Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-988/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-23
Bylos Nr.
1A-310-988/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03750-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-988/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03750-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą be užstato ir vadovaujantis BK 40 straipsniu perduotas laiduotojos V. T. atsakomybei nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. vasario 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), panaikintas įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. sausio 29 d., apie 12.58 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinant kiek įmanoma trumpesniam terminui.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, nepakankamai atsižvelgė į R. T. asmenybę charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

2.2. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas taikydamas baudžiamojo poveikio priemones: turto konfiskavimą kartu su uždraudimu naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, nukrypo nuo proporcingumo principo, priimto sprendimo neindividualizavo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, konstatavo, jog vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas ir turės teigiamą įtaką apeliantui, todėl teismas analogiško termino turėjo laikytis ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

2.3. Skunde teigiama, kad BK 68 straipsnyje nustatytas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra vieneri metai, todėl toks terminas būtų pilnai pakankamas, kad baudžiamojo poveikio priemonė pasiektų savo tikslus R. T. atžvilgiu ir atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atliktų prevencinį vaidmenį. Nurodo, jog teismų praktikoje didesnis teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas paprastai taikomas tuomet, kai asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, nustatomas sunkus girtumo laipsnis, padaromas eismo įvykis ir panašiai. Nagrinėjamu atveju veiksmai buvo atlikti spontaniškai, po alkoholio vartojimo buvo praėjęs nemažas laiko tarpas, sėsdamas už vairo nejautė apsvaigimo požymių, nesukėlė neigiamų padarinių ir neturėjo tyčios nusikalsti, nuvažiuotas atstumas buvo nedidelis (keli šimtai metrų), važiavo savaitgalį, kitų eismo dalyvių kelyje beveik nebuvo.

2.4. Apeliantas pažymi, kad neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, savo iniciatyva išklausė mokymus ir yra atestuotas pagal 4 (keturių) valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (pažymos kopija byloje), dirba pardavimų vadybininku įmonėje UAB „D.“, o darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pastebi, jog apeliantas, net ir sumažinus uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, patiria dideles pasekmes, kadangi yra konfiskuojamas šeimos automobilis.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į R. T. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė V. B. prašo atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad R. T. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tiek darbinės, tiek ir šeiminės aplinkybės apelianto nesustabdė nuo vairavimo išgėrus. Pažymi, kad apie įvykį pranešė pašalinis asmuo (liudytojas), kuriam kilo įtarimas, jog R. T. vairuoja būdamas neblaivus.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad R. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nebuvo paskirta bausmė, taip pat neatsirado teistumas, o paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo esme atitinka priemones, taikomas administracinio nusižengimo atveju. Todėl nėra pagrindo teigti, kad kompleksiniu baudžiamojo poveikio priemonių taikymu buvo pažeistas proporcingumo principas.

3.3. Atsiliepime pabrėžiama, kad R. T. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas 2 (dvejiems) metams, tai yra mažesnis negu įstatyme nustatytas vidurkis. Todėl vertintina, jog toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir apelianto asmenybei. Pažymi, kad administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą, yra griežta – privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Todėl nepagrįstai švelninant baudžiamojo poveikio priemonės terminą, būtų formuojama ydinga praktika ir susidarytų situacija, jog baudžiamajame procese baudžiamojo poveikio priemonės būtų švelnesnės arba analogiškos skiriamoms padarius administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam byla nutraukta, R. T. skundas atmetamas

2. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – termino. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

3. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio, R. T. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti.

4. Teisėjų kolegija atsakydama į apelianto argumentus pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, kuris yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veika, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla R. T. atžvilgiu yra nutraukta, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir yra perduotas laiduotojos V. T. atsakomybei 1 metų laidavimo terminui, o apelianto prašymas baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą nustatyti analogišką laidavimo terminui yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvus.

6. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad R. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo kraujyje rasta 1,74 promilės etilo alkoholio. Pažymima, kad šis kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. T. skunde nurodyti argumentai, jog sėsdamas už automobilio vairo nesijautė apsvaigęs, važiavo savaitgalį, kai nebuvo intensyvus eismas, nuvažiavo labai nedidelį atstumą, yra nepagrįsti ir vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant švelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, kad R. T. vairavo automobilį Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kur ir savaitgaliais automobilių, pėsčiųjų ir kitos rūšies transporto priemonių eismas yra gana intensyvus, V. Grybo g., kur ir buvo sustabdytas automobilis, yra nemažai gyvenamųjų namų. Taigi R. T. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių bei pačio apelianto saugumui, sveikatai ir gyvybei. Šiame kontekste pritariama pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, nes jos skyrimas užkirs kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

7. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės, sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

8. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nepaneigia būtinumo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas yra prevencinis – uždraudus vairuoti transporto priemonę yra užkertamas kelias kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise 2 metų terminui – apeliantui paskirta atsižvelgus į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su transporto saugumu, įvertinus R. T. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taigi apelianto skunde nurodomos aplinkybės jau buvo vertinamos skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę, o tai, kad neva jos buvo nepakankamai įvertintos, yra tik apelianto subjektyvi nuomonė.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad į R. T. charakterizuojančius duomenis buvo atsižvelgta nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą. Nustatant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinama ne vien tik teigiami kaltininko asmenybės aspektai, kuriuos skunde nurodo apeliantas, tačiau ir kitos veikos aplinkybės. Toks R. T. elgesys parodo neatsakingą jos požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles ir kelių eismo saugumo taisykles, kelia realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, todėl net ir nesant byloje nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią naujoms neteisėtoms veikoms, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, R. T. apylinkės teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę ir nustatė teisingą šios priemonės skyrimo terminą.

11. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281-1 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, ar jų netaikyti – tai paliekama teismo diskrecijai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021).

12. Atsižvelgiant į aptartus duomenis konstatuojama, kad R. T. paskirta priemonė turi būti adekvati, proporcinga ir iš esmės efektyvi norint pasiekti prevencinius tikslus bei užtikrinti visuomenės saugumą. Sprendžiama, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino sumažinimas padarytų paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę per švelnia ir ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų ir nenusikalsti.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi ir kiti nepatogumai, kuriuos patiria apeliantas ir jo šeima dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir automobilio konfiskavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels apeliantui tam tikrus nepatogumus (dėl darbinių funkcijų atlikimo ir pan.), o automobilio konfiskavimas taip pat sukels papildomų nepatogumų, ypač jeigu konfiskuotas automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė. Visgi pažymima, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami sunkumai paprastai nėra laikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės bei konfiskuoti transporto priemonę (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-306-891/2018).

14. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neigiamos pasekmės laikomos adekvačiais padariniais padarytai nusikalstamai veikai ir vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitoms išskirtinėms aplinkybėms, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas, neadekvatus ar neproporcingas. Apygardos teismas taip pat pažymi, jog apelianto nurodomos aplinkybės, t. y. kad darbui reikalinga turėti vairuotojo pažymėjimą, kadangi įmonė vykdo prekybą mediena ir jos gaminiais ir kelis kartus per savaitę tenka vykti pas užsakovus į objektus, esančius visoje Vilniaus ir gretimose apskrityse, atlikti įvairius skaičiavimus, sąmatas, taip pat vykdo įvairių prekių tiekimą įmonei, kurių pristatymui taip pat reikalingas automobilis, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir tuo momentu, kai apeliantas vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – nustatė mažesnį nei vidurkis terminą, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2023 m. vasario 1 d. Kiekvienu atveju, kai sprendžiamas kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimas, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, nagrinėjamu atveju nesutinkama su skundo argumentais, kad paskirtas 2 metų terminas yra neproporcingas.

16. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymima, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30-531/2018). Įvertinus apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymas 2 metų laikotarpiui aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl nėra ir teisinio pagrindo šį paskirtą terminą mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnio (minimalaus), apelianto poreikius atitinkančio, draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

17. Įvertinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei šiame procesiniame sprendime nurodytus argumentus, jog R. T. baudžiamojo poveikio priemonės – užraudimo vairuoti transporto priemones dvejiems metams, terminas yra mažesnis už vidurkį, taip pat tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas vienam iš pavojingiausių KET pažeidimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai uždraudė R. T. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su tuo, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – nustatytas terminas yra per griežtas, neproporcingas ir neadekvatus, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta, R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka