- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- eII-1426-1096/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01691-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
- Pažeidėjas
- A. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Gintautui Radzevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25670-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25670-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.10 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius (el. b. l. 26-27).
Šalies argumentai
A. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo skirti bet kurią teisingą administracinę nuobaudą ir netaikyti jam teisės vairuoti atėmimo, arba bent jau sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
Pareiškėjas skunde nurodo, 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 12 val., vairavo automobilį „Suzuki Vitara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link pietinio aplinkkelio. Priekyje jo kurį laiką važiavo lėtai automobilis lenkiškais numeriais, kurio vairuotojas bandė ieškoti kažkokio adreso. Neprivažiavus „Neste“ degalinės ((duomenys neskelbtini)), jis nusprendė apvažiuoti priekyje lėčiau važiuojantį automobilį, per punktyrinę liniją 1.7 kairės pusės ratais išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, keletą metrų pavažiavo apžergęs ištisinę ženklinimo liniją 1.1 ir jau per toliau einančią kitą punktyrinę liniją 1.10 (ji ėjo kartu su ištisine linija 1.1), grįžo į savo eismo juostą. Jo atžvilgiu priimtame policijos pareigūno nutarime teigiama, kad jis vairuodamas automobilį, kirto horizontaliojo ženklinimo dvigubą liniją 1.10 (viena linija ištisinė, kita brūkšninė) ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, kas yra netiesa ir tokią išvadą bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė tik naudodamasis googlemaps.lt tinklalapiu (kuris atnaujinamas kas 2 metus). Jo pateiktame vaizdo registratoriaus įraše, akivaizdžiai matosi, kad dviguba ištisinė linija Panerių g. baigiasi 100 m iki tariamo pažeidimo vietos, po to prasideda vienguba ištisinė linija 1.1., „lenkimo“ manevras yra atliekamas per brūkšninę liniją 1.7, po ko į savo krypties eismo juostą jis grįžta per liniją 1.10. Todėl žiūrint iš formaliosios teisės aktų pusės nei dalinai įvažiuodamas į priešpriešinį eismą, nei išvažiuodamas iš jo, jis šių dviejų horizontaliojo ženklinimo linijų reikalavimų nepažeidė, tačiau neginčija to, kad jo padaryta veika formaliai atitinka KET 3.9 punkte apibrėžtą „lenkimo“ sąvoką.
Skunde pabrėžiama, kad šioje situacijoje lėčiau važiuojantį automobilį norėjo tik apvažiuoti, o ne lenkti, tačiau vis tiek dalinai teko išvažiuoti į priešpriešinį eismą, tačiau savo netyčiniais veiksmais nesukėlė jokios avarinės situacijos nei lenkiškam automobiliui, nei iš priekio atvažiuojančiam kitam automobiliui. Įvykio momentu važiavo „apžergęs“ horizontaliojo ženklinimo linija 1.1 ir priešpriešinio eismo juostoje buvo įvažiavęs tik kairės pusės ratais, t. y. nebuvo visiškai su savo automobiliu išvažiavęs į priešingos krypties eismą, todėl mano, kad šioje situacijoje jis lenkimo manevro neatliko ir prašo veiką kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat papildomai nurodo, jog teisė vairuoti jam yra būtina, jau keletą metų negali dirbti (darbo biržoje jo statusas – prižiūrintis senus tėvus), nes yra vienintelis sūnus ir turi prižiūrėti šalia jo gyvenančius ir sunkiai vaikštančius tėvus, reguliariai vežioti pas gydytojus, į procedūras (el. b. l. 37-38).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nutarimas Nr. 10-ANR_N-25670-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip transporto priemonė „Suziki Grand Vitara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį. Tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, t. y. savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad būtent Pareiškėjas nusižengimo padarymo dieną vairavo minėtą automobilį.
Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalis nesieja asmens administracinės atsakomybės su kokių nors padarinių kilimu, pakanka to, kad asmuo padaro ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Dėl to pagal skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė būtų aiškiai per griežtos ir neatitiktų teisingumo principo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną vežė mamą į reabilitaciją, esančią Centrinėje rajoninėje poliklinikoje. Visada važiuodavo per pietinį aplinkkelį, tačiau nusprendė važiuoti per Panerių g. Tai yra per (duomenys neskelbtini), įsukti į (duomenys neskelbtini) tada priešais jau pastebėjo, jog važiuoja automobilis lenkiškais numeriais, kuris neapsisprendžia kur važiuoti. Automobilis važiavo tiesiai link Švitrigailos g., tačiau paskutiniu momentu atsistojo prieš jį ir pasuko į (duomenys neskelbtini). Vaizdo registratoriaus pagalba yra nufilmuota, kai išvažiuojama į (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis pristabdė, truputį pasislinko į kelkraštį, duodamas suprasti, kad galima aplenkti. Tuo metu pamatė brūkšninę liniją, galimybę aplenkti, kuomet minėtas automobilis pasidavė į kelkraštį, todėl jam pasirodė, kad yra terpė jį apvažiuoti, priešais važiuojantis automobilis buvo sumažinęs savo greitį. Nori pabrėžti, kad greičio jis neviršijo, 50 km/h, tiek kiek galima toje vietoje važiuoti. Lenkiant automobilį, brūkšninė linija, kaip pastebėjo, kad baigiasi, pilnai nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tik kairės pusės ratais aprėpė. Tik toliau, už kokių 2 sekundžių, apžergus ištisinę juostą, vientisą siaurą, ten jau buvo brūkšninė ištisinė, kur jis grįžo atgal. Niekam nesukėlė jokių nepatogų, priešais jį buvo tik Lenkijos šalies pilietis, priešais jokiam kitam automobiliui nesutrukdė. Pažymi, kad nesutinka su surašyto protokolo formuluotėmis. Kaip jis supranta turi būti tiksliai nurodyta, kurioje vietoje, kelintą valandą ir kokią dieną, padarytas pažeidimas. Dėl ištisinės juostos, kylą ginčas, kadangi kaip jis supranta, kad gali pasirodyti, kad jis išvažiavo į priešiną eismo juostą. Pabrėžia, kad tik dalinai išvažiavo, tačiau žiūrint į protokolą gaunasi, kad pilnai išvažiavo ir lenkė automobilius.
Pažymėjo, kad palaiko savo skundo reikalavimus, prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio į 417 straipsnį. Perkvalifikavus paskirti švelnesnę baudą ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Pripažįsta, kad apžergė juostą, tačiau pilnai nebuvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Jis nekirto ištisinės linijos, jis kirto punktyrinę liniją. Apvažiavo kitą automobilį ir grįžo atgal į savo juostą. Toje vietoje buvo viena eismo juosta, viena kryptimi. Dar kartą paaiškina, kad nepilnai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kairės pusės ratais, vaizdo registratoriuje labai gerai viskas matosi. Matosi brūkšninė linija ir grįžimas per brūkšninę juostą. Suprato, kad automobilis lenkiškais numeriais jį praleidžia, nes sumažino greitį ir pasiraukė į kelkraštį, į dešinę pusę. Automobilis Lietuvos Respublikos kelyje turi važiuoti viduryje juostos. Jis mano, kad nėra pareigos vairuotojui Lietuvoje važiuoti kuo dešiniau, jis turi važiuoti savo juostoje, tiesiai, viduryje. Pažymi, kad visada laikosi įstatymo ir nustatytų taisyklių, taip pat kiekvienas Lietuvos pilietis, gyvenantis Lietuvoje turi vadovautis KET. Be to, pažymi, kad tai yra gyvenimiška patirtis, visi vairuotojai, kurie vairuoja jau ne vienerius metus, jaučia vairuotojus, t. y. vienas praleidžia parodydamas dešinį ženklą, kitas pristabdo, kitas duoda vietos pralenkti, tai tiesiog jausmas.
Peržiūrėjus vaizdo įrašus paaiškino, kad buvo apžergęs ištisinę juostą, pradėjo lenkimą ant ištisinės juostos, šito neneigia, bet išvažiavo tai ant brūkšninės juostos. Pažymi, kad neįvertino juostos ilgumo. Ten yra brūkšninė, ištisinę ir vėl brūkšninė juostą, per kurią ir grįžo atgal į savo juostą. Vaizdo įrašo 00.43 s, paaiškindamas nurodo, esmė ta, kad jis kirto ištisinę ir išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau pakartoja tai, jog kirto brūkšninę ir neišvažiavo pilnai į priešpriešinę eismo juostą. Jis neįvertino tai, kad yra vienas punktyras ir tada ištisinė eismo juosta. Jis mano, kad kirto brūkšninę liniją, tai yra įrodyta jo vaizdo registratoriumi, jis pripažįsta, kad apžergęs 2 sekundes buvo ištisinė juostą, tuo pačiu mano, kad turėtų būti perkvalifikuota. (el. b. l. ).
