Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis ir už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 18 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 16 d. Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis V. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, jog jis slėpėsi nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi žinojo tik apie laisvės apribojimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Apie laisvės atėmimo bausmę sužinojo tik tada, kai pareigūnai tikrino jo dokumentus. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ženkliai. Per visą bausmės atlikimo laiką nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas du kartus. Pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo, bausmę atlieka priklausomybę turinčių asmenų reabilitacijos centre. Vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, nesilaiko kalinių kriminalinės subkultūros, dirbo, kai buvo tokia galimybė.Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su nutartyje pateikiamu jo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, paskirtos ir neatliktos bausmės vertinimu. Taip pat nurodo, kad nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus – 19 metų, buvo dar nebrandi asmenybė. Per 10 metų nuo nusikaltimo padarymo nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. Teismas šių aplinkybių, spręsdamas klausimą dėl asmenybės pavojingumo visuomenei, neįvertino. Atlikdamas bausmę suprato, kad daugiau nenusikals. Nori sąžiningai ir dorai gyventi.Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma lemia išvadą, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.Nuteistojo V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 47 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje V. A., nors ir įgyvendinančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys. Taip pat nustatytas vienas artimas kriminogeniniam veiksnys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti nustatytų veiksnių įtaką savo galimam neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui. Nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su mąstymu ir elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje aprašant su šia problemine sritimi susijusias aplinkybes, nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu nemano turintis problemų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, nors jos vis dar egzistuoja ir tikėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, motyvacija vartoti narkotines medžiagas mažės. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistojo dalyvavimas Priklausomybes turinčių asmenų reabilitacijos centro programoje, vis tik nėra pakankamai efektyvus sprendžiant su mąstymu ir elgesiu susijusias problemas ir, jau šiuo metu lygtinai paleistas, V. A. negebės elgtis tinkamai, iškilusias problemas spręsti tik teisėtais būdais. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nuteistasis nors kaltę ir pripažįsta, savo nusikaltimo rimtumą ir vaidmenį jame minimizuoja, menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Šių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu. Manymo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, nepaneigia ir socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 62 balų iki 47 balų. Nors rizika sumažėjo 15 balų, ji išlieka vidutinė, o didžiąją svertinių taškų sumą – 37 balus – sudaro dinaminiai veiksniai. Taigi nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, dėdamas maksimalias pastangas su jo mąstymu ir elgesiu susijusių problemų sprendimui, riziką gali ženkliai sumažinti iki minimalios. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo atveju negali būti nevertinama tai, už kokį nusikaltimą nuteistasis atlieka bausmę. BVK 157 straipsnyje nusikaltimo sunkumas, likusi bausmės dalis nėra nurodyti kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau tai nereiškia, kad šios aplinkybės iš viso negali būti vertinamos. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotos nusikalstamo veikos pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybės buvo vertinamos kartu su kitomis BVK 157 straipsnyje nuodytomis aplinkybėmis ir ne nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas, likusi bausmės dalis, o akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas pripažintas pagrindu atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodo nesutinkantis su nutartyje padaryta išvada, kad jis vengė atlikti bausmę, kad apie laisvės atėmimo bausmės skyrimą sužinojo tik tada, kai pareigūnai patikrino dokumentus, akcentuoja tai, kad po nuosprendžio priėmimo jokių naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Tačiau šios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra teisiškai reikšmingos. Lygtinio paleidimo sąlygos apibrėžtos BVK 157 straipsnyje, o šiuo atveju, vienos iš sąlygų nuteistasis neatitinka – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangą šią riziką mažinant nėra pakankama manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl skundo argumentų, susijusių su nežinojimu apie paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atkreipiamas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės atsiradimą sąlygojo pats nuteistasis, nes po nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, jis išvyko į užsienį, dėl ko byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Argumentas, kad nuteistasis nesislėpė, nėra pagrįstas, kadangi nuteistasis į Lietuvą buvo parvežtas tik jo atžvilgiu išdavus Europos arešto orderį ir jį sulaikius užsienio valstybėje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino tinkamai ir pagrįstai nustatęs, kad nuteistasis V. A. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta pažanga šią riziką mažinant – šį nutarimą tvirtinti atsisakė. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (nebaustas, palaiko ryšius su artimaisiais, yra skatintas) nepakanka daryti išvadą, kad V. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.