- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2-3998-911/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01921-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- V. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
dalyvaujant ieškovės J. V. ir trečiojo asmens V. V. atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Drobitko),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei J. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti ieškovei nuosavybėn ½ buto/patalpos – buto, su bendro naudojimo patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini); atsakovės J. V., naudai iš ieškovės J. V. priteisti 6 300 Eur dydžio kompensaciją; ieškovės J. V., naudai iš atsakovės J. V., priteisti 1 263 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą: atsakovei J. V. priteistiną kompensaciją mažinti J. V. priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Po įskaitymo atsakovės J. V. naudai iš J. V. priteisiant galutinę 5 037 Eur kompensaciją.
2. Nurodo, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. buto dalies pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį buto/patalpos – buto (17,02 m² bendro/naudingojo ploto bendrabučio tipo kambario), su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Patekus į butą (kambarį) paaiškėjo, kad šis yra apleistas, užkrautas šiukšlėmis, akivaizdžiai negyvenamas. Butas buvo užkrautas buitinėmis atliekomis iki lubų. Iš šio buto po namą plito kenkėjai. Šiuo metu butas bendrasavininkės (ieškovės) lėšomis yra tvarkomas, iš buto pašalintos visos šiukšlės ir nereikalingi daiktai. Kita ½ dalis nurodyto buto/patalpos priklauso atsakovei, kuri faktiškai minėtame bute negyvena. Ieškovė apmoka visas jai tenkančias buto išlaikymo išlaidas, o atsakovė savo dalies išlaikymu nesirūpina, yra susidariusios skolos. Atsakovės įsiskolinimai namo administratoriui bei kitiems paslaugų tiekėjams siekia apie 4 000 Eur. Dėl skolų už turto išlaikymą buvo nagrinėjamos bylos Regionų apygardos administraciniame teisme bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Atsakovei nuosavybės teise priklauso tik ½ bendrabučio tipo kambario (buto), skaičiuojant bendrąjį/naudingąjį plotą atsakovei tektų 8,51 m². Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtintu Statybos techninio reglamento 14 straipsnio 2 dalimi, minimalus vienam žmogui tenkantis naudingas buto plotas privalo būti ne mažesnis negu 14 m². Jei butas (kambarys) būtų dalintinas natūra, ieškovei ir atsakovei tektų po 8,51 m², kas prieštarautų esamam teisiniam reglamentavimui, todėl ieškovė prašo atidalinti šį turtą atsakovei priteisiant kompensaciją. Pagal turto vertinimo bendrovės UAB „Kovertas“ atliktą įvertinimą buto/patalpos – buto, su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2023 m. vasario 7 d. yra 12 600 Eur, atsitinkamai atsakovei priklausančios ½ dalies turto vertė sudaro 6 300 Eur. Ieškovės nuomone, yra faktinis pagrindas atsidalinti nuosavybę, atsakovei išmokant kompensaciją už jos 1/2 dalį turto.
3. Ieškovės ir trečiojo asmens V. V. atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad ieškovė buto dalį įsigijo jo realiai neapžiūrėjusi. Su atsakove niekada susitikusi nebuvo, nebendravo. Atsakovė nuo pat ieškovės buto įsigijimo butu nesinaudojo, butas buvo itin apleistas ir neprižiūrėtas. Šiuo metu ieškovė tvarko savo buto dalį. Mano, kad yra pagrindas tenkinus ieškovės ieškinį atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir tenkinus ieškinį, iš ieškovės atsakovei mokėtinos sumos išskaityti iš atsakovės ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovė turi skolų ir kitų kreditorių, tokiu būdu būtų tinkamai užtikrintas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atkreipė dėmesį, kad po ieškinio pateikimo teismui ieškovė patyrė papildomas 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2023 m. gegužės 8 d. tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir vietą jai pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).
5. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, ieškovės ieškinį nurodo tenkinti. Trečiąjį asmenį byloje atstovauja advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. buto dalies pirkimo – pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, įsigijo ½ dalį buto/patalpos – buto (17,02 m² bendro/naudingojo ploto bendrabučio tipo kambario), su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 6-14).
7. Ieškovei nurodyta ½ dalis buto, su bendro naudojimo patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. V., o kita ½ dalis nurodyto turto nuosavybės teise priklauso atsakovei (el. b. l. 47-48, 83).
8. Atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovės darbovietę Lietuvoje nerasta (el. b. 57, 58, 86).
9. Iš į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kovertas“ atlikto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NTA-23-01-0232(3)KL nustatyta, kad vertinamo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. sausio 17 d.) yra 12 600 Eur (el. b. l. 20-50).
Dėl ieškovės reikalavimo
10. Ieškovė byloje prašo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą jai priteisiant butą natūra, o atsakovei priteisiant 6 300 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
11. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-485/2005).
12. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminės pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, daiktas yra nedalus, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais už jų dalį, atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę (CK 4.6 straipsnio 2 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis). Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).
13. Pažymėtina, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, patvirtinto Statybos techninio reglamento 14 straipsnio 2 dalimi, minimalus vienam žmogui tenkantis naudingas buto plotas privalo būti ne mažesnis negu 14 m². Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kartu su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu nuosavybės teise priklauso ½ bendrabučio tipo kambario (buto). Tokiu atveju, jei butas (kambarys) būtų dalintinas natūra, ieškovei ir atsakovei tektų po 8,51 m², kas prieštarautų esamam teisiniam reglamentavimui.
15. Atsakovė byloje neteikė atsiliepimo į ieškinį, jokių priešieškininių reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais šioje byloje nepareiškė, nesiūlė kitokio turto atidalijimo būdo. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos Respublikos, Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovės darbovietes nėra. Ieškovės atstovas 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad atsakovė nuo pat ieškovės buto įsigijimo dienos butu nesinaudojo, su ieškove nebendravo, taip pat butu nesirūpino, nemokėjo už jį paskaičiuotų mokesčių, todėl atsakovės valdomai buto daliai buvo susidarę įsiskolinimai. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė jai priklausančia buto dalimi nesirūpina, nuo buto valdymo yra nusišalinusi gana ilgą laiką.
16. Ieškovė pateikė įrodymus, kad remiantis UAB „Kovertas“ atlikto įvertinimo duomenimis buto/patalpos – buto, su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 600 Eur, todėl proporcingai atsakovei nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto vertė sudaro 6 300 Eur.
17. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Daiktas bus laikomas padalytu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, jeigu po padalijimo bus galima kiekvieną padalyto daikto dalį naudoti pagal pirminę paskirtį ir toks daikto paskirties keitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Sprendžiant, ar galima atidalyti daiktą natūra, taip pat turi reikšmės ir CK 4.15 straipsnis, kuriame nustatyta, kad esminės pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu.
18. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, daiktas yra nedalus, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais už jų dalį, atitinkančią tikrąją atidalijamos dalies vertę (CK 4.6 straipsnio 2 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis). Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais.
19. Atsakovė byloje nustatytu terminu neteikė atsiliepimo į ieškinį, jokių priešieškininių reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais šioje byloje nepareiškė, nesiūlė kitokio turto atidalijimo būdo. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovo paaiškinimus, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, nusprendžiant atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš atsakovės J. V. nuosavybės priteisti ieškovės J. V. nuosavybėn 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 6 300 Eur dydžio kompensaciją (CK 4.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 142 Eur žyminis mokestis, 121 Eur išlaidos už turto vertinimo ataskaitą, 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 463 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės reikalavimo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą
21. Ieškovė ieškiniu prašo, įvertinus iš ieškovės atsakovei J. V. ir iš atsakovės ieškovei J. V. priteistas sumas (1 463 Eur), atsakovei iš ieškovės J. priteisti likusią sumą 4 837 Eur (6 300 Eur – 1 463 Eur = 4 837 Eur). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad, ieškovės vertinimu, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas užtikrintų ieškovės naudai šioje byloje iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų tinkamą atlyginimą, kadangi atsakovė turi ir kitų kreditorių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu teismas tenkina ieškinio reikalavimą susijusį su atsakovės turtu, jį priteisdamas ieškovės naudai, į tai, jog atsakovė byloje savo pozicijos nenurodė bei turi skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pripažįstama, kad tenkinus ieškovės reikalavimą ir įskaičius bylinėjimosi išlaidas, tokiu būdu sumažinant iš ieškovės atsakovei priteistiną kompensacijos sumą, būtų nesąžininga ir neteisinga kitų atsakovės kreditorių atžvilgiu. Be to, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išvestinis ieškinio reikalavimas ir jis nėra priešpriešinis ieškinio materialusis reikalavimas. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymo yra netenkinamas.
22. Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260-264, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės (1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už šį turtą atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 6 300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) dydžio kompensaciją iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 463 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.