- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1360-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26238-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- P. O.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį bei 150 straipsnio 1 dalį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. tvirkino jaunesnį negu 16 metų asmenį, o būtent – jis, 2022 m. liepos 14 d., apie 11.15 val. viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, žinodamas, kad P. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, t. y., jaunesnė negu šešiolikos metų ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, turėdamas tikslą liesti nepilnametės lytinius organus, stebėjo ją stotelėje, o nukentėjusiajai lipant į viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) atvykusį Vilniaus miesto maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėjęs prie lipančios į autobusą nukentėjusiosios, jai iš už nugaros, įkišo savo ranką nukentėjusiajai po sijonu, tarp kojų, liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus, ir tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nepilnametės P. O. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tyčia tvirkino nukentėjusiąją nepilnametę P. O..
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. K. nesunkiai sutrikdė nepilnametės psichinę sveikatą, o būtent – jis 2022 m. liepos 14 d., apie 11.15 val., kuomet viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje netoli pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuomet žinodamas, kad P. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, t. y., jaunesnė negu šešiolikos metų ir yra lengvai pažeidžiama dėl savo amžiaus ir socialinės brandos, kuomet turėdamas tikslą liesti nepilnametės lytinius organus, stebėjo ją stotelėje, o nukentėjusiajai lipant į viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) atvykusį Vilniaus miesto maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priėjęs prie lipančios į autobusą nukentėjusiosios, jai iš už nugaros, įkišo savo ranką nukentėjusiajai po sijonu, tarp kojų, liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus, ir kuomet tokiu būdu atliko tvirkinimo veiksmus, galinčius sukelti nepilnametės P. O. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką ar iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, sutrikdyti jos fizinį bei psichologinį vystymąsi, ir taip tyčia tvirkino nukentėjusiąją nepilnametę P. O., t. y., tokiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės P. O. psichinę sveikatą, kuriai konstatuojamas adaptacijos sutrikimas (F43.2), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl jo (A. K.) veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir taip tyčia padarydamas nukentėjusiajai nepilnametei P. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas A. K. kaltę pripažino ir parodė, kad vartoja alkoholį visą gyvenimą, darydavo viską, kas jam šauna į galvą. Važiuojant link Santariškių, ji sujaudino kita moteris, jam užėjo noras kažkam pakišti ranką po sijonu. Pamatė merginas su sijonais, neįvertino situacijos, kad mergina yra nepilnametė, tai padarė nepagalvojęs, neturi potraukio nepilnametėms, tai buvo atsitiktinumas, supranta, kad turėjo tai įvertinti. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajai, tačiau bijo, kad nesugebės to padaryti per nustatytą terminą. Kaltinamasis nurodė, kad jis nori keistis, supranta, kad padaryta psichologinė trauma nepilnamečiui asmeniui, pripažįsta savo kaltę. Jis bandė įsidarbinti, kadangi neturėjo asmens dokumento, įsidarbinti nepavyko. Ateityje stengsis keistis, nekartoti tokio elgesio ateityje, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad šiuo metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pradėjęs gydytis nuo alkoholizmo. Suprato, kad autobusų stotelėje buvusios merginos yra nepilnametės, tačiau neįvertino to. Jis yra baustas administracine tvarka dėl priekabiavimo, tai nebuvo nepilnamečiai asmenys, baudas mokėjo pagal galimybes, galutinai baudos nesumokėtos. Supranta, kad savo elgesiu galėjo sukelti nepilnametei psichologinę traumą. Įvykio metu mergina jam griebė už piršto, jis nepastebėjo jos būsenos, aplinkiniai pradėjo šaukti ,,pedofilas“, jis iš karto pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio dieną vyko į Santariškes, grįždamas padarė šią nusikalstamą veiką. Panašius poelgius anksčiau įvykdė spontaniškai toje pačioje vietoje, kilo mintis taip pasielgti, negalėjo savęs kontroliuoti. Įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs, tačiau psichika ir mąstymas nebuvo atsistatęs, dabar supranta, kas įvyko, jaučia labai didelę gėdą, kaltę. Pripažįsta nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, stengsis ateityje jį atlyginti. Šiuo metu vyksta procesas dėl sprendimo priėmimo mokėti socialinę pašalpą, iš anksčiau gautų pašalpų dengdavo civilinius ieškinius, pirkdavau vaistus. Pastovių pajamų neturi, norėtų susirasti darbą, turi potencialių darbo pasiūlymų, tam jam reikalingas asmens dokumentas. Gyvena vienuolyne, už būstą mokėti nereikia, kuomet susiras darbą, turės išeiti iš vienuolyno ir mokėti už būstą. Kaltinamasis taip pat papildė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, labai atsiprašo nukentėjusiosios, jos motinos. Jis lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, mokosi keisti mąstymą, nori keistis, gyventi kitaip. Teiks prašymą teismui dėl laikino dokumento grąžinimo, kad galėtų įsidarbinti. Programa dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui eina į pabaigą, po to turės pradėti dirbti. Dėl civilinio ieškinio sumos jam kyla abejonės, per kiek laiko galėtų sumokėti nurodytą sumą, esant galimybei, prašytų ieškinio sumą mažinti (t. 3, b. l. 12-16).
Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusiosios P. O. įstatyminė atstovė A. O. parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Įvykis įvyko stotelėje, iš kurios jos dukra kiekvieną dieną keliavo į mokyklą. Jie gyvena užmiestyje, kitu maršrutu vykti labai nepatogu. Po įvykio jos dukra labai išsigando, bijo važiuoti autobusu, ji pati turėjo keisti darbo grafiką, kad galėtų nuvežti ją į mokyklą, tai kainuoja nemažus pinigus. Dukrai buvo nustatytos stuburo sveikatos problemos, gydytojai paskyrė lankyti baseiną, griežtai atsisakė lankyti, nes treneris buvo vyriškos lyties. Dukra vartojo daug vaistų nuo galvos skausmo. Visai neseniai važiuojant autobusu pamatė vyresnio amžiaus vyrą, nepasiekusi reikalingos stotelės išlipo iš autobuso, paskambino jai verkdama, o ji pati turėjo atsiprašyti iš darbo, kad galėtų ją parvežti namo. Ji iki šiol negali normaliai reaguoti į vyresnio amžiaus vyrus, jai atrodo, kad visų požiūris į ją iškreiptas, tapo labai pažeidžiama. A. O. taip pat detalizavo, kad su dukra lankėsi pas psichologą, mokykla buvo informuota apie įvykį, dukra prašė daugiau pas psichologą nesilankyti, bijojo, kad apie tai sužinos kiti, žemins ją. Šiuo metu nesikreipė dėl medicininės pagalbos. Jos dukra bijo būti viešose vietose, bijo vyresnio amžiaus vyrų. Mergaitė patiria nemigą, vartojo vaistus, nukentėjo poilsio kokybė, pergyvena dėl įvykio. Pasikeitė jų šeimos įpročiai, tenka vežioti dukrą į mokyklą, ji bijo pati važiuoti viešuoju transportu, nelanko baseino, atsisako lankyti būrelius. Dukra bijo užsidėti sijoną, ji kaltina save, kad tą dieną vilkėjo sijoną. Psichologas nurodė, kad laukia ilgas gydymas dėl psichologinės traumos, sakė, kad bet koks įvykis gali priminti įvykį, turėti psichologinių padarinių po daug metų. Planuoja kreiptis į privačius psichologus, pirminės konsultacijos kaina 100 Eur, vėliau vienos konsultacijos kaina 60 Eur, kiek gali prireikti konsultacijų – neaišku (t. 3, b. l. 12-16).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. K. parodė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, nuo 2022 m. balandžio 14 d. gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini) namuose (vienuolyne), iki tol kurį laiką gyveno Latvijoje. Gyvendamas pas vienuoles jau 2 mėnesius dalyvauja anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programoje. 2022 m. liepos 28 d., apie 10.00 val. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų viešojo transporto sustojimo stotelėje, pavadinimu (duomenys neskelbtini), jo manymu, jis turi lytinį nukrypimą, jis nežino, kodėl, bet jis vasaros metu matant moteris negali savęs suvaldyti ir nori jas liesti, t. y. kišti rankas po sijonais. Tą daro išskirtinai vasarą, kai moterys dėvi sijonus ar sukneles. Šiandien taip pat buvo ne išimtis ir jis būdamas šioje stotelėje stebėjo moterį, šviesiais plaukais, geltona suknele, gražiomis nudegusiomis kojomis, kuri stovėjo į jį nugara. Jis laukė, kol atvažiuos jos autobusas ir ji į jį lips, bet matė, kad aplinkui mažai žmonių, todėl laukė atvykstančių autobusų, kad iš jų išliptų daugiau žmonių ir tada esant miniai galėtų likti nepastebėtas. Jis tikrai būtų palietęs tą moterį, jei spėtų tai padaryti, tačiau prie jo priėjo policijos pareigūnai ir sutrukdė jam tą padaryti jį sulaikydami. Apie pranešime apie įtarimą nurodytą atvejį gali parodyti, kad jis pamena šį įvykį, jis išskirtinis tuo, kad mergaitė pradėjo klykti ir aplinkiniai žmonės pamatę jį suprato, kad tai jis lietė mergaitę, pradėjo jam šaukti, kad jis pedofilas, ir pradėjo jį gaudyti, tuomet jis pabėgo. Tą dieną jis buvo Santariškėse bei eilinį kartą išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Specialiai jis nelipo, t. y. jis neturėjo tikslo ieškoti ką paliesti, bet jeigu tik jis savo akiratyje pamato jauną, liekną moterį, lieknomis kojomis, dėvinčią sijoną, nebesupranta, kas su juo vyksta, jis savęs nekontroliuoja ir eina jas liesti. Tai nutiko ir tą jo minėtą dieną, kokia tai buvo diena, jis nepamena, bet jei tai ketvirtadienis, tai gali būti, nes pas medikus jis važiuoja tik ketvirtadieniais. Jis pamatė sėdinčias stotelėje tris mergaites, jos buvo su trumpais sijonukais, jos jį sujaudino, jis matė, kad jos yra vaikai, kokio amžiaus, nežino, bet matė, kad tikrai nepilnametės. Jos buvo jaunos, gražios, jis labai stipriai norėjo jas liesti. Iš tikrųjų jam nebuvo svarbu, kurią mergaitę liesti, jis priėjo prie autobuso durų ir lietė paskutinę į jį lipančią mergaitę iš trijų. Jis įkišo savo ranką mergaitei po sijonu, palietė mergaitės kelnaites, jam mergaitė griebė už piršto, jis išsigando, ištraukė iš mergaitės tarpkojo savo ranką ir pradėjo bėgti. Šiuo metu dėl amžiaus jis jau nejaučia dėl to lytinio pasitenkinimo, o anksčiau jam buvo malonu moteris liesti, jautė pasitenkinimą. Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai jis tą darė. Jis turi nesveiką norą paliesti gražią moterį, jei jį sudomina moteris, kurią jis mato, jis privalo ją paliesti ir negali pasielgti kitaip, negali paaiškinti, kodėl taip yra, ir kuo toliau, tuo labiau jis supranta, kad jam reikalinga psichiatro pagalba. Niekada dėl šio savo iškrypimo niekur nesikreipė ir nesigydė. Šiuo metu yra registruotas Centro poliklinikoje. Šią vasarą jis yra taip palietęs apie 10 moterų, dažniausiai jis tai daro stotelėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (prie „Norfos“ parduotuvės), (duomenys neskelbtini) iš abiejų transporto judėjimo pusių, (duomenys neskelbtini). Šias stoteles jis renkasi dėl žmonių masiškumo, nes kai būna daugiau žmonių, tai būna mažiau galimybių būti pastebėtam. Būdamas Latvijoje, jis taip pat yra ten lietęs moteris, tai buvo Rygoje, viešojo transporto stotelėje prie Centrinio turgaus. Jis yra teistas 2003 m. už tai, kad sekdavo paskui jam patikusias merginas į namus, kur joms įlipus į liftą jis įlipdavo paskui, bei grasindamas joms peiliu, priversdavo jas jį masturbuoti, taip jis pasielgė su trimis merginomis, už tai buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme. Tuomet supratęs, kad už savo veiksmus jis gali atsidurti kalėjime, nustojo taip daryti, o pradėjo moteris tiesiog liesti. Jis pats supranta, kad jis yra ligonis, bjaurybė, turi gyvulišką aistrą, kurios negali suvaldyti, supranta, kad jam reikalinga gydytojų pagalba, tačiau kodėl jos iki šiol nesikreipė, nežino. Papildomai kaltinamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, yra pasiryžęs daugiau tokių dalykų nekartoti. Norėtų patikslinti savo ankstesnius parodymus, kad norėdamas paliesti gražią moterį, kartais sugeba save sukontroliuoti ir to nepadaryti, bet kartais ne. Nori atsiprašyti nukentėjusiųjų - tiek mergaitės, tiek jos tėvų. Šiuo metu surado būdą save keisti ir stengiasi tą padaryti – gydosi nuo alkoholizmo 12 žingsnių programoje, nes veiką padarė dėl priklausomybės nuo alkoholio (t. 2, b. l. 43-45, 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji P. O. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jos važiavo su draugėmis į kino teatrą, išlipo iš (duomenys neskelbtini), turėjo eiti į (duomenys neskelbtini). Jos atsisėdo stotelėje, kalbėjo. Pamatė, kad vyriškis keistai žiūri į ją ir jos drauges. Bet kažkaip nesureikšmino, nes kartais taip būna. Kai pamatė, kad atvažiuoja (duomenys neskelbtini), jos greitu žingsniu ėjo, kad įlipti. Pamatė, kad tas vyriškis eina greitai už jos. Ji pamatė, kad jis stovi už jos ir keistai žiūri. Ji atsitraukė ir jis vis tiek stovėjo šalia jos. Ją apėmė nerimas. Ji palietė savo pusseserę, kuri buvo šalia, o sesė prieky. Ji padarė žingsnį lipti į autobusą ir jis jai po sijonu palindo, perbraukė ranka ir pabėgo. Jis buvo šlubuojantis žmogus. Jai buvo šokas, žmonės pamatė, pradėjo rėkti „ką tu darai?“, ji pradėjo verkti. Užsidarė autobusas, jis pabėgo. Žmonės ją apramino, pasakė, kad eitų pas vairuotoją, paprašytų autobuso numerio ir pan. Paprašė autobuso numerio, kelintą valandą važiavo ir pan. Moteris jai paaiškino ką reikia daryti, paskambinti mamai. Važiavo iki Šeškinės poliklinikos, ten išlipo, ji paskambino tėčiui, kuris ją apramino, o po to paskambino mamai. Į psichologės klausimus atsakė, kad viskas vyko apie 11.14 val., bet tiksliai neatsimena, prie (duomenys neskelbtini). Ranką jai kišo po sijonu, kaip jai atrodo, dešinę. Perbraukė ir pabėgo. Jai perbraukė tarp kojų, jis buvo už jos, ji buvo jau viena koja užlipusi į autobusą, o kita dar ne. Jo ranką jautė kelias sekundes. Ranka lietė jai prie užpakalio, iš priekio nelietė. Jos pusseserė G. O. pamatė. Buvo su pussesere ir sese E. O., kurias vadina draugėmis. Tas vyras buvo su tamsiai žaliomis kelnėmis iki kauliuko, su tamsiais mėlynais marškinėliais, kepure, tamsintais akiniais, truputį šlubuojantis, su dideliu pilvu, batai juodi, kojinės tamsiai pilkos. Jam galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) metai. Jo veido nematė, nes jis buvo su kepure ir akiniais. Gal truputį buvo barzdos, bet nelabai žiūrėjo. Pradėjo verkti, nes pasidarė baisu, šokas. Ji dabar labai bijo viena važiuoti, tai dabar nevažiuoja. Jeigu norės kur važiuoti, prašys, kad mama arba tėtė nuvežtų. Bus baisu autobusu į mokyklą važiuoti. Jis labai greitai nubėgo į priekį autobuso, per gatvę nubėgo. Į prokuroro klausimus atsakė, kad buvo su sijonu aukščiau kelių, po apačia šortai, balti marškinukai ir kaklaraištis. Jos intymios vietos nepalietė. Iš baimės ji truputį apsišlapino. Nelabai nori prisiminti to įvykio, ne labai baisu. Jai yra atsiradusi baimė, nori kuo greičiau pamiršti šitą dalyką. Sesė buvo jau autobuse priekyje jos, o pusseserė jau lipo. Mamai papasakojo apie įvykį, tėčiui dar nelabai ir sesei su pussesere. Į įgaliotos atstovės klausimus atsakė, kad po šio įvykio bijo vyrų, skauda galvą, nemiega naktimis. Gal, nes jai išrašytų raminančių, kad ramiau miegotų. Į atstovės pagal įstatymą klausimą atsakė, kad jis perbraukė ranka jai tarp kojų ir užpakalio (parodo ant žaislo). Į teisėjo klausimą atsakė, kad nėra tikra ar atpažintų (t. 1, b. l. 100- 103).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. O. parodė, kad augina dvi nepilnametes dukras P. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. O., gim. (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 13 d. dukros jai paaiškino, kad liepos 14 d. nori vykti su savo pussesere G. O., gim. (duomenys neskelbtini)., į kino teatrą žiūrėti filmą, taip pat dukra turėjo nuvykti į polikliniką priduoti tyrimus. Sutiko ir leido joms vykti į kino teatrą. Dukros su pusseserė G. nuvyko į miestą. Buvo išvykusi į kitą miestą, apie 14.00 val. pasižiūrėjusi į savo mobiliojo ryšio telefoną pastebėjo, kad yra praleisti keli skambučiai nuo dukros ir nuo vyro M. O., bei nuo jaunesnės dukros. Perskambino dukrai, kuri jai pradėjo pasakoti, kad prie jos autobusų stotelėje priekabiavo nepažįstamas vyriškis, daugiau aplinkybių nepapasakojo, nes buvo labai išsigandusi, nurodė, kad važiuoja namo su G. broliu. Iš karto nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 bei apie įvykį informuoti policiją. Grįžusi namo nuėjo pas savo dukrą P. ir jos paprašė papasakoti, kas šiandien nutiko. Dukra jai papasakojo, kad joms nuvykus į miestą ir išlipus autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), laukiant autobuso, dukra P. pastebėjo stotelėje stovintį vyriškį, kuris buvo su kepure bei akiniais nuo saulės, kuris pro akinius žiūrėjo į jos dukrą, bent jau taip atrodė jos dukrai stovint stotelėje. Dukra P. ir kartu buvusios mažesnė sesė E. ir pusseserė G. atsitraukė toliau nuo nepažįstamo vyriškio. Po kelių minučių atvyko autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priėjo arčiau prie autobuso. Atsidarius durims, į autobusą įlipo jos jaunesnė dukra E. ir pusseserė G., o P. lipant į autobusą, iš nugaros pusės greitai pribėgo stotelėje stovėjęs nepažįstamas vyriškis, kuris iš nugaros pusės vieną kartą pakišo ranką jai po sijonu ir perbraukė per lytinį organą, taip jį paliesdamas ranka. Stotelėje stovėjęs kitas vyriškis pradėjo rėkti „ką čia darai?“, o tuo metu nepažįstamas vyriškis su kepure pradėjo bėgti. Stovėjęs vyriškis dar bandė vyrą pagauti, tačiau nepavyko. Dukra labai išsigando, pradėjo verkti. Po įvykio dukra bendravo su autobuso vairuotoju, kuris paliko kontaktinį telefono numerį ir nurodė, kad autobuse, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galėjo užfiksuoti įvykį. Taip pat buvo įvykio liudininkas vyriškis, tačiau dukra jo duomenų neužsirašė. Mano, kad įvykį matė ir daugiau žmonių, tačiau jų kontaktinių duomenų neturi. Dukra šiuo metu yra labai susijaudinusi, pradėjus kalbėti apie įvykį, pradeda verkti. Pateiks dukros drabužius, kuriais buvo apsirengusi įvykio metu. Taip pat nori paminėti, kad dukra iš karto susijaudino, kuomet palietė jos lytinį organą ir ji šiek tiek nusišlapino į kelnaites. Įvykio metu jos jaunesnė dukra ir pusseserė buvo autobuso viduje ir paties įvykio nematė. Civilinį ieškinį reikš, kai bus nustatytas asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 67-70).
Iš policijos įvykių fiksavimo informacinės sistemos 2022 m. liepos 14 d. išrašo matyti, kad 2022 m. liepos 14 d., apie 14.42 val. Bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi A. O., kuri nurodė, kad jai skambino (duomenys neskelbtini) metų dukra – P. O., kuri verkdama pasakė, kad apie 12 val., stotelėje (duomenys neskelbtini), jai lipant į autobusą, nepažįstamas vyras po jos sijonu užkišo rankas. Ji pradėjo šaukti, vyras iš autobuso pabėgo, jis buvo su akiniais nuo saulės ir kepure. Dukra teigė, kad turi autobuso vairuotojo kontaktus, minėjo, kad yra filmuota medžiaga. Pranešėja šiuo metu yra ne su dukra ir daugiau informacijos nežino (t. 1, b. l. 15-19).
Garso įrašo, kuriame užfiksuotas skambutis Bendrajam pagalbos centrui, 2023 m. sausio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centras garso skambutis - ID 92033739450, skambučio pradžia 2022 m. liepos 14 d., 14:33:39. Užfiksuota apžiūros atlikimo eiga: BPC Operatorė: 112. Moteris: Laba diena. BPC Operatorė: Laba diena. Moteris: Norėčiau pranešt apie vieną įvykį, prie vaiko, stotelėje vyras, pristojo, tai jis nervina, mergaitė keturiolikos metų, Vilniuje. Kam galėčiau tą pranešt? BPC Operatorė: pažįstamas vyras ar ne? Moteris: ne, nepažįstamas, tiesiog sėdėjo žiūrėjo, po to kai liko į autobusą, po sijonu įkišo ranką. BPC Operatorė: čia, kada viskas buvo? Moteris: šiandien, man paskambino neseniai, aš išvažiavus iš Vilniaus, dukra paskambino, čia buvo prie (duomenys neskelbtini), šita Vilniuje, tai buvo apie dvyliktą valandą. BPC Operatorė: dukros vardas pavardė Moteris: P. O. BPC Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Moteris: jinai sakė, kad ... P. O.. BPC Operatorė: P. taip? Moteris: taip, taip, taip. Jinai sakė. BPC Operatorė: O.? Moteris: O. BPC Operatorė: o dabar prie (duomenys neskelbtini), į kurią pusę važiuojant stotelė? Moteris: eee, važiuojant. BPC Operatorė: važiuojant link tilto, ar link turgaus (duomenys neskelbtini)? Moteris: eee, link turgaus, jo. BPC Operatorė: link turgaus, apie dvyliktą valandą, taip dabar ką dar dukra sakė? Moteris: eee, sakė, kad jinai, pas lygtais tai vairuotojas davė dispečerės numerį, kad kelintą valandą buvo, kad galima kažkokias kameras pasižiūrėt, kažką vairuotojas su ja bendravo, jinai verkė, negalėjo man paaiškinti, bet aš Vilniuje būsiu po trijų valandų tiktais su ja pasimatysiu, tai nes išvažiavusi darbo reikalais, tai lygtais sakė ir parašė numerį, būtent autobuso, vairuotojas paaiškino, kur kreiptis, jeigu kažkokių įrodymų ar dar kažką pasižiūrėt. Nes buvo užsidėjęs kepurę žinau ir užtamsinti akiniai. Sakė jisai labai žiūrėjo keistai, kai jie lipo į autobusą, greit pribėgo prie jos ir tiesiog po sijonu, nes jinai su sijonu buvo, įkišo ranką. Tai jinai labai verkė, tai