Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-25 · Administracinė byla Nr. I-3802-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
I-3802-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00380-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
Š.D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3802-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00380-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š.D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Š.D. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų, jam priteisti 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 2-6, 15) nurodė, jog jis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki skundo padavimo teismui dienos yra kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I sektoriuje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas, kurį dar labiau mažino patalpose esantis kietasis inventorius. Skundžiasi netinkamu apšvietimu ir ventiliacija kamerose. Paaiškina, jog buvo įrengtos dviaukštės lovos be grotelių, todėl į antrą aukštą tekdavo lipti per stalą. Argumentuoja, jog buvo įrengti tik 4 sanitariniai mazgai, nors būriuose, vienam pastate buvo apie 150 suimtųjų, todėl tekdavo laukti eilėse. Skundžiasi ir sanitarinių mazgų netinkamu dydžiu. Akcentuoja, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teigia, jog teise į dušą jis negalėdavo pasinaudoti dėl per mažo įrenginių kiekio. Paaiškina, jog dušą uždengianti užuolaida įrengta prie durų, todėl atidarius duris, dėl susidariusio skersvėjo, jis ne kartą sirgo peršalimo ligomis. Teigia, jog dėl gyvenamajame pastate stogo dangoje esančio asbesto jo sveikatai kilo pavojus. Nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje nuo stogo bėgo vanduo, pradėjo dėtis pelėsis, sklido nemalonus kvapas, dėl ko jausdavo stiprius galvos skausmus. Dėl tokių sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, sutriko miegas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolinija (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovės atstovas) atsiliepimu (b. l. 24-29) su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas Pravienišklių pataisos namuose 1-ame sektroriuje bendrabučio tipo patalpose: 2016 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas į 10 būrį, nuo 2017 m. balandžio 6 d. – į 7 būrį, nuo 2018 m. balandžio 24 d. – į 9 būrį, pagal miegamųjų vietų skaičių patalpoje vienam asmeniui teko nuo 3,12 kv.m. iki 3,57 kv.m., todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Akcentuoja, jog jokie teisės aktai nenumato, kad baldų, esančių patalpoje, taip pat inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Paaiškina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, o kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose – bibliotekos, poilsio kambariai. Pažymi, jog patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, o patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos be kopetėlių. Teigia, jog įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji. Paaiškina, jog įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių mazgų įrenginių būklę, o pirmojo sektoriaus dušinėje nėra tiesioginių lauko durų. Nurodo, jog 10 būryje įrengti 6 sėdimi unitazai, 6 praustuvės, 1 dušas, 7 sektoriuje – 7 sėdimi unitazai, 7 praustuvės, 9 sektoriuje – 4 unitazai, 2 pisuarai, 6 plautuvės, 1 dušas. Pripažįsta, jog pirmajame sektoriuje gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Paaiškina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nervinio streso ar kitų psichologinių problemų. Argumentuoja, jog pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl prašo skundą atmesti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškės pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, sutriko miegas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, stresą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. vasario 19 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, ploto mažinimo užimamais baldais ir kitu inventoriumi, patalpų aprūpinimu netinkamu kietuoju inventoriumi, dėl higienos normų neatitikimo: drėgmės, netinkamos ventiliacijos, netinkamos apšvietimo, netinkamo patalpų įrengimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, asbesto stogo dangoje buvimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui.

Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2019 m. balandžio 1 d. pažymos (b.l. 32), Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 10 d. pažymos (b.l. 33-34), Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. pažymos (b.l. 35) bei atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 10 būryje gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kuri 35,10 kv.m. dydžio, įrengta 10 miegamųjų vietų, 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, kuri 56,99 kv.m. dydžio, įrengta 16 miegamųjų vietų; 9 būryje, gyvenamojoje patalpoje Nr. 3, kuri 24,90 kv.m. dydžio, įrengtos 8 miegamosios vietos. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Todėl remiamasi atsakovės atstovo pateiktais aukščiau nurodytais duomenimis. Pagal atliktus aritmetinius skaičiavimus (35,10/10; 56,99/16; 24,90/8), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (3,51; 3,56; 3,11 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsiželgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimo, buvo drėgna.

Ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., bei redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).

Pagal HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas nustato, jog santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal higienos normos 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, papildomai vėdinamos per langus, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta atitinka higienos normų reikalavimus, perdegusios lemputės, keičiamos nedelsiant.

Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, apšvieta kameroje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose, taip pat ir pelėsio. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, apšvietos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl patalpose esančio kietojo inventoriaus – dviaukščių lovų, kurios įrengtos be kopetėlių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) nustatyta, jog patalpose turi būti metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui. Iš numatyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog nėra numatyta, kaip turi būti įrengiamos lovos patalpose, svarbu būtų užtikrinama teisė vienam asmeniui turėti/naudotis metaline lova. Atsakovės atstovo pateiktoje pažymoje (b.l. 33-34) nurodyta, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos be kopetėlių. Pareiškėjas pats pripažįsta, jog jam buvo paskirta metalinė lova, tačiau dėl to, jog nebuvo kopetėlių, į antrą aukštą tekdavo lipti per stalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to patyrė susižalojimus. Pats pareiškėjas skunde neindividualizavo, kokią žalą jis patyrė būtent dėl to, kad patalpoje yra metalinės lovos be kopetėlių, nepateikė duomenų, kokiu laikotarpiu jis naudojosi lova antrame aukšte. Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas šioje dalyje (dėl įrengtų dviaukščių metalionių lovų be kopetėlių) veikė netinkamai.

Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybe, jog pastato, kuriame jis atliko bausmę, stogo konstrukcijoje buvo asbesto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Pravieniškių PN Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, jog pirmojo sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nebuvo atlikti darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas (b.l. 50-51), kuriame konstatuota, jog gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose nevykdomi remonto darbai, nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje būtų asbesto. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto, tačiau visiškai nedetalizavo kokia žala kilo jam, teiginys, kad kilo pavojus jo sveikatai nepagrįstas, kadangi nedetalizuota, kokius sutrikimus jis patyrė būtent dėl asbesto buvimo konstrukcijoje. Šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir į bylą pateikta pareiškėjo sveikatos kortelės medžiaga. Dėl šių priežasčių spręstina, jog pareiškėjas neįrodė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų šioje dalyje jis patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovės veiksmų neužtikrinus privatumo besinaudojant sanitariniu mazgu, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, jo teisės nusiprausti dušu neužtikrinimo dėl per didelio patalpose esančių nuteistųjų skaičiaus.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas, redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad tualete, prausykloje turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, praustuvę - dešimčiai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) (įsigaliojusios nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog būriuose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas įrengti sanitariniai mazgai ir prausyklos: 10 būryje – 6 unitazai, 6 praustuvės, 1 dušas, 7 būryje – 7 unitazai, 7 praustuvės, 9 sanitariniame mazge – 4 unitazai ir 2 pisuarai bei 6 praustuvės, 1 dušas. Įvetinus Pravieniškių PN Saugumo valdymo skyriaus pažymoje (b.l. 35) pateiktus duomenis apie nuteistųjų skaičių būryje ( 10 būryje – 57, 7 – 67, 9 – 63) ir faktinį nuteistųjų skaičių paskyrimo dienai (atitinkamai – 9, 14 ir 7), akivaizdu, jog tiek Aprūpinimo normose, tiek ir Normose nustatytas reglamentavimas nebuvo pažeistas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes paties pareiškėjo skunde ir jo patikslinime būriuose nurodytas skaičius skiriasi, t.y. skunde jis nurodo, jog buvo laikoma 150 nuteistųjų, patikslinime – 300 nuteistųjų, tokiu būdu teismas remiasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato reikalavimų dušo kabinos dydžiui, tačiau vertinant pareiškėjo nurodytą informaciją, jog dušas buvo 1,5 x 1,2 kv.m. dydžio, nenustatyta, jog dėl pareiškėjo vertinimu per mažo dušo dydžio buvo neįmanoma pasinaudoti dušu.

Kadangi pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018).

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpos uždengtos užuolaidomis, nors šalia yra durys, todėl jas atidarius, jis dažnai peršaldavo. Atsakovės atstovas nurodo, jog pirmojo sektoriaus dušinėje nėra tiesioginių lauko durų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (bl. 53-63) nėra duomenų dėl pareiškėjo sveikatos problemų peršalus. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, jog jis dėl skersvėjo besinaudojant dušu peršaldavo vertintini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise nusiprausti dušu dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus. Pats pareiškėjas būdamas apdairus, atsakingas asmuo, galėjo kreiptis į Pravieniškių PN administraciją dėl teisės nusiprausti neužtikrinimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl negalėjimo pasinaudoti sanitariniu mazgu, laukimo eilėse ir t.t. Taigi šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė