Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2A-1342-460/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-08-28
Bylos Nr.: 2A-1342-460/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12468-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Rimvida Zubernienė
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Advokatai: Rūta Žukaitė

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1342-460/2015

Teisėja Giedrė Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-12468-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija

(S) 11.9.5; 11.9.13;11.10; 14.7; 18.2.2; 44.2.4.2; 125.7; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įgaliotam asmeniui Linui Rudžiui, atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovei advokatei Rūtai Žukaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-285-613/2014 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir ieškovo V. B. (apeliantas) bei atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nesant svarbių aplinkybių, todėl be teisėto pagrindo, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu ir priteisti skirtumą tarp darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietės darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 31 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti DK 140 str. numatytą 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nes teismo sprendimo dieną ieškovas jau turės 10 metų darbo stažą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2013-09-25 įsakymu Nr. 362 nuo 2013-09-30 nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Kaip atleidimo pagrindas nurodoma, kad naikinama Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. Ieškovas su atleidimu iš darbo nesutinka ir mano, kad atleidimas nepagrįstas bei neteisėtas. Atsakovė apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ieškovą įspėjo 2013-06-19 įspėjimu Nr. P5-40. Kaip atleidimo pagrindas buvo nurodyta, kad atsakovės valdyba 2013-04-26 nutarimu Nr. 3-3 patvirtino naują struktūrą, pagal kurią atsakovės vadovas 2013-05-27 įsakymu patvirtino naują etatų sąrašą ir panaikino Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybę. Atsakovė ieškovui nepasiūlė jokių naujų pareigų nors tokią galimybę turėjo, o pareigybė panaikinta neturint tam rimtų priežasčių vien formaliais pagrindais, taip pažeistas DK 129 str. Apie tai, kad atsakovė vykdys struktūrinius pertvarkymus atsakovės vadovas viešai pareiškė 2013-02-04. Po to, kai 2013-02-04 paaiškėjo, kad atsakovė naikins ieškovo etatą dėl tariamai besidubliuojančių funkcijų, į laisvus etatus negalėjo būti priimami nauji žmonės ir šios pareigos privalėjo būti siūlomus ieškovui, nes toks darbdavio įsipareigojimas pagal kolektyvinės sutarties 3.7 punktą. Nuo 2013-02-04, kai atsakovei paaiškėjo, kad Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigybė nereikalinga, iki ieškovo atleidimo atsakovė į darbą priėmė 2 visiškai naujus asmenis: A. P. (Ž.) ir A. R., kurių darbo pozicijos pagal kvalifikacinius reikalavimus galėjo būti siūlomos ieškovui. Atsakovė, priimdama į darbą šiuos asmenis, pažeidė kolektyvinės sutarties 3.7 punktą, kuris numato, kad mažinant darbuotojų skaičių, darbdavys įsipareigoja uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotojus ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti uosto direkcijoje, jei darbuotojas atitinka laisvos darbo vietos pareiginių nuostatų reikalavimus. Ieškovas atitiko tiek Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareiginių nuostatų kvalifikacijos reikalavimus, tiek generalinio direktoriaus padėjėjo kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovas turėjo privalumus prieš naujai įdarbintus asmenis, nes puikiai žinojo ir išmanė įmonės veiklą, struktūrą, įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes įmonėje dirbo daugiau nei 9 metus ir buvo puikiai užsirekomendavęs. Mano, kad A. P. į darbą priimta pažeidžiant įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, nes į darbą priimta 2013-03-12, tačiau pareiginiai nuostatai patvirtinti tik 2013-03-25. Be to, ji neatitinka 2013-03-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-84 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareiginių nuostatų 8 ir 13 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, nes neturi praktinių darbo įgūdžių personalo valdymo srityje. Nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. P. ypatingos skubos tvarka turėjo būti priimta į Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareigas. Po to, kai atsakovė 2013-05-27 įsakymu Nr. V-161 patvirtino naują struktūrą ir panaikino ieškovo etatą, atsakovė 2013-06-03 į generalinio direktoriaus padėjėjo etatą priėmė naują darbuotoją A. R.. Šios pareigos galėjo būti siūlomos ieškovui. Mano, kad atsakovė sąmoningai skubiai į darbą priėmė A. R. vien tam, kad šio etato nereikėtų pasiūlyti ieškovui, nors jokios skubos nebuvo. Tai patvirtina ir faktas, kad A. R. pareiginiai nuostatai buvo pakoreguoti 2013-06-28 įsakymu Nr. V-206. Teigia, kad ieškovo etatą naikinti nebuvo jokių objektyvių priežasčių ir šis etatas panaikintas tik tuo tikslu, kad bet kokiomis priemonėmis pašalinti ieškovą iš darbo Uosto direkcijoje. Atsakovės 2013-04-19 aiškinamajame rašte atsakovės valdybai dėl naujos VĮ KVJUD struktūros nustatymo nėra jokios informacijos apie naikinamus teisininkų etatus. Šiame rašte minima, kad sukuriamas Teisės departamentas, kuriam pavaldūs 2 skyriai: viešųjų pirkimų ir personalo skyrius. Nepaaiškinta, kas nuo to keičiasi, kokie šio pakeitimo tikslai, priežastys. Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo etatas panaikintas tik dėl to, kad bet kokiomis priemonėmis nutraukti darbo santykius su ieškovu. Atsakovė į naujai įsteigtą Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pareigybę delegavo S. S., kuris neturi realios vadovavimo patirties. Į naujai įsteigtą Personalo skyriaus viršininko etatą atsakovė delegavo A. R., kuri neturi jokios vadovavimo patirties. Į šias pareigas kaip iki tol joms vadovavęs asmuo galėjo pretenduoti ir užimti ieškovas. Iki ieškovo atleidimo į laikinas pareigas ieškovas buvo priėmęs 2009-09-15 E. V., 2011-04-11 R. B., 2010-02-01 M. K.. Už visų paminėtų asmenų kvalifikaciją ieškovo kvalifikacija ir dalykinės savybės buvo pranašesnės. Teigi, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto atleidimo ieškovas ilgą laiką išgyveno įtampą, patyrė sunkius išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovo atleidimą iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigų 2013 m. rugsėjo 25 d. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-362 neteisėtu; pripažino, kad 2004 m. vasario 9 d. darbo sutartis Nr. PS607, sudaryta V. B. ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nutraukta teismo sprendimu, į darbą ieškovo negrąžino; priteisė jam iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 6883,42 Lt (1993,58 Eur), vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – 40 214,63 Lt (11 646,96 Eur), 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo reorganizacinius pakeitimus, aplinkybę, kad buvo panaikinta ieškovo užimama Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė, sprendė, jog šie struktūriniai darbovietės pertvarkymai sudarė teisėtą pagrindą atsakovui spręsti dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad įspėjimo laikotarpiu ieškovui nebuvo pasiūlyta kita laisva darbo vieta atsakovo įmonėje, atsakovas taip pat nesiūlė uosto direkcijos lėšomis jį perkvalifikuoti. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovui 2013 m. vasario 4 d. pradėjus spręsti klausimą dėl Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės panaikinimo, 2013 m. kovo 5 d. buvo įsteigta nauja darbo vieta – personalo specialisto Teisės ir personalo skyriuje, į ją 2013 m. kovo 12 d. buvo priimtas naujas darbuotojas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas klausimą dėl ieškovo darbo vietos panaikinimo pradėjo spręsti jau 2013 m. vasario mėnesį, t. y. iki šios personalo specialisto darbo vietos įsteigimo, be to, kolektyvine sutartimi būdamas įsipareigojęs mažinant darbuotojų skaičių įdarbinti juos į kitas laisvas darbo vietas uosto direkcijoje, turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui ir šią laisvą 2013 m. kovo 5 d. įsteigtą naują personalo specialisto darbo vietą. Ieškovui nebuvo siūloma užimti kitas pareigybes su pasiūlymu persikvalifikuoti, nors tai daryti atsakovas buvo įsipareigojęs kolektyvine sutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo atleidimo iš darbo metu atsakovas su juo nebendradarbiavo, veikė ieškovo atžvilgiu nesąžiningai ir nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos siūlyti jam kitą laisvą įmonėje darbo vietą, nors tokių darbo vietų įmonėje buvo, taip pat jis nesilaikė kolektyvinės sutarties 3.7 punkte įtvirtintos nuostatos uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotoją ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti jį įmonėje. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkino iš dalies, priteisiant skirtumą tarp atsakovo mokėto vidutinio darbo užmokesčio ir ieškovo atleidimo laikotarpiu gauto darbo užmokesčio už 6 mėnesius. Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį ieškovui paskaičiuotas skirtumas tarp jo vidutinio darbo užmokesčio pas atsakovą ir dirbamo mažiau apmokamo darbo po atleidimo iš atsakovo įmonės. Kadangi darbo sutartį nutraukiant teismo sprendimu ieškovas jau turės 10 metų darbo stažą toje darbovietėje, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą jam priklauso 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Atsakovas, atleisdamas ieškovą, išmokėjo jam 4 mėnesių dydžio išeitinę išmoką, todėl teisėjų kolegija priteisė jam papildomai 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas įmonėje išdirbo nuo 2004 m. vasario 4 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (beveik 10 metų), į tai, kad jis darbo metu buvo skatinamas padėkomis, kas ieškovui sudarė pagrindo manyti, kad jis yra vertinamas darbuotojas, taip pat į tai, jog pripažinta, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, kas sukėlė ieškovui dvasinių išgyvenimų, stresą, problemas dėl tolesnio įsidarbinimo, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovui jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui iš atsakovo priteistinas 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo penktą dalį ir priteisti skirtumą tarp atsakovės darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietėse darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priteisdamas darbo užmokesčių skirtumą tik už 6 mėn. priverstinės pravaikštos laikotarpį, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinę teisės normą – DK 300 str. 4 d. Teismas nepagrindė būtinumo mažinti kompensacijos dydį. Pažymi, kad ieškovas iš darbo atleistas 2013-09-25, todėl teismas priimdamas sprendimą turėjo taikyti ne 297 str. 1 ir 4 d., bet DK 300 str. ir jo naują redakciją, kadangi šių straipsnių pakeitimai įsigaliojo 2013-01-01, taip pat teismas negalėjo remtis ir 2008 m. suformuota teismų praktika. DK tiesiogiai nenumato galimybės mažinti už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisto vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įsiteisėjimo dienos kitomis sumomis, nei numatytos DK 300 str. 4 d. teigia, kad