Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. spalio 26 d. nutarimą taikyti V. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2010 m, vasario 2 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. A. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. A. nepateikė.

9. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad V. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad V. A. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.

10. Iš tiesų, V. A. pataisos įstaigoje charakterizuojamas iš esmės teigiamai – mokosi, jo darbinė motyvacija teigiama, bausmės pradžioje buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, tačiau nuo 2018 m. vasario 1 d. bausmę atlikinėja Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kur nuteistieji dėl jiems taikomų dinaminės priežiūros priemonių įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“ neturi galimybės. Būryje dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse tris kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šio aplinkybės rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Kaip ir minėta, būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. V. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės. Iš 35 nusikalstamo elgesio rizikos balų 10 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, ir net 25 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytą kriminogeninį veiksnį (mąstymas ir elgesys). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Vertinimo metu minimalizuoja savo nusikaltimo rimtumą ir vaidmenį jame. Taip pat neturi būti sumenkinama aplinkybė, susijusi su skundo autoriaus gebėjimu spręsti finansines problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti bei per daug išlaidauja. Nusikalstamo elgesio motyvas – finansinės naudos siekimas. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Pastebėtina, kad pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus dėl 220,60 Eur žalos atlyginimo, tačiau iš šios sumos yra atlyginta tik 10 Eur, kas rodo, kad V. A. nededa pastangų panaikinti įsiskolinimus. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino V. A. elgesį iki bausmės atlikimo, t. y., nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį, kitus jo nusikalstamus veiksmus, aplinkybę, kad nuo bausmės atlikimo ilgą laiką slapstėsi užsienyje (kur, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nutarties, buvo nuteistas ir už nusikalstamų veiksmų atlikimą). Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. Šias aplinkybes įvertinus kartu su anksčiau aptartais Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir spręsti, kad jis šiuo metu toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. A. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.