- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- A2-1563-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22741-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10794-429/2019, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-225-717/2017 dalyje dėl 2000 m. spalio 24 d. pirkimo -pardavimo sutarties (reg. Nr. K3-7333) dalies dėl šalies (pirkėjo) pripažinimo negaliojančia, sandorio šalies (pirkėjo) pakeitimo, nustatant, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra I. P. ir Ž. P. dėl 2002 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 4VJ-16959, ir 2002 m. gruodžio 14 d. buto priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 4VJ-16957, pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento, dėl pripažinimo, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė nuosavybė ir dėl 13 500,00 Eur kompensacijos už 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisimo I. P.; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017 dalį dėl 2000 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, sandorio šalies (pirkėjo) pakeitimo, ir 2002 m. gruodžio 14 d. buto priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento, dėl pripažinimo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė nuosavybė, ir dėl kompensacijos už ½ dalį buto, priteisimo ieškovei; 3) priteisti iš I. P. bylinėjimosi išlaidas (T.15, b.l. 74-79).
2. Nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl buto nuosavybės teisės pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, vadovavosi pardavėjo V. K. paaiškinimais apie buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurie galimai yra suklastoti. Susipažinęs su jo vardu byloje pateiktu atsiliepimu, trečiasis asmuo patvirtino, kad tokio atsiliepimo jis nėra teikęs. Iš 2019 m. vasario 22 d. V. K. pareiškimo matyti, kad jis apie vykstantį procesą nežinojo, jo nebuvo prašyta pateikti savo paaiškinimus. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teismui išsakė savo abejones dėl trečiojo asmens V. K. paaiškinimų, tačiau teismui abejonių dėl atsiliepimo tikrumo nekilo. Aplinkybes, kad trečiasis asmuo V. K. Kauno apylinkės teismui neteikė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. vasario mėn., o rašytinius, notaro patvirtintus V. K. paaiškinimus gavo tik 2019 m. vasario 22 d., todėl nedelsdamas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. Ieškovės reikalavimas butą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe buvo grindžiamas subjektyviais paaiškinimais, kuriems, neva, pritarė ir trečiasis asmuo V. K.. Trečiojo asmens V. K. paaiškinimas buvo vertinamas kaip pagrindinis įrodymas byloje, kuriuo remiantis apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad butas iš tiesų buvo įgytas kaip ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė. 2019 m. vasario 22 d. pareiškime nurodytos priešingos aplinkybės, nei ankstesniuose paaiškinimuose. V. K. nurodė, kad su ieškove ir atsakovu neturėjo jokių teisinių reikalų, jokių pinigų iš jų nėra gavęs. Butą apžiūrėjo, vėliau sumokėjo visą buto kainą atsakovo motina A. P.. Turėdami šiuos duomenis, teismai kitaip vertintų ginčo šalių sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, nes trečiojo asmens V. K. 2019 m. vasario 22 d pareiškimas pagrindžia faktą, jog buto tikroji pirkėja buvo atsakovo motina. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl 2000 m. spalio 24 d. sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl kitų išvestinių reikalavimų, susijusių su butu.
3. N. K. pareiškimas šioje byloje nevertinamas, nes tai nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Vieši duomenys pagrindžia, jog N. K. yra ieškovės I. P. draugė, jas seniai sieja šilti ir draugiški santykiai, todėl N. K. nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip subjektyvios, galimai gautos ieškovės I. P. prašymu. Be to, N. K. nurodė, kad su trečiuoju asmeniu V. K. yra išsituokusi, todėl tikėtina, jog ji gali veikti prieš buvusį sutuoktinį dėl asmeninių priežasčių ir nurodyti priešingas aplinkybes, nei pareiškėjui nurodė V. K.. Tai, jog pareiškimas gautas ieškovės iniciatyva, patvirtina ir tai, jog dokumentai buvo siunčiami į jos atstovės advokatės kontorą. N. K. paaiškinimai neturėtų būti pripažinti patikimais įrodymais byloje.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) I. P., tretieji asmenys A. K. P. ir A. P. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti, bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buto priskyrimą bendrajai jungtinei nuosavybei lėmė teismų faktiškai susiklosčiusios situacijos įvertinimas.
