota, paremta deklaratyviais, net su pačios kapavietės priežiūra nesusijusiais teiginiais‘‘.

17.8. Kaip antrą motyvą, kodėl kapo prižiūrėtoju turėtų būti M. M., o ne D. M., teismas įvardino tai, kad „<...> atsakovė D. M. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai siektų iškelti mirusio sutuoktinio urną, kad būtų nusišalinę nuo bendravimo su savo tėvu S. M., ryšio palaikymo dar jam gyvam esant“. Tokias išvadas teismas padarė neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, visiškai ignoruodamas atsakovės prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimus.

17.9. Teismo išvados, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovai mažai dalyvavo S. M. gyvenime, jų ryšiai nebuvo stiprūs, kad ieškovai buvo nusišalinę nuo ginčo kapavietės tvarkymo, yra paremtos selektyviai teismo pasirinktais įrodymais, tokiai išvadai nepalankius įrodymus tiesiog ignoruojant. Teismas nevertino, kad, pavyzdžiui, ieškovas M. M. 2023-12-07 posėdžio metu pripažino su tėvu susitikdavęs ne itin dažnai, konkrečiai 2022 m. su tėvu paskutinį kartą buvo susitikęs likus maždaug pusmečiui iki jo mirties, telefonu bendravo prieš 2022 m. lapkričio 1 d., t. y. prieš maždaug 2 mėn. iki mirties. Tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovų ir jų tėvo S. M. santykiai nebuvo artimi, jie bendravo nedažnai, vieni pas kitus namuose apskritai nesilankydavo, susitikimai būdavo trumpi.

17.10. Darydamas išvadą, kad atsakovė esą neįrodė, jog ieškovai iš esmės ginčo kapaviete iki tėvo mirties nesirūpino, teismas nevertino byloje surinktos informacijos iš pačių ieškovų paaiškinimų, atsakovės paaiškinimų apie tai, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) lankydavosi nedažnai, taip pat šią aplinkybę patvirtinančių liudytojos G. G. paaiškinimų 2024-03-21 posėdyje, jog M. M. atvažiuodavo 1-2 kartus per metus, todėl ginčo kapaviete rūpindavosi, prižiūrėdavo, laistydavo ir D. M..

17.11. Teismas savo išvadas šioje dalyje grindė selektyviai parinkdamas vertintinas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, didelę dalį įrodymų, ypač atsakovės, trečiojo asmens D. M., taip pat atsakovės kviestų liudytojų parodymus, apskritai ignoruodamas, dėl jų nieko nepasisakydamas (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), nors būtent šie asmenys paskutinius kelis metus palaikė artimiausius ryšius su velioniu S. M., taigi jiems buvo geriausiai žinoma S. M. kasdienybė, jo požiūris į religiją, planai, santykiai su vaikais ir kt.

17.12. Kaip atsakovės noras likti kapo, kurios faktine prižiūrėtoja buvo daugybę metų ir kuriame palaidotas jai artimiausias žmogus, pažeidžia bendruosius teisės principus, teisės aktų reikalavimus, moralės nuostatas ir kt., teismas nedetalizuoja, todėl teigtina, kad šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo požiūriu teismo turėjo būti vertinami vienodai.

17.13. Kapo prižiūrėtojo keitimą motyvuodamas artimesniu giminystės ryšiu teismas vėlgi nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra vienareikšmiškai išaiškinęs, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas.

17.14. Pradedant analizuoti ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas pirmiausia turėjo įvertinti tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tiesa, kasacinis teismas, remdamasis konstitucine žalos atlyginimo samprata, yra išaiškinęs, kad išimtiniais atvejais neturinė žala gali būti atlyginama ir nesant įstatymo normos, tiesiogiai taikant Konstituciją ar tarptautinius teisės aktus, iš kurių kyla Lietuvos Respublikos įsipareigojimai dėl esminių žmogaus teisių apsaugos, tačiau ši išimtis taikytina tik tuo atveju, jei žala kilo dėl esminių Konstitucijos ar tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų žmogaus teisių pažeidimo.

17.15. Tokiais atvejais kaip šioje byloje teisės aktai nenumato neturinės žalos atlyginimo. Teismo sprendime taip pat nėra užsimenama apie jokį Konstitucijos ar tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų žmogaus teisių pažeidimą, kuris įgalintų taikyti aukščiau minėtą teismų praktikoje suformuotą išimtį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant tai numatančio įstatymo. Vien dėl to ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas.

17.16. Net jei neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje galėtų būti sprendžiamas, t. y. tokią galimybę numatytų įstatymas arba lemtų žmogaus teisių pažeidimas, teismas turėjo analizuoti ir išsiaiškinti, ar byloje yra įrodytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė ir žala. Tokios analizės teismas tinkamai neatliko, situaciją vertino vienpusiškai, galimai net subjektyviai, pagal savo asmeninius religinius įsitikinimus, nors įstatymas reikalauja, kad teismo vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

17.17. Pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teismas, minėta, pirmiausia vertino tai, kad palaikai buvo kremuoti pernelyg skubotai, nepranešus ieškovams apie jų tėvo mirtį, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tačiau kodėl už tai laikoma atsakinga atsakovė, teismas nedetalizuoja.

17.18. Teismas neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip galima suprasti, sieja ir su tuo, kad ji ne iš karto pranešė apie S. M. mirtį jo vaikams (ieškovams). Duodama paaiškinimus apie nepranešimą ieškovams D. M. paaiškino, kad buvo šoko būsenoje, pasimetusi. Jos sūnus D. M., tėvui mirus jam matant, po ilgai trukusio gaivinimo, taip pat buvo sukrėstas. Teismas deklaratyviai nurodė atmetantis atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus.

17.19. Teismas neatliko E. D. paaiškinimų kaip įrodinėjimo priemonės patikimumo vertinimo, jo galimo suinteresuotumo. 2023-12-07 posėdyje M. M. nurodė, kad jis E. D. pažįsta nuo vaikystės, kad su juo bendravęs ir šis jam pasakojęs, jog atsakovės elgesys esą buvęs baisus, kad ji norėjo deginti S. M. maiše (tą patį naratyvą palaikė ir ieškovė N. M., trečiasis asmuo B. P., nors jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, taip pasakojęs nenurodė ir E. D.) ir pan. Taigi E. D., būdamas labai seniai pažįstamas su ieškovu, galėjo būti linkęs duoti jam palankius paaiškinimus.

17.20. Dėl skuboto S. M. kūno kremavimo UAB „Cremains“ vadovas J. S. buvo nubaustas administracine tvarka. Neatmestina, kad, siekdamas išvengti galimų problemų, atsakomybės dėl savo padarytų klaidų – dėl to, kad nepateikė atsakovei visos informacijos apie paslaugas, skubotai išvežė kūną kremuoti ir kt., kaip tai nutiko UAB „Cremains“ vadovui, duodamas paaiškinimus E. D. ir teikė tokius paaiškinimus, kurie būtų palankūs jam pačiam, įskaitant teiginius, kad visus sprendimus priėmė, pageidavimus dėl laidotuvių formulavo atsakovė, o jis tik darė, ko buvo prašomas, nors faktiškai į jį kaip specialistą ir buvo kreiptasi dėl to, kad pati atsakovė nežinojo, kaip ir ką reikėtų daryti, jai buvo reikalinga E. D. kaip specialisto pagalba tiek tvarkant dokumentus, tiek organizuojant laidotuves. Dėl nurodytų priežasčių E. D. paaiškinimai teismo neturėjo būti vertinami kaip absoliučiai teisingi ir vieninteliai, pagrindžiantys atsakovės neteisėtus veiksmus.

