- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-341-601/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02326-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- E. G.
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10669-1224/2025 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 11 066,37 Eur skolą, kurią sudaro 8 400 Eur pagrindinė skola ir 2 666,37 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2020 m. vasario 12 d. atsakovas E. G. gavo iš ieškovo E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 8 000 Eur, kurie grynais pinigais buvo perduoti ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis ), kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 8 000 Eur iki 2020 m. kovo 12 d. Vekselio antroje pusėje atsakovas raštu nurodė, kad „pinigus gavau, skolinuosi už 5 proc. per mėnesį“ bei pasirašė. Kadangi Vekselio terminas yra vienas mėnuo darytina išvada, kad įsipareigotos mokėti palūkanos viso sudaro 400 Eur sumą (8 000 Eur x 5 proc.). Ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo išduotas vekselis yra rašytinis įrodymas, kuriuo įtvirtinama skolininko (atsakovo) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu). Vekselis surašytas skolininko ranka, jo pasirašytas, nurodyta, kad skolininkas pinigus gavo, taip pat vekselyje yra įrašas, kad atsakovas pinigus skolinasi už 5 proc. mėnesio palūkanas, pinigų grąžinimo vietą atsakovas nurodė ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Apie Vekselio trūkumą (gavėju nurodant atsakovą) ieškovas pastebėjo, kai suėjo prievolės įvykdymo terminas, tačiau atsakovas nurodė, jog tai klaida ir paskolą grąžins. Atsakovas neįvykdė savo prievolės ir paskolos negrąžino. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę tam tikri pasitikėjimo santykiai, buvo sudaromi ir kiti paskolų sandoriai (mažesnėmis sumomis), kuriuos atsakovas laiku įgyvendindavo, todėl ieškovas ilgą laiką nereikalavo grąžinti šios paskolos.
3. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad yra grąžinęs visas paskolų sumas (įskaitant ginčo sumą), kurias buvo pasiskolinęs iš ieškovo. Ieškovo pateiktas tariamas vekselis neįrodo ir nepagrindžia atsakovo prievolės ieškovui. Tariamame vekselyje skolininku ir kreditoriumi nurodytas tas pats asmuo – atsakovas, todėl akivaizdu, kad toks dokumentas nei sukuria (negali sukurti), nei įrodo (negali įrodyti) atsakovo prievolės ieškovui. Tariamas vekselis nėra „vekselis“ teisine prasme, nes neatitinka formalių reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo namuose atsakovas surašė tariamą vekselį, kuris pateiktas į bylą, ir kartu su ieškovu pastebėjo, kad paskolos davėju ir gavėju nurodytas tas pats asmuo, pasijuokė ir Vekselis buvo perlenktas ir išmestas į šiukšlių dėžę. Tuomet buvo išrašytas kitas galiojantis vekselis, kuris suėjus prievolės įvykdymo terminui ir atsakovui ieškovo namuose grąžinus ieškovui skolą ir palūkanas, buvo atiduotas atsakovui ir atsakovas, kaip ir kitais atvejais, jį sunaikino. Ieškovas nepateikia įtikinamų ir protingų paaiškinimų, kodėl vietoj sutarto 1 mėnesio, nereikšdamas pretenzijų atsakovui dėl nevykdomos prievolės, laukė ilgiau nei 60 mėnesių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendimu ieškovo E. K. ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui E. K. iš atsakovo E. G. 8 400 Eur skolą, 2 100 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 10 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 26 d.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 855,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog 2020 m. vasario 12 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis neatitinka tokio dokumento rekvizitams keliamų reikalavimų, nurodytų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje, nėra. Vekselyje skolininku ir kreditoriumi yra nurodytas tas pats asmuo, todėl vekselis turi trūkumų ir negali būti pripažįstamas kaip vekselis, atitinkamai jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.