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas patrauktas atsakomybėn pagal KET 140.7 straipsnį „kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas draudžiama lenkti“. Pareiškėjas traukiamas atsakomybėn dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
Kaltinimas buvo pakeistas nutarimu į „vairuodamas transporto priemonę, kirto KET 3 priede 1.10 punkte nurodytą horizontalaus žymėjimo dvigubą liniją, susidedančią iš dviejų siaurų, lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita brūkšninė ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį“. Tai atitinka veiką, lenkimas draudžiamoje vietoje, kur draudžiama ir ištisinė linija. Jeigu žiūrėti ANK 420 straipsnį, ten yra tikrai alternatyvos, nebūtinai visi pažeidimai, turi būti vienas iš jų. Institucija laikosi savo pozicijos, kad pagrįstas nutarimas. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas nusižengimas yra formalus, nereikalauja pasekmių, t. y. užtenka to, kad žmogus pažeidžia, o ne to, kad jis nesukelia jokių kitų avarijų ar sveikatos sutrikdymų. Taip pat pabrėžia, kad nors ir teigia, kad priešais važiavęs automobilis važiavo dešinėje, dėl to galėjo spręsti pareiškėjas, kad jį praleidžia. KET 125 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo dešiniau, taigi automobilis su lenkiškais numeriais važiavo, vadovaujantis KET, kurie visoje Europoje priimtini, išskyrus Anglijoje, kur yra kitos pusės eismas. Pats pareiškėjas prisipažino, kad pradėjo lenkti, tik neužbaigė manevro, o vairuotojas, vadovaujantis tomis pačiomis KET, turi įsitikinti, kad pradės, tęs ir užbaigs manevrą leistinoje vietoje (el. b. l. ).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 29 d. d. apie 11.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.10 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojantį automobilį, šiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam skirta 200 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Pagal KET 140.7 papunktį, lenkti draudžiama: kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.
Vadovaujantis minėto priedo 1.1. punktu, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta <...> Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Pareiškėjas A, M. pripažįsta užvažiavęs ant siauros ištisinės linijos, kaip nurodo „apžergė“ kairės pusės ratais, apvažiuodamas kitą automobilį, todėl jeigu būtų pripažinta, kad jis padarė ANK pažeidimą, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Teismas neturi pagrindo sutikti, kad pareiškėjo veiksmai aptariamu atveju vertintini ne kaip lenkimas, o kaip kito automobilio apvažiavimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo pusę, pažeidžiant kelio ženklinimą. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu, užfiksuota, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis pradeda išvažiavimo manevrą esant trumpai punktyrinei linijai, vėliau važiuoja ištisine linija ir persirikiuoja atgal į savo važiavimo juostą per trumpą brūkšninę eismo juostą. Ginčo byloje nėra, kad nusižengimo padarymo vietoje yra dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą į kiekvieną pusę. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad kirto ištisinę liniją, ir dalinai išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas vis tik suvokė, jog išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kurią skiria ištisinė kelio ženklinimo linija.
Byloje esančių duomenų pagrindų teismas sprendžia, kad pareiškėjas, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, atliko lenkimo manevrą. Šie veiksmai atlikti vietoje, draudžiančioje lenkti, todėl asmens veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Kvalifikuoti A. M. veiksmus pagal kitą, t. y. ANK 417 straipsnio 3 dalį, teismas nenustatė pagrindo. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-511/2021).???
Pareiškėjas skundu taip pat prašo, jei jo veiksmų kvalifikavimas bus nepakeistas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo trijų mėnesių terminui, arba ją sumažinti iki minimalaus vieno mėnesio termino.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Prašymą netaikyti specialiosios teisės atėmimo pareiškėjas grindžia tuo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas, kad galėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, kuriuos reikia reguliariai vežioti pas gydytojus. Nekelia abejonių aplinkybės, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones bus sunkiau atlikti kasdienines funkcijas, o taip pat rūpintis senyvo amžiaus tėvais, nuvežti juos į gydymo įstaigas. Vis dėl to, skunde įvardijami nepatogumai, tam tikrų veiksmų suvaržymas savaime nepagrindžia išimtinių aplinkybių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad ir įvykio diena labai skubėjo, kadangi reikėjo vežti mamą į reabilitaciją, kuri yra Centrinėje rajono poliklinikoje. Be to, jau ir taip vėlavo pas gydytojus, tačiau priėmė net ir pavėlavus. Kiekvieną dieną turi vežti, pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, todėl teisės atėmimas vairuoti transporto priemones jam be galo daug nesklandumų sudaro. Teismas neturi pagrindo netikėti A. M. teiginiais, kad rūpinasi sveikatos problemų turinčiais tėvais, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tėvai gyvena ne itin dideliu atstumu nutolę nuo jo gyvenamosios vietos adreso, bei gyvena nutolusioje vietoje, kas iš esmės apsukintų reikalingos priežiūros, medicininės pagalbos suteikimą.
Vertinant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo, nors už tokio nusižengimo padarymą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, praeityje nebuvo baustas administracine tvarka, tai pirmas administracinis nusižengimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei administracinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, nei pareiškėją charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei yra numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad nebuvo nustatyta A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjui paskirta bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas taip pat nustatytas minimalus, t. y. trys mėnesiai. Taigi, Institucijai nustačius minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, dar labiau švelninti pareiškėjo teisinę padėtį nėra pagrindo. Tuo tarpu, kaip minėta, pagrindų ir sąlygų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui teismas neįžvelgė.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25670-2024, kuriuo A. M. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25670-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.