- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2747-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25605-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Kreditorius
- M. J.
- Skolininkas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. D. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo pasekmių, suinteresuoti asmenys – išieškotojas M. J., skolininkė A. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis M. D. kreipėsi į teismą su Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu bei prašė išspręsti klausimą dėl baudos iki 289 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną skyrimo skolininkei A. J. išieškotojo M. J. naudai.
Nurodė, kad išieškotojas M. J. 2016-04-28 pateikė antstoliui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 išduotą vykdomąjį dokumentą, kuriuo išieškotojui ir skolininkei A. J. nustatyta bendravimo su vaiku N. L. J. tvarka. Skolininkei A. J. visais žinomais adresais 2016-04-28 išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Antstolio raginimas skolininkei įteiktas 2016-05-02. Antstolio kontoroje 2016-06-16 gautas išieškotojo prašymas kreiptis į teismą dėl procesinių sankcijų skolininkei taikymo, kad būtų užtikrintas teismo 2016-04-19 nutarties vykdymas. Nurodė, kad A. J. pažeidė laikino bendravimo tvarkos 1 punktą, kadangi nenurodė konkrečių 19-os savaitės (gegužės 9-13 dienomis) darbo dienų, kuriomis išieškotojas galėtų matytis su sūnumi, dėl šios priežasties išieškotojas negalėjo pasimatyti su sūnumi. Išieškotojas taip pat negalėjo matytis su sūnumi, kadangi skolininkė su sūnumi išvyko į Juodkrantę. Išieškotojas pranešė, kad sūnų lankys 2016-06-02, tačiau bendravimas su vaiku neįvyko. Išieškotojas negalėjo su vaiku matytis jam priklausantį savaitgalį, t. y. 2016-05-28 ir 2016-05-29, jam priklausančią darbo dieną 2016-06-02, jam priklausančią tėvo dieną 2016-06-05, taip pat bendravimas nevyko metų 19-ą savaitę, t. y. 2016-05-09 – 2016-05-13. Teigė, kad išieškotojui atvykus 2016-05-28, 2016-05-29, 2016-06-02 ir 2016-06-05 į sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų jam niekas neatidarė. Teismo 2016-04-19 nutartimi nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad vaiko tėvas vaiką paima iš sūnaus gyvenamosios vietos. Skolininkė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustačius laikinąją bendravimo tvarką išieškotojui iki minimumo buvo apribotos galimybės bendrauti su vaiku. Skolininkės pranešimas apie laikiną sūnaus buvimo vietos jos atostogų laiku pasikeitimą neturi įtakos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos vykdymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. su antstolio patvarkymu nesutiko. Nurodė, kad teismo 2013-11-13 sprendimu nustatyta išieškotojo bendravimo su sūnumi tvarka, o teismo 2016-04-19 nutartimi buvo nustatyta laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka. Išieškotojas tik 2016-05-11 parašė skolininkei, kad nesulaukė sąrašo dienų, kuriomis gali matyti sūnų, nurodydamas, kad 2016-05-11 išvyksta iš Lietuvos ir bendraus su sūnumi kitą savaitę. Savo laišku išieškotojas pats užkirto sau kelią galimam bendravimui su sūnumi 2016-05-11 ar 2016-05-12, nes skolininkė dėl psichologinės įtampos nepateikė sąrašo dienų bendravimui gegužės 9-13 dienomis. Vaiko tėvas galėjo pasiteirauti dėl galimo bendravimo su vaiku, bet to nedarė, nes buvo suplanavęs išvyką iš Lietuvos. Išieškotojas neatvyko bendrauti su sūnumi gegužės 13 ir 14 dienomis, nors bendravimas jam buvo privalomas pagal teismo nutartį. Skolininkė nepažeidė jokių išieškotojo teisių, sudarė jam visas sąlygas bendrauti su sūnumi 2016-05-28, 2016-05-29, 2016-06-02 ir 2016-06-05, tačiau išieškotojas neatvyko bendrauti su vaiku. Pagal šalių susitarimą jų atostogų metu per visą bendravimo laikotarpį nėra laikomasi bendravimo tvarkos, tai išieškotojas patvirtino civilinėje byloje Nr. 2VP-22043-558/2016. Skolininkė iš anksto informavo išieškotoją apie atostogas nuo gegužės 27 d. iki birželio 5 d. Ji geranoriškai pasiūlė išieškotojui bendrauti su sūnumi Juodkrantėje, kurioje yra deklaruota skolininkės gyvenamoji vieta. Išieškotojas neatvyko reikalaudamas, kad sūnus būtų paimamas iš Pylimėlių gatvės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi antstolio M. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo netenkino, skolininkei iš išieškotojo M. J. priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 teismo 2013-11-13 sprendimu nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su skolininke, patvirtinta išieškotojo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka bei išspręsti kiti, su santuokos nutraukimu susiję, klausimai. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1276-392/2014 apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas, papildant išieškotojo bendravimo su sūnumi tvarką.