5. Suinteresuoti asmenys – tretieji asmenys T. A., R. P. su pareiškėjo prašymu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui Ž. P. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, trečiojo asmens R. P. savarankišką reikalavimą ieškovei I. P. ir atsakovui Ž. P. dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo jų bendra prievole, tretieji asmenys R. P., V. K., T. A., A. A., A. K. P., A. P., V. V., V. J., išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (T.16, b. l. 28-36).
7. Teismas nurodė, jog civilinę bylą nagrinėję teismai jau vertino 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimus dėl I. P. ieškinio ir konstatavo, jog jų autentiškumu abejoti nėra pagrindo, parodymų teisingumas ir leistinumas nenuginčytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendime nurodyta: „Atsakovas ginčo buto pardavėjo parodymus prašė vertinti kritiškai, nes juos galėjo įtakoti ieškovė. Teismui nekyla abejonių trečiojo asmens V. K. parodymų tikrumu, nes jie yra patvirtinti atitinkamus įgaliojimus turinčio notaro. Be to, šis asmuo nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jam nėra reikalo neteisingai nurodyti buto pirkimo–pardavimo aplinkybių. Buto pardavėjas, pardavęs butą išvyko į JAV, kur gyvena ir šiuo metu. Ieškovė netgi nežinojo kur jis yra išvykęs. Šį asmenį surado su teismo pagalba. Ne ieškovė jam įteikė teismo procesinius dokumentus, o teismas, gi, trečiasis asmuo V. K. savo paaiškinimą dėl buto pirkimo – pardavimo pateikė teismui kaip atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį be ieškovės inspiracijos, paraginimo ar paprašymo.“. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarties 59 punkte nurodyta: „Nesutiktina su apeliantu, kad trečiojo asmens V. K. rašytiniai paaiškinimai kelia abejonių dėl jų patikimumo, parašo tikrumo, kad jie nelaikytini įrodymais pagal CPK nuostatas, nes teismui pateikti elektroniniu paštu, nėra originalaus dokumento. Pažymėtina, kad V. K. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, dėl ko negalėjo atvykti į teismo posėdį. Jo paaiškinimai yra patvirtinti JAV įstatymų nustatyta tvarka valstybės įgalioto asmens, todėl nei jais, nei V. K. parašo autentiškumu abejoti nėra jokio pagrindo, parodymų teisingumas ir leistinumas nenuginčytas. Pareiškėjas prašyme neginčija V. K. parašo tikrumo 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimuose dėl I. P. ieškinio. Pagrįstu laikomas ir suinteresuotų asmenų A. K. P. ir A. P. argumentas, kad pareiškėjas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių jis susisiekė su V. K. tik 2019 m. vasario mėn. ir V. K. pateikė 2019 m. vasario 22 d. pareiškimą, tai yra praėjus vieneriems metams po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį trečiojo asmens V. K. paaiškinimai yra vieni iš priemonių, kuriais nustatomi faktiniai duomenys. kaip teisingai nurodoma suinteresuoto asmens (ieškovės) I. P. atsiliepime į prašymą, teismai padarydami išvadą, jog ginčo butas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių I. P. ir Ž. P. nuosavybe, taip pat pripažindami negaliojančiu pirminį 2000 m. spalio 24 d. sudarytą buto įgijimo sandorį bei 2002 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sandorį rėmėsi įrodymų visuma. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendime nurodyta: „visuma byloje surinktų įrodymų rodo, jog A. P. ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį sudarė tik dėl akių, apsimetant, kad ji yra tikroji buto pirkėja“. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarties 62 punkte nurodyta: „Pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos pagrįstai pripažino, kad sandorio šalis (pirkėja) A. P. neatitinka tikrosios pirkimo–pardavimo sandorio šalies“.
