- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-303-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00359-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- H. Š., A. Š.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), V. P., J. P., V. Kasperavičiaus įmonė
- Trečiasis asmuo
- A. B., E. P., A. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-48-400/2019 pagal ieškovų H. Š. ir A. Š. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo atsakovams (duomenys neskelbtini), V. P., J. P. ir (duomenys neskelbtini) įmonės priešieškinį H. Š., A. Š., V. P., J. P., tretieji asmenys A. B., E. P. (V. P. turto paveldėtoja), A. S. (A. S. (S.) turto paveldėtojas), A. P. (V. P. turto paveldėtojas),
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus užregistruoti VĮ Registrų centre pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) plotų pakeitimus, kurie nustatyti (duomenys neskelbtini) V. B. kadastrinių matavimų metu.
2. Taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką patalpa- karvide Nr. 2 bei ieškovams paskirti naudotis 1-5 patalpos dalimi (5,56 kv.m.), kuri plane pažymėta 2. Prašė atsakovei (duomenys neskelbtini) skirti atskirai naudotis šiomis patalpomis: 69/100 dalimis arba 15,16 kv.m. patalpos 1-1, turinčios viso 21,97 kv.m., 1-2, turinčia 14,82 kv.m.; 1-3 turinčia 10,24 kv.m.; 1-12, turinčia 37,99 kv.m., 1-4 patalpos dalimi 1,94 kv.m.; viso 80,15 kv.m (plane -1). A. V. P. prašė paskirti naudotis atskirai patalpomis 1-4 dalimi - 3,02 kv.m. (plane – 7). Trečiajam asmeniui A. S. paskirti naudotis patalpos 1-5 dalimi 2 kv.m. (plane – 4). Prašė nustatyti, kad patalpa 1-4 naudotųsi ir tretieji asmenys: A. P. - patalpos 1-4 dalimi - 1,15 kv.m. (plane – 3), E. P. naudotųsi patalpos 1-4 dalimi- 0,18 kv.m. (plane – 6).
3. Prašė nustatyti naudojimosi tvarką pastatu- veršide ir ieškovams paskirti naudotis patalpa 1-7, turinčia 10,01 kv.m, bei patalpos 1-8 dalimi 97,8 kv.m. (plane – 2). (duomenys neskelbtini) įmonei prašė paskirti naudotis atskirai šiomis patalpomis: 1-1, turinčia 53,44 kv.m., 1-2, turinčia 8,40 kv.m., 1-3, turinčia 325,85 kv.m., 1-4, turinčia 91,83 kv.m., 1-5, turinčia 162,72 kv.m., 1-6, turinčia 10,22 kv.m., 1-8, patalpos dalimi- 592,43 kv.m., viso 1244,89 kv.m. (plane – 1). Prašė nustatyti, kad patalpos 1-8 dalimi-32,09 kv.m. (plane – 5), naudotųsi trečiasis asmuo A. S., atsakovui V. P. paskirti naudotis atskirai patalpomis 1-5 dalimi- 48,50 kv.m., atsakovui J. P. paskirti naudotis atskirai patalpomis 1-5 dalimi- 32,98 kv.m. (plane – 4). Prašė, kad patalpos 1-5 dalimis naudotųsi ir tretieji asmenys: E. P. 2,96 kv.m. (plane – 6), A. B. 9,61 kv.m. (plane – 7). Prašė apginti jų nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovus leisti patekti ir naudotis bendraturčiams ieškovams patalpų dalimis abiejuose pastatuose pagal ieškovų siūlomą patalpų naudojimosi tvarką bei nustatyti atsakovams įsipareigojimų įvykdymo terminą – 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovai 2006, 2018 metais įsigijo negyvenamas patalpas pastatuose ir negali patekti į patalpas, jomis naudotis, nes atsakovai nuo 2016-01-20 pasidalino patalpas, jas užtvėrė, įrengė rakinamus vartus ir duris, į pretenzijas ir reikalavimus nereagavo. Ieškovai 2012-09-05 buvo užsakę projektus IĮ (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau negalėjo to įgyvendinti dėl atsakovų nenoro bendradarbiauti ir įleisti į patalpas. Nuo 2015-04-10 ieškovai bando patekti į jiems priklausančias patalpas, tačiau (duomenys neskelbtini) atstovas atsisako juos įsileisti, nurodydamas kad ginčo patalpose yra įmonės brangūs įrengimai ir tuo pagrindu jie nebus įleidžiami, jis minėtas patalpas savo lėšomis suremontavo ir pan. Atsakovams išgriovus vidines sienas yra padidėjęs patalpų plotas, kuris priklauso visiems bendraturčiams ir nebeatitinka VĮ Registrų centre užregistruotam pastatų plotui, todėl pagal ieškovų užsakymą paruoštus kadastrinių matavimų duomenis atsakovai privalo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenis. Pagal atnaujintus duomenis, ieškovai paruošė naudojimosi patalpomis nustatymo tvarką.
5. (duomenys neskelbtini) įmonė prašė pripažinti jai teisę be bendrasavininkų sutikimo pateikti VĮ Registrų centrui patikslinimui nekilnojamojo turto registre esančius ginčo pastatų duomenis pagal VĮ Registro centro (duomenys neskelbtini) filialo paruoštas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Taip pat prašė nustatyti atitinkamą naudojimosi tvarką pastatu -veršide pagal projektą, paruoštą (duomenys neskelbtini) dieną, valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) atliktus (duomenys neskelbtini) matavimus ir remiantis registrų duomenų banko (duomenys neskelbtini) išrašu bei nustatyti atitinkamą naudojimosi tvarką negyvenamąja patalpa - Karvide pagal projektą, paruoštą (duomenys neskelbtini). 2019-10-21, VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) atliktus (duomenys neskelbtini) matavimus ir remiantis registrų duomenų banko 2019-04-01 išrašu. Prašė pripažinti teisę H. Š., A. Š., A. S., V. P., V. P., V. P. neatlygintinai ir netrukdomai patekti į jiems karvidėje paskirtus naudotis atskirai 13,40 kv. metrus patalpoje 1-12, viso turinčioje 37,99 kv.m. (plane – 2), per (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise priklausančios patalpos 5,16 kv.m. ploto praėjimą, esantį patalpoje Nr. 1-11. Taip pat prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise priklauso: (duomenys neskelbtini) dalių pastato-veršidės, turinčio bendro ploto 1460,30 kv. m., kur buvo įkurtas plastikų gamybos cechas. 