papasakojo tiktais tiek. BPC Operatorė: medikų nereikia jai? Moteris: nu, nežinau, žinokit, gal kai grįšiu namo pasižiūrėsiu, nu šiaip verkė, kai pasakojo, negaliu pasakyt, kaip ten kas toliau dabar, medikų gal nereikia, kol kas, ne nebent po to žiūrėsim kaip jinai jausis. BPC Operatorė: supratau, jūsų vardas pavardė? Moteris: A. O.. BPC Operatorė: o nežinot ten tas vyras, kur išlipo daugiau požymių. Moteris: jis ne lipo, jisai sėdėjo stotelėj ar tai stovėjo stotelėj. BPC Operatorė: ai jis į autobusą nebuvo įlipęs? Moteris: jisai neįlipo į autobusą, kol jinai lipo laiptukais, tipo įlipo, po to greit išbėgo iš jo. BPC Operatorė: ai jinai išbėgo iš autobuso? Moteris: taip. BPC Operatorė: o vyras autobuse liko? Moteris: vyras, vyras, išbėgo iš autobuso, taip. BPC Operatorė: supratau. Informuoju tuomet aš policijos pareigūnus, laukite susisieks su jumis. Moteris: gerai ačiū Jums labai.
BPC Operatorė: nėr už ką, viso (t. 1, b. l. 21-23)
2022 m. liepos 14 d. A. O. protokole-pareiškime A. O. nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d., apie 11.14 val. adresu (duomenys neskelbtini), šalia esančioje autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo miesto centro, laukiant autobuso jos dukra P. O., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastebėjo, kad šalia stovi nepažįstamas vyriškis, kuris buvo su tamsiais akiniais, kepure. Atvykus autobusui dukra priėjo prie autobuso arčiau, o tuo metu nepažįstamas vyriškis greitai priėjo prie dukros iš nugaros pusės ir atsidarius autobuso durimis, dukrai lipant į autobusą, vieną kartą pakišo ranką po sijonu ir perbraukė per lytinį organą, taip jį paliesdamas ranka (t. 1, b. l. 24-31).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) maršrutinio sustojimo stotelė, 2022 m. liepos 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra maršrutinio transporto sustojimo stotelė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo Vilniaus gatvės link Kalvarijų gatvės. Maršrutinio transporto sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini) yra įrengtas elektrinis monitorius, nurodantis autobusų atvykimo laiką, prie sustojimo vietos yra du suoliukai bei trys atskiros stiklinės pastogės su suoliukais ir elektrine reklama. Maršrutinio transporto sustojimo stotelės kryptimi link Kalvarijų gatvės pusės, dešinėje pusėje yra kioskas „Narvesen“. Maršrutinio transporto sustojimo stotelė (duomenys neskelbtini) nėra aptverta, nesaugojama, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Siekiant surasti įvykio vietoje nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, juos apšvietus smailiu kampu. Tačiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, daugiau neaptikta (t. 1, b. l. 39-44)
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktų šortų, kelnaičių, sijono, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurie nesutampa su P. O. genotipu, tačiau jie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 56-60).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-226/2022 nustatyta, kad teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 3, 7, 12, o teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 2, 4-11). Objektyvių duomenų, kad P. O. iki nusikalstamos veikos ir nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu P. O. lėtiniam ar ūminiam psichikos sutrikimui būdingų požymių nenustatyta. P. O. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas (F43.2). P. O., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei jos turimas žinias, ji negalėjo pilnai suprasti įtariamojo veiksmų esmės, įtariamojo ketinimai jai buvo netikėti, todėl visiškai negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. P. O. konstatuojamas adaptacijos sutrikimas (F43.2), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl įtariamojo veiksmų. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. P. O., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei jos turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio laikas, vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. P. O. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamo įvykio aplinkybių, jų įsiminti ir duoti apie tai parodymus. P. O. elgseną ir reagavimą į įtariamojo veiksmus paaiškina jos menka gyvenimiška patirtis, ribotos teorinės žinios apie seksualinę prievartą, dėl ko ji visiškai negebėjo numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu. P. O. intelektas ir jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka amžiaus normas. P. O. lėtiniam ar ūminiam psichikos sutrikimui būdingų požymių nenustatyta. P. O. nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas nenustatytas. Šiuo metu negauta jokių duomenų, kad praėjęs laiko tarpas nuo byloje tiriamo įvykio iki jos apklausos, būtų turėjęs esminės įtakos P. O. duodamų parodymų turiniui. Negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį P. O. parodymams. Negauta jokių duomenų, kad P. O. žodynas, ypatingai jai nesuprantami terminai, susiję su lytiškumu, būtų vartojami padidintai. P. O. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama dėl išliekančio byloje tiriamo įvykio psichotraumuojančio poveikio, nustatyto psichikos sutrikimo adaptacijos sutrikimo (F43.2) (1 t., b. l. 148-154).
Vaizdo įrašų 2023 m. sausio 27 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato stebėjimo kamerų (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, kuriame matoma, kad 2022 m. liepos 14 d., 11:10:24 vyras su pilkomis kelnėmis iki pusės blauzdų, mėlynu džinsiniu švarkeliu, su tamsintų stiklų akiniais - kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu - tai įtariamasis A. K., išlipa iš (duomenys neskelbtini) autobuso, važiuojančio kryptimi (duomenys neskelbtini). A. K. ketina pereiti gatvę link (duomenys neskelbtini) pusės, jam dega raudonas šviesoforas, jis nerimastingai trypčioja, vis mėgindamas eiti, bet jam trukdo judantis transportas. Pasibaigus transporto srautui, A. K. degant raudonam šviesoforo signalui perbėga gatvę ir dingsta iš kameros vaizdo. 11:14:00 A. K. atsiranda kameros stebėjimo vaizde kitoje gatvės pusėje, t. y. autobuso stotelėje prie pastato (duomenys neskelbtini). Matoma, kad jis labai skuba, pereina stotelę, skubėdamas eina link (duomenys neskelbtini) (kryptis link (duomenys neskelbtini)), bei pasiekęs į (duomenys neskelbtini) gatvę ja nubėga (t. 1, b. l. 162-167).
Vaizdo įrašų 2023 m. sausio 31 d. – 2023 m. vasario 1 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad patvirtina, kad buvo apžiūrėti maršrutinių autobusų (duomenys neskelbtini) patekti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše MX-CAM1-V4569_202207-14-104100-112308 užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) maršruto autobusas sustoja autobuso stotelėje (duomenys neskelbtini), 11.09 val. iš jo išlipa ir įlipa žmonės, tarp išlipusių žmonių yra matomas vyresnio amžiaus stambus vyras, apsirengęs pilkas kelnes iki pusės blauzdų, mėlynais marškinėliais bei tamsiai mėlynu džinsiniu švarku, per petį persimetęs vyrišką rankinę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai įtariamasis A. K., kuris nueina link šviesoforo. Vaizdo įraše MX-CAM1-V4565_20220714-111000-112000 užfiksuota, kad važiuojant autobusui stotelėje stovi trys mergaitės, kurios dėvi trumpus šortus (sijonus), bei baltus marškinius, toliau matoma, kad A. K. ateina į stotelę, atsistoja už mergaičių. (duomenys neskelbtini) autobusas sustoja stotelėje (duomenys neskelbtini), žmonės, tame tarpe ir minėtos mergaitės, pradeda lipti į autobusą, A. K. lipa iš paskos ir, pradėdamas lipti ant laiptuko, kiša dešinę ranką į autobuso vidų, po ko, skubiai išlipa ir pradeda šalintis link šviesoforo (t. 1, b. l. 176-184).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, analizuojant registruojamų įvykių registrą, nustatyta, kad dėl panašių įvykių buvo registruoti keli pranešimai. ROIK (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 6 d., 14.50 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo ranka vieną kartą perbraukė pranešėjai K. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., tarp kojų ir pasišalino. Taip pat registruotas pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 4 d. laikotarpyje nuo 10.24 val. iki 10.35 val., (duomenys neskelbtini) maršrutinio transporto sustojime (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis seksualiai priekabiavo, tai yra – ranka paėmė už pranešėjos M. B. užpakalio. Kartu buvo pridėta vyro fotonuotrauka. Nustatyta, kad minėtoje fotonuotraukoje pavaizduotas vyras yra A. K. (t. 2, b. l. 10-12).
Iš policijos įvykių fiksavimo informacinės sistemos 2022 m. balandžio 6 d. išrašo matyti, kad pranešėja informavo, kad 2022 m. balandžio 6 d., 14.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Vilniaus viešasis transportas“ maršrutiniame autobuse Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, nenustatytos tapatybės asmuo, ranka vieną kartą perbraukė jai tarp kojų ir pasišalino. Fizinio skausmo nesukėlė (t. 2, b. l. 127-130).
Iš policijos įvykių fiksavimo informacinės sistemos 2022 m. gegužės 26 d. išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 4 d., tarp 10.24 val. ir 10.35 val., pagyvenęs vyriškis, pareiškėjai stotelėje lipant į autobusą seksualiai priekabiavo – paėmė už užpakalio. Jai įlipus, durys užsidarė, o jis liko stovėti (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ji net nepagalvojo apie tai pranešti policijai, bet vėliau socialiniuose tinkluose pamatė moters pranešimą, kuriame ši apibūdino panašų įvykį ir įkėlė fotonuotrauką, kurioje ji atpažino tą patį vyrą (t. 2, b. l. 133-135).