8. Teismai išsamiai vertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, visas aplinkybes, o teismų sprendimuose nenurodoma, kad V. K. paaiškinimai turi esminę reikšmę bylai. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendime nurodyta: „Kad šalys butą įgijo kaip bendrą jungtinę nuosavybė, įrodo aplinkybės, kad jie šį butą remontavo, stiklino balkoną, pirko slenkančių konstrukcijų spintą, kitas remontui reikalingas prekes. Jie šiame atremontuotame bute apsigyveno, deklaravo savo ir vaikų gyvenamąsias vietas, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pirkėja A. P. niekada šiame bute negyveno, nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, nes ji turėjo savo butą (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties paveldėjo atsakovas. Ji niekada nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, teikiamas šiam butui. Visos šios faktinės aplinkybės rodo, kad šalys butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savo bendra jungtine nuosavybe. Nors ieškovė žinojo, kad šis butas įgytas uošvės vardu, tačiau nesant ginčo, jai niekada nekilo abejonės dėl buto kaip jos ir atsakovo bendro turto statuso. Šį faktą patvirtina ir tai, kad šalys butą (duomenys neskelbtini) gatvėje 2007 metais išsikeitė su ieškovės tėvais į butą (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento už komunalines paslaugas bute (duomenys neskelbtini) gatvėje mokesčius mokėjo tretieji asmenys P.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina SB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) namo pirmininkė L. M., kuri savo rašte nurodė, kad ieškovė šiame name gyveno nuo 2000 metų gruodžio mėnesio ir ji visą laiką mokėjo mokesčius. Ieškovės ir trečiųjų asmenų P. pateikti mokėjimo kvitai už komunalinius patarnavimus (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute taip pat įrodo, kad ne A. P. mokėjo mokesčius, o faktiniai buto gyventojai – ieškovė, o apsikeitus butais – P.. Tai rodo, kad nors pirkėja pirkimo–pardavimo sutartyje buvo įvardinta A. P., tačiau faktiniai šio buto pirkėjai buvo šios bylos šalys. Tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra bendra šalių jungtinė nuosavybė, patvirtino ir liudytojai L. P., V. Š., V. S., G. M.. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 23 d. nutarties 58 punkte nurodyta: „Pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos nustatė, jog už ginčo butą buvo atsiskaityta šalių bendromis lėšomis, kad tik šalys gyveno ginčo bute, rūpinosi jo išlaikymu. Tuo tarpu formalios pirkėjos A. P. su ginčo butu niekas nesiejo – ji jame niekada negyveno, nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos, nemokėjo mokesčių, techninės apskaitos byloje, kaip savininkė, niekada nebuvo įrašyta, nuosavybės teise turėjo kitą butą, kuriame ir gyveno, nesiderėjo dėl ginčo buto pirkimo sutarties sąlygų, neapmokėjo sutarties kainos. Pirkėja neturėjo poreikio sau nuosavybės teise įsigyti butą (duomenys neskelbtini), nes ji turėjo kitą tinkamą gyventi būstą, ten buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir pastoviai ten gyveno, turėjo savo verslą. Tuo tarpu bylos šalys neturėjo savo atskiro būsto, norėjo ir siekė jį turėti, taupė pinigus. Ieškovė ir atsakovas vedė derybas su buto pardavėju dėl jo pirkimo–pardavimo. Jie sumokėjo dalimis pinigus už perkamą butą. Tik jie šį butą remontavo, o atsiremontavę jame apsigyveno su vaikais, deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Tik jie naudojosi įsigytu butu, mokėjo mokesčius – šiuo turtu disponavo kaip savo nuosavybe. A. P. pirkimo–pardavimo sandoriu neketino įgyti teisių ir pareigų į butą (duomenys neskelbtini). Atvirkščiai – šį butą siekė nuosavybės teise įsigyti šalys savo šeimos poreikiams.“. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias teismų padarytas išvadas. Trečiojo asmens V. K. pateiktas 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas vertintinas kaip trečiojo asmens V. K. pozicijos pakeitimas, nesudarantis pagrindo laikyti, jog 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė jo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas (atsakovas) Ž. P. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.16, b. l. 60-67). Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, nors egzistuoja visos aplinkybės proceso atnaujinimui. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo V. K. neteikė jokių paaiškinimų teismui, egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau buvo nežinomos Iš 2019 m. vasario 22 d. V. K. pareiškimo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu iš tiesų su V. K. susisiekta nebuvo, jis apie vykstantį procesą nežinojo, jo nebuvo prašyta pateikti savo paaiškinimus. Teismas pasisakė dėl aplinkybių, kurios yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo metu. Išvadą, kad 2019 m. vasario 22 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimuose yra to paties asmens – V. K. pozicija, teismas padarė nesiremdamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymą – 2019 m. vasario 22 d. pareiškimą, kad trečiasis asmuo niekada neteikė teismui jokių paaiškinimų, apie nagrinėjamą civilinę bylą nieko nežinojo. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2015 m. gruodžio 7 d. V. K. paaiškinimai yra tikri. Teismas neatsižvelgė, kad 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjusiems pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams. Pareiškėjui tik dabar pavyko susisiekti su V. K., todėl tik dabar atsirado galimybė pateikti įrodymus.
