- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- e2-5095-793/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02894-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Rūta Žukaitė
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovės VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ atstovei advokatei Rūtai Žukaitei, atsakovui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl 10366,81 Eur be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2004-02-09 ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu V. B. nuo 2004-02-10 pradėjo eiti vyresniojo juriskonsulto pareigas, o nuo 2011-01-03 – teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. 2013-09-25 įsakymu nuo 2013-09-30 atsakovas atleistas iš užimamų pareigų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-613/2014 iš dalies patenkintas V. B. ieškinys atsakovei – pripažintas darbuotojo atleidimas iš darbo neteisėtu ir V. B. priteistos atitinkamos išmokos. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2014-10-13 civilinėje byloje Nr. 2A-1482-163/2014 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Ieškovė vykdydama Klaipėdos apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą, 2014-06-04 mokėjimo nurodymu pervedė V. B. 1515,12 Eur (5231,40 Lt); 2014-10-22 pervedė 8851,69 Eur (30563,12 Lt) ir 579,24 Eur (2000,00 Lt) neturtinės žalos, viso 10946,05 Eur (37794,52 Lt). 2015-07-01 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414- 248/2015, kuria panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-13 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 2015-08-28 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1342-460/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – V. B. ieškinys atmestas. Ieškovė vadovaudamasi CPK 760 straipsnyje įtvirtintu sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą 10366,81 Eur sumą. Teigia, kad V. B. pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, todėl toks elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Be to, pažymi, jog V. B. gautos lėšos – 10366,81 Eur buvo ne darbo užmokestis, o sankcija darbdaviui už tariamai neteisėtą atleidimą. Ieškovė 10366,81 Eur sumą prašo priteisti iš atsakovo taip pat vadovaudamasi ir CK 6.237 straipsnio pagrindu, kaip be teisinio pagrindo gautų lėšų grąžinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės teiginiais, jog atsakovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, dėl to jis laikytinas nesąžiningu. Atsakovo ieškinio pagrįstumas buvo patvirtintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtus sprendimus panaikino vieninteliu pagrindu – kitaip išaiškino kolektyvinės sutarties nuostatą, kurios pagrindu buvo tenkintas ieškinys. Tai, kad LAT kitaip išaiškino teisės normą (kolektyvinės sutarties nuostatas) dar nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovui priteista ir sumokėta kompensacija už prarastą darbo užmokesčio dalį, laikytina sankcija darbdaviui. Suvokdama išmokos paskirtį ir prasmę ieškovė ne tik, kad gera valia sumokėjo šią išmoką, bet ir sumokėjo nuo jos mokesčius, kurie mokami kaip nuo darbo užmokesčio, kas patvirtina, kad pats darbdavys šią ginčo išmoką prilygino darbo užmokesčiui. Ieškovės pozicija prieštarauja pačios ieškovės atliktiems veiksmams išmokant pinigus be jokio raginimo ir mokėjimo paskirtyje ieškovui nurodžius ,,darbo užm. už priverstinę pravaikštą“.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nelaikytina darbo užmokesčiu, todėl atsakovui išmokėtos piniginės sumos turi būti grąžintos ieškovei. Teigia, kad mokėjimo nurodyme nurodyta paskirtis negali turėti esminės įtakos atliktam mokėjimui pobūdžiui, būtina atsižvelgti į patį mokėjimo turinį. Kompensacija nėra atsakovo darbu uždirbti pinigai, tai laikytina sankcija darbdaviui už neteisėtą atleidimą. Tai, jog atsakovo finansinė situacija nėra itin gera, nesudaro pagrindo disponuoti ieškovei priklausančiomis lėšomis.