Išieškotojas 2015-12-04 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir pareiškė reikalavimą pakeisti bendravimo su sūnumi tvarką, skolininkė pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (civilinės bylos Nr. e2-3886-558/2016). Civilinėje byloje, iš dalies tenkinant išieškotojo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo 2016-03-08 nutartimi nustatyta laikina išieškotojo bendravimo su sūnumi tvarka, kuria nustatyta nuo trijų iki šešerių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu išieškotojas su sūnumi bendrauja dalyvaujant psichologei, įpareigojant išieškotoją psichologės atvykti į psichologės konsultacijas. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3886-558/2016 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė ir skolininkė, kurį teismas 2016-04-19 nutartimi tenkino iš dalies.
Nustatė, kad išieškotojas 2016-04-28 pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį. Antstolio 2016-04-28 raginimu skolininkė paraginta skubiai vykdyti teismo sprendimą, įpareigojantį skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Šis raginimas 2016-05-02 įteiktas skolininkei.
Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstomis pretenzijas dėl nebendravimo su sūnumi gegužės 9-13 dienomis. Skolininkė pripažino, kad nepateikė vaiko tėvui teismo 2016-04-19 nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1 punkte numatyto siūlomų bendravimo dienų sąrašo, kuris turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš keturias dienas iki siūlomo bendravimo laiko pradžios. Vaiko tėvas 2016-05-11 išvyko į užsienį į iš anksto suplanuotą kelionę. Reikšdamas vaiko motinai pretenzijas dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, išieškotojas, vykdydamas bendravimo su vaiku tvarką, pats akivaizdžiai nebendradarbiavo su vaiko motina.
Teismas nustatė, kad apie suplanuotas atostogas laikotarpiu nuo 2016-05-27 iki 2016-06-05 skolininkė elektroniniu paštu pranešė išieškotojui 2016-05-04, siūlydama bendravimą savaitgalį 2016 m. gegužės 28 ir 29 dienomis perkelti į kitą tinkamą savaitgalį. Pakartotinai apie numatytas atostogas skolininkė pranešė išieškotojui 2016-05-19, nurodydama, kad atostogų laikotarpiu vaikas gyvens adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje. Vaiko motinos atostogas patvirtina įrodymai. Teismo 2016-04-19 nutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nedraudė vaiko motinai su vaiku atostogauti, išvykti iš Vilniaus. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad skolininkė 2016 m. gegužės 28 ir 29 dienomis, birželio 2 d. ir 2016 m. birželio 5 d. pažeidė teismo nustatytą bendravimo tvarką.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog baudą skolininkei prašoma skirti už negaliojančios teismo nutarties pažeidimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1499-580/2016. Antstoliui pateiktas išieškotojo prašymas kreiptis į teismą dėl procesinių sankcijų taikymo surašytas 2016-06-16, t. y. jau po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis buvo panaikinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad CPK 152 straipsnis nurodo, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-04-19 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, bendravimo su sūnumi tvarka negalėjo būti taikoma. Vėlesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties panaikinimas neturi įtakos skolininko veiksmų, kuriais ši nutartis jos taikymo laikotarpiu buvo pažeista, vertinimui. Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis skolininkė būtų atleista nuo atsakomybės už teismo nutarties nevykdymą. Antstolis pagrįstai 2016-07-13 surašė sprendimų neįvykdymo aktą. Skolininkei jau buvo paskirta bauda už teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nevykdymą.
Skolininkei pripažinus, kad iš anksto nepateikė išieškotojui galimų bendravimo su sūnumi dienų sąrašo, spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka buvo pažeista. Išieškotojas neturėjo pareigos priminti skolininkei, kad i turi pareigą ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki siūlomo bendravimo laiko pradžios nurodyti išieškotojui darbo dieną, kurią jis galės pasimatyti su sūnumi. Išieškotojo veiksmai neturėjo įtakos skolininkės pareigos įvykdymui.