17.21. S. M. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) atsakovė iš tiesų vyko į seniūniją, taip pat į Šiaulius pas S. M. šeimos gydytoją mirties liudijimo, pakeliui išsigrynino ir pinigų, tačiau tai darė ne pati, ne savarankiškai, nes psichologinė būsena jai to nebūtų leidusi padaryti, bet E. D. nurodymu (jis nukreipė į seniūniją, pas šeimos gydytoją, nes jam buvo reikalingi dokumentai laidotuvių organizavimui) ir trečiojo asmens D. M. lydima (jis visur vyko su atsakove, ją vežė, iš esmės būtent jis, o ne D. M. visose įstaigose bendravo su darbuotojais (gydytoja, seniūnijos darbuotoja ir kt.)). Lėšos iš banko sąskaitos buvo nuimtos tam, kad galima būtų sumokėti už laidojimo paslaugas E. D. (į bylą buvo pateiktas atsiskaitymą su juo patvirtinantis dokumentas). Dėl vizitų 2022-12-27 D. M. taip pat paaiškino, kad tiek vizitui Sodroje (dėl neįgalumo), tiek NŽT (dėl S. M. skolos) ji su sutuoktiniu buvo suplanavusi ir į juos užsiregistravusi iš anksto, dar iki vyro mirties, todėl sūnus D. M. ją ir nuvežė į minėtas įstaigas. Vizito pas notarą, juo labiau pareiškimo dėl palikimo priėmimo parašymui, D. M. neplanavo, tačiau kadangi buvo Naujoje Akmenėje, užėjo tik pasiteirauti, ką ir kaip toliau reikės daryti.

17.22. Teismas sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, t. y. iš esmės ieškovų neturinę žalą laikė visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe, preziumavo ieškovų patirtą žalą dėl esą byloje nustatyto atsakovės elementarioms moralės normoms ir papročiams prieštaraujančio elgesio laidojant artimąjį. Tačiau žalos prezumpcijos įstatymai nenumato, vadinasi, ji turi būti įrodyta, ir pareigą tai padaryti turi šalis, teigianti, kad ji patyrė žalos. CPK 182 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurias teismas pripažįsta visiems žinomomis. Tai reiškia, kad kiekvienas faktas neįrodinėtina aplinkybe kiekvienoje byloje pripažįstamas individualiai, įvertinus jo paplitimą, aktualumą, reikšmingumą, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų išprusimą, visuomeninę padėtį, veiklos sritį, interesų ratą bei jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju teismas preziumavo, neįrodinėtina aplinkybe pripažino ieškovų žalą, remdamasis jų pačių paaiškinimais. Vis dėlto teismas ignoravo atsakovės ir liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimus dėl paties velionio S. M. valios, norų, kokios turėtų būti jo laidotuvės, kas, apeliantės įsitikinimu, yra svarbiau, nei kiekvieno velionio giminaičio individualūs pageidavimai, kaip turi vykti mirusio asmens laidotuvės.

17.23. Byloje surinkti įrodymai, kurių teismas visiškai nevertino, nemotyvuodamas atmetė, ignoravo, patvirtina, kad S. M. laidotuvės iš esmės buvo suorganizuotos ir įvyko taip, kaip jis norėjo – jis buvo kremuotas, laidotuvėse dalyvavo nedaug žmonių, nei jo kūnas, nei urna nebuvo nešalimi į bažnyčią, jis palaidotas toje kapavietėje, kurioje ir norėjo. Juolab, kad jokių privalomų papročių, tradicijų, reglamentų, kaip turi vykti laidotuvės, kas į jas turi būti kviečiamas ir kokiu būdu, nėra.

Šalies argumentai

17.24. Apeliantė nesutinka nei su tuo, kad ieškovų patirta žala šioje byloje preziumuotina, laikytina neįrodinėtina aplinkybe, nei su tuo, kad ieškovai, kurie norėjo kitokių S. M. laidotuvių, nei pageidavo pats velionis, galimai prabangesnių, ilgesnio gedėjimo laiko, krikščioniškų tradicijų laikymosi ir pan., laidotuvėms įvykus taip, kaip norėjo S. M., apskritai galėjo patirti kokią nors papildomą žalą, be natūralių išgyvenimų, streso, sukrėtimo, susijusių su jų tėvo mirtimi. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas byloje surinktus duomenis, ieškovai nors ir kažkiek bendravo su tėvu, jų ryšys nebuvo artimas (abu nurodė su tėvu matęsi 2022 m. vasarą, t. y. apie pusmetį iki jo mirties, susitikdavo trumpam viešose vietose, o telefonu bendravę 2022 m. spalio pab. – lapkričio pr., t. y. apie 2 mėn. iki jo mirties), jie ne itin domėjosi, rūpinosi ir tėvo sveikata (nė vienas iš jų net nežinojo, kad S. M. 2022 m. ligoninėje gulėjo du kartus) ir pan.

17.25. Apeliantė neatliko jokių neteisėtų ir/ar kaltų veiksmų, kurie būtų galėję padaryti ieškovams žalos, sąlygoti jos atsiradimą. Bet kuriam žmogui tėvo mirtis savaime yra neigiamas emocijas, išgyvenimus, stresą sukeliantis įvykis, todėl jo sieti su kokias nors atsakovės neteisėtais veiksmais, juolab, kad dėl savo psichologinės būklės ji pati mažai ką galėjo padaryti ir laidotuvių organizavimu daugiausiai rūpinosi D. M., nėra pagrindo. Atitinkamai, tiek dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimas tokiose situacijose nėra numatytas, tiek dėl to, kad akivaizdžiai nebuvo įrodytos, nustatytos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, ieškinys šioje apimtyje turėjo būti atmestas.

17.26. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems buvo priteistos iš atsakovės. Vis dėlto, byloje buvo formuluojami du neturtinio (dėl įrašo panaikinimo ir dėl kapo prižiūrėtojo paskyrimo) ir vienas turtinio pobūdžio (dėl neturtinės žalos priteisimo) reikalavimai, procese dalyvavo du atsakovai – ne tik D. M., bet ir Akmenės rajono savivaldybės administracija, dėl to turėjo būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas iš abiejų atsakovių.

17.27. Teismui nepateikus jokios motyvacijos, kodėl visos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos tik iš D. M., nuošalyje paliekant atsakovę Akmenės rajono savivaldybės administraciją, teismo sprendimas šioje dalyje taip pat laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. M. ir N. M. prašo: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš atsakovės D. M. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamoje byloje, mirus S. M., sprendžiant dėl kapavietės prižiūrėtojo turėtų būti taikomos Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 20 punkto nuostatos. S. M. be ieškovų žinios ir sutikimo buvo palaidotas ne atskiroje, o S. M. ir S. Ž. kapavietėje. Šios kapavietės prižiūrėtoju iki mirties buvo S. M.. Šiuo atveju S. M. buvo palaidotas senoje kapavietėje, kurioje jau buvo palaidoti du asmenys. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl asmens, atsakingo už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės priežiūrą, visų pirma turi būti vadovaujamasi ne Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatomis, o turi būti remiamasi 21 punkto nuostatomis. Ieškovų nuomone, taisyklių 20 punkto nuostatomis galėtų būti remiamasi tik tuo atveju, jeigu atsakovei būtų išduotas leidimas laidoti asmenį naujoje kapavietėje ir tokiu atveju ji taptų atsakinga tik už S. M. kapavietę. Toks aiškinimas darytinas iš 20 punkte nurodyto reglamentavimo, kuriame numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Nepaisant to, kad leidimas laidoti S. M. buvo išduotas atsakovei( atsakovei suteikus tiesos neatitinkančią informaciją leidimą išdavusiai instutucijai), jai nebuvo skirta kapavietė, kurioje jau buvo palaidoti kiti asmenys.

18.2. Todėl laikyti, kad D. M., kuriai buvo išduotas leidimas laidoti vieną asmenį, tapo atsakinga už visų trijų asmenų kapavietę, yra nepagrįsta, nes toks aiškinimas prieštarautų taisyklių 21 punkto nuostatoms, numatančioms, kad jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą.