teismas teismų praktiką aiškino netinkamai, nes ginčo situacija neatitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sąlygų ir kriterijų, kuriems esant gali būti mažinama kompensacija. Atsakovė yra finansiškai labai stipri, todėl visa priteistina kompensacija negali būti laikoma neproporcinga ir sukelianti darbdaviui sunkius padarinius, kuriais būtų pažeisti kitų darbuotojų interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats ieškovas buvo suinteresuotas (teikė darbdaviui prašymą ir siekė) nutraukti darbo sutartį nuo 2013-09-19 (t. y. anksčiau negu buvo atleistas). Taigi ieškovas turėjo teisėtą lūkestį eiti sulygtas pareigas ir gauti darbo užmokestį tik iki tol, kol nebus patenkintas jo prašymas nutraukti darbo sutartį, išmokant didesnę, negu teisės aktų nustatytą išeitinę išmoką. Ieškovas neturėjo materialiosios teisės į vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-02-18 iki 2014-03-17, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiūros/tėvystės atostogose, teisės aktų nustatyta tvarka naudojosi socialinėmis garantijomis ir gavo tėvystės išmokas. Nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo sutartis su V. B. buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui. Ginčo nagrinėjimas pirmos instancijos teisme užsitęsė dėl V. B. procesinių veiksmų, ginčo nagrinėjimui užsitęsus, prašoma priteisti kompensacija sudarytų labai didelę sumą (galimai beveik 100 000 Lt), šiuo atveju reikalavimas priteisti tokio dydžio išmoką neatitinka šio instituto tikslų. Atleidus ieškovą iš darbo DK 129 str. pagrindu, jam jau buvo išmokėta DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka, todėl neigiamų finansinių padarinių nagrinėjamu laikotarpiu V. B. nepatyrė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti 2014-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir V. B. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą ieškovui siūlyti laisvą darbo vietą nuo 2013-05-27, kai patvirtinus etatų sąrašą ir paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovo V. B. pareigybė bus naikinama. 2004-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004 pasisakyta, kad šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo dieną. Taigi nagrinėjamoje situacijoje aktualios tik laisvos darbo vietos nuo 2013-06-19 iki 2013-09-30 (darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu). Nesutinka, kad atsakovė klausimą dėl ieškovo darbo vietos panaikinimo pradėjo spręsti jau 2013 m. vasario mėnesį. 2013-02-04 pasibaigė Teisės ir personalo skyriaus viršininko Lino Rudžio vaiko priežiūros atostogos, t. y. 2013-02-04 data žymi tik laikotarpio pradžią, nuo kada V. B. ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (ne laikinai einančio Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigas). Mano, kad teismo sprendimas vertinti Uosto direkcijos darbuotojų priėmimo ir atleidimo aplinkybes nuo 2014-02-04 yra visiškai nepagrįstas, neprotingas ir neteisėtas. Nurodo, kad šio atveju darbuotojas buvo tinkamai įspėtas dar 2013-06-19 (t. y. daugiau negu prieš tris mėnesius), kada jam buvo įteiktas įspėjimas Nr. P5-40 apie darbo sutarties nutraukimą (įspėjime nurodytos išsamios darbo sutarties nutraukimo priežastys, pagrindai, atsiskaitymo tvarka). Pažymi, kad teismo cituojama Kolektyvinės sutarties 3.7 nuostata nesuteikia darbuotojui absoliučios garantijos būti perkvalifikuotam ir perkeltam į kitą darbo vietą. Tiek kolektyviniame susitarime, tiek Darbo kodekso nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad darbdavio pareiga perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą yra siejama su darbdavio turimomis galimybėmis ir darbuotojo pasirengimu dirbti laisvoje darbo vietoje (t.y. darbuotojas turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatui į laisvas darbo vietas). V. B. įspėjimo laikotarpiu Uosto direkcijoje buvusios laisvos 9 darbo vietos buvo panaikintos 2013-10-01 arba anksčiau, todėl jos Ieškovui negalėjo būti siūlomos. Į likusias 5 darbo vietas V. B. negalėjo kandidatuoti dėl neatitikimo pareigybėms keliamiems reikalavimams. Pažymi, kad darbuotoja į generalinio direktoriaus padėjėjo darbo vietą (A. R.) dokumentus darbo sutarties sudarymui Uosto direkcijai pateikė iki 2013-05-27 įsakymo dėl etatų sąrašo pakeitimo priėmimo, priimta į darbą iki V. B. įspėjimo laikotarpio. Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl nesutinka, kad ieškovui galėjo būti siūloma A. R. darbo vieta. Pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje darbuotojas turėjo informaciją apie laisvas darbo vietas. Pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius prašė surasti asmenį generalinio direktoriaus padėjėjo pareigoms eiti. Mano, kad darbuotojas buvo informuotas apie tokią darbo vietą, tačiau neteikė pageidavimo užimti šias pareigas. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už 6 mėnesius. Teigia, kad ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl V. B. procesinių veiksmų. Mano, kad 40 214,63 Lt dydžio kompensacija už nedarbo laikotarpį sudaro prielaidas buvusiam darbuotojui piktnaudžiauti teise, nors pats darbuotojas išreiškė aiškią ir nenuginčytą valią nutraukti darbo santykius, o po darbo sutarties nutraukimo nesiekė sušvelninti turtinių praradimų. Atsakovės nuomone, ieškovui priteista neturtinės žalos suma yra perteklinė, o nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių darbuotojo patirtą neturinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas V. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad darbdavys nevykdė pareigos pasiūlyti ieškovui persikvalifikuoti arba pasiūlyti kitą laisvą darbo vietą po to, kai priėmė sprendimą panaikinti pareigas. Atsakovė pažeidė kolektyvinės sutarties įsipareigojimą, užtikrinantį darbuotojų teisę pirmumo eile likti darbe, kai atliekami struktūriniai pertvarkymai, nes priėmė naujus darbuotojus, iš kurių vienas neatitinka pareiginiuose nuostatuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Pažymi, kad aktualus išliko ir pavadavimo klausimas. Be to, po ieškovo atleidimo atsakovė įsteigė daugiau naujų etatų ir priėmė visiškai naujus žmones, tai patvirtina atsakovės vykdytų struktūrinių pertvarkymų fiktyvumą. Pažymi, kad ir 2013-05-27 įsakymu patvirtintoje naujoje struktūroje praktiškai visų svarbių padalinių vadovai turi savo pavaduotojus. Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginiai nuostatai panašūs ne tik su viršininko, bet ir su juriskonsulto, vyresniojo taip pat ir vyriausiojo juriskonsulto pareiginiais nuostatais. Atsakovės numatytiems darbuotojams atsakovė nesudarė galimybės likti darbe, priimdamas į darbą visai naujus asmenis ir tuo pažeisdamas kolektyvinės sutarties 3.7 punktą. Uosto direkcijos valdyba atlikti struktūrinius pertvarkymus nutarimą priėmė 2013-04-26. Tai reiškia, kad L. Rudys neteisus, teigdamas, jog naikinti Teisės ir personalo skyriaus pavaduotojo pareigybę nusprendė paskutiniu metu 2013-05-27 įsakymu. Atsakovė slėpė nuo ieškovo reorganizacijos faktą ir naujos struktūros duomenis, nepagrįstai delsė įteikti pranešimą apie naikinamą etatą, nors turėjo galimybę siūlyti iki 2013-06-02 buvusias laisvas generalinio direktoriaus padėjėjo pareigas, tai įrodo, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teise, veikė nesąžiningai, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl pažeidė DK 35 str. 1 d. ir kolektyvinės sutarties 2.1 punktą. Teigia, kad dėl užsitęsusio teisminio proceso tiesiogiai atsakinga ir atsakovė. Darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu ieškovas pasiūlė L. Rudžio raginamas. Mano, kad atsakovės motyvai dėl vidutinio darbo užmokesčio mažinimo yra nepagrįsti jokia teisės norma ar teismine praktika, todėl neturi teisinės reikšmės. Ieškovui priteisus darbo užmokesčių skirtumą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, ieškovas SODRAI privalės grąžinti tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014-02-18 iki 2014-03-17. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nemėgina susirasti kito pajamų šaltinio prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje. Nesutinka, kad neįrodinėjo neturtinės žalos fakto. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė pagrindą konstatuoti žalos buvimą ir atsakovė prievolę žalą atlyginti. Mano, kad teisinga atsakovei taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą ir nėra pagrindo papildomai mažinti ieškovo neturtinės žalos dydį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 13 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-01 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog struktūriniai pertvarkymai atlikit be jokių aiškių motyvų. Tikina, kad nesant struktūrinių padalinių vadovų (pvz. išėjus atostogų), teisės ir personalo skyriaus vadovo pavaduotojo funkcija buvo vadovų pavadavimas. Nesutinka, kad po struktūrinių pertvarkymų buvo 3 savarankiški struktūriniai padaliniai, teigia, jog buvo vienas padalinys. Pažymėjo, kad po struktūrinių pertvarkymų kiti darbuotojai buvo perkėlinėjami iš vieno padalinio į kitą, jokių papildomų kvalifikacijos reikalavimų jiems nebuvo keliama. Ieškovas tikina, kad atsakovė galėjo pasiūlyti dispečerio operatoriaus pareigas Uosto priežiūros tarnyboje, kadangi ieškovas su tokiomis funkcijomis susipažinęs, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad jam galėjo būti pasiūlytos ir šios pareigybės: personalo skyriaus vadovo, rinkodaros specialisto, viešųjų pirkimų skyriaus vadovu, dispečerio inspektoriaus, vyriausiojo specialisto žemės nuomai kt. Teigia, kad atlikus struktūrinius pertvarkymus, nebuvo vertinama darbuotojų kvalifikacija. Po ieškovo atleidimo atsakovės įmonėje buvo suformuota nauja struktūra, kurioje ieškovas galėjo realiai dirbti. Tikina, kad pertvarkymai skirti keliems darbuotojams individualiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, paaiškino, kad ieškovas negalėjo būti perkeltas į kitą darbo vietą valstybės įmonėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje. Teigė, kad nebuvo tikslinga ieškovą perkvalifikuoti. Mano, kad ieškovas turėjo visą informaciją apie laisvas darbo vietas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su ieškovu V. B. 2004-02-09 sudarė darbo sutartį Nr. PS607 ir ieškovas nuo 2004-02-10 pradėjo eiti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo juriskonsulto pareigas, nuo 2011-01-03 ieškovas ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. 2013-06-19 V. B. buvo įteiktas įspėjimas Nr. P5-40 apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (t. 1, b. l. 6). Įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama dėl struktūrinių pertvarkymų. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2013-09-25 įsakymu Nr. P-362 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ nuo 2013-09-30 ieškovas atleistas iš užimamų Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigų (t. 1, b. l. 5). Iš minėto įsakymo nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju atsiskaityta DK 140 straipsnio, 1 dalies 4 punkto, 140 straipsnio 2 dalies, 177 straipsnio nustatyta tvarka: išmokant piniginę kompensaciją už 38,87 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų su 66,5 procentų dydžio materialine pašalpa, 4 mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vadovaujantis DK 140 straipsnio 2 dalimi nustatyta atsiskaitymo tvarka.

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbdavio pareigą atleidžiamam pagal DK 129 straipsnį iš darbo darbuotojui siūlyti kitą darbą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl galimybės perkelti ieškovą į kitą laisvą darbo vietą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-414-248/2015 pažymėjo, jog perkėlimo į kitą darbą garantija darbuotojams taikytina nuo įspėjimo jiems įteikimo, kai darbdavys jau apsisprendęs dėl atleistinų darbuotojų, ir darbuotojai apie tokį sprendimą informuojami. Esant ginčui, ar buvo tokių darbo vietų, į kurias realiai galėjo būti perkeltas darbuotojas, pareiga nustatyti, ar darbuotojas atitiko kvalifikacijos reikalavimus ir atitinkamai ar galėjo būti perkeltas į kitą darbą, tenka bylą nagrinėjančiam teismui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodytos pagrindinės taisyklės ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar buvo galimybė perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. AB ,,Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3- 514/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F. V. v. AB „Anykščių vynas“, bylos Nr. 3K-3-156/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. AB Lietuvos paštas, bylos Nr. 3K-3-290/2012; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,bylos Nr. 3K-3-617/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, bylos Nr. 3K-3-575/2014; 2015 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. užsienio uždaroji ribotos atsakomybės bendrovė „Barclays Technology Centre Limited“, veikianti per „Barclays Technology Centre Limited“ Lietuvos filialą, bylos Nr. 3K-3-48/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus; nelaikomi darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, netinkami ar jis neatitinka kitų laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų; paprastai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą tam tikrais atvejais gali būti privalu pasiūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti; perkėlimas galimas, jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste laikas, kuomet Uosto direkcijoje buvo laisvos darbo vietos ir į kurias realiai galėjo būti perkeltas darbuotojas – ieškovas, apima laikotarpį nuo 2013-06-19 iki 2013-09-30. Bylos duomenimis nustatyta, jog aktualiu laikotarpiu buvo šios laisvos darbo vietos: infrastruktūros ir plėtros direktoriaus (pareigybė panaikinta 2013-10-01); direktorės Šventosios uostui (panaikinta 2013-10-01); vyresniojo specialisto (Vidaus audito skyrius, darbo vieta panaikinta 2013-07-25); projektų vadovo (panaikinta 2013-10-01); vyresniojo projektų vadovo (Infrastruktūros skyrius, darbo vieta panaikinta 2013-10-01); viršininko (Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyrius; darbo vieta panaikinta 2013-10-01); projektų vadovo (Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyrius; darbo vieta panaikinta 2013-10-01); Uosto geležinkelių projektų vadovo (darbo vieta panaikinta 2013-10-01); Kiemsargio (0,5 etato) (darbo vieta panaikinta 2013-10-01); 1 klasės locmano; 2 klasės locmano; operatoriaus; kapitono-konsultanto; dispečerio-inspektoriaus (t. 5, b. l. 8). Iš nurodytų 14 laisvų darbo vietų 9 buvo panaikintos 2013-10-01 arba anksčiau, todėl suprantama, kad sprendimas jas naikinti buvo priimtas žymiai anksčiau, dėl to jos ieškovui negalėjo būti siūlomos. Į likusias 5 darbo vietas V. B. negalėjo kandidatuoti dėl neatitikimo pareigybei keliamiems reikalavimams. Tai patvirtina į byloje esantys įrodymai – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateikti pareiginiai nuostatai (t. 3, b. l. 88–120). Pareiginiuose nuostatuose aiškiai išdėstyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, kurie galėtų užimti laisvas darbo vietas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje:

1 klasės locmano pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį arba aukštesnįjį laivavedžio jūrinį išsilavinimą ir laivų, kurių BT 500 t ir daugiau, laivo vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį; turėti atitinkamą locmano liudijimą, turėti 5 metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą laivuose, kurių BT 500 ir daugiau; žinoti visą uosto akvatoriją, krantines, laivų švartavimo ir stovėjimo sąlygas bet kurioje uosto vietoje ir t.t.;

2 klasės locmano pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį arba aukštesnįjį laivavedžio jūrinį išsilavinimą ir laivų, kurių BT 500 t ir daugiau, laivo vyresniojo kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį, turėti atitinkamą locmano liudijimą; turėti 5 metų budinčio kapitono padėjėjo darbo stažą laivuose, kurių BT 500 ir daugiau; žinoti visą uosto akvatoriją, krantines, laivų švartavimo ir stovėjimo sąlygas bet kurioje uosto vietoje;

Uosto priežiūros tarnybos dispečerio-inspektoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį arba aukštesnįjį jūrinį, aukštąjį arba aukštesnįjį uosto valdymo išsilavinimą; turėti darbo patirties laivyno eksploatacijos ir uosto valdymo srityje; turėti anglų kalbos žinių, pakankamų darbo specifikai ir t.t.;

laivų eismo tarnybos operatoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį arba aukštesnįjį laivavedžio jūrinį išsilavinimą, turėti laivų, kurių BT 500 t ir daugiau, budinčio kapitono padėjėjo jūrinį laipsnį ir t.t.;

Uosto priežiūros tarnybos kapitono-konsultanto pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį laivavedžio jūrinį išsilavinimą, turėti laivų, kurių BT 3000 t ir daugiau, kapitono jūrinį laipsnį, turėti darbo stažą laive, kurio BT 3000 ir daugiau, kapitono pareigose ir t.t.

Darbdavio turimais duomenimis, teismui jie pateikti, ieškovas V. B. neturėjo jūrinio išsilavinimo ir reikalaujamos patirties laisvoms darbo vietoms užimti, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad laisvų darbo vietų, į kurias būtų buvę galima perkelti Ieškovą įspėjimo laikotarpiu Uosto direkcijoje nebuvo.

Bylos duomenys patvirtina, kad vietoje 2013-10-01 panaikintos Akvatorijos ir krantinių priežiūros skyriaus viršininko pareigybės buvo įsteigta Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus viršininko darbo vieta, Infrastruktūros ir plėtros direktoriaus pareigybės – Infrastruktūros direktoriaus darbo vieta, taip pat Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus vieta (t. 5, b. l. 9–13)). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas taip pat neatitiko kandidatams į šias darbo vietas keliamų reikalavimų:

Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą (magistro kvalifikacinis laipsnis) technologijos mokslų studijų srities arba fizinių mokslų studijų srities išsilavinimą, 3 metus vadovaujančio darbo patirties ir t.t.;

Infrastruktūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą technologijos arba fizinių mokslų studijų srities išsilavinimą, 5 metų vadovaujančio darbo patirtį (privalumas – statybos srityje) ir t.t.;

Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus viršininko pareiginiuose nuostatuose nustatyti reikalavimai: turėti aukštąjį universitetinį socialinių vadybos mokslų srities išsilavinimą arba fizinių mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 1 metų praktinio darbo stažą akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos srityje; išmanyti uosto statinių konstrukcijų ypatumus, jų eksploatacijos sąlygas; išmanyti uosto akvatorijos gilinimo ir dugno valymo darbų technologijas; išmanyti hidrografijos darbų specifiką ir žinoti su šių darbų atlikimu bei duomenų apdorojimu susijusius teisės aktus ir kitus dokumentus ir t. t.

Akivaizdu, kad dėl neatitikimo konkrečios laisvos darbo pozicijos reikalavimams ieškovas negalėjo būti perkeltas į kitą darbo vietą Uosto direkcijoje. Ieškovo nurodomos darbo vietos po jo atleidimo negali būti vertinamos šios bylos kontekste, kadangi darbo vietos sukurtos (struktūrizuotos) vykstant tolimesnei valstybės įmonės (atsakovės) veiklai, ir kurių įspėjimo ieškovui metu dar nebuvo sukurta. Ieškovo argumentas, kad naujos darbo vietos specialiai kurtos pagal priimamų darbuotojų kvalifikaciją, o ne pagal įmonės poreikius, neparemtas įrodymais, tik pamąstymais, dėl to atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12,3 178, 18/5, 197 straipsniai). Ieškovo minima A. R. priimta į darbą eiti Generalinio direktoriaus padėjėjos pareigas (2016-06-03) dar iki ieškovui įteikiant įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą (2013-06-19) (t. 1, b. l. 38). Dėl to ieškovas neteisus, kad minėta darbo pozicija galėjo būti siūloma jam, pasikartotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-414-248/2015 pažymėjo, jog perkėlimo į kitą darbą garantija darbuotojams taikytina nuo įspėjimo jiems įteikimo.

Dėl galimybės perkvalifikuoti ieškovą

Šiai bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015 pažymėta, kad teismas turėjo įvertinti, ar dedant protingas pastangas egzistavo ieškovo perkvalifikavimo galimybė, nustatyta kolektyvinėje sutartyje. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, jog sprendžiant dėl perkvalifikavimo galimybės taikytinas protingumo kriterijus, pagal jį vertinat proceso operatyvumą, laiko sąnaudas, perkvalifikavimo sudėtingumą bei kitus reikšmingus parametrus. Teismas pažymėjo, jog darbdavys neprivalo siūlyti atleidžiamam darbuotojui laisvos darbo vietos, kurią užimti darbuotojo specialybė, profesija, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – sveikatos būklė, yra netinkami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant bylos duomenis matyti, jog laisvoms darbo vietoms užimti buvo keliami reikalavimai turėti tam tikros srities išsilavinimą (aukštąjį arba aukštesnįjį jūrinį, universitetinį ar jam prilygintą technologijos, fizinių mokslų ar socialinių vadybos mokslų srities išsilavinimą). Sutiktina su atsakove, kad konkrečiam išsilavinimui įgyti reikalingas ilgas terminas. Pavyzdžiui, remiantis viešai skelbiamais Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos duomenimis, įgyti aukštąjį išsilavinimą bei laivavedžio profesinę kvalifikaciją trunka 4 metus (nuolatinių studijų), ištęstinių studijų trukmė yra 5-6 metai (http://www.lajm.lt/lt/studijos-2/studiju-programos/juru-laivavedyba.html). Be to, vienas iš reikalavimų užimti locmano, dispečerio-instruktoriaus, kapitono-konsultanto, Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus, Akvatorijos priežiūros ir aplinkosaugos skyriaus viršininko, Infrastruktūros direktoriaus darbo vietą buvo turėti praktinio darbo patirties (nuo 1 iki 5 metų) kuruojamoje srityje. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad tokia darbuotojo perkvalifikavimo trukmė yra akivaizdžiai per ilga ir uždedanti darbdaviui itin sunkią finansinę naštą.