9.2. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir pagrįsta tik ieškovei naudingais paaiškinimais. Teismas neįsigilino į bylos esmę, o tik rėmėsi ankstesnių teismų sprendimais, jų nustatytomis aplinkybėmis. Skundžiamoje nutartyje didelė reikšmė suteikiama pačios ieškovės ir jos tėvų A. K. P. ir A. P. atsiliepimams, nors jie didesnės įrodomosios reikšmės, nei oficialus, apostile patvirtintas 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas, neturi Skundžiamoje nutartyje nepasisakoma, kad įtaką galėjo padaryti ieškovė, kuri ir pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo gavo niekuo nesusijusio asmens - buvusios V. K. sutuoktinės, paaiškinimus. Nutartyje nėra atsižvelgta, kad šioje byloje nedalyvaujantis asmuo N. K. ir ieškovė yra draugės, kad N. K. per ieškovę pateikė paaiškinimus dėl šioje nagrinėjamoje byloje nustatinėjamų aplinkybių. Teismas ne tik neatsisakė juos priimti, bet ir juos nurodė nutartyje, kas leidžia daryti išvadą, kad teismas juos, galimai, vertino. Neaišku, kaip pasireiškė teismo pagalba dėl trečiojo asmens V. K. suradimo. Trečiojo asmens V. K. 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimai į bylą buvo pateikti elektroniniu paštu, todėl neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta jo tapatybė. Nustačius, kad byloje buvęs trečiojo asmens V. K. atsiliepimas yra netikras, 2019 m. vasario 22 d. pareiškime nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl buto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, nes visiškai paneigia įrodymus, kuriais teismai rėmėsi priimdami sprendimą ir nutartį. Teismas nebuvo visiškai įsigilinęs į nagrinėjamą bylą, nes procesiniame sprendime netgi netinkamai nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Pareiškėjas teismo prašė atnaujinti civilinį procesą tik bylos Nr. 2-225-717/2017 dalyje dėl buto pirkimo – pardavimo ir iš pardavimo kylančių reikalavimų, tačiau teismas sprendė dėl visos civilinės bylos Nr. 2-225-717/2017 proceso atnaujinimo. Teismas visapusiškai neįvertino bylos duomenų, pateiktų dokumentų, neanalizavo svarbių aplinkybių.
9.3. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam. Byla yra ne elektroninė, tačiau pareiškėjas nė karto nebuvo informuotas apie naujus procesinius dokumentus byloje, teismas jam jokių dokumentų neįteikinėjo, apie procesinius sprendimus pareiškėjas būdavo informuotas tik jam pačiam kreipiantis į teismą, todėl nebuvo sudaryta galimybė dėl jų pasisakyti.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė I. P. prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas (T.16, b. l. 79-86).
11. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad civilinę bylą nagrinėję teismai, vertinę V. K. 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimus dėl ieškovės ieškinio, nesuabejojo jų autentiškumu, parodymų teisingumas ir leistinumas nebuvo nuginčytas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad 2015 m. paaiškinimai yra netikri. Teismai dėl paaiškinimų autentiškumo sprendė, atsižvelgdami į tai, kad procesinius dokumentus V. K. įteikė teismas, o ne ieškovė, 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimai buvo pateikti iš V. K. elektroninio pašto adreso tiesiogiai teismui. Pirminiai paaiškinimai buvo patvirtinti atitinkamus įgaliojimus turinčio notaro, jų turinys nekelia jokių abejonių dėl jų tikrumo. Pareiškėjas turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo eigoje susisiekti su V. K., imtis priemonių tikrinti jo elektroninio pašto duomenis, rašto turinį, jeigu jais abejojo, tačiau to nedarė. Naujieji paaiškinimai buvo pateikti praėjus ilgam laiko tarpui tiek po pirmųjų paaiškinimų, tiek po apeliacinės instancijos sprendimo priėmimo. Teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad naujieji V. K. paaiškinimai buvo šio asmens pozicijos po ketverių metų pakeitimas. N. K. teismui pateikė savo paaiškinimus dėl buto (duomenys neskelbtini) g. įsigijimo aplinkybių, kurie visiškai atitinka V. K. 2015 metais pateiktiems paaiškinimams. Pareiškėjas turėjo visas galimybes naudotis CPK jam suteiktomis teisėmis, buvo atstovaujamas advokato. Teismas pagrįstai trečiojo asmens V. K. pateiktą 2019 m. vasario 22 d. pareiškimą vertino, kaip jo pozicijos pakeitimą, nesudarantį pagrindo laikyti, jog 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybę, turi esminę reikšmę bylai, o teismai būtų priėmę kitokius sprendimus
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
13. Ginčas byloje kilo dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindus, taikymo.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir privalomumo galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rumunija; pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina; pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rusija; pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) v. Rusija; pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka, tačiau procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (CPK 365 str. 1 d.).
15. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą dalyje dėl grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu ir teigia, kad pirmos instancijos teismas jo prašymo netenkino nepagrįstai.
16. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-225-717/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl santuokos tarp I. P. ir Ž. P. nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.
17. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė santuoką tarp Ž. P. ir I. P., pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo Ž. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. P. paliko santuokinę pavardę „P.“, atsakovui – „P.“; priteisė iš atsakovo Ž. P. I. P. 1 448,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; pripažino 2000 m. spalio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. K3-7333 dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia ir pakeitė ją kita sandorio šalimi (pirkėju), nurodant, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra I. P. ir Ž. P.; pripažino 2002 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-16957 negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažino, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra I. P. ir Ž. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; padalijo santuokoje įgytą turtą; nustatė nepilnametės dukters N. P. gyvenamąją vietą su motina I. P.; priteisė iš atsakovo Ž. P. išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai; iš dalies tenkino priešieškinį dėl kompensacijos už prisidėjimą prie pirties ir pavėsinės statybos (duomenys neskelbtini) kaime, likusioje dalyje priešieškinį atmetė; taip pat atmetė trečiojo asmens R. P. savarankiškus reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų pripažinimo jų bendra prievole; paskirstė bylinėjimosi išlaidas (T.14, b. l. 64-83).
18. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, santuokoje įgyto turto padalijimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo paliko nepakeistas. Pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (T.15, b.l. 35-57).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
19. Įstatymas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas tokia naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė 2019 m. vasario 22 d. gautus rašytinius, notaro patvirtintus V. K. paaiškinimus, jog jis niekada neteikė teismui jokių paaiškinimų dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai pateiktus V. K. rašytinius paaiškinimus vertino, kaip trečiojo asmens pozicijos pakeitimą, neįsigilino į bylos esmę, o tik pasirėmė ankstesnių teismų sprendimais ieškovės ir jos tėvų A. K. P. ir A. P. atsiliepimais, nevertino, aplinkybių, jog V. K. paaiškinimai buvo pateikti per buvusią sutuoktinę N. K., kuri yra ieškovės I. P. draugė.
20. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.).
21. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodyta aplinkybė nepripažintina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
22. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui.
23. Pareiškėjas byloje iš esmės siekia įrodyti, kad byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvavęs V. K. iš tiesų niekada nedavė jokių paaiškinimų dėl ieškovės I. P. ieškinio (T.6, b. l. 26), ir netvirtino, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjai yra I. P. ir Ž. P., todėl teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi jo paaiškinimais. Priešingai, 2019 m. vasario 22 d. pareiškime V. K. nurodo, jog buto pirkėja buvo A. P.. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. vasario 22 d. notaro patvirtinti V. K. paaiškinimai turi įtakos ginčo dalykui ir pagrindui.
24. Civilinės bylos, kurios procesą siekia atnaujinti pareiškėjas, medžiaga nustatyta, kad ieškovė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukė V. K. (T.3, b. l. 95-105; T.4, b. l. 60-70). Trečiojo asmens V. K. 2015 m. gruodžio 7 d. paaiškinimai dėl ieškinio, patvirtinti notaro buvo pateikti byloje (T.6, b. l. 26). Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik V. K. paaiškinimais, bet byloje surinktų įrodymų visuma – tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais, tiek ir liudytojų L. P., V. Š., V. S., G. M. parodymais. Bylos nagrinėjime dalyvavo ir pats pareiškėjas (atsakovas) Ž. P., teigdamas, jog ginčo buto pardavėjo parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, nes jiems įtakos galėjo turėti ieškovė. Apelianto Ž. P. argumentai dėl V. K. rašytinių paaiškinimų taip pat buvo vertinami, nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties 59 p.). Taigi, visos aplinkybės dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo išsiaiškintos ir visi klausimai kilę šioje byloje buvo išspręsti teismo sprendimu. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę ne tik susipažinti su pateiktais rašytiniais paaiškinimais, bet tiesiogiai ar per teismą užduoti klausimus V. K. dėl duotų paaiškinimų, juolab, kad jis byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Pagal turimus duomenis akivaizdu, jog pareiškėjui visos aplinkybės, susijusios su buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimu ir jas pagrindžiantys įrodymai buvo žinomi ir suprantami jau civilinės bylos Nr. 2-225-771/2017 nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjo argumentai, jog tik 2019 m. vasario mėnesį, susisiekus su trečiuoju asmeniu V. K. ir gavus 2019 m. vasario 22 d. raštą, kuriame teigiama, kad jis nėra davęs paaiškinimų dėl ieškinio, o butą pirko A. P., jam tapo žinoma apie buto pirkimo aplinkybes, ginčo situacijoje, nelaikytini pagrįstais. Pažymėtina, kad visos aplinkybės dėl buto pirkimo pardavimo sandorio sudarymo ir V. K. paaiškinimų galėjo būti ir buvo įvertintos nagrinėjant bylą apeliacine.
25. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
26. Nagrinėjamu atveju, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiojo asmens V. K. pateiktas 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas vertintinas kaip trečiojo asmens pozicijos pakeitimas, nesudarantis pagrindą laikyti, jog 2019 m. vasario 22 d. pareiškimas turi esminę reikšmę bylai, kadangi jie pateikti praėjus beveik dviem metams po Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl jie niekaip negalėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui. Be to, pareiškėjas nurodo, jog jis pats susirado V. K., taigi, tikėtina, jog papildomų 2019 m. vasario 22 d. paaiškinimų pateikimui, galėjo turėti įtakos paties pareiškėjo prašymas.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir prašyme atnaujinti procesą, ir atskirajame skunde nurodyti argumentai bei pridėti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantas nurodė naujas, anksčiau byloje nenagrinėtas aplinkybes. Kaip nurodyta šioje nutartyje, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio atsakovo Ž. P. nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam
22. Pareiškėjo įsitikinimu, vien tai, jog bylos dėl proceso atnaujinimo yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, neatima šalių teisės gauti ir susipažinti su naujais dokumentais byloje ir to pagrindu reikšti teismui paaiškinimus, todėl teismas neišklausęs ginčo šalių, pažeidė rungimosi principą ir pareiškėjo teisę būti išklausytam.
23. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. Teismų įstatymo 5 str.), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 str.) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo to, ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka; kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais.
24. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčią šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos.
25. Nagrinėjamu atveju teismas nutarė prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (2019 m. balandžio 4 d. teismo rezoliucija, T.15, b. l. 74), išsiuntė šalims ir tretiesiems asmenims prašymo kopijas, specialiame interneto tinklalapyje 2019 m. gegužės 7 d. paskelbė apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus dėl prašymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys pasinaudojo jiems suteiktomis teisėmis, kiekvienas, tame tarpe ir pareiškėjas, turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją dėl prašymo, teikti paaiškinimus, pareikšti nuomonę nagrinėjamu klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas skunde nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės galėjo būti tinkamai išaiškintos tik žodinio bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad Ž. P. teisė būti išklausytam nebuvo pažeista.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta, kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties teisėtumui nėra teisiškai reikšmingi.
27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atskirojo skundo netenkinus, iš apelianto Ž. P. ieškovės I. P. naudai priteistina jos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 570,00 Eur (T.16, b. l. 99). Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 93 str. 1 d.).
29. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 40,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš pareiškėjo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,99 Eur (keturiasdešimt eurų 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išieškotojas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.