- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- 2VP-22043-558/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. J.
- Advokatai
- Vilija Gražulytė, Ina Navickienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo A. J. už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys M. J., A. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Mindaugas Dabkus kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė paskirti A. J. baudą iki 289 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo M. J. naudai. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-896-131/2013, kuriuo M. J. ir A. J. nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku Nojumi L. J. tvarka. 2016-04-18 antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje gautas M. J. prašymas, kuriuo prašoma kreiptis dėl sankcijų A. J. taikymo. Nurodė, kad ji pažeidė teismo nustatytą bendravimo tvarką dalyje dėl bendravimo su vaiku savaitgaliais. Išieškotojas 2015-10-18 (sekmadienį) parašė A. J. žinutę su klausimu, kokiomis dienomis gali pasiimti nepilnametį vaiką Nojų. A. J. 2015-10-19 atsakė, kad iki spalio 30 dienos atostogauja ir bus su vaiku Kaune ir Juodkrantėje. Dėl minėtų priežasčių tėvas laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-23 sūnaus nematė, tačiau realiai skolininkė atostogavo nuo 2015-10-21 iki 2015-10-27, nes darbovietėje prašymą dėl atostogų parašė 2015-10-20. Kadangi 2015-10-19 ir 20 dienomis skolininkė neatostogavo, ji privalėjo sudaryti sąlygas tėvui pasimatyti su sūnumi, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė teismų sprendimais nustatytą bendravimo tvarką (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-10-30 buvo suplanuotos jos atostogos ir išieškotojas apie tai buvo informuotas. Pagal tarp šalių nusistovėjusią tvarką, teismo nustatytos bendravimo tvarkos tiek skolininkės, tiek M. J. atostogų metu, netaikomos. 2015-10-19 A. J. gavo pranešimą apie tai, kad privalo atvykti į darbą, kadangi atvyko regiono vadovas, kuris reguliuoja parduotuvių darbą. Būdama parduotuvės vadove, ji privalėjo dalyvauti susitikimuose. Kadangi nebuvo žinoma susitikimų trukmė, A. J. nerašė atostogų prašymo ir iš karto, kai tik atsilaisvins, buvo pasiruošusi išvykti atostogų į Kauną ir Juodkrantę. A. J. pažymi, kad ji nebūtinai privalo išvykti per atostogas, kadangi tarp šalių nusistovėjo tvarka, jog atostogų laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka negalioja. Jokių apribojimų dėl atostogų vietos nėra nurodyta ir teismų sprendimuose. Skolininkė negalėjo numatyti, kad spalio 19 ir 20 dienomis ji bus iškviesta į darbovietę. Be to, A. J. pažymi, kad tėvas pats nusistato laiką, kada jis nori bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi, o kada – ne, pavyzdžiui, 2016-05-14 – 15 dienomis išieškotojas turėjo pareigą bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, tačiau jos nesilaikė, kadangi buvo jo gimimo diena, kurią jis šventė. Skolininkė mano, kad jokio pažeidimo nepadarė (b.l. 16-18).
Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė atsiliepimą į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad skolininkė sudaro dirbtines kliūtis tėvui pasimatyti su sūnumi. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė informavo išieškotoją, kad ji atostogauja nuo 2015-10-19 iki 2015-10-30, tėvas su sūnumi nepasimatė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje yra nurodyta, kad jos atostogos truko nuo 2015-10-21 iki 2015-10-27. Prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo buvo parašytas 2015-10-20. Išieškotojas, atvykęs pasimatyti su sūnumi 2015-10-20, nebuvo įleistas į namus (b.l. 32-34).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. J. palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad susitarimas tarp šalių buvo, jog bet kurio iš jų atostogų metu, teismo nustatytos bendravimo tvarkos nėra taikomos. Jo manymu, A. J. žinojo, kad tomis dienomis jai teks dirbti, o sūnaus bendravimui nedavė. Jos atostogos įformintos nuo 2015-10-21 dienos. Patvirtino aplinkybes, kad savo atostogų metu tėvas su vaiku nesimato, nereikalauja motinos sudaryti galimybes jam bendrauti su sūnumi savo atostogų metu. Be to, išieškotojas teigė, kad motina jį paviršutiniškai informuoja. Tuo metu, kai neva ji informavo apie savo atostogas, jos transporto priemonę M. J. matė prie prekybos centro Ozas.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. J. atstovė advokatė Vilija Gražulytė palaikė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. palaikė atsiliepimą, jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad buvęs sutuoktinis pats atostogaudavo po mėnesį laiko ir niekuomet nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos per savo atostogas. M. J. buvo informuotas apie A. J. atostogas, tai kokiu pagrindu jis atvyko bendrauti su vaiku 2015-10-20. Jos manymu, M. J. savo elgesiu nori pakenkti vaiko motinai, kaltindamas ją, nes pats vaiko iki penkerių metų amžiaus neaugino ir nesirūpino, nežino jo poreikių. Natūralu, kad vaikas nėra emociškai prisirišęs prie tėvo, todėl M. J. visais įmanomais būdais kenkia. Vaiko tėvas tokiu elgesiu negerina situacijos, o tik gilina konfliktus ir emocinį atitrūkimą nuo vaiko.
Teismo posėdžio metu A. J. atstovė advokatė Ina Navickienė palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad M. J. neįrodė, kad 2015-10-19 ir 20 dienomis turėjo teisę bendrauti su vaiku. Kokiu pagrindu vaiko tėvas nusprendė, kad galėjo bendrauti su vaiku, prieš tai nesuderinęs šio bendravimo su motina. Juolab, kad jis buvo informuotas apie jos atostogas. Iškvietimas A. J. buvo netikėtas. Šios dienos jai negalėjo būti įskaitytos į atostogų laiką, kadangi ji turėjo atlikti darbines funkcijas. Be to, pilnos darbo dienos ji neišdirbo.