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė sumokėdama darbo užmokesčiui prilygintas išmokas ir tai nurodydamas mokėjimo paskirtyje, taip pat sumokėdama įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, šias išmokas prilygino darbo užmokesčiu, taip išreikšdama savo valią. Ieškovė nepaneigė, kad jos išmokėtos sumos neprilygintinos darbo užmokesčiui. Teigia, jog šiuo atveju restitucijos taikymas neproporcingai pažeistų atsakovo ir jo šeimos teises ir prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Nagrinėjamoje byloje, visų pirma, būtina nustatyti tinkamą susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą. Ieškovė galimai pažeistas savo teises siekia apginti vadovaudamasi dviem teisiniais pagrindais. Prašo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą – CPK 760 straipsnis bei tuo pačiu savo reikalavimą grindžia CK 6.237 straipsniu, kuris reglamentuoja pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Įvertinus ieškovės ieškinio turinį, bylos medžiagą, ginčo ir minėtų teisės normų esmę, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog šiuo atveju taikytina specialioji teisės norma, reglamentuojanti sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760-762 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys laikytinas pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo 2004-02-09 iki 2013-09-30 ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai. 2013-09-25 įsakymu V. B. nuo 2013-09-30 atsakovas atleistas iš užimamų pareigų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti su darbo santykiais susijusias atitinkamas pinigines sumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-613/2014 iš dalies patenkinto V. B. ieškinį – pripažino jo atleidimą iš darbo neteisėtu; priteisė V. B. iš ieškovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 1993,58 Eur, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką 11646,96 Eur ir 579,24 Eur neturtinės žalos. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1482-163/2014 pirmos instancijos teismo sprendimas liko nepakeistas. VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ vykdydama Klaipėdos apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą 2014-06-04 mokėjimo nurodymu pervedė V. B. 1515,12 Eur, 2014-10-22 pervedė 8851,69 Eur ir 579,24 Eur, viso 10946,05 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015 panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-13 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1342-460/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – V. B. ieškinys atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti V. B. grąžinti ieškovei jam sumokėtą 10366,81 Eur sumą.
V. B. nesutinka su teismo sprendimo atgręžimu, motyvuodamas, kad šiuo atveju sprendimo vykdymo atgręžimas yra ribojamas CPK 762 straipsnio 4 dalies, kuri nustato, jog apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Teigia, jog ieškovės pagal teismo sprendimą išmokėtos išmokos laikytinos darbo užmokesčiu dėl ko sprendimo vykdymo atgręžimas negali būti taikomas. Be to, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, o sumokėdama įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, savaime šias išmokas prilygino darbo užmokesčiu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 str. 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui (CPK 762 str. 2 d.).
Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-28 sprendimu panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą nebuvo išspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, todėl šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme. VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ dėl sprendimo vykdymo atgręžimo į teismą kreipėsi 2016-03-10, todėl konstatuotina, kad ieškovė nepraleido CPK 761 straipsnio 2 dalyje nustatyto vienerių metų termino pareiškimui dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo paduoti.
Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atsakovui išmokėtų išmokų pobūdį, t. y., ar ieškovės atsakovui išmokėta 10366,81 Eur suma prilygintina su darbo užmokesčiu susijusioms išmokoms nuo ko priklausys, ar VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ turi teisę reikalauti taikyti sprendimo vykdymo atgręžimo institutą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2016-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016 konstatavo, kad pagal DK 186 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, pagal 2 dalį – darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sankcija, kuri, nepaisant to, kad jos dydis susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu, nėra darbo užmokestis ir, remiantis sisteminiu DK normų aiškinimu bei atsižvelgiant į šios išmokos teisinę prigimtį, negali būti prilyginama darbo užmokesčiui. Darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nėra įgyjama už darbą, todėl aptariama išmoka pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui.
Šioje byloje jau nustatyta, kad ieškovė vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą pervedė atsakovui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 1515,12 Eur, 8851,69 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Visos šios atsakovui pervestos sumos nelaikytinos darbo užmokesčiu DK prasme, kadangi jos neatitinka darbo užmokesčio požymių – t. y. V. B. neįgijo teisės į šias išmokas vykdydamas savo darbines funkcijas, priešingai, teismas šias sumas iš ieškovės atsakovui priteisė kaip kompensaciją dėl darbdavio padaryto pažeidimo – neteisėto atleidimo iš darbo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-07-01 nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-13 nutartį ir perdavus ją nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas 2015-08-28 nutartimi V. B. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimas, kuriuo iš ieškovės atsakovui priteistos su darbo santykiais susijusios išmokos, ieškovės buvo visiškai įvykdytas, vėliau panaikintas (2015-08-28 sprendimu), ieškovei atsakovas V. B. privalo grąžinti visa tai, ką gavo pagal panaikintą sprendimą. Sutiktina su ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išdėstytais paaiškinimais, kad pervedant atsakovui teismo priteistas sumas ir mokėjimo paskirtyje nurodant „darb. užm. už priverstinę pravaikštą“ nesudaro pagrindo teigti, jog pervestas sumas galima prilyginti darbo užmokesčiui, kadangi, visų pirma, reikia atsižvelgti į pačio mokėjimo prasmę ir paskirtį – pinigai V. B. išmokėti vadovaujantis teismo sprendimu, kaip sankcija darbdaviui už jo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog atsakovas 2015-09-22 sumokėjo ieškovei 2421,81 Eur, todėl VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašo priteisti iš atsakovo 10366,81 Eur.
Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog aplinkybė, kad VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pervesdama atsakovui priteistas išmokas, už dalį jų sumokėjo mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė šias išmokas prilygino darbo užmokesčiui. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai panaikinus jau įvykdytą teismo sprendimą darbo byloje sprendimo įvykdymas atgręžiamas, teisę susigrąžinti sumokėtus mokesčius nuo sumos, kuriai taikomas įvykdymo atgręžimas, turi darbdavys. Norėdamas susigrąžinti į biudžetą sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, privalomas sveikatos draudimo įmokas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbdavys turi tikslinti atitinkamai to mėnesio, kurį darbuotojui buvo išmokėta suma, dėl kurios taikomas įvykdymo atgręžimas, deklaraciją.
Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės pareiškimu grindžia ir tuo, kad realiai gautų iš ieškovės pinigų V. B. jau nebeturi, jo finansinė padėtis nėra gera, jis turi kreditinių įsipareigojimų, taip pat reikia išlaikyti šeimą, tuo tarpu, įpareigojimas grąžinti ieškovei 10366,81 Eur itin pablogintų jo materialinę padėtį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė turi teisę reikalauti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą ir jos pareiškimas yra pagrįstas, V. B. argumentai dėl sudėtingos jo finansinės padėties ir dėl to, kad pareiškimo patenkinimas labai apsunkintų jo ir šeimos gyvenimo sąlygas, nevertintini. Be to atkreiptinas dėmesys, nors atsakovas teigia, kad jo materialinė padėtis nėra gera, tačiau V. B. teismui nepateikė prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo tuo atveju, jei ieškovės pareiškimas būtų patenkintas (CPK 284 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių paaiškinimus bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog ieškovės pareiškimas tenkintinas, taikytinas sprendimo vykdymo atgręžimas ir V. B. įpareigotinas grąžinti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą gautą 10366,81 Eur sumą.
Kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo atgręžimą, netenkintinas ieškovės pareiškimas dalyje priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškovės pareiškimą, iš V. B. priteistina 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Pagal CPK 761 straipsnio 2 dalį pareiškimas dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir įpareigoti V. B. grąžinti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą gautas 10366,81 Eur (dešimt tūkstančių trys šimtai šešiasdešimt šeši Eur 81 ct) lėšas.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1270,50 Eur (vienas tūkstantis du šimtai septyniasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, į. k. 240329870, naudai.
Grąžinti ieškovei VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2016-02-10 mokėjimo užduoties kodu Nr. ZD46508 sumokėtą 233,00 Eur (du šimtai trisdešimt trys Eur 00 ct) žyminį mokestį, jo grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.