18.3. Byloje Akmenės rajono savivaldybės administracija pripažino faktą, kad prašymo forma neatitiko Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2016 metų spalio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ nustatytos formos. Tačiau savivaldybės atstovė teismui nurodė, kad seniūnijos darbuotoja prieš išduodant leidimą, išsiaiškino pas atsakovę visas papildomas aplinkybes - t.y. artimųjų giminaičių buvimą, jų valią. Atsakovė nurodė, kad jokių kitų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti kapavietę, nėra. Akivaizdu, kad tokia informacija yra aiškiai neteisinga, nes byloje nustatyta, kad prašymą laidoti S. M. atsakovė pateikė 2022 metų gruodžio 23 d., tuo tarpu apie S. M. mirtį ji ieškovui M. M. pranešė tik 2022 metų gruodžio 24 d. ryte. Taigi, ji negalėjo žinoti ieškovų, S. M. vaikų valios apie tėvo laidojimą ir kapo priežiūrą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė šios savivaldybės atstovės nurodytos informacijos pirmosios instancijos teisme neginčijo, neprašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoja seniūnijos darbuotoją.

18.4. Atsižvelgiant į tai, kad S. M., kuris buvo atsakingas už kapavietės priežiūrą, buvo miręs ir negalėjo pateikti prašymo, turėjo būti pateikti šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytiniai sutikimai. Iš to seka, kad šeimos nariai privalėjo susitarti dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens skyrimo ir tai papildomai pagrindžia teismo išvadas, kad byloje taikytinos Taisyklių 21 punkto nuostatos.

18.5. Pažymėtina, kad Akmenės rajono savivaldybės administracija neturėjo šioje byloje jokių asmeninių interesų, todėl nėra pagrindo vertinti atstovės paaiškinimus kaip nepatikimus. Tuo tarpu atsakovė D. M. ne tik turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau teismui teikė aiškiai nesąžiningus, prieštaringus paaiškinimus. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė atsakovės paaiškinimais bei nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

18.6. S. M. buvo palaidotas ne į atskirą kapavietę, o į ieškovų senelių S. M. ir S. Ž. kapavietę. Mano, kad šis faktas itin reikšmingas, sprendžiant šalių ginčą. Atsakovė neturi jokio ryšio su šioje kapavietėje palaidotais asmenimis. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo antra S. M. sutuoktinė ir ji susituokė su S. M. jau po S. M. ir S. Ž. mirties. S. Ž. atsakovė iš viso nepažinojo. Tuo tarpu ieškovai yra S. M. ir S. Ž. anūkai, kaip ir šios bylos tretieji asmenys.

18.7. Visi S. M. ir S. Ž. anūkai ( išskyrus D. M. sūnų D. M.) išreiškė valią ir norą, kad atsakingu už jų senelio kapavietės priežiūrą būtų paskirtas M. M.. Visi tretieji asmenys nurodė, kad M. M. labai rūpestingai prižiūri savo motinos kapavietę, kuri yra tose pačiose kapinėse, todėl pagrįstai tikisi, kad ir jų senelių kapavietė bus prižiūrėta. Visi tretieji asmenys byloje nurodė, kad tai yra šeimos kapavietė, todėl jų valia yra ta, kad šią kapavietę turi prižiūrėti šeimos narys. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į daugumos giminaičių valią, skiriant kapavietės prižiūrėtoją. Be kita ko, byloje trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad jie, kaip ir ieškovai, nebendrauja su D. M., nepalaiko jokio ryšio su ja, išreiškė poziciją, kad ji netinkamai organizavo S. M. laidotuves, nepakvietė į laidotuves jo giminaičių, taip išreikšdama nepagarbą tiek giminaičiams tiek ir pačiam mirusiajam, todėl nėra tinkama prižiūrėti jų šeimos kapavietę. Ieškovas M. M. nurodo, kad jo santykiai su kapavietėje palaidota S. M. buvo itin artimi. M. M. iki pat senelės mirties 1996 metų gyveno kartu su ja. Šioje kapavietėje šiuo metu palaidotas ir jo tėvas, dėl ko jis turi itin glaudų ryšį su visais kapavietėje palaidotais asmenimis.

18.8. Faktas, kad atsakovė netrukdo ieškovams prižiūrėti kapavietę, teisinės reikšmės šioje byloje neturi. Pažymėtina, kad sutinkamai su Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207, asmuo, kuris yra atsakingas už kapavietės priežiūrą, turi ne tik teisę prižiūrėti kapavietę, tačiau ir kitas teises ir pareigas - pvz. teisę spręsti dėl kitų asmenų palaikų laidojimo kapavietėje ( Taisyklių 22 punktas), pareigą prižiūrėti kapavietę ir atlyginti žalą nustatyta tvarka ( Taisyklių 21 punktas). Kadangi atsakovė, būdama atsakinga už kapavietės priežiūrą, turi teisę spręsti dėl kitų asmenų palaidojimo kapavietėje, atsižvelgiant į tai, kad tai yra ieškovų ir kitų trečiųjų asmenų šeimos kapavietė, akivaizdu, kad tai prieštarauja giminaičių norui išlaikyti šeimos kapavietę ir teisingumo ir sąžiningumo principams.

18.9. Apeliacinio skundo 22 punkte nurodyti teiginiai, kad ieškovas turi tikslą perkelti urną, yra nepagrįsti. Apeliantė tokią savo poziciją grindžia trečiojo asmens N. Š. pasakymu, kad M. M. galėtų persikelti savo tėtį pas mamą. N. Š., apklausiama teismo posėdyje, aiškiai nurodė, kad tai buvo tik jos nuomonė, ji negirdėjo, kad ieškovai jai būtų minėję apie tokius ketinimus. Taigi, šie apeliantės teiginiai nepagrįsti, nes remiasi vieno asmens subjektyvia nuomone.

18.10. Apeliantė bando įtikinti teismą, kad ieškovo santykiai su M. M. nebuvo artimi, kad jie retai susitikdavo. Pažymėtina, kad atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu buvo užėmusi poziciją, kad neva ieškovai su tėčiu visiškai nebendravo, tačiau tai buvo paneigta byloje surinktais įrodymais ir apeliaciniame skunde atsakovė jau pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad ieškovai bendravo retai. Ieškovų santykiai su atsakove yra komplikuoti, tai ir lėmė jų bendravimo su tėčiu formą, tačiau bendravimas buvo nuolatinis ir nenutrūkstamas.

18.11. Apeliacinio skundo 28 punkte atsakovė teigia, kad ji neva buvo faktine kapo prižiūrėtoja daugybę metų. Tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kapavietės prižiūrėtoju buvo ne atsakovė, o S. M.. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad jis buvo pajėgus rūpintis kapaviete. Tai, kad atsakovė kaip sutuoktinė padėjo S. M. rūpintis kapaviete, nesudaro pagrindo laikyti, kad ji buvo faktinė kapo prižiūrėtoja.

18.12. Apeliantė neteisingai interpretuoja kasacinio teismo išaiškinimus 2019 metų balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019, kurioje teismas nenurodė, kad neturtinė žala gali būti priteisiama tik dėl žmogaus teisių pažeidimo.

18.13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014; 2015 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek Konstitucinio teismo išaiškinimais, tiek kasacinio teismo praktika, spręsdamas dėl ieškovų teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

18.14. Nors apeliantė teigia, kad neva liudytojas E. D. yra ieškovo M. M. pažįstamas ir dėl to davė neteisingus parodymus byloje, šie jos teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi M. M. gyvena (duomenys neskelbtini) ir jokių santykių su E. D. nepalaiko. Liudytojas E. D. neturėjo jokio suinteresuotumo duoti tiesos neatitinkančius parodymus, skirtingai nei atsakovė. Atsakovės keliama versija, kad neva E. D. tokius parodymus davė dėl UAB „Cremains“ padarytų pažeidimų, kremuojant S. M. palaikus, tokia versija nelogiška, nes atsakomybė už netinkamą palaikų kremavimą tenka kremavimo paslaugas tenkančiai įmonei.

18.15. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų tėvui, atsakovė apie jo mirtį nepranešė ieškovams, jo vaikams, vienasmeniškai priėmė sprendimą kuo skubiau kremuoti palaikus bei juos palaidoti sekančią dieną.