2005 m. pabaigoje sužinojo, kad dalį pastato yra įsigiję J. P. ir V. P., su jais sutarė, kad atsitvers savo dalį ir ja naudosis, (duomenys neskelbtini) sudarė rašytinį susitarimą dėl pastato-veršidės naudojimosi, kuris nebuvo patvirtintas notaro, neregistruotas viešajame registre. Apie tai, kad dalį pastatų įsigijo ir ieškovai, nebuvo žinoma sudarant (duomenys neskelbtini) susitarimą, jie dalį pastatų įsigijo tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai jau buvo susitarta su kitais bendrasavininkiais dėl naudojimosi tvarkos. Kiti pastato bendrasavininkiai, tame tarpe ir ieškovai (po to kai įsigijo dalį pastatų), jokio suinteresuotumo dėl pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo, nerodė, (duomenys neskelbtini) įmonės individualiai naudojamos pastato dalies neginčijo, t.y. pritarė nustatytai ir daug metų esamai naudojimosi tvarkai. Ieškovai matė ir žinojo, kad remontuojama atsakovei ir V. K. priklausančių pastatų dalis. Įmonė pastatė mūrinę pertvarą tarp pastato dalies, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini) įmonė ir likusios pastato dalies. Ieškovas jokių pretenzijų dėl daromo remonto nereiškė, su naudojimosi tvarka sutiko. Nuo 2006 metų pradžios yra nusistovėjusi tokia pastatų naudojimosi tvarka, kurią ir prašė nustatyti priešieškiniu. Ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovai gali patekti į pastato dalį, kuria įmonė nesinaudoja. Atsakovė naudojasi tik tokia pastatų dalimi, kuri jai priklauso pagal nuosavybėn įgytą plotą. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko pastato-veršidės (duomenys neskelbtini) dalis, (duomenys neskelbtini) nusipirko (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos-karvidės Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato-veršidės, (duomenys neskelbtini) nusipirko (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos-karvidės ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato-Veršidės. (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise bendrai priklauso 1228,18 kv.m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas pripažino (duomenys neskelbtini) įmonei teisę be bendrasavininkų sutikimo pateikti VĮ Registrų centrui patikslinimui Nekilnojamojo turto registre esančius negyvenamosios patalpos- Karvidės 2 ir negyvenamos patalpos-veršidės duomenis pagal VĮ Registro centro (duomenys neskelbtini) filialo paruoštas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Nustatė naudojimosi tvarką negyvenama patalpa- Veršide, pagal Pastato (Unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) Naudojimosi projektą, paruoštą (duomenys neskelbtini) 2019-05-30 dieną, pagal valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) atliktus (duomenys neskelbtini) matavimus ir remiantis registrų duomenų banko 2019-05-21 išrašu taip: atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei paskirti naudotis atskirai šiomis patalpomis: 1-1, turinčia 53,44 kv.m.; 1-2, turinčia 8,40 kv.m.; 1-3, turinčia 325,85 kv.m.; 1-4, turinčia 91,83 kv.m.; 1-6, turinčia 10,22 kv.; 1-7, turinčia 10,01 kv.m.; 1-8, turinčia 722,32 kv.m., plane pažymėtomis skaičiumi 1; H. Š., A. Š., V. P., J. P., A. B., E. P. (V. P. turto paveldėtoja), A. S. (S.) paskirti naudotis atskirai patalpa 1-5, turinčia 256,77 kv..m. ir patalpa 1-6, turinčia 10,22 kv.m., plane pažymėta skaičiumi 2. Taip pat nustatė naudojimosi tvarką negyvenamąja patalpa-Karvide 2 pagal Pastato (Unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) Naudojimosi projektą, paruoštą (duomenys neskelbtini) 2019-10-21 dieną, pagal valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) atliktus (duomenys neskelbtini) matavimus ir remiantis registrų duomenų banko 2019-04-01 išrašu taip: atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei paskirti naudotis atskirai šiomis patalpomis: 69/100 dalimis, arba 15,16 kv.m. patalpos 1-1, turinčia viso 21,97 kv.m.; 1-2, turinčia 14,82 kv.m.; 1-3, turinčia 10,24 kv.m.; 1-4, turinčia 6,46 kv.m.; 1-5, turinčia 7,39 kv.m, ir 25,13 kv. m patalpoje 1-12, viso turinčiai 37,99 kv.m., kurios plane pažymėtos skaičiumi; H. Š., A. Š., A. S. (S.), V. P., V. P., E. P. (V. P. turto paveldėtoja) paskirti naudotis atskirai 12,86 kv.m. patalpoje 1-12, viso turinčioje 37,99 kv.m., kurios plane pažymėtos skaičiumi 2. Teismas pripažino teisę H. Š., A. Š., A. S. (S.), V. P., V. P., E. P. (V. P. turto paveldėtoja) neatlygintinai ir netrukdomai patekti į jiems paskirtus naudotis atskirai 13,40 kv. metrus patalpoje 1-12, viso turinčioje 37,99 kv.m., kurios plane pažymėtos skaičiumi 2, per (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise priklausančios patalpos 5,16 kv.m. ploto praėjimą, esantį patalpoje Nr. 1-11, nurodytą skaičiumi 3. Teismas priteisė iš ieškovų po 1125 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės (duomenys neskelbtini) įmonės naudai, po 50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovo J. P. naudai, po 50 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. P. naudai, po 171,95 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
8. Teismas nustatė, kad ieškovai, atsakovai, taip pat E. P., A. B., A. S., V. P. yra negyvenamos patalpos-Karvidės 2 bendrasavininkai. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) V. B. atlikus naujus kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 118-139), nustatyta, kad pastato bendras plotas yra 92,06 kv.m., todėl kiekvienam iš savininkų tenka tokios nuosavybės dalys išreikštos kvadratiniais metrais: 1) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 80,15, 2) A. Š. ir H. Š. nuosavybės teise priklauso bendrai: 5,56, 3) A. S. nuosavybės teise priklauso: 2,00, 4) V. P. nuosavybės teise priklauso: 1,15, 5) V. P. nuosavybės teise priklauso: 3,02, 6) E. P. nuosavybės teise priklauso: 0,18. (duomenys neskelbtini) V. B. atlikus negyvenamos patalpos-Veršidės kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 118-139), nustatyta, kad pastato bendras plotas yra 1478,84 kv.m. Nuosavybės dalys, išreikštos kvadratiniais metrais, paskirstomos taip: 1) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 1244,89, 2) A. Š. ir H. Š. nuosavybės teise priklauso bendrai: 107,81; 3) V. P. nuosavybės teise priklauso: 48,50, 4) J. P. nuosavybės teise priklauso: 32,98; 5) A. S. (turto paveldėtojas A. S.) nuosavybės teise priklauso: 32,09; 6) V. P. (turto paveldėtoja E. P.) nuosavybės teise priklauso: 2,96; 7) A. B. nuosavybės teise priklauso: 9,61 (3 t. b.l.118- 146, 180-181).
9. Teismas nustatė, kad šalys siekia pakeisti nekilnojamojo turto kadastrinius duomenis, kadangi atlikus kadastrinius matavimus nustatyti plotų skirtumai. Pažymėjo, kad pakeitimai bendro ploto, atsiradę dėl matavimų tikslinimo, yra atliekami VĮ Registrų centre bendrasavininkams pateikiant bendrą prašymą dėl pasikeitusių pastato duomenų patikslinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtino Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 195 punktą nauji duomenys tikslinami supaprastinta tvarka. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto Kadastro įstatymo nuostatas, įvertino atsakovės atstovų paaiškinimus, kad susitarti su ginčo patalpų bendraturčiais supaprastinta tvarka pakeisti pasikeitusius duomenis nepavyko, dalis iš jų visiškai nesidomi bendru turtu arba jų buvimo vieta atsakovei nėra žinoma bei (duomenys neskelbtini) įmonei pripažino teisę be bendraturčių sutikimo pateikti duomenis dėl kadastrinių duomenų tikslinimo, pateikiant ginčo patalpų naujai sudarytą kadastrinių matavimų bylą. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovus užregistruoti VĮ Registrų centras pastatų plotų pakeitimus yra sąlyginis, nepriklauso tik nuo atsakovų valios. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras atlieka teisinę registraciją tik pagal tinkamai paruoštus dokumentus, laikantis tam tikrų procedūrų, būtinas visų savininkų bendras sutikimas padaryti pakeitimus, todėl reikalavimas gali būti realizuotas tik esam tam tikroms aplinkybėms, kurios neaišku, ar įvyks. Pripažino, kad ieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes (duomenys neskelbtini) įmonė savo priešiniu reikalavimu prašo leisti įregistruoti pakeitimus be ieškovų sutikimo.
10. Teismas, spręsdamas dėl šalių reikalavimo nustatyti negyvenamų patalpų naudojimosi tvarką, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, teismo posėdyje išklausęs šalis, teismas darė išvadą, kad ieškovų pateiktos UAB „Matika“ naudojimosi tvarkos schemos prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai, yra ydingos, neužtikrina visų negyvenamų patalpų bendrasavininkų teisėtų interesų, todėl negali būti tvirtinamas. Naudojimo schemose (planuose) teismas nustatė esminį nukrypimą nuo CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, racionalumo (patogumo) ir efektyvumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.
11. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė negyvenamosiose patalpose-veršidėje vykdo su maistu besiliečiančių gaminių: (duomenys neskelbtini) tarpine gamybą, šiai veiklai yra keliami griežti reikalavimai, kad su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos būtų laikomi švariai (6 t. 3-7), patalpos naudojamos išimtinai tik (duomenys neskelbtini) įmonės, jos yra įrengtos taip, kad atitiktų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai reikalauja paskirti jiems naudotis dalį veršidės, kurios plotas 722,32 kv.m., plane pažymėtos indeksu 1-8, kurioje atsakovė nuo 2006 metų sandėliuoja savo pagamintą produkciją, o ieškovai patalpos dalyje ketina laikyti ir remontuoti žemės ūkio techniką. Pažymėjo, kad ieškovams priklauso tik 107,81 kv.m. veršidės (3 t. b. l. 181). Teismas sutiko, kad nustačius patalpų naudojimosi tvarką taip, kaip siūlo ieškovai, įmonė vargu ar galėtų vykdyti gamybą, atitinkančią norminių dokumentų bei maisto ir veterinarijos tarnybų reikalavimus, nes gamybos, sandėliavimo ir buitinėse patalpose negali būti pašalinių žmonių, tai gali sukelti gaminių biologinę, cheminę ir fizinę taršą, tuo pažeisti gaminių saugą ir kokybę (4 t. b. l. 1-64). Ieškovų teiginius, kad jie negalėtų su savo žemės ūkio technika patekti į veršidės patalpas 1-5 ir 1-6, nes neužtektų privažiavimui skirto ploto, greta yra J. P. priklausantis žemės sklypas vertino kaip pasvarstymus. Vertino atsakovo V. P. teiginius, jog su savo žemės ūkio technika jis į 1-5 patalpas patenka ir jokių kliūčių tam nėra, o atsakovas J. P. patikino, jog atsimatuodamas jam nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypą, įvažiavimui į veršidės patalpas 1-5 ir 1-6 išmatavo apie 11-12 metrų nuo jam priklausančios sklypo ribos iki įvažiavimo į patalpas. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovės naudojimosi planas neteisingas, nes nėra nustatoma naudojimosi tvarka kitiems bendraturčiams. Pažymėjo, kad nesant ginčo tarp bendraturčių dėl patalpų naudojimosi, teismui nekyla pareiga nustatyti ginčo patalpų naudojimosi tvarką tarp visų bendraturčių.
12. Nustatė, kad pagal ieškovų siūlomą negyvenamų patalpų - karvidės Nr.2 schemą, ieškovai pageidauja naudotis 5,56 kv.m. 1-5 patalpos, turinčios 7,39 kv.m. (5 t. b.l. 121), kuri atsakovės naudojama, kaip įmonės darbuotojų buitinės patalpos, nes gretimai yra įrengtas dušas (1-7 patalpa), katilinė (1-4 patalpa), laboratorija (1-3 patalpa). Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovų siūloma tvarka yra ydinga, nes patalpa turi įėjimą per patalpą Nr.1, bei per kito pastato dalį, kuri priklauso įmonei. Be to, bus pažeisti patalpų gaisrinės saugos reikalavimai, nes iš kiekvieno pastato aukšto turi būti ne mažiau kaip du evakavimosi keliai, tarp kurių turi būti ne mažesnis kaip 45 laipsnių kampas (4 t. b. l. 3, 55). Į šią patalpą ieškovai patektų tik per atsakovės patalpas ir taip būtų neproporcingai išnaudojami statiniai, atsakovei būtų atimta galimybė individualiai naudoti patalpas. Atsakovė pasiūlė ieškovams karvidės 1-12 patalpos, turinčios 37,99 kv.m. (5 t. b. l. 149), dalį (plane – 2), kurios bendras plotas 12,86 kv.m. ir bendrai naudotis patalpa, plane pažymėta skaičiumi 3, kurios plotas 4,95 kv.m. Patalpos yra toliau nuo atsakovės gamybinių patalpų, turi atskirą patekimą į šias patalpas iš išorės, kas labiau atitinka bendraturčių interesus. Netenkinęs ieškovų reikalavimų nustatyti ginčo naudojimąsi patalpomis pagal jų pasiūlytą tvarką, teismas netenkino ir reikalavimo įpareigoti atsakovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įleisti į patalpas, kuriomis siekia naudotis ieškovai. Ieškinį atmetus, visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovų, taip pat priteisė pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasielgė šališkai, turėjo atsisakyti priimti priešieškinį byloje. Teigia, kad prieš naudojimosi tvarkos nustatymą buvo reikalinga konstatuoti, ar buvo pažeidinėjamos ieškovų teisės nuo 2006 metų, ar pašalintos kliūtys ieškovams patekti į patalpas. Ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovus pateikti planą su šiuo metu jų užimtų patalpų dalimis, tačiau atsakovai to nepadarė, teikė priešieškinį. Atsakovai nuo 2006 m. vykdė savavališkus statybos darbus. (duomenys neskelbtini) atliko kadastrinius patalpų matavimus, buvo nustatyta, kad pastatų plotas didesnis. Teismas, prieš priimdamas sprendimą leisti užregistruoti pakeitimus (duomenys neskelbtini) įmonei be bendrasavininkų sutikimo, turėjo patikrinti, ar pakeitimai ir rekonstrukcijos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovai prašė išreikalauti šiuos dokumentus, tačiau teismas į tai nereagavo, o priėmęs sprendimą leisti užregistruoti esminius pastato pakeitimus prisiėmė atsakomybę už pakeitimus ir jų techninę būklę. Fasado pakeitimas, lauko durų keitimai (nešančiosiose konstrukcijose), langų mažinimas ir didinimas (fasadinėse, nešančiosiose konstrukcijose) reikalauja specialių žinių ir paskaičiavimų, tai buvo galima padaryti tik esant statybos ar rekonstrukcijos projektams ir leidimams. Teismas suteikė galimybę įteisinti šalies neteisėtus veiksmus (rekonstrukcinių darbų atlikimą be statybos leidimų). Atsakovai nesikreipė dėl sutikimų registruoti patalpų padidėjimą.