6. Teismas nurodė, kad ieškovo nesąžiningumo nenustatė. Taikant pagrįsto įsitikinimo standartą labiau tikėtina ir įtikinama yra ieškovo pozicija dėl paskolos suteikimo ir paskolos dokumento buvimo. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į ieškovo nuoseklius iš esmės neprieštaringus paaiškinimus, kuriuos jis pateikė teismui dalyvaudamas teismo posėdyje. Nėra ginčo, kad ginčo vekselis buvo surašytas atsakovo ranka. Atsakovo argumentai dėl ginčo vekselio išmetimo teismo neįtikina, nes į bylą pateiktas ginčo vekselis, kuris, kaip matyti, buvo perlenktas per pusę. Tokiu būdu, jei tikėti atsakovo versija, tokiu būdu sulankstyto vekselio išmetimas iš esmės nėra apdairus ir protingas elgesys, turint omenyje, kad vekselyje yra atsakovo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas). Atitinkamai atsakovas, surašęs netinkamos formos vekselį, kuris yra jį išrašiusio asmens patvirtinimas be sąlygų vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą, bei neužtikrindamas, kad vekselis būtų patikimai sunaikintas, jei tokia situacija realiai egzistavo, elgėsi ne kaip bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) asmuo. Atitinkamai atsakovas, neužtikrindamas, kad ginčo vekselis būtų patikimai sunaikintas, esant šalių ginčui ir prieštaringai pozicijai, turi prisiimti jo atžvilgiu kilusias neigiamas teisines pasekmes.
7. Teismas pripažino, kad ginčo Vekselis šiame ginče yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad paskolos suteikimas įvyko. Ginčo vekselio turinys su atsakovo patvirtinimu „pinigus gavau“ iš esmės patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo mokėjimo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ieškovo nuo 2007 m. spalio 19 d. deklaruota gyvenamoji vieta (b .l. 12)), sumokėti 8 000 Eur skolą su 5 procentų palūkanomis 2020 m. kovo 12 d. Teismui nekilo abejonių, kad ginčo vekselis, nors ir su trūkumais, buvo išrašytas vekselio gavėjui ieškovui. Vekselio originalas liko pas ieškovą, jis pateiktas į bylą. Šios aplinkybės suponavo teismo išvadą dėl tarp šalių susiklosčiusių paskolos santykių pagal ginčo vekselį.
8. Teismas pažymėjo, kad iš pateikto atsakovo atsakymo į ieškovo pretenziją matyti, kad atsakovas iš esmės ginčija paprastąjį vekselį, kaip neturintį galios dėl atitinkamų rekvizitų jame nebuvimo, kaip nurodo, „pinigus skolinosi pats sau“, tačiau, minėta, kad net ir neturintis privalomų rekvizitų vekselis, kas nustatyta nagrinėjamu atveju, ir atitinkamai neturintis galios, tačiau kaip paprastas skolos raštelis patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. Atsakovo teiginį, kad jis pinigus skolinosi pats sau, paneigia kitas, atsakovo nutylimas ginčo vekselyje nurodytas turinys, kad pinigų grąžinimo vieta – ieškovo gyvenamoji vieta bei atsakovo patvirtinimas „pinigus gavau“ ir atsakovo parašas. Atsakovo dėstomos aplinkybės dėl galimo vekselio turėtojo vekselio įsigijimo apgaulės ar sukčiavimo būdu, yra abstraktaus pobūdžio, paremtos prielaidomis.
9. Teismas, atsižvelgdamas į 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo, ieškovui iš atsakovo priteisė 2 100 Eur (8 400 Eur x 5 proc. x 5 m.) palūkanų. Taip pat, esant ieškovo prašymui, ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentų metinės palūkanos už teismo priteistą sumą 10 500 Eur (8 400 Eur + 2 100 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 26 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu bendrai prašoma priteisti suma – 11 066,37 Eur, patenkintų reikalavimų dalis – 10 500 Eur, taigi ieškinio patenkintų turtinių reikalavimų dalis sudaro 95 proc., atmestų reikalavimų dalis – 5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (atskaičius atsakovui priklausančių išlaidų dalį (5 proc.)) priteisė 1 855,55 Eur (2 049 Eur x 95 proc. – 91 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo: 1) skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; 2) priteisti atsakovui (apeliantui) iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. svarbi aplinkybė - prieš pat išduodamas 2020 m. vasario 12 d. vekselį ieškovui, atsakovas buvo klaidingai surašęs vekselį - tiek kreditoriumi, tiek skolininku buvo nurodęs save. Kadangi toks dokumentas (kuriame sutampa tiek kreditorius, tiek skolininkas) nėra nei vekselis, nei skolos raštelis, šis popieriaus lapas (tariamas vekselis) buvo tiesiog perlenktas ir išmestas ieškovo bute į šiukšlių dėžę;