18.16. Teisinis reglamentavimas numato, kad, kai įstatymo nustatyta tvarka nepaskyrė palaikus laidojančio asmens, jo laidojimą turi organizuoti sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai. Taigi, ieškovai turėjo lygias teises spręsti dėl jų mirusio tėvo S. M. laidojimo organizavimo. Tuo tarpu atsakovė, nesilaikydama nurodytų įstatymo nuostatų, ieškovams nepranešė apie jų tėvo mirtį, pati vienasmeniškai suorganizavo laidotuves.

18.17. Tokiais veiksmais atsakovė ne tik pažeidė nurodyto įstatymo normas, tačiau pamynė pamatines vertybes, papročius, kurie yra svarbūs visuomenėje-iš ieškovų buvo atimta teisė atsisveikinti su tėvo palaikais, o ieškovė N. M. iš viso negalėjo sudalyvauti savo tėvo laidotuvėse. Ieškovų tėvas buvo palaidotas paskubomis, apie jo mirtį ieškovai negalėjo pranešti jo artimiems giminaičiams, kurie taip pat negalėjo atsisveikinti su mirusiuoju, sudalyvauti jo laidotuvėse.

Šalies argumentai

18.18. Apeliantė skundo 44-45 punktuose nurodo, kad ji vykdė mirusiojo valią, kuris norėjo būti kremuotas ir norėjo kuklių laidotuvių. Pažymėtina, kad sutinkamai su LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsniu tokia mirusiojo valia turėjo būti išreikšta LR CK tvarka sudarytame rašytiniame dokumente, o kadangi toks dokumentas sudarytas nebuvo, ji privalėjo laidotuvių organizavimą derinti su ieškovais, mirusiojo pilnamečiais vaikais.

18.19. Apeliacinio skundo 37 punkte atsakovė įrodinėja, kad ji nėra atsakinga už skubotą mirusiojo palaikų kremavimą, kadangi už tai nubausta kremavimo įstaiga. Tačiau pažymėtina, kad laidotuves organizuojančiu asmeniu buvo būtent atsakovė ir laidotuvės buvo organizuojamos pagal jos valią. Atsakovė turėjo teisę pasirinkti kremavimo vietą, laiką, šarvojimo laiką bei laidotuvių laiką, pranešimą apie mirtį giminėms. Remiantis liudytojo E. D. parodymais, atsakovė norėjo kuo greičiau sudeginti kūną ir jį palaidoti netgi be šarvojimo. Todėl teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Sutiktina su tuo, kad dėl Žmonių laidojimo įstatymo 13 straipsnio 1 d. pažeidimą yra atsakinga kremavimo įstaiga, tačiau už visus kitus veiksmus atsakomybė tenka atsakovei.

18.20. Nors ieškovai neneigia atsakovės išgyvenimų dėl sutuoktinio mirties, tačiau šie išgyvenimai nesutrukdė atsakovei atlikti eilę teisinių veiksmų, susijusių su S. M. palaidojimu, jo palikimo skubiu priėmimu, kas rodo, kad atsakovė adekvačiai vertino situaciją. Kaip pagrįstai nurodė teismas, atsakovė 2022-12-23 vyko į Šiaulius pas šeimos gydytoją, į seniūniją, grynino pinigus, sekančią darbo dieną po laidotuvių kreipėsi dėl palikimo priėmimo, našlės pensijos skyrimo.

18.21. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovų išgyvenimai preziumuojami, nes pasak atsakovės jie patyrė natūralius išgyvenimus, susijusius su mirtimi. Ieškovai su tokiais teiginiais nesutinka. Iš ieškovų buvo atimta galimybė atsisveikinti su mirusiu tėvu dar iki kremavimo. Abiem ieškovams tai yra labai svarbu, jie anksti neteko motinos, todėl tėvas buvo likęs paskutinis jiems toks artimas žmogus. Abu ieškovai yra religingi, jiems yra svarbios laidotuvių tradicijos, todėl toks laidotuvių organizavimas, kai mirusiajam net neparodoma reikiamos pagarbos, o norima kuo skubiau jį kremuoti ir palaidoti, jiems yra nepriimtinas. Kaip minėta, ieškovui M. M. apie laidotuves buvo pranešta likus vos kelioms valandoms iki jų, jis skubėdamas iš (duomenys neskelbtini) turėjo vykti į Akmenės rajoną. Ieškovė N. M. iš viso negalėjo sudalyvauti laidotuvėse. Todėl be išgyvenimų, susijusių su tėvo mirtimi, jie patyrė papildomus išgyvenimus dėl negalėjimo atsisveikinti su mirusiuoju ir dalyvauti jo laidotuvėse. Šie ieškovų išgyvenimai yra visiškai suprantami kiekvienam žmogui.

18.22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, organizuodama S. M. laidotuves pamynė pamatines šeimos vertybes, laidojimo papročius, moralės nuostatas, įstatymo reikalavimus, ir tokiais veiksmais sukėlė ieškovams dvasinį skausmą, išgyvenimus, teismas pagrįstai priteisė jiems neturtinę žalą, kurią jie įvertino tiesiog simboliškai.

18.23. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo remtis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, bei nustatyta, kad draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė piktnaudžiavo teise, todėl tai sudaro papildomą pagrindą jos civilinei atsakomybei kilti.

Atsiliepimas

18.24. Atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad, patenkinus pirmą ieškinio reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovų. CK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytų išlaidų paskirstymo taisyklių. Nors ši norma nustato, kad turi būti vertinamas asmens procesinis elgesys, vis tik šiuo atveju yra pagrindo vertinti atsakovės elgesį, suteikiant tiesos neatitinkančią informaciją seniūnijos darbuotojams, tai lėmė nepagrįsto įrašo apie kapo prižiūrėtoją įrašymą žurnale padarymą.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas, spręsdamas klausimus dėl įrašo (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo knygoje pagrįstumo, teisingai įvertino visas aplinkybes, susijusias su atsakovės kaip atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą paskyrimu, kapavietėje palaidotais asmenimis, vykdyta ir vykdoma kapavietės priežiūra. Todėl atsakovei nėra pagrindo nesutikti su teismo nurodymu sprendime, kad sprendžiant (duomenys neskelbtini) seniūnijos įrašo žurnale pripažinimo negaliojančiu klausimą atsakovė jame įregistruota kaip atsakinga už kapavietę ieškovams nežinant, jos pačios iniciatyva ir valia bei nesant susitarimo dėl asmens paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą. Teismas teisingai nurodo, kad įrašas žurnale apie atsakovės paskyrimą atsakinga už kapavietės priežiūrą buvo padarytas pagal atsakovės raštu bei žodžiu nurodytus duomenis bei suteiktą informaciją, kad kapavietėje palaidotų asmenų artimų giminaičių nėra, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, yra tikrovės neatitinkanti.

19.2. Šioje konkrečioje situacijoje atsakovė buvo laidojantis asmuo, tačiau svarbu ir tai, kur buvo laidojamas miręs S. M., t. y. kapavietėje, už kurios priežiūrą jis buvo atsakingas ir kurioje jau buvo palaidoti S. M. ir S. Ž.. Būtent dėl minėtų priežasčių Administracija savo atsiliepime akcentavo tiek Taisyklių 20 ir 21, tiek Kapinių tvarkymo taisyklių 25 ir 26 punktų svarbą. Įvertinant šių punktų reikalavimus Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų įrašas apie kapavietę prižiūrintį asmenį būtent ir buvo įrašytas pagal atsakovės, kaip laidojančio asmens, pateiktus raštiškus duomenis (2022-12-23 prašymą) ir suteiktus žodinius paaiškinimus, kad kitų galimų už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų nėra.