15. Nurodo, kad teismas nesilaikė nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų. Teismas nesivadovavo teisėtumo kriterijumi, suteikė išskirtines teises vienai iš proceso šalių įteisinti jos neteisėtai atliktus pastatų rekonstrukcijos darbus bei juos užregistruoti be bendrasavininkų sutikimo. Atsakovė nepateikė tokio prašymo bendrasavininkams, o teismas deklaratyviai nurodė, kad sutikimo nėra. Rekonstrukciją pripažįsta atsakovai, tai patvirtina ieškovų pateiktos nuotraukos ir matavimai. Viena būtina sąlyga dalies bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimui bendraturčiui padidinus bendrą daiktą ar jo vertę - šių padidinimų atlikimas laikantis įstatymų nustatytų taisyklių. Sprendžiant dėl bendro turto padidinimo statybos būdu padarinių, CK 4.77 straipsnis turi būti aiškinamas kartu su CK 4.103 straipsniu, nustatančiu normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo civilinius teisinius padarinius, bei atitinkamomis Statybos įstatymo normomis. Jeigu daikto pakeitimai, kurie turi būti atliekami laikantis Statybos įstatyme nustatytos tvarkos, padaromi pažeidžiant šią tvarką, CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių neatsiranda, nors faktinis daikto padidinimas atliktas. Sprendimas leisti užregistruoti pastato pakeitimus be bendrasavininkų sutikimo, nepatikrinus jų atlikimo teisėtumo, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis įstatymams.
16. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įmonė siūlomoje tvarkoje ir brėžiniuose išskyrė tik jai priskirtiną plotą, likusiems bendrasavininkams nurodant bendrą visų plotą. Teismas patenkindamas tokią tvarką neišsprendė ginčo iš esmės, o patenkino tik atsakovės lūkesčius. Ieškovai privalės kreiptis su nauju ieškiniu į teismą dėl tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkų, nes jiems jokia konkreti vieta pastatuose nepriskirta. Pastate – karvidėje paskirta patalpos dalis (plane pažymėta Nr.2) yra 6 asmenims. Pastate-veršidėje 7 bendrasavininkams teismo paskirtos dvi patalpos naudotis bendrai. Kuria patalpa ir vieta turės teisę naudotis ieškovai, nenustatyta. Ieškovai siekė, kad būtų nustatyta konkreti naudojimosi tvarka ir tai buvo ginčo esmė, teismas klaidingai nurodė, kad tokio ginčo nėra. V. P. ir J. P. yra atsakovai, tačiau sprendimu nebuvo išspręstas jų ir ieškovų ginčas. Pagal patvirtintą tvarką ieškovai negalės tinkamai naudotis savo patalpomis ir toliau turės savo santykius su bendrasavininkiais aiškintis teisme. Ieškovų planuose pažymėti visiems bendraturčiams siūlomas plotas ir jo vieta ir dydis, tačiau jie buvo atmesti nepagrįstai.
17. Nurodo, kad pastatas-veršidė turi keturis technologinius vartus ir duris. (duomenys neskelbtini) įmonė siūlo suteikti išskirtinę teisę naudotis jai trimis vartais į patalpas, o visiems likusiems 7 bendrasavininkams naudotis vienais patekimo vartais ir bendromis patalpomis. Teigia, kad toks būdas nepriimtinas ir negalimas. Ieškovai, atsakovai V. P., J. P. patalpose laiko žemės ūkio ir kitą techniką, todėl reikalingi skirtingi patekimai (vartai) į patalpas. Ieškovų siūloma tvarka būtų racionalesnė visų bendrasavininkų atžvilgiu, nes (duomenys neskelbtini) įmonei būtų palikti išimtinai 2 technologiniai patekimai į patalpas, o 2 patekimai būtų padalinti tarp 6 bendrasavininkų, tame tarpe (duomenys neskelbtini) įmonei. Patalpose 1-5 (veršidėje) nėra galimybės padaryti atskirą įvažiavimą, nes vakarinėje pastato pusėje yra privataus asmens žemės laukai, iš pietinės pusės patekimą apsunkina tai, kad jos ribojasi su J. P. žemėmis ir negavus leidimo bet koks patekimas į 1-5 patalpas per schemoje nurodytus vartus su technika negalimas ir neįmanomas. Tokį uždraudimą atsakovas išsakė žodžiu. Patalpos plane pažymėtos Nr. 2 turi vieną įvažiavimą, šia patalpa bendrai besinaudojantys turės iš naujo spręsti ginčą. Aplink ginčo pastatus yra padarytos betonuotos ir žvyruotos aikštelės - privažiavimai. Pagal sprendimą išskirtinai viena atsakovė įgyja teisę naudosis aikštelėmis – privažiavimais, kurie randasi iš šiaurės ir pietų pusės. Pagal ieškovų siūlomą tvarką yra atskiri vartai į patalpas iš pietinės pastato-veršidės pusės, kad užtikrintų geresnę logistiką ir atitiktų visų bendrasavininkų interesus, leistų išvengti ateityje konfliktinių situacijų. Ten nėra jokių (duomenys neskelbtini) įmonės įrenginių, o tik sandėlio galo dalis, todėl tai netrukdytų įmonės veiklai, ir atskyrimo kaštai būtų minimalūs. Ieškovai, atsakovai J. P. ir V. P. patalpose veršidėje siekia laikyti ir remontuoti traktorius.
18. Nurodo, kad naudojimosi tvarka pastatui- karvidei nepriimtina, nes į patalpas galima patekti tik per (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas. Ieškovo siūlomose patalpose vietoje lango galima padaryti duris ir patekti į patalpas, tai netrukdytų nei (duomenys neskelbtini) įmonei, nei kitiems bendraturčiams. Pagal (duomenys neskelbtini) įmonės siūlomą tvarką nenurodyta kiekvieno bendrasavininko dalis ir jos konkreti vieta.
