Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų H. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2176-400/2018 pagal ieškovų H. Š., A. Š. ieškinį atsakovams V. K., V. K. įmonei dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus.Pažymėtina ir tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011, 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2009, 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teismas pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovų ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų ir 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, o būtent: ieškovai į bylos nagrinėjimą įtraukė ne visus ginčo patalpų bendraturčius, nenurodė jų duomenų, procesinių dokumentų įteikimo adresų; netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nes aiškiai nenurodė, kokiu būdu siekia apginti savo, kaip patalpų bendraturčių pažeistas teises: per kokį terminą ir kokius veiksmus šalindami kliūtis turi atlikti atsakovai. 2018 m. birželio 18 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino atsakovų, trečiųjų asmenų sąrašą, nurodė jų duomenis, procesinių dokumentų įteikimo adresus. Taip pat ieškovai patikslino reikalavimus teismui, nurodydami per kokį terminą ir kokius veiksmus šalindami kliūtis turi atlikti atsakovai. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, pagrindžiančių išvadą dėl visų ieškinio trūkumų nepašalinimo, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. nutarties neįvykdymo. Nors teismas sprendė, kad ir patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, tačiau tokią savo išvadą grindžia iš esmės naujais motyvais – plano ginčo patalpų naudojimosi tvarkai nustatyti nepateikimu bei tokio reikalavimo nesuformulavimu. Todėl pritartina atskirojo skundo argumentams, kad šios skundžiamos nutarties išvados dėl visų ieškinio trūkumų nepašalinimo nėra pagrįstos. Byloje ieškovai reiškia negatorinį ieškinį ir reikalauja pašalinti jų teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, reikalavimo dėl patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovai nereiškia. Patikslintu ieškiniu ieškovai teismo, be kita ko, prašo išreikalauti iš atsakovų planą, kuriame būtų nurodoma kiekvieno atsakovo užimtų patalpų vieta, jos dydis, patekimo į patalpas vieta, galima ieškovams ir tretiesiems asmenims patekimo į patalpas vieta. Nurodo, kad jau 2012 m. rugsėjo 5 d. buvo užsakę projektus IĮ „Aukštaitijos matininkas“ naudojimosi tvarkos nustatymui, tačiau negalėjo to įgyvendinti dėl atsakovų nenoro bendrauti ir įleisti į bendra nuosavybe priklausančias patalpas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, neatsižvelgė į šias ieškovų nurodytą faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes – jie šiuo metu neturi galimybių plano parengimui ir naudojimosi tvarkos nustatymui. Įvertinus tai, aukščiau išdėstytą įstatyminį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pripažintina, kad skundžiama nutartimi teismas peržengė ieškinyje nurodytas ginčo ribas, pažeidė ieškovų teisę pasirinkti galimai pažeistos teisės gynimo būdą bei ginčo nagrinėjimo ribas nustatyti, o teismo nurodyti trūkumai nėra susiję su ieškovų ieškinyje nurodytu jo pagrindu (reiškiamais reikalavimais).Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nėra aišku, kuria ginčo patalpų dalimi ieškovai siekia naudotis ir kurią patalpų dalį atsakovai turėtų atlaisvinti, tačiau netikslumai, susiję su konkretaus ginčo aplinkybėmis taip pat įrodytinumu, sprendžiant patikslinto ieškinio priėmimo klausimą neturėtų būti keliami, juolab, kad šių aplinkybių ieškovai nebuvo įpareigoti nurodyti 2018 m. balandžio 5 d. teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantų argumentais, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovai, teigdami, jog pastato bendraturčiai yra sudarę susitarimą dėl pastato naudojimo tvarkos turi šią aplinkybę įrodyti (CK 4.81 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl to nepagrįstai įpareigojo ieškovus pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis naikinama ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.