1.2. nors teismas teisingai konstatavo, kad ginčo dokumentas (tariamas vekselis) neatitinka vekseliui keliamų formos reikalavimų ir negali būti laikomas vekseliu, tačiau teismas visiškai neanalizavo tariamo vekselio ir nevertino, ar jis atitinka reikalavimus sutarčiai dėl paskolos. Akivaizdu, kad ginčo dokumentas (tariamas vekselis) neatitinka privalomojo paskolos sutarties lemento - nėra įvardintas paskolos davėjas – kreditorius, todėl tariamas vekselis negali būti pripažintas paskolos rašteliu;
1.3. teismas nesirėmė ginčui aktualia teismų praktika, o rėmėsi aukštesnių teismų sprendimais, kurių racio decidendi iš esmės skiriasi nuo ginčo bylos aplinkybių, taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos;
1.4. ginčo byloje yra akivaizdu, kad tariamame vekselyje atsakovas neįsipareigojo ieškovui grąžinti sumas - Skundžiamo sprendimo 15 punkte teismas tariamo vekselio turinį pacituoja, tačiau nekvalifikuoja dokumento įsipareigojimų turinio;
1.5. skundžiamame sprendime teismas nutyli ir nepasisako, kodėl ieškovas „neturi prisiimti kilusių neigimų pasekmių" dėl savo neprotingo ir neapdairaus elgesio (neva nepastebėto Vekselio trūkumo), neatitinkančio „bonus pater familias“ standarto, o taiko jį atsakovui;
1.6. teismo sprendimas yra nelogiškas. Teismas visiškai nekritiškai vertino ieškovo pozicija ir paaiškinimus, neva atsakovui būnant skolingu 8 000 Eur (ir vėluojant grąžinti), jis toliau atsakovui skolino, nereikalaudamas grąžinti 8 000 Eur skolos. Tokių situacijų gyvenime nebūna. Nepatikimiems skolininkams nėra papildomai skolinama;
1.7. teismas netinkamai teikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Dalis ieškinio nebuvo tenkinta, tačiau atsakovui iš ieškovo nepriteista jokia dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir sprendime išdėstė argumentus, todėl teismo sprendimas yra motyvuotas ir atitinka visus jam keliamus reikalavimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis);
2.2. teismo sprendimas priimtas padarius išvadas iš visų įrodymų visumos, jos logiškai pagrįstos bylos duomenimis;
2.3. atsakovas nepagrįstai suabsoliutina vieną iš paskolos dokumento rekvizitų (netinkamai nurodytas kreditorius), paneigdamas kitų rekvizitų reikšmę, t. y. suabsoliutiną vieno įrodymo įrodomąją reikšmę kitų įrodymų atžvilgiu;
2.4. atsakovas neneigia, kad skolinosi pinigus iš ieškovo, tačiau deklaratyviai teigia, kad juos grąžino kito dokumento pagrindu, kurį neva sunaikino;
2.5. nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad teismas nukrypo nuo teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, nes būtent atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 ir rėmėsi teismas (teismo sprendimo 19 punktas);
2.6. situacija, kurioje atsakovas išrašo Vekselį, neva perlenkia jį ir išmeta į šiukšlių dėžę ieškovo namuose bei išrašo naują skolos dokumentą (kurį neva sunaikino, kai neva grąžino skolą) yra visiškai neįtikima ir deklaratyvi. Pats atsakovas proceso metu teigė, kad visus kitus išduotus vekselius (skolos raštelius), kai grąžindavo paskolas ieškovui, jis iš karto sunaikindavo. Kyla pagrįstas klausimas – kodėl tokių pačių paskolos faktą patvirtinančių dokumentų (ginčo Vekselio ir tariamai „galiojančio“ vekselio) atveju atsakovo yra taikomos skirtingos strategijos dėl dokumento sunaikinimo, sau palankiai nusakant aplinkybes – lieka neaišku;
2.7. atsakovo turtinės padėties įvertinimas nėra šios bylos esmė ir nurodyta sąvoka „sunki finansinė padėtis“ niekaip nepaneigia atsakovo poreikio skolintis namo statybai, susiduriant su finansinių lėšų trūkumų, kas konkrečiu momentu galėtų būti prilyginta sunkiai ar mažiau sunkiai materialinei padėčiai. Aplinkybės kad skolinosi, neneigia ir pats atsakovas;
2.8. atsakovas ieškovo akyse buvo pakankamai patikimas skolininkas, kuris skolas grąžindavo ir jam buvo skolinama. Tuo labiau, kad ir ginčo sumą visą laiką žadėjo grąžinti, kol nepareiškė, kad negrąžins ir tuo prarado ieškovo pasitikėjimą ir šis pareiškė ieškinį teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
16. Byloje kilo ginčas, ar Vekselis, kuris neatitinka vekseliui keliamų formos reikalavimų (kuriame gavėju nurodytas jo davėjas), atitinka paskolos dokumentą, ir ar paskola buvo grąžinta ieškovui.
17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Nustatyta, kad ieškovas pateikė apelianto (atsakovo) išrašytą 2020 m. vasario 12 d. paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo 2020 m. kovo 12 d. sumokėti E. G. (t. y. sau) 8 000 Eur. Mokėjimo vieta nurodyta: Vilnius, (duomenys neskelbtini) (t. y. ieškovo gyvenamoji vieta). Vekselyje padarytas įrašas „pinigus gavau, skolinuosi už 5 % per mėnesį“ (b. l. 17-18).
19. Byloje nėra ginčo, kad Vekselis neatitinka tokio dokumento rekvizitams keliamų reikalavimų, nurodytų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje.
20. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-403/2025, 39 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2020 m. vasario 12 d. paskolino apeliantui 8 000 Eur, o šios paskolos grąžinimui užtikrinti buvo išrašytas paprastasis vekselis. Ieškovas teigia, kad buvo išrašytas jo pateiktas Vekselis su trūkumu (gavėją nurodant apeliantą), kuris nebuvo pastebėtas, tuo tarpu apeliantas teigia, kad ieškovo pateiktame Vekselyje pastebėjus trūkumą, šis tiesiog buvo perlenktas ir išmestas ieškovo bute į šiukšlių dėžę, o išrašytas kitas paprastasis vekselis be trūkumų, kuris, grąžinus paskolą, buvo grąžintas apeliantui ir sunaikintas.
22. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 35, 36 punktai).
23. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
24. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-403/2025, 48 punktas).
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, Vekselis laikytinas paskolos dokumentu, patvirtinančiu tiek pinigų perdavimą apeliantui faktą, tiek apelianto įsipareigojimą šiuos pinigus grąžinti ieškovui, nes: 1) šį Vekselį išrašė būtent apeliantas ir būtent apeliantas jame nurodė save vekselio gavėju (tikėtina per klaidą), 2) Vekselis nebuvo apelianto sunaikintas, 3) apeliantas nepateikė kito vekselio (be trūkumų) šiai sumai ir datai, 4) Vekselyje mokėjimo vieta nurodyta ieškovo gyvenamoji vieta, 5) Vekselyje yra apelianto įrašas, kad pinigus gavo, 6) Vekselyje yra įsipareigojimas grąžinti 8 000 Eur sumą. Vien tai, kad Vekselio gavėju (paskolos davėju) apeliantas nurodė save, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą (buvęs šalių tarpusavio pasitikėjimas, dažnas skolinimas, Vekselyje esančius visus kitus įrašus) nėra pakankama aplinkybė šio Vekselio nelaikyti paskolos teisinius santykius patvirtinančiu dokumentu, juo labiau, kad apeliantas pripažįsta paskolos gavimą.
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-403/2025, 50 punktas).
28. Taigi, nustačius, kad paskola apeliantui buvo suteikta, kad paskolos dokumentas yra pas ieškovą, apeliantui teko pareiga įrodyti pinigų grąžinimą, tačiau apeliantas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl visiškai pagrįstai iš apelianto buvo priteista ieškovo prašoma skola.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
29. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai teikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Nurodo, kad dalis ieškinio nebuvo tenkinta, tačiau atsakovui iš ieškovo nepriteista jokia dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio patenkintų turtinių reikalavimų dalis sudaro 95 proc., atmestų reikalavimų dalis – 5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai (atskaičius atsakovui priklausančių išlaidų dalį (5 proc.)) priteisė 1 855,55 Eur (2 049 Eur x 95 proc. – 91 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
31. Nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovo turėjo būti priteista 91 Eur (1 815 Eur x 5 proc.). Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo, šia suma (91 Eur) buvo sumažinta (atliktas įskaitymas) iš apelianto priteistina (1 946,55 Eur = 2 049 Eur x 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma ieškovui ir priteista 1 855,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
33. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo (apelianto) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 600 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.