Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. J. ir atsakovės A. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės A. J. priešieškinį dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Nepilnametis vaikas Motinos dieną praleidžia su motina, o Tėvo dieną – su tėvu. Tėvas nepilnametį vaiką pasiima Tėvo dieną 11 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina 19 val. į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovė A. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį: dalyje dėl M. J. atostogų su sūnumi N. L. panaikinti? dalyje, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinti ir nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką:

1. neporinių metų gruodžio 24 d. nuo tos dienos 11.00 val. iki tos dienos 19 val. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą (šioms šventėms netaikoma bendravimo tvarka, aptarta savaitgaliams ir sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui švenčių dieną)?

2. porinių metų gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d. nuo tos dienos 11.00 val. iki tos dienos 19.00 val. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą (šioms šventėms netaikoma bendravimo tvarka, aptarta savaitgaliams ir sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui švenčių dieną)?

3. porinių metų Šv. Velykų antrąją dieną, t. y. pirmadienį, nuo tos dienos 11.00 val. iki tos dienos 19.00 val. paima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą (Velykų šventėms netaikoma bendravimo tvarka, aptarta darbo dienoms bei savaitgaliams ir sutapus, prioritetas teikiamas bendravimo laikui švenčių dieną)?

Atsakovė A. J. prašo ieškovo atskirąjį skundą iš esmės atmesti, tenkinti tik ta apimtimi, kiek jis neprieštarauja atsakovės pateiktam atskirajam skundui. Nurodo, kad situacija dėl tėvo bendravimo su sūnumi yra sudėtinga, nes sūnus atsisako ne tik vykti su tėvu ilgesniam laiku su nakvyne, bet ir dažnai atsisako eiti su juo. Tėvas jokių priemonių imtis nenori ir visą atsakomybę perkelia atsakovei. Vaiko nenoras yra nulemtas tėvo netinkamo elgesio. Vaiką neigiamai paveikė tėvo atvykimas į namus su antstoliu, jo nuolatinis filmavimas (nors vaikas ne kartą sakė, kad nenori būti filmuojamas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu tėvo bendravimui su nepilnamečiu sūnumi buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis iki sūnui sukaks 2,5 metų. Ieškovas niekada nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir atvykdavo pabūti su vaiku vos keletą valandų ne daugiau nei du kartus per savaitę jam patogiu laiku. Sūnaus ir tėvo ryšys nebuvo atsiradęs ir tai lėmė ieškovo pasirinktas elgesys. Tik 2014 m. pabaigoje ieškovas dažniau išreikšdavo norą pasimatyti su vaiku, tačiau ne teismo sprendime nustatytu laiku. Atsakovė stengėsi derintis prie ieškovo pageidavimų ir praktiškai visada laiką suderindavo. 2014-11-16 ieškovas informavo, jog nori 2014-11-28 ir 30 dienomis pasiimti sūnų su nakvyne į savo namus. Atsakovė dėjo labai daug pastangų paaiškinti sūnui, pastarasis patyrė didžiulį emocinį stresą, nuolat verkė ir tokios būsenos buvo grąžintas po keleto valandų. Po šio įvykio ieškovas bendraudavo su sūnumi epizodiškai. Ilgainiui ieškovas ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl esą ribojamos jo teisės bendrauti su vaiku, pasipylė įvairūs skundai, vėliau ir ieškinys teismui. Atsakovė jau nuo 2015 m. lapkričio lankosi pas psichologę, nuo 2016 m. kovo pas ją pradėjo lankytis ir ieškovas. Deja, tėvo elgesys nekinta, jis neatsiliepia į atsakovės prašymus problemą spręsti geranoriškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-896-131/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1276-392/2014 nustatytos tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo klausimas pagal ieškinį ir priešieškinį. Byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatytos laikinos ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal atsakovės prašymą nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu Nojumi L. J. tvarka. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį, teigdamas, jog šiai dienai geriausiai sūnaus interesus atitinka bendravimo tvarka nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2014-03-nutartimi, tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai apribojo ieškovo bendravimo su vaiku galimybes. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį, teigdama, kad ji neprašė nustatyti tėvo ir sūnaus atostogas, todėl iš esmės ši nutarties dalis turi būti panaikinta. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo likusioje dalyje.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-896-131/2013 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2013-11-13 sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes, nustatė nepilnamečio vaiko N. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, atsakove, bei nustatė ieškovo bendravimo su sūnumi N. L. J. tvarką: iki vaikas sulauks 2,5 metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį po 5 val. nuo 14.00 val. iki 19.00 val., įspėjęs vaiko motiną prieš dvi dienas arba kitu laiku iš anksto suderinęs kitą laiką su vaiko motina. Taip pat tėvas bendrauja su vaiku pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną, pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. Tėvas paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; vaikui sulaukus 2,5 metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja tokia tvarka: tėvas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 20.00 val. nepertraukiamai bendrauja su vaiku, jį pasiimdamas iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; tėvas tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš motinos, su vaiku bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 val., tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina; sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną – neporiniais metais; sekmadienį – krikščionių Velykų dieną – neporiniais metais; pirmadienį – krikščionių Velykų antrąją dieną – poriniais metais; gegužės 12-ąją – tėvo gimimo dieną – kiekvienais metais; pirmą birželio sekmadienį – Tėvo dieną – kiekvienais metais; lapkričio 1-ąją – visų Šventųjų dieną – poriniais metais; gruodžio 24-ąją – neporiniais metais; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis – poriniais metais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu nustatytą ieškovo M. J. bendravimo su sūnumi N. L. J. tvarką šiomis nuostatomis: tėvas, iš anksto, prieš septynias dienas, įspėjęs vaiko motiną, turi teisę pasiimti vaiką vykti atostogauti ar atostogų metu nepertraukiamai matytis ir bendrauti su sūnumi ilgesnį laiką, apimantį tėvo atostogų laikotarpį, jei tai nesikerta su vaiko mokymosi grafiku. Tėvas taipogi turi teisę praleisti su vaiku nepertraukiamai ne mažiau 14 dienų vaiko vasaros atostogų metu. Bet kuris iš tėvų, ketindamas išsivežti vaiką į kitą valstybę, apie tai prieš protingą terminą turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę.

Taigi, minėtais procesiniais sprendimais yra užtikrinta ieškovo ir atsakovės teisė bendrauti su vaiku. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka tinkamai nevykdoma yra ne nagrinėjamos bylos, bet vykdymo proceso dalyku. Bylos medžiaga rodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra konfliktiniai santykiai dėl procesiniais sprendimais nustatytos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi, todėl tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašoma pakeisti esamą bendravimo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartimi nepilnamečiam vaikui paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, kuri pateiks objektyvius atsakymus dėl vaiko gerovės užtikrinimo bendraujant su abiem tėvais. Ekspertizės eigoje bus įvertinta kiekvieno iš tėvų teigiama ar neigiama įtaka nepilnamečio vaiko interesams, jo nuomonei dėl bendravimo tvarkos su tėvu, taip pat ekspertas pateiks išvadą, kokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kitokia bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku galės būti pakeista tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgus į eksperto išvadą.

Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių bylose, teismas CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, konstatuotina, jog šioje byloje nenustatyta konkrečių faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos bus pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. Iš esmės laikinąja bendravimo tvarka yra padarytas vienas svarbią reikšmę turintis bendravimo tvarkos pakeitimas, nes panaikinta ankstesniu procesiniu dokumentu nustatyta galimybė tėvui su vaiku praleisti visą savaitgalį. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko interesai apima galimybę bendrauti su abiem tėvais, todėl nepagrįstas bendravimo galimybių susiaurinimas šių interesų neatitinka. Bylos medžiaga nenustatyta, kad dažni susitikimai ir bendravimas su ieškovu traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Nors atsakovė nurodo, kad vaikas įpratęs su ja užmigti, tačiau nenustatyta, kad vaikas negalėtų užmigti su tėvu. Vienkartinis atvejis, kai paimtas savaitgaliui vaikas buvo grąžintas po keleto valandų nebūtinai yra susijęs su tuo, kad vaikas nenori būti su tėvu ar pas jį nakvoti. Tėvo elgesys, kai jis grąžino vaiką, kuris toliau nenorėjo su juo būti rodo, jog jis neveikia prieš vaiko interesą ir šiam nenorint neverčia kartu būti ir parveža pas motiną. Iš ieškovo buities sąlygų tyrimo matyti, jog jis turi tinkamas sąlygas vaikui. Vaikas yra tik 4 metų, auga ir keičiasi, bendravimas su tėvu jam reikalingas taip pat kaip ir su motina. Kadangi kiti esminiai pakeitimai teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje iš esmės nepadaryti, o nakvynės žalingumas vaikui, nepatvirtintas, laikoma, kad bendravimo tvarka turi būti pastovi, kad vaikas žinotų, kada jis susitiks su tėvu, ir daroma išvada, kad nesant pagrįsto reikalingumo nustatyta bendravimo tvarka neturi būti keičiama.

Civilinėje byloje keliamas bendravimo su vaiku pakeitimo klausimas, t. y. ankstesniu teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas yra šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Tik ieškovui ar atsakovei įrodžius reikalingumą pakeisti bendravimo tvarką, ši tvarka galės būti keičiama. Šiuo metu bendravimo tvarka nustatyta išsamiai išnagrinėjus prieš tai buvusią civilinę bylą, todėl jos turi būti laikomasi.

Iš procesinių dokumentų matyti, jog šalys niekada griežtai nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, todėl dabartiniai prašymai daryti neturinčius didesnės reikšmės bendravimo tvarkos pakeitimus, labiau atitinka šalių konflikto sąlygas, o ne daromi vaiko interesais. Iš bylos duomenų matyti, kad abu tėvai lanko psichologo konsultacijas, taigi, tikėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje pasieks bendrą sutarimą, gerinantį vaiko ir tėvo ryšį.

Taigi, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėdamas rimto pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Pažymėtina, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.