19.3. Administracija savo atsiliepime minėjo, kad dėl techninės klaidos atsakovei buvo pateikta kita, ne tuo metu galiojančiu Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta forma (pastaba: kuri buvo naudojama iki to) ir prašymas buvo surašytas ant jos. Iš prašymo formos matyti, kad prašyme taip pat reikalaujama nurodyti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, tik nenurodyta patvirtintoje formoje numatyta informacija, t. y. kad su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, įrodantys giminystės ryšius su palaidotu asmeniu ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytiniai sutikimai (kai prašymo negali pateikti kapavietę prižiūrintis asmuo, nurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale). Būtent tuo tikslu, ko nebuvo nurodyta prašymo formoje bei kad buvo laidojama į seną kapavietę, kurioje buvo palaidota mirusių asmenų, atsakovės ir buvo prašoma nurodyti anksčiau šiame atsiliepime minėtą informaciją. Svarbu akcentuoti, kad teismo posėdžio metu atsakovė, nors ir nenurodė, su kuo seniūnijoje bendravo, tačiau nepaneigė, neginčijo, kad jos tokios informacijos nebuvo prašoma, nenurodė, kad ji klausiama nesuprato, ko jos klausiama ir apie ką turėtų atsakyti. Ji neprašė kviesti liudytoja seniūnijos darbuotojos, kad galėtų šias aplinkybes paneigti. Versiją, kad atsakovė neva nesupratusi, ko yra klausiama, o jai niekas nepaaiškino, atsakovės atstovė išsakė tik paskutinio teismo posėdžio metu – per baigiamąsias kalbas.

19.4. Prašymo teikimo seniūnijoje metu atsakovės elgesys ir atsakymai seniūnijos darbuotojai nekėlė jokių abejonių, nes atsakovė neatrodė nesuprantanti klausimų ar kodėl/kokiu pagrindu jos šios informacijos prašoma. (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja klausė atsakovės apie kitus galimus už kapavietės priežiūrą atsakingus asmenis, į ką atsakovės buvo atsakyta, kad atsakovė pati bus atsakinga už kapavietės priežiūrą, buvo nurodyta ir Administracijos 2023-10-27 atsiliepime Nr. S-2276.

19.5. Svarbu paminėti, kad Administracijos darbuotojai nei šiuo, kaip ir bet kokiu kitu laidojimo atveju neturi jokio suinteresuotumo dėl asmens, kuris prižiūrės kapavietę, kas buvo akcentuota ir Administracijos atsiliepime. Todėl nėra jokio pagrindo Administracijos parodymus/paaiškinimus laikyti nepagrįstais ir/arba nepatikimais.

19.6. Teismas padarė teisingą išvadą, kad pati atsakovė, kreipdamasi dėl leidimo laidoti išdavimo, seniūnijos darbuotojai nurodė, kad daugiau artimų giminaičių nėra ir ši atsakovės nurodyta informacija akivaizdžiai neatitiko tikrovės, nes atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie kapavietėje palaidotų asmenų artimuosius giminaičius.

19.7. Kritiškai turėtų būti vertinami ir D. M. paaiškinimai. Kadangi jis, kaip atsakovės sūnus, yra suinteresuotas bylos baigtimi atsakovės naudai, todėl jo paaiškinimai gali būti neobjektyvūs.

19.8. Administracija pateikė teismui procesinius dokumentus, kurie parengti tiesiogiai dalyvaujant (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojams, bei įrodymus, kurie buvo rengti pačių (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų. Teismo posėdžių metu Administracijos atstovės teikiami paaiškinimai ir patikslinimai nesiskyrė nuo procesiniuose dokumentuose bei įrodymuose užfiksuotos informacijos. Tuo tarpu atsakovė ne tik kad keitė savo paaiškinimuose pateiktas aplinkybes, teikdama paaiškinimus 2023-12-13 apskritai teigė nepamenanti, kada buvo seniūnijoje dėl leidimo, tik prisiminė, kad čia jai davė užpildyti dokumentus, be to, nuolat akcentavo, kad ji dėl streso nieko neatsimena, kad vartojo stiprius raminamuosius vaistus, kurių poveikį jaučia iki šiol.

Šalies argumentai

19.9. Skunde atsakovė nurodo, kad visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems buvo nepagrįstai priteistos tik iš atsakovės. Administracija nesutinka su šia atsakovės pozicija. Dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitų artimų giminaičių nebuvimą ir tuo pagrindu įrašo Žurnale apie atsakovę, kaip atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, atlikimo iš Administracijos priteistos bylinėjimo išlaidos reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Kadangi ne dėl vieno ieškovų reikalavimo nėra Administracijos kaltės, todėl teismas sprendime teisingai nustatė bylinėjimosi išlaidas ieškovams priteisdamas iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakingo už kapavietės priežiūra asmens paskyrimo ir mirusio asmens vaikams neturtinės žalos atlyginimo.

Faktinės bylos aplinkybės

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti ieškovų seneliai S. M. ((duomenys neskelbtini)) ir S. Ž. ((duomenys neskelbtini)) bei ieškovų, trečiojo asmens D. M. tėvas ir atsakovės D. M. sutuoktinis S. M. ((duomenys neskelbtini)). Atsakingu asmeniu už šios kapavietės priežiūrą iki mirties (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registro knygoje buvo įrašytas S. M. (ieškovų tėvas). Po S. M. mirties atsakinga už šios kapavietės priežiūrą, remiantis laidojančio asmens atsakovės D. M. 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu įrašyta atsakovė D. M. (S. M. sutuoktinė), kuriai buvo išduotas leidimas laidoti mirusį sutuoktinį S. M..

Dėl kapo prižiūrėtojo pakeitimo

23. Apeliantė teigia, kad šioje konkrečioje situacijoje turėjo būti taikoma Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto dalis, numatanti, jog už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018-12-21 iki 2022-12-27) 25 punktas taip pat numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas Leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Abu teisės aktai numato, kad tokio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, supažindina laidojantį asmenį su taisyklėmis arba Bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Nurodo, kad apeliantė buvo savo sutuoktinį S. M. laidojantis asmuo, antra, pateikė prašymą (užpildė seniūnijoje jai pateiktą formą) leisti laidoti S. M., trečia, šio jos prašymo pagrindu buvo išduotas leidimas laidoti ir tam skirta vieta kapinėse, t. y. leista S. M. laidoti jau esamoje jo artimųjų kapavietėje, kurios prižiūrėtoju S. M. buvo iki mirties. Esant visoms šioms Taisyklių 20 punkte numatytoms sąlygoms, D. M. paskyrimas kapavietės prižiūrėtoja teismo turėjo būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, esą D. M. sąmoningai suklaidino seniūnijos darbuotoją, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitų artimų giminaičių nebuvimą, nes ji nėra paremta byloje surinktos medžiagos visetu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina kaip visiškai nepagrįstus.

24. Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2008 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1207, 20 punktas numato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.

25. Pagal minėtą reglamentavimą, mirus asmeniui, žurnale įrašytam atsakingu už kapavietės priežiūrą, turi būti susitarimas tarp mirusiojo giminaičių, sutuoktinio arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių ir sutuoktinių dėl to, koks asmuo bus atsakingas už kapavietės priežiūrą ateityje. Aptartas teisinis reglamentavimas nenumato, kaip turėtų būti sprendžiama situacija, kai artimieji nesusitaria dėl tolimesnės kapavietės priežiūros, tačiau šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Taigi, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. M. buvo palaidotas ne atskiroje, o S. M. ir S. Ž. kapavietėje. Šios kapavietės prižiūrėtoju iki mirties buvo pats S. M.. S. M. buvo palaidotas senoje kapavietėje, kurioje jau buvo palaidoti du asmenys. Dėl to, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl asmens, atsakingo už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės priežiūrą, visų pirma turi būti vadovaujamasi ne Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatomis, o turi būti remiamasi 21 punkto nuostatomis.