Atsižvelgdama į laiko sąnaudas ir perkvalifikavimo sudėtingumą, teisėjų kolegija mano, kad atsakovė neprivalėjo ieškovo perkelti į anksčiau nurodytas darbo vietas.

Dėl darbuotojo galimybės gauti informaciją apie laisvas darbo vietas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-414-248/2015 palaikė Uosto direkcijos argumentą, kad darbuotojas į kitą darbą gali būti perkeliamas ne tik darbdavio, bet ir savo iniciatyva, pateikus prašymą darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, bylos Nr. 3K-3-575/2014 ir joje nurodomą praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai konstatuoti, kad darbdavys nepažeidė pareigos, nustatytos DK 129 straipsnio 1 dalyje, galima tik tokiu atveju, jei darbuotojui buvo laisvai prieinama informacija apie neužimtas darbo vietas, ši informacija buvo išsami ir suprantama.

Aktualu pažymėti, kad ieškovas V. B. Uosto direkcijoje ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Viena iš darbuotojo funkcijų – svarstyti personalo klausimus su Uosto direkcijos skyrių vadovais (paskyrimo, perkėlimo, atleidimo, darbo apmokėjimo ir skatinimo) (Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginių nuostatų, patvirtintų Generalinio direktoriaus 2012-10-03 įsakymu Nr.V-278 38 p.), dalyvauti bendrai planuojant Uosto direkcijos darbą, siekiant užtikrinti efektyvų darbą ir proporcingą personalo darbo krūvio paskirstymą (Pareiginių nuostatų 39 punktas), teikti pasiūlymus Teisės ir personalo skyriaus viršininkui dėl teisinių dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais ir personalu, pataisų, naudingų ir būtinų Uosto direkcijos veiklai (Pareiginių nuostatų 29 p.). Remiantis pareiginių nuostatų 44 punktu, Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojas turėjo teisę gauti iš Uosto direkcijos darbuotojų visą galimą informaciją, susijusią su tarnybinių užduočių vykdymu.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad ieškovas turėjo galimybę disponuoti visa informacija apie Uosto direkcijos struktūrą, etatų sąrašus (kuriuose pažymėtas ir darbo užmokestis), pareiginius nuostatus ir darbo vietų užimtumo rodiklius. Sistemiškai vertinant šiuos duomenis, darytina išvada, kad ieškovas, matydamas galimybę būti perkeltam į kitą darbo vietą Uosto direkcijoje, turėjo visas sąlygas apie tai informuoti darbdavį ir inicijuoti šio klausimo sprendimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog darbdavys privalėjo siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas įmonėje nuo 2013-02-04 (t. y. beveik 8 mėnesius prieš darbo sutarties nutraukimą), padarė klaidingą išvadą, kad Uosto direkcija turėjo galimybę darbuotoją perkvalifikuoti ir perkelti į kitas pareigas. Dėl šių priežasčių nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Teisėjų kolegija apibendrindama išdėstytus argumentus mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas ir ieškinio reikalavimus iš dalies tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl atsakovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pripažintas nepagrįstu, ieškovo argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio skirtumo priteisimo netenka teisinės prasmės, kadangi tai išvestinis reikalavimas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija jų analizės neatlieka ir plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus atsakovės apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jos naudai. Atsakovės prašoma priteisti 1 228,58 EUR (4 242,03 Lt) (t. 4, b. l. 41, 52) išlaidų advokato pagalbai teisme apmokėti atlyginimo suma neviršija LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio rekomenduojamą priteisti užmokestį. Esant tokiems įrodymams, atsakovės prašymas tenkintinas, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 228,58 EUR (4 242,03 Lt) teisinės pagalbos išlaidų.

Iš ieškovo atsakovei priteistina ir 613,99 EUR (1 060 Lt + 1 060 Lt) (t. 4, b. l. 99, 169) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1 755,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinio atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. B. atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 1 755,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusRimvida Zubernienė