Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Mindaugas Vegys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2022 m. kovo 1 d. nutartį. Taigi naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas.

Pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindą sieja su iš VĮ ,,Registrų centras“ gautais dokumentai, iš kurių anksčiausiai gautas 2023 m. spalio 25 d. Pradinis prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. sausio 1 d. Darytina išvada, kad pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto dalį ir vietoje nurodyto 0,22 ha žemės sklypo ploto įrašyti 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1,800 ha sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1300 ha dalį bei leisti (duomenys neskelbtini) kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ploto patikslinimo nekilnojamojo turto kadastre.

Kauno apylinkės teismas (Jonavos rūmai) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. kovo 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą (nutarė panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atnaujintas ieškinio senaties terminas).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

Pažymėtina, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai. Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, tačiau tokie įrodymai, turi atitikti ne tik įrodymams, bet ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamus reikalavimus. Tai, ar pareiškėjo gauti dokumentai, duomenys, kaip nauji įrodymai, gali atitikti naujai paaiškėjusios ir turinčios esminę reikšmę bylos aplinkybės požymius, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Dėl aplinkybių ir įrodymų naujumo

Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą, nurodo gautus kadastrinius duomenis apie pareiškėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaimyninius sklypus.

Akcentuotina, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Susipažinus su prašomos atnaujinti bylos medžiaga, su pirmos ir apeliacinės instancijų teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, ištyrus pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, ir atlikus šių duomenų lyginamąją analizę, konstatuotina, kad pareiškėjas po bylos išnagrinėjimo sužinojo ir gavo naujas aplinkybes ir naujus įrodymus, kurie detalizuoja aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl inicijuojant bylos atnaujinimo procesą pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nelaikyti naujomis aplinkybėmis ir naujas įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Darytina išvada, kad duomenys, susiję su pareiškėjo ir jo kaimynų žemės sklypais pareiškėjui galėjo būti prieinami ir anksčiau, nes jie jau buvo bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Pareiškėjo atstovas savo iniciatyva į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie žemės sklypus kreipėsi 2023 m. spalio mėnesį, nors atsakovas, prašomos atnaujinti bylos procese atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato) turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva gauti minimus duomenis ar prašyti teismo juos išreikalauti. Tokios pozicijos, vertinant tokio pobūdžio aplinkybes tokio pobūdžio bylose laikomasi ir teismų praktikoje (2023 m. balandžio 19 d. nutartis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-494-459/2023).

Be to, priežastis, kurią pareiškėjas įvardija, kaip paskatinusią jį kreiptis į VĮ Registrų centrą (pareiškėjas nurodo: ,,Kadangi mano sklypas ribojasi su kitiems asmenims priklausančiais sklypais, kurie buvo pirkti praktiškai tuo pačiu metu, todėl aš užklausiau VĮ Registrų centro dėl duomenų“) suponuoja logika paremtą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui tikrai turėjo būti žinoma, kad greta jo žemės sklypo yra kiti žemės sklypai, kurie turi savininkus, ir atskleidžia, kad pagrindinė pareiškėjo kreipimosi į VĮ Registrų centrą priežastis buvo tai, kad pareiškėjas po to, kai Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą, toliau siekė rasti duomenų, kurių pagrindu galėtų realizuoti savo pastangas, kurių realizavimui proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas – pastangas ginčyti ieškovės veiksmus ir neveikimą, kurie jau buvo įvertinti tiek pirmos tiek apeliacinės instancijos teismų, taip pat ginčyti šių teismų priimtus atitinkamai sprendimą ir nutartį ir taip tikėtis kitokio teismo sprendimo.

Tas pats pasakytina ir apie kitus pareiškėjo su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktus rašytinius įrodymus (institucijų priimtus dokumentus, mokėjimų dokumentus), nes pareiškėjo aktyvus dalyvavimas su ginčo sklypu susijusiuose teisminiuose bei kituose procesuose dar nuo 1993 m., ir dokumentų asmeninis pobūdis (pavyzdžiui, pareiškėjo taupomoji knygelė, mokėjimo kvitai) pagrindžia, kad pareiškėjui šie įrodymai galėjo būti žinomi ir prieinami bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, net jeigu jie ir nebuvo prieinami arba net jeigu ir negalėjo būti prieinami, jie, kaip jau minėta, tik detalizuoja aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl nelaikyti naujomis aplinkybėmis ir naujas įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pareiškėjas nurodo, kad ieškovė nutylėjo, kad pareiškėjo advokatė 2009 m. kreipėsi dėl žemės sklypo suformavimo, ir detaliai aprašo su šiuo klausimu vykusius procesus, kurių metu priimti sprendimai, anot pareiškėjo, įrodo, kad šioje byloje yra praleistas senaties terminas. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjui jau nuo 2009 m. (taigi, ir 2021 m. t.y. bylos nagrinėjimo metu) buvo žinomos aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas galėjo remtis prašomame atnaujinti procese, o prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai vertintini, kaip nauja šių aplinkybių ir įrodymų interpretacija t.y. ne kaip naujos aplinkybės ar įrodymai.

Taigi šiuo atveju tai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti prašomoje atnaujinti byloje, leidžia teigti, kad pareiškėjas proceso atnaujinimą inicijavo ne remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o taikydamas naują gynybinę taktiką nuo ieškovės pareiškėjui (atsakovui) pareikšto reikalavimo.

Dėl aplinkybių ir įrodymų esminės reikšmės

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Nagrinėjamu atveju vertinant ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos turinčiomis esminę reikšmę, pažymėtina, kad prašomos atnaujinti bylos dalykas buvo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas. Teismai konstatavo, kad sutarties 1 punkte buvo padaryta klaida – buvo nurodytas tik bendras parduodamos žemės sklypo plotas - 0,22 ha, nors faktiškai buvo parduota du sklypai: vienas sklypas 0,09 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir antras sklypas 0,1300 ha, esantis 1,800 ha sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotų suma ir sudaro 0,22 ha. Taigi pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo pareigą įrodyti kokią reikšmę jo nurodytos aplinkybės turi prašomos atnaujinti bylos dalykui t. y. turėjo pagrįsti, kad jo nurodytos aplinkybės įrodo, kad sutarties 1 punkte klaidos nebuvo.

Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos turinčiomis esminę reikšmę prašomoje atnaujinti byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai, nes pareiškėjo nurodyti argumentai ir aplinkybės (pareiškėjas be kita ko nurodo: ,,aš sumokėjau ne tik už 0,15 ha ir 0,22 ha žemės sklypus, bet ir už 1,80 ha ir 1.06 ha žemės sklypus“; be to, pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. sausio 25 d. inicijavo procesą dėl negrąžintos žemės grąžinimo) suponuoja, kad pareiškėjas reiškia naują (t.y. prašomoje atnaujinti byloje nenagrinėtą) savarankišką reikalavimą t.y. įrodinėja, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo daugiau žemės nei nurodyta sutartyje (t.y. daugiau nei 0,22 ha). Tačiau prašomos atnaujinti bylos reikalavimo (dalyko) esmė buvo ne tai kiek sutartimi pareiškėjas įsigijo žemės, bet tai, ar yra pagrindas patikslinti sutartį t.y. pareiškėjo įsigytą žemės sklypą išskaidyti į dalis, kurių bendra suma išliko ta pati – 0,22 ha. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali turėti jokios įtakos prašomos atnaujinti bylos dalykui, nes nėra su juo susijusios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. N. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.