27. Pagal Taisyklių 21 punktą, jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2022 m. gruodžio 23 d. prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją, prašydama leisti palaidoti mirusį sutuoktinį S. M. jo mamos (S. M.) kape, (duomenys neskelbtini) kapinėse. Atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kadangi S. M. iki savo mirties buvo atsakingas ir prižiūrėjo aukščiau minėtą kapavietę (Administracijos (duomenys neskelbtini)) registracijos knygoje už S. M. ir S. Ž. kapavietę atsakingu asmeniu buvo įrašytas S. M.), (duomenys neskelbtini) seniūnija neturėjo jokios informacijos, kad kapavietės prižiūrėtoju buvęs S. M. būtų pareiškęs valią nebūti palaidotas prižiūrėtoje kapavietėje, neturint duomenų apie galimus nesutarimus tarp artimųjų giminaičių, (duomenys neskelbtini) seniūnija leido atsakovei D. M. palaidoti sutuoktinį S. M. ginčo kapavietėje. Taigi, Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų įrašas apie kapavietę prižiūrintį asmenį būtent ir buvo įrašytas pagal apeliantės, kaip laidojančio asmens, pateiktą prašymą ir suteiktus žodinius paaiškinimus, kad kitų galimų už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų nėra.

29. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pats leidimas jai buvo išduotas sąmoningai suklaidinus seniūnijos darbuotojus bei pateikus informaciją apie kitų artimųjų giminaičių nebuvimą. Apeliantė teigia, kad prašymo formoje nebuvo grafos, kurioje ji būtų turėjusi nurodyti tokią informaciją, nebuvo supažindinta ir su jokiomis laidojimo klausimus reglamentuojančiomis taisyklėmis, kuriose būtų nurodyta, kad ji turi pateikti kitų galimai suinteresuotų artimųjų sąrašą.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė Akmenės rajono savivaldybės administracija byloje pripažino faktą, kad prašymo forma neatitiko Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2016 metų spalio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo“ nustatytos formos. Tačiau savivaldybės atstovė teismui paaiškino, kad seniūnijos darbuotoja, prieš išduodant leidimą, aiškinosi visas papildomas aplinkybes, t. y. artimųjų giminaičių buvimą, jų valią. Apeliantė nurodė, kad jokių kitų asmenų, kurie galėtų prižiūrėti kapavietę nėra. Pažymėtina, kad apeliantė byloje neprašė kviesti liudytoja seniūnijos darbuotoją, su kuria bendravo, kad galėtų šias aplinkybes paneigti. Pažymėtina, kad administracijos darbuotojai nei šiuo, kaip ir bet kokiu kitu laidojimo atveju neturi jokio suinteresuotumo dėl asmens, kuris prižiūrės kapavietę, kas buvo akcentuota ir Administracijos atsiliepime. Todėl nėra jokio pagrindo Administracijos parodymus laikyti nepagrįstais ar nepatikimais. Net jei ir būtų taip buvę, kad apeliantės nebuvo paklausta apie artimuosius giminaičius, tai niekaip neturi įtakos sprendžiant ieškinio reikalavimo dėl įrašo (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pripažinimo negaliojančiu pagrįstumo, kadangi vis tiek prie apeliantės prašymo išduoti leidimą nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, tarp kurių kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytiniai sutikimai laidoti, tai yra pagrindas vertinti, kad leidimas išduotas neteisėtai ir apeliantė neteisėtai paskirta kapavietės prižiūrėtoja. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, jog apeliantė ir kremavimo paslaugas teikiančiai UAB „Cremains“ įstaigai pateikė tikrovės neatitinkantį pareiškimą, nurodydama, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio S. M. kremavimo. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai spręsti, jog apeliantė galėjo visur teikti klaidinančią informaciją apie kitų artimųjų giminaičių nebuvimą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia informacija yra aiškiai neteisinga ir klaidinanti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad leidimas apeliantei buvo išduotas sąmoningai suklaidinus seniūnijos darbuotojus bei pateikus informaciją apie kitų artimųjų giminaičių nebuvimą.

32. Apeliantė teigia, kad nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims (esantiems ieškovų pusėje) nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti. Teigia, kad ji iki šiol gerai prižiūrėjo ginčo kapavietę ir toliau nori būti atsakinga už ginčo kapavietės priežiūrą, be to, baiminasi, kad, ieškovui tapus atsakingu, būtų siekiama iškelti mirusio sutuoktinio urną. Taip pat nurodo, kad neturi jokios reikšmės, kas bus atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą, nes kapaviete gali rūpintis visi giminaičiai. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti. Tokius savo argumentus apeliantė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 metų rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo remtis nurodyta teismine praktika civilinėje byloje, nes joje ir nagrinėjamoje byloje yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens, kuris nėra kapo prižiūrėtoju teisės pertvarkyti kapavietę tuo atveju, kai nėra paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Tačiau nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą paskyrimo.

33. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl, sprendžiant bet kokius klausimus, susijusius su skiriama kapaviete, jos priežiūra, būtina įsitikinti, ar priimamas sprendimas atitinka mirusiojo ir jo artimųjų valią.

34. Byloje nustatyta, kad S. M. buvo palaidotas ne į atskirą kapavietę, o į ieškovų senelių S. M. ir S. Ž. kapavietę. Apeliantė buvo antroji S. M. sutuoktinė, ir ji susituokė su S. M. jau po S. M. ir S. Ž. (ieškovų senelių) mirties. S. Ž. atsakovė iš viso nepažinojo. Visi S. M. ir S. Ž. anūkai (išskyrus D. M. sūnų D. M.) išreiškė norą, kad atsakingu už jų senelio kapavietės priežiūrą būtų paskirtas M. M.. Visi tretieji asmenys byloje nurodė, jog tai yra šeimos kapavietė, todėl jų valia yra ta, kad šią kapavietę turi prižiūrėti šeimos narys. Įvertinus aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovą M. M. su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai, kurie buvo artimi, o apeliantės ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimesnis (iš viso jo nėra su dviem palaidotais asmenimis – ieškovų seneliais S. M. ir S. Ž.).

35. Vertinant apeliantės išsakytą poziciją, kad nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims (esantiems ieškovų pusėje) nėra ribojama teisė rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti, taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokie apeliantės teiginiai gali būti nepagrįsti, kadangi ieškovas M. M., nebūdamas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, negalėtų visapusiškai rūpintis kapaviete. Tokį vertinimą patvirtina atsakovės D. M. ir jos sūnaus trečiojo asmens D. M. elgesys, organizuojant atsakovės D. M. sutuoktinio, trečiojo asmens D. M. tėvo, ieškovų M. M. ir N. M. tėvo S. M. palaikų laidojimą, ne tik neišsiaiškinus ieškovų M. M. ir N. M. nuomonės, bet ir organizuojant laidotuves (taip pat ir kremuojant mirusiojo palaikus) skubotai, neinformuojant apie tėvo mirtį nei jo vaikų, t. y. ieškovų, sūnaus M. M. (informuotas likus apie 2 val. iki laidotuvių) ir dukters N. M., nei kitų mirusiojo S. M. giminaičių. Taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad apeliantė su ieškovais nebendrauja. Teisėjų kolegijos vertinimu toks apeliantės elgesys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė neleistų ieškovams rūpintis kapavietės priežiūra ir ją tvarkyti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, būdama atsakinga už kapavietės priežiūrą, turėtų teisę spręsti dėl kitų asmenų palaidojimo kapavietėje. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra ieškovų ir kitų trečiųjų asmenų šeimos kapavietė, akivaizdu, jog tai prieštarautų giminaičių norui išlaikyti šeimos kapavietę ir teisingumo, sąžiningumo principams.

36. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė, gyvendama santuokoje su ieškovų tėvu, kuris iki savo mirties buvo atsakingas ir prižiūrėjo ginčo kapavietę, sutuoktiniui padėjo tvarkyti ginčo kapavietę, nėra pagrindas pripažinti, kad būtent atsakovė turėtų būti M. šeimos kapavietės prižiūrėtoja. Byloje yra duomenys, kad visi anūkai, tarp jų ir ieškovai, taip pat rūpinosi kapaviete.

37. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovas turi tikslą perkelti urną, vertintini nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliantė tokią savo poziciją grindžia trečiojo asmens N. Š. pasakymu, kad M. M. galėtų persikelti savo tėtį pas mamą. Tačiau N. Š. apklausiama teismo posėdyje aiškiai nurodė, jog tai buvo tik jos nuomonė, ji negirdėjo, kad ieškovai jai būtų minėję apie tokius ketinimus.

38. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo M. M. noras būti atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, kitų asmenų interesų, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsniai), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Įvertinus tokias bylos aplinkybes, kad ieškovą M. M. su kapavietėje palaidotais asmenimis sieja tiesioginiai giminystės ryšiai; atsakovės D. M. ryšys su kapavietėje mirusiais asmenimis yra tolimesnis (arba iš viso jo nėra); leidimo laidoti atsakovei išdavimo bei įrašymo į (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygą metu nebuvo išlaikytos įstatymo nuostatos, kadangi atsakovė D. M. nuslėpė reikšmingus duomenis dėl giminaičių susitarimo nebuvimo, dėl to atsakovė tapo atsakinga už senos kapavietės priežiūrą (be kurios sutikimo negalima kapavietės pertvarkyti, laidoti ir pan.), neišsiaiškinta artimųjų valia (nepateiktas susitarimas su giminaičiais), pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė atsakovę kaip atsakingą už ginčo kapavietės priežiūrą asmenį pakeisti ieškovu M. M..

Dėl neturtinės žalos

39. Apeliantė taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos ieškovams priteisimo, teikdama, kad teismas pirmiausia turėjo įvertinti tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai numatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tokiais atvejais kaip nagrinėjamasis, teisės aktai nenumato neturinės žalos atlyginimo. Teismo sprendime taip pat nėra užsimenama apie jokį Konstitucijos ar tarptautiniuose teisės aktuose garantuojamų žmogaus teisių pažeidimą, kuris įgalintų taikyti teismų praktikoje suformuotą išimtį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesant tai numatančio įstatymo. Vien dėl to ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

41. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek Konstitucinio teismo išaiškinimais, tiek kasacinio teismo praktika, spręsdamas dėl ieškovų teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.

43. Apeliantės teigimu, net jei neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje galėtų būti sprendžiamas, t. y. tokią galimybę numatytų įstatymas arba lemtų žmogaus teisių pažeidimas, teismas turėjo analizuoti ir išsiaiškinti, ar byloje yra įrodytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė ir žala. Tokios analizės teismas tinkamai neatliko, situaciją vertino vienpusiškai, galimai net subjektyviai, pagal savo asmeninius religinius įsitikinimus. Pasisakydamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teismas, pirmiausia vertino tai, kad palaikai buvo kremuoti pernelyg skubotai, nepranešus ieškovams apie jų tėvo mirtį, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tačiau kodėl už tai laikoma atsakinga atsakovė, teismas nedetalizuoja. Teismas neteisėtus atsakovės veiksmus sieja ir su tuo, kad ji ne iš karto pranešė apie S. M. mirtį jo vaikams (ieškovams). Duodama paaiškinimus apie nepranešimą ieškovams D. M. paaiškino, kad buvo šoko būsenoje, pasimetusi. Jos sūnus D. M., tėvui mirus jam matant, po ilgai trukusio gaivinimo, taip pat buvo sukrėstas. Teismas deklaratyviai nurodė atmetantis atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirus ieškovų tėvui, atsakovė apie jo mirtį nepranešė ieškovams, jo vaikams, vienasmeniškai priėmė sprendimą kuo skubiau kremuoti palaikus bei juos palaidoti sekančią dieną. Apie tėvo mirtį atsakovė ieškovui M. M. pranešė tik laidotuvių dienos ryte, t. y. 2022 metų gruodžio 24 d. 9. 21 val., o laidotuvės buvo suplanuotos 11.45 val. Ieškovas M. M. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo paskubomis vykti į laidotuves, o N. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) iš viso neturėjo galimybės dalyvauti savo tėvo laidotuvėse. Šiuos apeliantės veiksmus pirmosios instancijos teismas tyrė ir dėl jų pasisakė.

45. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 5 straipsnį, asmens, kuris, būdamas gyvas, šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka nepareiškė valios dėl savo palaikų kremavimo, palaikus kremuoti galima, jeigu mirusiojo asmens veiksnus pilnametis sutuoktinis (sutuoktinė), partneris (partnerė) ar kiti veiksnūs pilnamečiai asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, pateikia prašymą kremavimo įmonei ir raštu patvirtina, kad asmuo, būdamas gyvas, nebuvo pareiškęs nesutikimo dėl savo palaikų kremavimo. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį, draudžiama kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną.

46. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas veiksnus ar riboto veiksnumo asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį, kuris, jam mirus, organizuos laidojimą. Mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: 1) kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas; 2) mirusio asmens sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą.

47. Byloje nustatyta, kad ieškovų tėvas, apeliantės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). UAB „Cremains“ 2023 m. gruodžio 23 d. gavo apeliantės D. M. prašymą dėl palaikų kremavimo su patvirtinimu, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl velionio S. M. kremavimo; nebuvo gauta informacija, jog dėl velionio palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovams apie jų tėvo mirtį ir laidotuves apeliantė pranešė tik laidotuvių dienos ryte, t. y. (duomenys neskelbtini).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovai su apeliante turėjo lygias teises spręsti dėl jų mirusio tėvo S. M. laidojimo organizavimo. Tačiau apeliantė, nesilaikydama nurodytų įstatymo nuostatų, ieškovams nepranešė apie jų tėvo mirtį, pati vienasmeniškai suorganizavo laidotuves. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, įvertinus byloje nustatytus atsakovės D. M. veiksmus (ir neveikimą) organizuojant mirusiojo S. M., ieškovų artimo žmogaus, laidotuves, įvertinus tai, kad palaikai buvo kremuoti pernelyg skubotai, mirties dieną, ne tik nepranešus ieškovams apie jų tėvo mirtį (M. M. buvo informuotas likus 2 val. iki laidotuvių, po kremavimo), bei ir nesilaikant Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo reikalavimų, ir tai neatitiko ieškovų, kurie norėjo pamatyti savo artimąjį ir su juo atsisveikinti pagal krikščioniškas tradicijas laidotuvių ceremonijos metu šarvojimo salėje, tinkamai surengti bei sudalyvauti laidotuvių ceremonijoje, valios, neabejotinai sukėlė ieškovams išgyvenimus ir sukrėtimus.

49. Teisėjų kolegija visiškai neįrodytomis vertina apeliantės nurodomas aplinkybes, kad jos veiksmus, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningai, neteisėtais, sąlygojo patirta šoko būsena po S. M. mirties. Apeliantė teigia, kad duodama paaiškinimus apie nepranešimą ieškovams paaiškino, jog buvo šoko būsenoje, pasimetusi. Jos sūnus D. M., tėvui mirus jam matant, po ilgai trukusio gaivinimo, taip pat buvo sukrėstas. Teismas deklaratyviai nurodė atmetantis atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad jie po S. M. mirties buvo šoko būsenoje, darė tai, ką jiems nurodė seniūnijos darbuotojai ir laidojimo namų savininkas E. D.. Tokia teismo išvada grindžiama E. D. paaiškinimais, kad laidotuvės vyko pagal D. M. pageidavimus, kad ji norėjo, jog palaikai būtų kuo greičiau sudeginti, taip pat tuo, kad tiek S. M. mirties dieną, tiek ir sekančią darbo dieną po S. M. laidotuvių atsakovė D. M. su sūnumi trečiuoju asmeniu D. M. atliko teisiškai reikšmingus ginčo situacijai veiksmus ((duomenys neskelbtini) iš bankomato, pasinaudodami mirusio S. M. banko kortele, išgrynino tam tikrą pinigų sumą; (duomenys neskelbtini) (pirmą darbo dieną) iš ryto kreipėsi į valstybės institucijas (Sodrą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, notarą su prašymais priimti palikimą).