19. Nurodo, kad nuo 2006 m. pažeidžiamos ieškovo ir trečiųjų asmenų teisės, 2016-01-20 susitarimu atsakovai neteisėtai pasidalino ir užgrobė patalpas, kurios priklausė ieškovams ir kitiems bendrasavininkams. Ieškovai negalėjo patekti į patalpas. Atsakovų veiksmai neteisėti ir tęsėsi ilgą laiką, jų negalima vadinti teisinių santykių stabilumu. (duomenys neskelbtini) įmonė teismo metu pirko patalpas siekiant pateisinti argumentus dėl įmonei reikalingų patalpų. (duomenys neskelbtini) įmonė visus leidimus veiklai išsiėmusi (duomenys neskelbtini) metais, nors negavo bendraturčių sutikimo. Pagal nustatytą tvarką neįmanoma kitiems bendrasavininkams atskirai naudotis priklausančiomis patalpomis ir į jas patekti. Atsakovei suteikta išskirtinė privilegija. Teismas nustatydamas tvarką privalėjo išspręsti klausimą taip, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, tačiau ginčas tik pagilintas.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) įmonė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo dėl patalpų dydžio nekilo, šalys naudojosi tais pačiais kadastrinių matavimų duomenimis. (duomenys neskelbtini) įmonė, kiti ginčo patalpų savininkai jokių statybos darbų, dėl kurių būtų padidėjęs patalpų plotas, neatliko, buvo tik išgriauti gardai ir atskirta vidine pertvara įmonės atskirai naudojama dalis pastate. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyti tikslūs pastatų, patalpų plotai. Atliktiems paprastojo remonto darbams jokių statybos leidimų nereikėjo, ieškovai neįrodinėjo, kad darbams jie buvo reikalingi. Vykusiems 2006 metais darbams ieškovai neprieštaravo. Nustačius, kad patalpų (pastatų) plotas yra didesnis, nuosavybės idealiosios dalys nesikeičia, yra perskaičiuojamos tik tai pačiai nuosavybės daliai tenkantis padidėjęs plotas. Ieškovai nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nėra nurodę, kokie statybos darbai, kurių teisėtumą reiktų teismui patikrinti, deklaratyvūs teiginiai neparemti jokiais faktiniais duomenimis. Remonto darbai buvo daromi viešai, ieškovai tiems darbams neprieštaravo, davė žodinius sutikimus remonto darbams ir dėl atlikto remonto pastatai išliko geros būklės, nesugriuvo, ieškovai byloje reikalavimų dėl statybos remonto darbų nekėlė. Ieškovai pastatais nesirūpino, į teisėsaugos institucijas dėl naudojimosi tvarkos kreipėsi tik 2015 metais. (duomenys neskelbtini) įmonė, kiti atsakovai pastatais naudojasi nuo 2005 metų. Įmonė naudojasi atskirai patalpomis, kurios atitinka idealiąją dalį nuosavybėje. Ieškovai 2015 metais nekėlė jokių reikalavimų dėl atsakovės užimamų konkrečių patalpų. Tik atsakovei pateikus priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal faktiškai nusistovėjusią nuo 2005 metų tvarką, ieškovai pradėjo reikalauti patalpų, kuriomis faktiškai naudojasi atsakovė. (duomenys neskelbtini) įmonės iniciatyva ir prašymu atlikti pastatų kadastriniai matavimai, kurie turi būti įregistruoti, o ieškovai nesutiko, kaip bendrasavininkai, kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl naujai nustatytų duomenų įregistravimo. Dėl to atsakovė prašė teismą atlikti pakeitimus be ieškovų sutikimo. Ieškovai taip pat pateikė reikalavimą, kad atsakovai įregistruotų pakeitimus VĮ Registrų centre, taigi, jie taip pat siekia, jog būtų atlikti pakeitimai pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus.
Šalies argumentai
21. Ieškovai nurodė, kad nesinaudojo patalpomis, neprieštaravo, jog (duomenys neskelbtini)įmonė įsirengtų patalpas, jas pritaikytų gamybos procesui per visą laikotarpį iki ieškovai pareiškė ieškinį. Todėl laikytina, kad ieškovai sutiko su nusistovėjusia faktine naudojimosi tvarka ir nustatytina naudojimosi tvarka neturi nuo jos skirtis. Ieškovai nenurodė, kodėl reikėtų keisti nusistovėjusią tvarką ir įmonę iškeldinti iš jos naudojamų patalpų, kurias ji įrengė ir pritaikė gamybinei veiklai.
22. Ieškovų reikalavimas apginti jų nuosavybės teises nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir įpareigoti atsakovus leisti patekti ir naudotis patalpomis abiejuose pastatuose yra perteklinis, deklaratyvaus pobūdžio, juo nesiekiama sukurti konkrečių pareigų ar teisių. Nustačius naudojimosi tvarką tarp bendraturčių šios tvarkos laikymasis bus privalomas bendraturčiams.
23. Nurodo, kad ieškovai prašė paskirti naudotis pastate-karvidėje patalpa Nr.2, turinčia 5,56 kv.m, papildomai reikalauja 3,79 kv.m. šios patalpos skirti kitiems asmenims. Patalpa turi įėjimą per patalpą Nr. l bei per kito pastato dalį, kuri priklauso atsakovei. Į patalpą ieškovai patektų tik per atsakovo patalpas ir taip būtų neproporcingai išnaudojami statiniai, atsakovui būtų atimta galimybė individualiai naudoti patalpas, kurios jam priklauso. Todėl ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra neracionali. Motyvas, kad į šią patalpą galės patekti vietoj lango iškirtę duris į lauką, nesuteikia pagrindo padaryti išvadai, kad patalpoje galima įrengti atskirą įėjimą. Tai reikštų rekonstrukcijos darbus, kam reikalingas visų bendraturčių sutikimas, statybos leidimas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad rekonstrukcija yra galima, kaip tai paveiktų pastato stabilumą. Patalpose yra ant sienos įdėta šildymo baterija (radiatorius), šildoma centralizuotai ruošiant karštą vandenį, todėl tektų keisti šildymo sistemą, išnyktų buitinė patalpa, kuria naudojasi atsakovė, būtų pažeistas įmonės technologinis procesas.
24. Nustatant pastato-veršidės naudojimosi tvarką atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalių pastato, pastate įmonė įkūrė plastikų gamybos cechą. (duomenys neskelbtini) pabaigoje dalį pastatų įsigijo J. P. ir V. P.. Šie asmenys susitarė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė naudosis konkrečia pastatų dalimi, atsitvėrė savo dalį ir ja naudojosi. (duomenys neskelbtini) sudarytas rašytinis susitarimas dėl pastato naudojimosi, jis patvirtina faktinę naudojimosi tvarką. Ieškovai dalis pastatų įsigijo tik (duomenys neskelbtini), kai jau buvo susitarta su kitais bendrasavininkiais dėl naudojimosi tvarkos, jie K. K. įmonės individualiai naudojamos pastato dalies neginčijo, matė ir žinojo, kad atsakovė remontuoja jai skirtą naudotis pastatų dalį, jokių pretenzijų dėl daromo remonto nereiškė, remontui pritarė, su naudojimosi tvarka sutiko. Nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios yra nusistovėjusi tokia pastatų naudojimosi tvarka, kurią ir prašė nustatyti priešieškiniu atsakovė. Ieškovai dalį pastato dalių įsigijo tik (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimis, t.y. jau po to, kai buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka tarp bendraturčių.