Pašymas netenkintinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-896-131/2013 M. J. ir A. J. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta jų nepilnamečio sūnaus Nojaus L. J., gimusio 2011-12-17, gyvenamoji vieta su motina A. J., patvirtinta tėvo M. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka bei išspręsti kiti, su santuokos nutraukimu susiję, klausimai. Vilniaus apygardos teismo 2014-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1276-392/2014 apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistas, papildant tėvo bendravimo su sūnumi Nojumi L. J. tvarką.
Abi šalys neginčijo fakto, kad jų tarpusavio sutarimu, teismo sprendimais nustatyta tėvo M. J. ir nepilnamečio sūnaus Nojaus L. J. bendravimo tvarka, tiek tėvo, tiek ir motinos atostogų metu, nėra taikoma.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 587 straipsnio 3 punktas numato, kad vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimai ir nutartys. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teigia, kad nėra vykdomi teismų sprendimai dėl bendravimo tvarkos, kurie yra įsiteisėję ir vykdytini. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pagal CPK 648 straipsnį teismo priimto procesinio dokumento rezoliucinė dalis aiškinama ir vykdoma pažodžiui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-896-131/2013) nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui sulaukus 2,5 metų amžiaus, ieškovas M. J. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18 val. iki sekmadienio vakaro 20 val. nepertraukiamai, jį pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ir gražindamas į atsakovės gyvenamąją vietą, o taip pat, tą savaitę, kai nepasiima vaiko iš atsakovės, su sūnumi bendrauja du kartus ne mažiau kaip po 4 val., tikslų bendravimo laiką iš anksto suderinęs su atsakove. Nagrinėjamu atveju yra sutiktina su A. J. atstove, jog teismo sprendimu nėra numatyta jokių apribojimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku šalių atostogų laiku. Tarp šalių susiklostė praktika, jog tiek vieno tėvo, tiek kito tėvo atostogų metu bendravimo tvarka nėra taikoma. Atsižvelgdama į galiojančią praktiką tarp šalių, A. J. susiplanavo rudens atostogas, kurias ketino praleisti su vaiku ir apie tai informavo nepilnamečio vaiko tėvą. Į bylą yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (b.l. 106), kuriame yra nurodyta, kad 2015-10-19 ir 20 dienomis A. J. privalėjo atvykti į darbą neapibrėžtam laikotarpiui dėl tiesioginio vadovo vizito. Dėl šios priežasties atostogų prašymas buvo perrašytas 2015-10-21 data. Kas akivaizdžiai rodo, jog A. J. planavosi atostogas šiomis dienomis, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių buvo iškviesta į darbą. Neaišku, kokiu tikslu 2015-10-20 į jos namus buvo atvykęs M. J., jei jis buvo informuotas apie vaiko motinos atostogas. Ta aplinkybė, kad ji nebuvo išvykusi iš savo namų (pavyzdžiui į kelionę ar kitą miestą), nesudaro teisinės reikšmės manyti, kad ji neatostogavo. Teismo posėdžio metu M. J. patvirtino teismui, kad savo atostogų metu jis nereikalauja A. J. sudaryti jam galimybę pasimatyti su vaiku ir nevyksta su juo bendrauti. Aukščiau nurodytame rašte yra pažymėta, kad darbuotojas savo atostogų metu dirbti negali, o kadangi A. J. turėjo pareigą 2015-10-19 ir 20 dienomis atlikti darbines funkcijas, jos prašymas pagrįstai perrašytas 2015-10-21 data, o 2015-10-19 ir 20 pripažintos laisvomis dienomis. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, kad nepilnametis vaikas tuo metu buvo namuose ir laukė grįžtančios motinos, kuri netikėtai buvo iškviesta į darbą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios (žalos, nuostolių atlyginimo) funkcijos, taip pat ši sankcija negali būti vertinama kaip „satisfakcija“ antstoliui ar išieškotojui. Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nepasikartotų ateityje. Remiantis byloje surinktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, teismas nustatė, kad šiuo atveju baudos skyrimas motinai neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties, kadangi tėvas, pastoviai kreipdamasis dėl baudos skyrimo motinai, nesusigrąžins sūnaus pasitikėjimo, objektyvumo jo atžvilgiu bei nesukurs itin artimo tarpusavio ryšio.
Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Antstolis prašo skirti skolininkei 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną sprendimų nevykdymo dieną. Nurodyta bauda būtų nepagrįstai didelė, atsižvelgiant tai, kad skolininkė A. J. viena augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Ištyręs bylos medžiagą ir pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skirti skolininkei A. J. antstolio nurodytą baudą išieškotojo M. J. naudai. Visus ateityje kylančius klausimus, susijusius su bendravimo tvarkos vykdymu, šalims teismas rekomenduoja spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, o ne kreipiantis dėl baudų skyrimo.
Šalies argumentai
M. J. ir A. J. prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
CPK 443 str. 6 d. numato, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Skolininkė A. J. patyrė 645 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 82-83).
Išieškotojas M. J. patyrė 544,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 107-109).
Kadangi prašymas dėl baudos skyrimo yra atmestas, iš M. J. skolininkės naudai yra priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
antstolio prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Išaiškinti, kad baudos nepaskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti teismo sprendimo.
Priteisti iš M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 645 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.