50. Apeliantės teiginiai, jog ji neva (duomenys neskelbtini) iš anksto buvo sutarusi su S. M. vykti į Sodrą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad ji nebuvo šoko būsenoje. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė Sodros skyriuje tvarkė dokumentus dėl našlės pensijos skyrimo, o pas notarą dėl palikimo priėmimo, todėl spręstina, jog ji adekvačiai vertino visą situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šoko būsenai mirus sutuoktiniui, jei ir būtų iš anksto suplanuoti vizitai, abejotina, ar apeliantė būtų vykusi į minėtas įstaigas. Taip pat pažymėtina, kad Sodros skyriuje apeliantė sprendė klausimus ne dėl neįgalumo, o dėl našlės pensijos skyrimo. Dėl tokio klausimo iš anksto net nebuvo galimybės susitarti dėl vizito. Taip pat pažymėtina, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl tokie apeliantės veiksmai, kaip vykimas pas notarą dėl palikimo priėmimo iš karto po vyro mirties, rodo apeliantės norą kuo skubiau atlikti visus teisinius veiksmus, o ne patvirtina, kad ji buvo šoko būsenoje.

51. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti ieškovų išgyvenimai preziumuojami, nes pasak atsakovės jie patyrė natūralius išgyvenimus, susijusius su mirtimi. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Iš ieškovų buvo atimta galimybė atsisveikinti su mirusiu tėvu dar iki jo palaikų kremavimo. Su ieškovais nebuvo aptariama, derinama dėl mirusio tėvo palaikų kremavimo, laidojimo ir kitų svarbių klausimų. Ieškovai nurodė, jog tai jiems yra labai svarbu, kadangi jie anksti neteko motinos, todėl tėvas buvo likęs paskutinis jiems toks artimas žmogus. Teigia, kad abu ieškovai yra religingi, jiems yra svarbios laidotuvių tradicijos, todėl toks laidotuvių organizavimas, kai mirusiajam net neparodoma reikiamos pagarbos, o norima kuo skubiau jį kremuoti ir palaidoti, jiems yra nepriimtinas. Ieškovui M. M. apie laidotuves buvo pranešta likus vos kelioms valandoms iki laidotuvių, akivaizdu, kad žmogui tai turėjo būti šokas, ypač sužinojus, kad nebėra galimybės atsisveikinti su tėvu. Ieškovas skubėdamas iš (duomenys neskelbtini) turėjo vykti į Akmenės rajoną. Ieškovė N. M. iš viso negalėjo sudalyvauti laidotuvėse. Todėl sutiktina su ieškovais, kad be išgyvenimų, susijusių su tėvo mirtimi, jie patyrė papildomus išgyvenimus dėl negalėjimo atsisveikinti su mirusiuoju ir dalyvauti jo laidotuvėse. Tokie išgyvenimai yra realūs ir galimi preziumuoti.

52. Nors apeliantė teigia, kad ieškovai mažai dalyvavo S. M. gyvenime, jų ryšiai nebuvo stiprūs, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp ieškovų ir tėvo buvo nenutrūkstamas ryšys. Liudytoja R. M. nurodė, kad ji nuo 2016 metų pabaigos kartu su M. M. palaikė santykius su S. M.. Pradžioje jie vyko ir į S. M. gyvenamą vietą, tačiau į vidų nebuvo pakviesti, jautėsi įtampa, todėl priėmė sprendimą bendrauti su S. M. susitinkant kitur, ne gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad vyko nuolatinis bendravimas telefonu, tėtis kreipėsi į ieškovą, kad šis nupirktų padangas jo automobiliui, ir ieškovas jam šias padangas padovanojo. Apeliantė posėdžio metu pripažino, kad ieškovas padovanojo tėvui automobilį, kuris anksčiau priklausė M. M. sutuoktinei. Tretieji asmenys byloje nurodė, kad būtent apeliantė nenorėjo, kad S. M. palaikytų ryšį su savo giminėmis, todėl jis bendravo su jais taip, kad nesužinotų apeliantė. Į bylą buvo pateikti įrodymai – ieškovo ir S. M. nuotrauka, daryta 2022-06-18, pateikti įrodymai apie tai, kad N. M. rėmė tėvą finansiškai. Ieškovė N. M., apklausta teismo posėdyje nurodė, kad tėvą rėmė ne tik bankiniais pavedimai, tačiau ir grynais pinigais, kai grįždavo į Lietuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovų santykiai su apeliante yra komplikuoti, dėl to sutiktina, jog tai galimai ir lėmė jų bendravimo su tėčiu formą (bendrauti apeliantei nežinant), tačiau bendravimas buvo nuolatinis ir nenutrūkstamas.

53. Apeliantė teigia, kad ji vykdė mirusiojo valią, kuris norėjo būti kremuotas ir norėjo kuklių laidotuvių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnį tokia mirusiojo valia turėjo būti išreikšta LR CK tvarka sudarytame rašytiniame dokumente, o kadangi toks dokumentas sudarytas nebuvo, apeliantė privalėjo laidotuvių organizavimą derinti su ieškovais, mirusiojo pilnamečiais vaikais.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu priešingai, nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė ir žala. Apeliantė, nesilaikydama nurodytų įstatymo nuostatų ieškovams nepranešė apie jų tėvo mirtį, pati vienasmeniškai, neturėdama kitų giminaičių sutikimo, suorganizavo mirusio asmens palaikų ir laidotuves, tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė ne tik pažeidė nurodyto įstatymo normas, tačiau pamynė pamatines vertybes, papročius, kurie yra svarbūs, iš ieškovų buvo atimta teisė atsisveikinti su tėvo palaikais, o ieškovė N. M. iš viso negalėjo sudalyvauti savo tėvo laidotuvėse. Ieškovų tėvas buvo palaidotas paskubomis, apie jo mirtį ieškovai negalėjo pranešti jo artimiems giminaičiams, kurie taip pat negalėjo atsisveikinti su mirusiuoju, sudalyvauti jo laidotuvėse. Tarp šių apeliantės veiksmų ir ieškovų išgyvenimų, sukeltų nepatogumų yra tiesioginis priežastinis ryšys ir atsiradusi neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepranešimas apie artimo žmogaus – tėvo, mirtį, skubotas kremavimo organizavimas, nesitarimas ir nesudarymas galimybių atsisveikinti su mirusiuoju jo pilnamečiams vaikams – ieškovams, turėjo esminės įtakos ieškovų patirtų išgyvenimų stiprumui, elgesio ir nuotaikos pokyčiams ir pagrįstai ieškovų reikalavimą dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam ieškovui tenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad patenkinus pirmą ieškinio reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovų. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tuo klausimu nenurodė jokių motyvų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodytų išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).

57. Sutiktina su atsakove, kad byloje buvo formuluojami du neturtinio (dėl įrašo panaikinimo ir dėl kapo prižiūrėtojo paskyrimo) ir vienas turtinio pobūdžio (dėl neturtinės žalos priteisimo) reikalavimai ir buvo du atsakovai bei ieškovų ieškinys iš esmės patenkintas visiškai, tačiau atsižvelgtina į tai, jog byloje konstatuota, kad būtent atsakovės elgesys suteikiant tiesos neatitinkančią informaciją seniūnijos darbuotojams lėmė nepagrįsto įrašo apie kapo prižiūrėtoją įrašymą žurnale, padarymą ir todėl reikėjo panaikinti (duomenys neskelbtini) kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo knygoje įrašą, kuriuo D. M. įrašyta kaip atsakinga už S. M., S. Ž. ir S. M. kapavietės (duomenys neskelbtini) kapinėse, priežiūrą, dėl to būtų nesąžininga bylinėjimosi išlaidas priteisti ir iš atsakovės Akmenės rajono savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegija vertina jog nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš apeliantės.

58. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

59. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1200,00 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokatės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. M. ieškovų N. M. ir M. M. naudai 1200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Alma Jurgelienė