Skolininkė neturi teisės savavališkai savo nuožiūra keisti teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, ar jos sąlygų. Nors 2016-04-19 nutartimi nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka ir nedraudžia skolininkei atostogauti su sūnumi, tačiau savo atostogas ji turėjo planuoti taip, kad teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka nebūtų pažeista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje numatyta, kad vykdant laikinąją bendravimo tvarką išieškotojas sūnų bendravimui paima iš sūnaus gyvenamosios vietos. Skolininkė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo adresu yra vykdoma ir bendravimo su sūnumi tvarka. 2016-05-19 pranešimu skolininkė informavo, kad „laikotarpiais nuo 2016-05-27 iki 2016-06-05 imtinai ir nuo 2016-07-15 iki 2016-08-07 imtinai sūnaus gyvenamoji vieta bus (duomenys neskelbtini), Juodkrantėje, todėl sūnų bendravimui galėsite paimti iš šios gyvenamosios vietos ir grąžinti į šią gyvenamąją vietą“. Tai nėra susijęs nė su vienu asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų pasikeitimu. Skolininkė 2016-05-19 informavo išieškotoją ne apie sūnaus gyvenamosios vietos, o apie laikiną sūnaus buvimo vietos jos atostogų laikotarpiu pasikeitimą dešimčiai dienų gegužės-birželio mėnesiais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas skolininkės reikalavimas „nustatyti, kad bendravimo tvarka netaikoma A. J. asmeninių atostogų metu“. Pranešimą apie tariamą sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimą skolininkė pateikė turėdama tikslą savo atostogų laikotarpiu nevykdyti teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.
Atsiliepimas
Skolininkė A. J. atsiliepimu prašė išieškotojo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad vaiko tėvas ne bando spręsti problemas, o teisme vieną po kitos inicijuoja bylas, kuriose išieškotojas bando įrodyti, jog jam trukdoma bendrauti su sūnumi. Pagal kelerius metus galiojusią bendravimo tvarką išieškotojas kreipdavosi susižinoti dėl konkretaus jo bendravimo laiko. Šiuo atveju jis to nedarė, nes, kaip paaiškėjo 2016-05-11, išieškotojas parašė, jog esą nesulaukė dienų sąrašo, nurodė, kad gegužės 11 d. išvyksta iš Lietuvos ir bendraus su sūnumi tik kitą savaitę. Tuo jis pats užkirto kelią galimam bendravimui su sūnumi gegužės 11-12 dienomis.
Jeigu tėvui būtų svarbu pats bendravimo procesas, terminas, prieš kurį pranešama apie galimą bendravimą nėra esminis dalykas, kadangi šalys gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nustatyta teismo dokumentuose. Tėvo gimtadienis yra gegužės 12 d. ir gimtadienio šventimo planai jam buvo svarbesni. Išieškotojas bendrauja su sūnumi tik tada, kada jam patogu. Realus bendravimas su sūnumi iš esmės nevyksta, nes sūnus, matydamas ir jausdamas tėvo priešiškumą, kategoriškai atsisako vykti bendrauti su tėvu. Psichologo rekomendacijų išieškotojas nesilaiko.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-11 nutartimi patvirtina, kad tarp šalių galioja susitarimas, kad kiekvieno iš šalių atostogų metu bendravimo tvarkos nėra laikomasi. Nuo gegužės 27 d. iki birželio 5 d. buvo skolininkės kasmetinės atostogos. Apie jas išieškotojas buvo informuotas iš anksto. Kadangi skolininkė neplanavo išvykti iš Lietuvos, o jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Juodkrantėje, geranoriškai pasiūlė išieškotojui atvykti bendrauti su vaiku. Išieškotojas neatvyko, primygtinai reikalavo, jog bendravimui sūnus būtų paimamas iš (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, o na tam tikroje gyvenamojoje vietoje.
Išieškotojo veiksmai prieštarauja sąžiningo elgesio principams. Tiek šioje, tiek kitose bylose akivaizdus išieškotojo siekis gauti materialinės naudos, o ne ieškoti kilusių sunkumų bendraujant su sūnumi sprendimo būdo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas antstolio M. D. pareiškimas dėl baudos už Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartimi panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties nevykdymą skolininkei A. J..