25. Mano, kad apeliantai nenurodė ir nepagrindė savo teiginių dėl teismo neįvertintų įrodymų ir neatskleistos bylos esmės, hipotetiniai ar prielaidomis pagrįsti skundo argumentai nelaikytini patikimais ir pakankamais, jog jų pagrindu būtų daroma kitokia, nei ginčą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padaryta, išvada.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, atsakovai, taip pat E. P., A. B., A. S., V. P. yra negyvenamos patalpos-Karvidės 2 bendrasavininkai. Pagal VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) atlikus kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 118-139, 2 t., 87), pastato bendras plotas yra 92,06 kv.m., todėl kiekvienam iš savininkų tenka tokios nuosavybės dalys išreikštos kvadratiniais metrais: 1) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 80,15, 2) A. Š. ir H. Š. nuosavybės teise priklauso bendrai: 5,56, 3) A. S. nuosavybės teise priklauso: 2,00, 4) V. P. nuosavybės teise priklauso: 1,15, 5) V. P. nuosavybės teise priklauso: 3,02, 6) E. P. nuosavybės teise priklauso: 0,18. VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) atlikus negyvenamos patalpos-Veršidės kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 118-139, 2 t. 88), nustatyta, kad pastato bendras plotas yra 1478,84 kv.m. Nuosavybės dalys, išreikštos kvadratiniais metrais, paskirstomos taip: 1) (duomenys neskelbtini) įmonei nuosavybės teise priklauso: 1244,89, 2) A. Š. ir H. Š. nuosavybės teise priklauso bendrai: 107,81; 3) V. P. nuosavybės teise priklauso: 48,50, 4) J. P. nuosavybės teise priklauso: 32,98; 5) A. S. (turto paveldėtojas A. S.) nuosavybės teise priklauso: 32,09; 6) V. P. (turto paveldėtoja E. P.) nuosavybės teise priklauso: 2,96; 7) A. B. nuosavybės teise priklauso: 9,61 (3 t. b.l.118- 146, 180-181).
28. Byloje buvo sprendžiami klausimai dėl pasikeitusių ginčo pastatų duomenų (padidėjusių plotų) įregistravimo VĮ Registrų cente bei naudojimosi ginčo pastatais tvarkos nustatymo.
29. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės reikalavimą pripažinti jai teisę be bendrasavininkų (neišvardinant kokių) sutikimo pateikti VĮ Registrų centui patikslinimui nekilnojamojo turto registre esančius ginčo pastatų duomenis pagal VĮ Registro centro Panevėžio filialo paruoštas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pakeitimai faktiškai yra atsiradę dėl tikslesnių prietaisų panaudojimo ir gardų išgriovimo veršidėje, atsakovei susitarti su bendraturčiais supaprastinta tvarka pakeisti pasikeitusius duomenis nepavyko, dalis jų visai nesidomi bendru turtu, ar jų buvimo vieta atsakovei nežinoma. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti atsakovės priešieškinio, prieš leisdamas užregistruoti pastatų pakeitimus turėjo aiškintis, ar pakeitimai ir bendraturčio pasirinktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar buvo galimas tokių statybos darbų atlikimas, taip pat nurodo, kad atsakovai nei karto nesikreipė į ieškovus dėl sutikimų registruoti patalpų padidėjimus, patalpų pakeitimai buvo išsiaiškinti tik ieškovams pateikus ieškinį ir ieškovų iniciatyva atlikus matavimus.
30. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Jei ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
31. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės <...>, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tokie patys reikalavimai keliami ir byloje pareiškiant priešieškinį.
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai kėlė reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus užregistruoti VĮ Registrų centre ginčo pastatų plotų pakeitimus, kurie nustatyti (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu, o priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti jai teisę be bendrasavininkų sutikimo pateikti VĮ Registrų centui patikslinimui nekilnojamojo turto registre esančius ginčo pastatų duomenis pagal VĮ Registro centro (duomenys neskelbtini) filialo paruoštas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas (kurios į bylą nepateiktos) ir nustatyti atitinkamas naudojimosi tvarkas pastatais pagal projektus, paruoštus pagal valstybinės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) atliktus (duomenys neskelbtini) matavimus.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė siekė pakeisti kadastrinius duomenis, pateikiant (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų bylą (klaidingai sprendime pateikiant nuorodą į (duomenys neskelbtini) atliktų matavimų duomenis). Iš ieškovų pateiktų VĮ Registro centro (duomenys neskelbtini) filialo paruoštų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų, sudarytų pagal (duomenys neskelbtini) matavimus (t.3, b.l. 118-139), atsakovės pateiktų ginčo pastatų vidaus plotų eksplikacijų, sudarytų pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymą (t.2, b.l. 87, 88), šalių pateiktų naudojimosi ginčo pastatais tvarkos projektų (tik ieškovų naudojimosi schemoje neteisingai nurodytas ieškovams tenkančios 1-8 dalies plotas (ieškinyje nurodyta teisingai - 97,8 kv.m.)), matyti, kad byloje nėra ginčo dėl faktiškai šiuo metu esančių patalpų plotų. Tiek ieškovai, tiek atsakovė siekia, kad ginčo pastatų plotai būtų įregistruoti registre, ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovams užsakius (duomenys neskelbtini) matavimus panaudoti (duomenys neskelbtini) matavimų duomenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė raštu būtų kreipusis į ieškovus dėl galimybės supaprastinta tvarka pateikti patikslinimui nekilnojamojo turto registre esančius ginčo pastatų duomenis ir kad jie būtų atsisakę tai padaryti. Nors ieškovai kelia klausimus dėl atliktų remonto darbų teisėtumo, tačiau esant pareikštiems ieškinio reikalavimams negalima vienareikšmiškai spręsti, jog jie nesutinka įregistruoti pastatų plotų pakeitimus, priešingai, ieškovai taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovus tokius pakeitimus (tik pagal anksčiau atliktus matavimus) užregistruoti. Todėl sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo patenkinimo turėjo būti išsiaiškintos aplinkybės, ar į ieškovus atsakovė kreipėsi dėl plotų pakeitimų įregistravimo, ar dėl to tarp šalių yra kilęs ginčas, ar ieškovai savo veiksmais pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus.
34. Taip pat pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, kad būtų aiškiai ir konkrečiai suformuluotas ir įrodymais pagrįstas pirmasis priešieškinio reikalavimas. Šiuo atveju priešieškinio reikalavimas pripažinti atsakovei teisę be bendrasavininkų sutikimo pateikti VĮ Registrų centui patikslinimui duomenis suformuluotas netinkamai, kadangi nėra aišku, kokiems konkretiems bendrasavininkiams jis yra reiškiamas. Byloje nustatyta, kad be ieškovų bendraturčiais yra ir kiti asmenys, kurie byloje nurodyti atsakovais, trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad dalis bendraturčių visai nesidomi bendru turtu, ar jų buvimo vieta atsakovei nežinoma, dėl to reikalinga leisti atsakovei be bendraturčių sutikimo leisti įregistruoti pakeitimus. Pagal CPK 225 straipsnio 5 punkto nuostatas teismas, priėmęs ieškinį (priešieškinį) prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti atsakovei teisę byloje nurodyti tinkamas šalis, konkrečiai įvardinti, kokiems asmenims yra reiškiamas reikalavimas. Kadangi teismas to nepadarė, pripažintina, kad yra padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, kurio negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas priešieškinio reikalavimą konkrečiai nurodė, jog leidžiama be bendraturčių sutikimo pateikti patikslinimui pastatų duomenis pagal konkrečias VĮ Registro centro Panevėžio filialo paruoštas Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, tačiau jos į nagrinėjamą bylą nėra pateiktos, teismas nepasisakė dėl šiose kadastrinėse matavimų bylose pateiktų duomenų, tik pažymėjo, kad yra nustatyti plotų pasikeitimai.
35. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės pasiūlyta naudojimosi ginčo pastatais tvarka, nurodo, kad pirmiausia turėtų būti patikrintas daiktų pakeitimų teisėtumas, teigia, kad darbai patalpose atsakovės atlikti be bendrasavininkų sutikimo. Nors apeliantai nurodo argumentus dėl galimų statybos darbus reglamentuojančių aktų pažeidimų, tačiau byloje nereiškė reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, buvusios padėties atstatymo. Pažymėtina, kad CK 4.77 straipsnio 2 dalis reglamentuoja padarinius, kai bendraturtis savo lėšomis padidina daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, tarp kurių numatyta ir ta pasekmė, kad negalint padidintos daikto ar jo vertės dalies atskirti nesužalojant bendro daikto visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Tiek ieškovai, tiek atsakovė prašė nustatyti naudojimosi pastatais tvarką įvertindami, kad yra pasikeitę patalpų plotai bei proporcingai jiems tenkančioms idealioms nuosavybės dalims siūlė sau priimtus variantus dėl naudojimosi atitinkamomis patalpomis tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi pastatais tvarką, pagal atsakovės siūlymą, nenumatantį, kad būtų reikalinga atlikti kokius nors statinių pakeitimus ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus, plačiau nepasisako dėl argumentų, susijusių su galimai atsakovės neteisėtai praeityje atliktais statybos darbais bei sprendžia, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi pastatais tvarką pagal atsakovės siūlymą, ar ji nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
36. Pirmosios instancijos teismas ieškovų pateiktas patalpų naudojimosi tvarkos schemas pripažino ydingomis, neužtikrinančiomis visų negyvenamų patalpų bendrasavininkų teisėtų interesų, vertino, kad atsakovė negyvenamose patalpose (veršidėje) vykdo su maistu besiliečiančių gaminių gamybą, ieškovai, kuriems nuosavybės teise priklauso tik 107,81 kv.m. patalpų, siekia, jog jiems būtų paskirta naudotis dalis patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-8, kurioje atsakovė nuo 2006 metų sandėliuoja savo pagamintą produkciją, o ieškovai ten ketina laikyti ir remontuoti žemės ūkio techniką, todėl įmonė vargu ar galėtų vykdyti gamybą. Teismas pripažino, kad galimas ieškovų patekimas su žemės ūkio technika į veršidės patalpas 1-5 ir 1-6.
37. Apeliantai nurodo, kad atsakovė siūlo 7 bendrasavininkiams bendrai naudotis vienais patekimo vartais iš pietinės pusės ir dviem patalpomis (pažymėtos atsakovės plane Nr. 2), nors ieškovai ir atsakovai patalpose laiko techniką, 1-5 patalpoje nėra galimybės padaryti atskiro įvažiavimo iš vakarinės pusės, atsakovas J. P. neleis patekti per jo žemę su technika per schemoje nurodytus vartus iš pietinės pusės, atsakovė galės viena naudotis aikštelėmis-privažiavimais šiaurės ir pietų pusėje. Mano, kad ieškovų siūloma tvarka užtikrintų visų bendrasavininkių interesus, leistų išvengti konfliktų, ieškovų nurodomose patalpų vietose yra sandėlio galo dalis, nebūtų trukdoma įmonės veiklai, atskyrimo kaštai būtų minimalūs.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad (duomenys neskelbtini) siūlomoje naudojimosi veršide tvarkoje ir naudojimosi projekte išskyrė tik jai priskirtiną plotą, likusiems bendrasavininkams nurodant bendrą visų plotą, o teismas, nustatydamas tokią tvarką patenkino išimtinai tik atsakovės lūkesčius, ieškovams, kurie reiškė byloje ieškinį bei siekė išspręsti šalių ginčą, konkreti vieta pastatuose nepriskirta. Veršidėje 7 bendrasavininkams pagal naudojimosi projektą paskirtos dvi patalpos (1-6 ir 1-5) naudotis bendrai. A. J. P. ir V. P. šiomis patalpomis naudojasi. Pažymėtina, kad priešieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei būtų paskirta naudotis išvardintomis patalpomis, taip pat ir 1-6 patalpa, turinčia 10,22 kv.; šia patalpa taip pat paskirtina naudoti atskirai H. Š., A. Š., V. P., J. P., A. B., E. P. (V. P. turto paveldėtoja), A. S. (A. S. turto paveldėtojui). Toks priešieškinio reikalavimas, nepašalinus neatitikimo pateiktam naudojimosi projektui, buvo teismo patenkintas ir palikus šioje dalyje sprendimą nepakeistu susidarytų situacija, kad 1-6 patalpa veršidėje visi bendraturčiai naudotųsi bendrai, tokiu būdu atsakovei būtų suteikta galimybė naudotis didesne dalimi patalpų nei jai priklauso bendrosios nuosavybės teise, sudarytos prielaidos ateityje kilti naujoms konfliktinėms situacijoms, bendraturčių (išskyrus atsakovę) teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti.
39. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovų siūloma naudojimosi veršide tvarka nurodant, kad ieškovams skirtina naudotis plane 2 numeriu pažymėta dalis: patalpa 1-7, turinti 10,01 kv.m, bei patalpos 1-8 dalims 97,8 kv.m. (naudojimosi schemoje neteisingai nurodoma, jog 1-8 patalpos dalis yra 107,81 kv.m. (bendrai ieškovams tenkanti dalis)), atsakovei (duomenys neskelbtini) įmonei skirtina naudotis atskirai šiomis patalpomis: 1-1, turinčia 53,44 kv.m., 1-2, turinčia 8,40 kv.m., 1-3, turinčia 325,85 kv.m., 1-4, turinčia 91,83 kv.m., 1-5, turinčia 162,72 kv.m., 1-6, turinčia 10,22 kv.m., 1-8, patalpos dalimi- 592,43 kv.m., viso 1244,89 kv.m. (plane – 1); patalpos 1-8 dalimi-32,09 kv.m. (plane – 5), naudotųsi trečiasis asmuo A. S., atsakovui V. P. paskirtina naudotis atskirai patalpomis 1-5 dalimi- 48,50 kv.m., atsakovui J. P. paskirtina naudotis atskirai patalpomis 1-5 dalimi- 32,98 kv.m. (plane – 4), patalpos 1-5 dalimis naudotųsi ir tretieji asmenys: E. P. 2,96 kv.m. (plane – 6), A. B. 9,61 kv.m. (plane – 7), gali būti vertinama kaip sudėtinga, sunkiai įgyvendinama bei nepatogi visiems bendraturčiams (byloje neišsiaiškinta kitų bendraturčių nuomonė dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo). Taip pat neaišku, kokie turėtų būti atlikti patalpų perplanavimo darbai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai kad, kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas turi patikrinti, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Todėl bylą nagrinėjant iš naujo bei sprendžiant dėl galimybės nustatyti naudojimosi pastatu (veršide) tvarką pagal ieškovų siūlomą variantą turėtų būti vertinama, ar perplanavimo darbai, papildomų vartų iš pietinės pusės įrengimas būtų leidžiami pagal statybos darbus reglamentuojančius teisės aktus, ar tokiems darbams yra reikalingi valstybės institucijų leidimai. Taip pat byloje turėtų būti papildomai aiškinamasi, kaip konkrečiai nukentėtų atsakovės interesai, jeigu ieškovės naudojimosi schemoje Nr. 2 pažymėtose patalpose (1-8 patalpos dalimi) naudotųsi ieškovai, atsakovas A. S., ar tokia naudojimosi tvarka atitiktų kitų bendraturčių interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad 1-8 patalpos dalis, kuria nori ieškovai naudotis, skirta sandėliavimui, kaip matyti iš atsakovės pateiktų nuotraukų (t.4, b.l. 61-63) patalpoje yra tik pastatyti stelažai bei sandėliuojama produkcija, jokie stacionarūs gamybos įrenginiai nesumontuoti, todėl vienareikšmiškai teigti, jog atsakovė, nustačius ieškovų siūlomą naudojimosi veršide tvarką, negalėtų vykdyti gamybos, nebūtų pagrindo.
40. Apeliantai taip pat nesutinka, kad nustačius naudojimosi pastatu-karvide tvarką, 6 asmenims būtų paskirta patalpos dalis (plane pažymėta Nr.2), konkrečiai nenurodant, kuria dalimi naudosis ieškovai. Nurodo, kad į patalpas galėtų patekti tik per (duomenys neskelbtini) įmonei priklausančias patalpas. Mano, kad pagal ieškovų siūlymą, nurodomose patalpose vietoje lango galima padaryti duris ir patekti į patalpas ir tai netrukdytų nei (duomenys neskelbtini) įmonei, nei kitiems bendraturčiams.
41. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovai pageidauja naudotis dalimi, 5,56 kv.m. 1-5 patalpos, turinčios 7,39 kv.m. (5 t. b.l. 121), kuri atsakovės naudojama, kaip įmonės darbuotojų buitinės patalpos, nes gretimai yra įrengtas dušas (1-7 patalpa), katilinė (1-4 patalpa), laboratorija (1-3 patalpa), patalpa turi įėjimą per patalpą Nr.1 bei per kito pastato dalį, kuri priklauso atsakovei, nustačius tokią naudojimosi tvarką bus pažeisti patalpų gaisrinės saugos reikalavimai, į patalpą ieškovai patektų tik per atsakovės patalpas. Ieškovas teisme teigė, kad 1-5 patalpa būtų patogiausia, kadangi ji yra izoliuota, dalį patalpos ketina įsigyti iš A. S., savo lėšomis galėtų vietoj lango įsirengti duris. Atsakovė pasiūlė ieškovams naudotis 1-12 patalpos, turinčios 37,99 kv.m. dalimi (plane – 2), kurios bendras plotas 12,86 kv.m. ir bendrai naudotis patalpa plane pažymėta skaičiumi 3, kurios plotas 4,95 kv.m., kurios yra toliau nuo atsakovės gamybinių patalpų, turi atskirą patekimą iš išorės. Teismas nustatė atsakovės pasiūlytą naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovams bei dar 4 bendraturčiams paskyrė naudotis 1-12 patalpos, turinčios 37,99 kv.m., dalimi - 12,86 kv.m. bei pripažino teisę jiems į patalpą patekti per 5,16 kv.m. ploto praėjimą, esantį patalpoje Nr. 1-11, nurodytą skaičiumi 3 (per atsakovei priklausančias kitas patalpas).
42. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek sprendime, tiek atsakovės pateiktame karvidės naudojimosi projekte yra neaiškumų dėl 1-12 dalies (pažymėtos 2 numeriu) ploto, neaišku, ar jis sudaro 12,86 kv.m., ar 13,40 kv.m., ar bendro naudojimo patalpos 1-11 dalies, pažymėtos numeriu 3, plotas sudaro 4,95 kv.m. ar 5,16 kv.m. Tokie prieštaravimai turėtų būti pašalinti. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu pagal atsakovės pateiktą naudojimosi karvide planą ieškovams vėlgi nėra nustatyta konkreti pastato dalis, kuria jie galėtų naudotis, nustatoma, kad 1-12 patalpos dalimi naudosis visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, taip pat visi bendraturčiai į naudosis 1-11 patalpos, priklausančios atsakovei, dalimi norint patekti į patalpas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų nurodomos aplinkybės, jog būtų galima į 1-5 patalpos dalį patekti vietoj lango įmontavus duris, ar tokie pakeitimai būtų galimi pagal teisės aktų reikalavimus, nesiaiškino aplinkybių, ar buitinės patalpos darbuotojams negalėtų būti perkeltos į kitas patalpas (taip pat įvertinus, kad gretimai yra dušo patalpos), ar tai reikalautų didelių sąnaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovų, tiek atsakovės pateikti naudojimosi karvide tvarkos nustatymo planai yra ydingi, neužtikrina visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, galimai pažeidžia kitų bendraturčių teises, neatitinka proporcingumo, maksimalaus izoliavimo principų, sudaromos prielaidos ateityje kilti naujoms konfliktinėms situacijoms. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tiek parengti projektai turi tam tikrų trūkumų, galėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnyje numatyta teise pasiūlyti šalims patikslinti šiuos planus.
43. Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; šioje byloje priimta 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015). Tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, joje spręstinų klausimų kompleksiškumą bei ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, teismo pareigą, nagrinėjant bylas, susijusias su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu, derinti abiejų bendraturčių interesus, išspręsti kilusį ginčą iš esmės, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, pripažintina, jog turėtų būti siekiama CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis).
44. Pažymėtina, kad galima situacija, kai paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skiriant didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, sprendžiamas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo formą, teismas atsižvelgia į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustato, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Todėl nagrinėjamoje byloje nepasiekus šalių susitarimo pasiūlytina šalims apsvarstyti klausimą dėl tokio ginčo sprendimo būdo.
45. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, patikslinus priešieškinio reikalavimus byla gali būti nagrinėjama iš naujo beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Tuo pačiu siekiama neapriboti ir į dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui byloje neatskleidus ginčo esmės, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
46. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimo, tai privalės padaryti iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
47. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Kiti apeliantų išdėstyti argumentai nėra reikšmingi priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui vertinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.