- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-749-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06928-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- P. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo P. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. V. ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja A. V., mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 17 000,00 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Reikalavimui pagrįsti nurodė, kad mirusioji A. V. butą įgijo būdama santuokoje su buvusiu sutuoktiniu P. V. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką šis turtas nebuvo padalintas, todėl iki šiol yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad ginčo dėl palikimo nėra, su suinteresuotu asmeniu P. V. sudaryta taikos sutartis, kurioje buvęs sutuoktinis pasirašytinai pripažino ir patvirtino, kad palikimas, atsiradęs aukščiau nurodytu adresu, asmeninės nuosavybės teise priklausė jo buvusiai sutuoktinei. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kitokia tvarka, nei teismine, gauti buto valdymo fakto patvirtinimo negali, nes iki A. V. mirties buto padalinimo klausimas iškilęs nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad nustatinėjant palikėjos asmeninės nuosavybės teisę į butą ieškinio teisenos tvarka, būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo R. V. pareiškimą atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas, siekiant paneigti sutuoktinių santuokos metu įgyto turto jungtinės nuosavybės prezumpciją, negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą.
5. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis tuo, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo asmeninės nuosavybės teise turėtų reikšti ginčo teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas nustatyti jo pageidaujamą faktą yra tiesiogiai susijęs su jo turtinių teisių atsiradimu, kuris taipogi tiesiogiai susijęs su daikto valdymo fakto patvirtinimu CPK 526-529 straipsnių prasme, įgyjamąja senatimi CPK 530-533 straipsnių prasme ir dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu CPK 534-537 straipsnių prasme, tai yra su pagrindais, sukuriančiais daiktines teises į nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir butą, žr. „pastato” sąvoką, reglamentuotą LR Statybos įstatymo 2 straipsnyje) tuo suinteresuotiems asmenims. Taigi, toks nuoseklus įstatymo normų aiškinimas prieštarauja teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
6.2. Prašomas nustatyti juridinis faktas atitinka kasacinio teismo doktrinoje nustatytiems kriterijams: 1) sukels pareiškėjui teisinius materialinius padarinius, tai yra jį nustačius, pareiškėjas įgytų materialiąją subjektinę teisę paveldėti mamos palikimą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėja A. V. nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdė 17 700,00 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini); 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių nustatomą juridinę reikšmę turintį faktą (šią aplinkybę pripažino ir notarė, atsisakydama atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į visą mamos butą) ir jis fiziškai negali ir niekada negalės ne teismo tvarka atkurti (šiuo atveju sukurti) prarastų (šiuo atveju nesančių) dokumentų. Nustatinėjant palikėjos asmeninės nuosavybės teisę į butą ieškinio teisenos tvarka, būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl mirusiam asmeniui priklausančio turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008, 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018).
10. Pagal LR CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).
11. Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas R. V., kaip A. V. palikimo paveldėtojas, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. ginčo butą valdė asmeninės nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti paveldėjimo teisių į butą įgyvendinimo tikslu.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingąja teisena (kaip pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius), o ginčo teisena, dėl to pareiškimą atsisakė priimti.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad A. V. būdama santuokoje su P. V. ginčo butą įgijo 1994 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, taip pat įrodymus, kad santuoka tarp sutuoktinių nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dokumentai egzistuoja, todėl nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą, jog ginčo butas palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise, siekia nustatyti turto teisinį rėžimą.
15. Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl ginčo buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi faktai, kad po santuokos nutraukimo buto išlaikymu rūpinosi tik palikėja ir pareiškėjas, taip pat, kad buvęs sutuoktinis jokių turtinių pretenzijų į ginčo turtą nereiškia, vertintini kaip įrodomieji, kartu su kitų faktų ir įrodymų visuma patvirtinantys ar paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjami CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka. Taigi, pareiškėjas, siekdamas nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pareiškėjo reikalavimo dalyką ir pagrįstai nusprendė, jog toks reikalavimas nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau nepagrįstai atsisakė tokį pareiškimą priimti, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.
17. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sudarė pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakymo priimti ieškinį institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
19. Vadovaudamasis išdėstyta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą ir netaikydamas trūkumų šalinimo instituto, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.