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu nustatymo – buvo vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sutinka su apelianto teiginiais, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis dėl iš dalies pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, jos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016-04-19 iki 2016-06-14 skolininkės turėjo būti vykdoma (CPK 18 straipsnis, 152 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju antstolis M. D. 2016-07-13 Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. S221639 (toliau – Aktas), patikrinęs sprendimo įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad: 1) skolininkė pažeisdama laikinos bendravimo tvarkos, nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartyje, pirmą punktą, nenurodė konkrečių 19-os metų savaitės (gegužės 9-13 dienos) darbo dienų, kuriomis išieškotojas galėtų matytis su sūnumi; 2) neužtikrino galimybės išieškotojui pasimatyti su nepilnamečiu vaiku 2016 m. gegužės 28-29 dienomis, 2016-06-02 ir 2016-06-05 (tėvo dieną), kadangi skolininkė nurodytomis dienomis su sūnumi buvo išvykusi į Juodkrantę.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu būdu. Šalys kreipėsi į teismą dėl įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Proceso metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi buvo nustatyta nauja laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turėjo vadovautis aukščiau nurodytomis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais šalių elektroniniais susirašinėjimais dėl laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos vykdymo (b. l. 44, 46, 50-52), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad išieškotojas pats 2016-05-11 išvyko į užsienį į iš anksto suplanuotą kelionę, išieškotojui buvo žinoma, kad dėl kelionės gegužės 11-13 dienomis jis neturės galimybės bendrauti su sūnumi. Skolininkė dar 2016-05-04 išieškotoją elektroninio pašto pranešimu informavo apie artėjančias atostogas, pasiūlė išieškotojui susiderinti naujas datas, rasti kompromisą dėl vaiko priežiūros (b. l. 50). Išieškotojas 2016-05-06 tik formaliai atsakė, jog skolininkė privalo laikytis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, jog išieškotojas ir pats iki 2016-05-11 nepasidomėjo galimybe bendrauti su vaiku gegužės 11-13 dienomis, o 2016-05-11 pranešimu jau konstatavo faktą, kad išvyksta iš Lietuvos ir vaiką lankys tik kitą savaitę. Išieškotojas pats nedėjo pastangų, kad su nepilnamečiu susitiktų gegužės 11-13 dienomis. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, jog išieškotojas, veikdamas sąžiningai, turėjo iš anksto pranešti vaiko motinai, kartu galimai paskatindamas ją suteikti galimybę vaiko tėvui pasimatyti su sūnumi savaitės pradžioje iki išvykimo iš Lietuvos, t. y. gegužės 9 d. ar gegužės 10 d. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia skolininkės kaltės dėl to, jog išieškotojas 2016 m. 19 savaitę nesusitiko su nepilnamečiu vaiku.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka nedraudė vaiko skolininkei su vaiku atostogauti, atostogų metu keliauti, išvykti iš Vilniaus. Laikinas vaiko buvimo vietos pakeitimas atostogų metu, prieš tai išieškotoją informavus apie tikslų nepilnamečio buvimo vietos adresą bei suteikus galimybę tiek nepilnametį vaiką aplankyti, tiek suderinti kitas lankymo dienas po atostogų, nereiškė išieškotojo (vaiko tėvo) bendravimo teisių su vaiku pažeidimo. Skolininkė pranešimais apie atostogas išieškotoją informavo 2016-05-04, 2016-05-19 bei 20116-05-26 (b. l. 46, 50-52). Byloje nenustatyta, jog skolininkė veikė piktybiškai, atostogas naudojo kaip pretekstą vaiko tėvui nepasimatyti su vaiku ar nevykdyti nutarties. Nagrinėjamu atveju skolininkė išieškotoją laiku ir tinkamai informavo apie atostogas, inicijavo derybas dėl kito pasimatymo su vaiku laiko, pranešė apie tikslų vaiko buvimo adresą atostogų metu, tačiau vietoje lankstumo bei protingo požiūrio į situaciją, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, o ne su tėvu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus išieškotojo teiginius dėl baudos paskyrimo už 2016 m. gegužės 28-29 dienas, 2016-06-02 ir 2016-06-05.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad baudą skolininkei prašoma skirti už negaliojančios teismo nutarties pažeidimus. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo, nes baudos paskyrimas už panaikintą ir nebegaliojančią nutartį neskatintų šalių atkurti teisinę taiką, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas su prašymu dėl baudos paskyrimo kreipėsi 2016-06-16, t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2016-06-14 nutarties, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartis, o Aktas buvo surašytas tik 2016-07-13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išieškotojo prašymas skirti baudą už jau nebegaliojančią nutartį, nenustačius skolininkės kaltės dėl jos nevykdymo, galimai turi ir piktnaudžiavimo teisminiais procesais požymių, bei neprisideda nei prie teisinės taikos tarp šalių atkūrimo, nei prie prioritetinių vaiko poreikių užtikrinimo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus išieškotojo M. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, iš M. J. A. J. naudai priteistini 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, skolininkės patirta 300 Eur dydžio suma atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11. punkte nurodytą koeficientą už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą (1,3), todėl turi būti atlyginta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Išieškotojo M. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.