Dievo Meilės misionerių seserų kongregacijos 2023 m. sausio 28 d. pažymoje Nr. 01V3-0128 nurodyta, kad A. K. nuo 2023 m. sausio 26 d. priimtas laikinai gyventi į Dievo Meilės misionerių (duomenys neskelbtini) namų bendruomenę (duomenys neskelbtini). Jis minėtuose namuose dalyvauja reabilitacinėje programoje, bendradarbiaujant su Anoniminių alkoholikų draugijos nariais, stengiasi įveikti priklausomybę, įgyti naujų socialinių įgūdžių. Programa trunka apie 6 mėnesius (t. 2, b. l. 145).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-338/2022 konstatuota, kad nėra duomenų, jog A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų pasireiškęs psichikos sutrikimas, dėl kurio jis būtų negalėjęs suvokti įtariamos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bei nėra duomenų, kad šiuo metu sirgtų psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų reikmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 161).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
BK 153 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2013, Nr. 2K-116-642/2016). Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, Nr. 2K-205/2013, Nr. 2K-252/2013, Nr. 2K-625/2013). Pažymėtina, kad BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog atlieka jaunesnio negu šešiolikos metų asmens atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus ir to nori.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. liepos 14 d., 11.15 val. viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje netoli pastato adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės nukentėjusiosios P. O. atžvilgiu atliko tvirkinimo veiksmus – už nugaros įkišo savo ranką nukentėjusiajai po sijonu, tarp kojų, taip liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus. Be to, tokiais pirmiau aptartais veiksmais kaltinamasis A. K. sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios psichinę sveikatą, sukeldamas pastarajai adaptacijos sutrikimą, prilyginamą nesunkaus sveikatos sutrikdymo kategorijai.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neneigė ir pripažino, kad jis jam inkriminuotą dieną buvo Santariškėse bei eilinį kartą išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Jis pamatė stotelėje sėdinčias tris mergaites, jos buvo su trumpais sijonais, dėl to jį sujaudino. Jis matė, kad jos yra nepilnametės – jaunos, gražios, todėl jis labai stipriai norėjo jas liesti. Kaltinamasis priėjo prie autobuso durų ir lietė paskutinę mergaitę, lipančią iš trijų, – įkišo savo ranką mergaitei po sijonu, palietė mergaitės kelnaites, o mergaitė griebė jam už piršto. Dėl minėtos priežasties jis išsigando, iš mergaitės tarpukojo išsitraukė savo ranką ir pradėjo bėgti (t. 2, b. l. 43-45, 51-53, t. 3, b. l. 12-16). Pirmiau aptartus ir kaltinamojo A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus iš esmės patvirtina tiek pačios nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo pateikti parodymai bei jos pateiktų paaiškinimų pagrindu pateikti A. O. parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji P. O. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su draugėmis važiavo į kino teatrą, išlipo iš autobuso ir laukė kito atvažiuojančio autobuso. Pamatė, kad į ją keistai žiūrėjo kažkoks vyriškis. Kai į autobuso stotelę atvyko jų lauktas autobusas, jos greitu žingsniu nuėjo prie minėto autobuso ir pradėjo lipti, tačiau pamatė, kad minėtas vyriškis eina greta jos. Vėliau, kol kiti keleiviai lipo į autobusą, jis stovėjo šalia jos. Jai padarius žingsnį, lipant į autobusą, jis jai po sijonu palindo, perbraukė ranka tarp kojų ir pabėgo. Ji labai išsigando, iš baimės net truputį apsišlapino, pradėjo verkti. Iki dabar bijo vyrų, bijo viena važiuoti viešuoju transportu, nenori prisiminti įvykio (t. 1, b. l. 100-103). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. O. paantrino nukentėjusiajai ir nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d. jos dukra su pusseserėmis vyko į kiną, kai (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jai lipant į autobusą, netoli stovėjęs vyriškis priėjęs prie jos už nugaros, pakišo jai ranką po sijonu ir perbraukė ranka per dukros lytinius organus. Jos dukra labai išsigando, po minėto įvykio buvo labai susijaudinusi, verkė, iki šiol bijo svetimų vyrų, pradeda verkti (t. 1, b. l. 67-70). Pirmiau aptartus proceso dalyvių parodymus, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitam neprieštarauja, patvirtina ir įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų turinys, užfiksuotas 2023 m. sausio 31 d. – 2023 m. vasario 1 d. apžiūros protokole. Iš minėto vaizdo įrašo turinio matyti, kad 2023 m. liepos 14 d., apie 11.00 val. autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) stovi tris mergaitės, kurios dėvi trumpus šortus (sijonus), baltus marškinius. Vėliau matoma, kai vyras (tikėtina A. K.) ateina į stotelę, atsistoja tarp mergaičių, o autobusui sustojus, mergaitės pradeda lipti į autobusą. Vyriškis lipa iš mergaičių paskos ir kiša ranką į autobuso vidų, po ko, skubiai išlipa ir pradeda šalintis link šviesoforo (t. 1, b. l. 176-184).
Visi pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam A. K. inkriminuotu laiku ir vietoje pastarasis atliko tvirkinamuosius veiksmus, nukreiptus nukentėjusiosios P. O. atžvilgiu, – jai už nugaros įkišo savo ranką po sijonu, tarp kojų, liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį, suprato, kad šiuos veiksmus atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.
Svarbu pabrėžti ir tai, jog pirmiau aptartais ir teismo įrodytais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, atitinkančiais BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kaltinamasis A. K. taip pat realizavo ir kitą jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Pastarasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. liepos 14 d., apie 11.15 val. viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje netoli adreso (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios P. O. atžvilgiu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus – pastarajai pakišdamas ranką po sijonu, tarp kojų, liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus, sutrikdė nukentėjusiosios P. O. psichinę sveikatą, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas kartotinai dėl kaltinamajam A. K. inkriminuotų, objektyvioje tikrovėje pasireiškusių veiksmų, susijusių su nukentėjusiosios P. O. tvirkinamaisiais veiksmais, nepasisako, kadangi šių veiksmų pobūdis ir jų įrodomumas buvo aptarti analizuojant BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kartu teismas pabrėžia, jog baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog būtent dėl pirmiau aptartų kaltinamojo A. K. atliktų veiksmų nukentėjusiajai P. O. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tiek pati nukentėjusioji, tiek jos įstatyminė atstovė A. O. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad dėl kaltinamojo A. K. veiksmų P. O. buvo sukeltas itin didelis stresas – įvykio metu ji labai išsigando, apsiverkė, truputį apsišlapino. Net praėjus tam tikram laikui po minėto atsitikimo nukentėjusioji bijo vyrų, pati nenoriai važiuoja viešuoju transportu, jaučia ir fizinius negalavimas – galvos skausmą, nemigą, nerimą (t. 1, b. l. 67-70, 100-103). Faktą, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-226/2022, kuriame konstatuota, kad P. O. nustatytas adaptacijos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl kaltinamojo A. K. veiksmų. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (t. 1, b. l. 148-154).
Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas būtent kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – A. K. atliktų tvirkinamųjų veiksmų. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo A. K. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis atlikęs pirmiau aptartus veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas tokį veikimo būdą, jo lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiajai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad A. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, nukentėjusiosios P. O. atžvilgiu atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus, o būtent - pastarajai pakišdamas ranką po sijonu, tarp kojų, liesdamas jos užpakalį, perbraukdamas ir liesdamas ranka nukentėjusiosios apatines kelnaites ir jos lytinius organus, sutrikdė nukentėjusiosios P. O. psichinę sveikatą, taip padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad ši A. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkių metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), bei vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimai baigti, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 114-116). Baustas administracine tvarka, baudos iš dalies sumokėtos. Pastabėtina, kad A. K. administracine tvarka baustas ir už tai, kad jis viešoje vietoje – stotelėje (duomenys neskelbtini) priekabiavo prie pareiškėjų, jas liesdamas (t. 2, b. l. 117-126, 131-132, 136-137). Kaltinamasis konsultuojasi/gydosi Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nuo 1992 m. spalio 13 d. Nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 149). Pastarasis nuo 2014 metų taip pat įrašytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, paskutinį kartą gydytas nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 24 d. Nustatytos diagnozės – adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, abstinencijos būklė su delyru (t. 2, b. l. 152).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. K. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jam inkriminuotas ir padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies bei 153 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, šios bausmių dydžius, atsižvelgiant į ankstesnį, nors ir šiuo metu išnykusį kaltinamojo teistumą už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, tikslinga skirti artimas sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiams:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
2. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims ir 5 dalies 1 punktu, už šias nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. K. skirtina galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis A. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, įvertinęs kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį bei paties kaltinamojo A. K. asmenybę (pastarojo ankstesnį bei jau išnykusį teistumą už analogiškos kategorijos nusikalstamų veikų padarymą, dabartinį jo dalyvavimą alkoholizmo gydymo programoje, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę), pripažįsta, kad šiame baudžiamojo proceso etape BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas kaltinamajam neprieštaraus BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai bei nepažeis pamatinių bausmės skyrimo principų. Teismo vertinimu, BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam A. K. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 3 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 bei 10 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Taip pat, vadovaujantis BK 70 straipsniu bei 75 straipsniu 5 dalimi, kaltinamajam A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 60 valandų trukmės nemokami darbai, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos pastarasis privalo atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamasis A. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2022 m. liepos 28 d., 10.10 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 2, b. l. 34-35). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartimi, trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 28 d., kaltinamajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 66-69). Šios kardomosios priemonės taikymo terminas trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 28 d. buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi (t. 2, b. l. 77-80). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas, pastarajam paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 96-100).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje numatytomis nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. liepos 28 d., 10.10 val. iki 2023 m. sausio 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 30 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo panaikinta (t. 2, b. l. 101-104, t. 3, b. l. 18-19).
Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė A. O. pateikė civilinį ieškinį dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl kaltinamojo A. K. veiksmų jos dukra P. O. patyrė stiprų emocinį sutrikdymą, kuris pasireiškė – galvos skausmais, nemiga, nerimu, baime važinėti autobusu, kitų vyrų baime, taip pat nuotaikos nebuvimu. Dėl minėtų aplinkybių teko kreiptis pagalbos (t. 1, b. l. 76).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiosios P. O. sveikata buvo sutrikdyta dėl nusikalstamų kaltinamojo A. K. veiksmų. Būtent dėl pastarojo 2022 m. liepos 14 d. atliktų veiksmų, atitinkančių BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – jai buvo sukeltas adaptacijos sutrikimas, kuris sąlygojo pastarosios nerimo, baimės jausmus. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė tiek pati nukentėjusioji, tiek jos įstatyminė atstovė, kuri savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus detalizavo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl kaltinamojo A. K. veiksmų nukentėjusioji P. O. patyrė ir vis dar patiria itin neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, gėdos ir nesaugumo jausmą. Būtent dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiąją kamuoja nemiga, baimės jausmas naudojantis viešuoju transportu bei lankantis viešose vietose be suaugusiųjų palydos. Atsižvelgiant į šiuos nukentėjusiosios išgyvenimus jai ir jos šeimai teko keisti kelionių į mokyklą įpročius – nukentėjusiąją tenka vežti į mokyklą tėvams, kadangi iki šiol ji bijo autobusu vykti viena, taip pat lankytis pas gydytojus ir ieškoti psichologinės pagalbos. Nustatyta, kad net ir praėjus beveik metams po aptariamo įvykio, dukra bijo vyriškos lyties atstovų, jai atrodo, kad pamatytas, nepažįstamas vyras gali jai padaryti kažką blogo. Pati nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad po kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų ji labai išsigando, apsiverkė ir dėl patirto streso net kažkiek apsišlapino. Be to, kaip nurodė nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės iki galo dar nėra aiškios, kadangi nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti įtakos ir jos ateičiai, tačiau kokiu mastu iki šiol nėra aišku.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės ir jų vertinimui aktualus teisinis reguliavimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, neprieštarauja BPK bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei išlaiko nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, todėl yra tenkintinas visiškai iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios P. O. naudai priteisiant 4000,00 Eur sumą, nukentėjusiosios lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos įstatyminę atstovę – motiną A. O..
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. spalio 4 d. nutarimu nukentėjusiosios P. O. šortai, kelnaitės ir sijonas, taip pat nukentėjusiosios P. O. ir kaltinamojo A. K. lyginamieji DNR pavyzdžiai patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 61-64).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, nukentėjusiosios P. O. rūbai – šortai, kelnaitės ir sijonas nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, P. O. ir A. K. lyginamieji DNR pavyzdžiai nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vienetai kompaktinių diskų su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Į galutinę paskirtą bausmę A. K. įskaityti šioje byloje taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. liepos 28 d., 10.10 val. iki 2023 m. sausio 28 d., vieną laikino sulaikymo ir taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 bei 5 dalimis, A. K. paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui bei intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 bei 10 punktuose, – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o praradus darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimties) valandų trukmės nemokamus darbus, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos pastarasis privalo atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiosios P. O. įstatyminės atstovės A. O. civilinį ieškinį dėl 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti nukentėjusiajai P. O. 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos įstatyminę atstovę – motiną A. O..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios P. O. rūbus – šortus, kelnaites ir sijoną, esančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, P. O. ir A. K. lyginamuosius DNR pavyzdžius, esančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 7 vienetus kompaktinių diskų su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.