- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-1482-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12468-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1482-163/2014
2014 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. ir atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo nesant svarbių aplinkybių, todėl be teisėto pagrindo, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu ir priteisti skirtumą tarp darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietės darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti 31 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti DK 140 str. numatytą 5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nes teismo sprendimo dieną ieškovas jau turės 10 metų darbo stažą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2013-09-25 įsakymu Nr. 362 nuo 2013-09-30 nutraukė darbo sutartį su ieškovu. Kaip atleidimo pagrindas nurodoma, kad naikinama Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. Ieškovas su atleidimu iš darbo nesutinka ir mano, kad atleidimas nepagrįstas bei neteisėtas. Atsakovė apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ieškovą įspėjo 2013-06-19 įspėjimu Nr. P5-40. Kaip atleidimo pagrindas buvo nurodyta, kad atsakovės valdyba 2013-04-26 nutarimu Nr. 3-3 patvirtino naują struktūrą, pagal kurią atsakovės vadovas 2013-05-27 įsakymu patvirtino naują etatų sąrašą ir panaikino Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybę. Atsakovė ieškovui nepasiūlė jokių naujų pareigų nors tokią galimybę turėjo, o pareigybė panaikinta neturint tam rimtų priežasčių vien formaliais pagrindais, taip pažeistas DK 129 str. Apie tai, kad atsakovė vykdys struktūrinius pertvarkymus atsakovės vadovas viešai pareiškė 2013-02-04. Po to, kai 2013-02-04 paaiškėjo, kad atsakovė naikins ieškovo etatą dėl tariamai besidubliuojančių funkcijų, į laisvus etatus negalėjo būti priimami nauji žmonės ir šios pareigos privalėjo būti siūlomus ieškovui, nes toks darbdavio įsipareigojimas pagal kolektyvinės sutarties 3.7 punktą. Nuo 2013-02-04, kai atsakovei paaiškėjo, kad Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigybė nereikalinga, iki ieškovo atleidimo atsakovė į darbą priėmė 2 visiškai naujus asmenis: A. P. (Ž.) ir A. R., kurių darbo pozicijos pagal kvalifikacinius reikalavimus galėjo būti siūlomos ieškovui. Atsakovė, priimdama į darbą šiuos asmenis, pažeidė kolektyvinės sutarties 3.7 punktą, kuris numato, kad mažinant darbuotojų skaičių, darbdavys įsipareigoja uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotojus ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti uosto direkcijoje, jei darbuotojas atitinka laisvos darbo vietos pareiginių nuostatų reikalavimus. Ieškovas atitiko tiek Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareiginių nuostatų kvalifikacijos reikalavimus, tiek generalinio direktoriaus padėjėjo kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovas turėjo privalumus prieš naujai įdarbintus asmenis, nes puikiai žinojo ir išmanė įmonės veiklą, struktūrą, įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nes įmonėje dirbo daugiau nei 9 metus ir buvo puikiai užsirekomendavęs. Mano, kad A. P. į darbą priimta pažeidžiant įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, nes į darbą priimta 2013-03-12, tačiau pareiginiai nuostatai patvirtinti tik 2013-03-25. Be to, ji neatitinka 2013-03-25 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-84 patvirtintų Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareiginių nuostatų 8 ir 13 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, nes neturi praktinių darbo įgūdžių personalo valdymo srityje. Nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. P. ypatingos skubos tvarka turėjo būti priimta į Teisės ir personalo skyriaus personalo specialisto pareigas. Po to, kai atsakovė 2013-05-27 įsakymu Nr. V-161 patvirtino naują struktūrą ir panaikino ieškovo etatą, atsakovė 2013-06-03 į generalinio direktoriaus padėjėjo etatą priėmė naują darbuotoją A. R.. Šios pareigos galėjo būti siūlomos ieškovui. Mano, kad atsakovė sąmoningai skubiai į darbą priėmė A. R. vien tam, kad šio etato nereikėtų pasiūlyti ieškovui, nors jokios skubos nebuvo. Tai patvirtina ir faktas, kad A. R. pareiginiai nuostatai buvo pakoreguoti 2013-06-28 įsakymu Nr. V-206. Teigia, kad ieškovo etatą naikinti nebuvo jokių objektyvių priežasčių ir šis etatas panaikintas tik tuo tikslu, kad bet kokiomis priemonėmis pašalinti ieškovą iš darbo Uosto direkcijoje. Atsakovės 2013-04-19 aiškinamajame rašte atsakovės valdybai dėl naujos VĮ KVJUD struktūros nustatymo nėra jokios informacijos apie naikinamus teisininkų etatus. Šiame rašte minima, kad sukuriamas Teisės departamentas, kuriam pavaldūs 2 skyriai: viešųjų pirkimų ir personalo skyrius. Nepaaiškinta, kas nuo to keičiasi, kokie šio pakeitimo tikslai, priežastys. Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo etatas panaikintas tik dėl to, kad bet kokiomis priemonėmis nutraukti darbo santykius su ieškovu. Atsakovė į naujai įsteigtą Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo pareigybę delegavo S. S., kuris neturi realios vadovavimo patirties. Į naujai įsteigtą Personalo skyriaus viršininko etatą atsakovė delegavo A. R., kuri neturi jokios vadovavimo patirties. Į šias pareigas kaip iki tol joms vadovavęs asmuo galėjo pretenduoti ir užimti ieškovas. Iki ieškovo atleidimo į laikinas pareigas ieškovas buvo priėmęs 2009-09-15 E. V., 2011-04-11 R. B., 2010-02-01 M. K.. Už visų paminėtų asmenų kvalifikaciją ieškovo kvalifikacija ir dalykinės savybės buvo pranašesnės. Teigi, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto atleidimo ieškovas ilgą laiką išgyveno įtampą, patyrė sunkius išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija 2014-05-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovo V. B. atleidimą iš darbo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigų 2013-09-25 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-362 neteisėtu; pripažino, kad 2004-02-09 darbo sutartis Nr. PS607, sudaryta tarp V. B. ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nutraukta teismo sprendimu, į darbą ieškovo negrąžino, priteisė ieškovui iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 6 883,42 Lt; priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – 40 214,63 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovės 2 000 Lt neturtinės žalos; priteisė iš atsakovės 1 412,94 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą; kitą ieškinio dalį atmetė; Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 6 883,42 Lt priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieškovo darbovietėje priskirtini pagal DK 129 str. 2 d. nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus – struktūriniam darbovietės pertvarkymui. Ieškovas sutinkamai su DK 130 str. 1 d. buvo įspėtas 2013-06-19 apie atleidimą. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 2013-06-19 įspėjime Nr. P5-40, pateiktame ieškovui V. B. nurodoma, kad ieškovas informuojamas, jog darbo santykiai bus nutraukti nuo 2013-09-30 pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės). Darbo sutartis nutraukiama dėl struktūrinių pertvarkymų įmonėje. Nustatyta, kad įspėjimo laikotarpiu ieškovui nebuvo pasiūlyta kita laisva darbo vieta atsakovės įmonėje, atsakovė taip pat nesiūlė ieškovui uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotoją. Teismas darė išvadą, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2013-05-27 įsakymu Nr. V-161 patvirtinus VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos etatų sąrašą, atsakovė teisiškai įtvirtino tą aplinkybę, kad šis naujas etatų sąrašas įsigalios nuo 2013-10-01, pagal šį naujai patvirtintą etatų sąrašą buvo panaikinta ieškovo užimama pareigybė – Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. Atsakovė turėjo pareigą ieškovui siūlyti laisvą darbo vietą nuo 2013-05-27, kai patvirtinus etatų sąrašą ir paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovo V. B. pareigybė bus naikinama. Nustatyta, kad atsakovei 2013-02-04 pradėjus spręsti klausimą dėl Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybės panaikinimo, 2013-03-05 buvo įsteigta nauja darbo vieta – personalo specialisto Teisės ir personalo skyriuje, į kurią 2013-03-12 buvo priimtas naujas darbuotojas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės klausimą dėl ieškovo darbo vietos panaikinimo pradėjo spręsti jau 2013 m. vasario mėnesį, tai yra iki šios personalo specialisto darbo vietos įsteigimo, be to, kolektyvine sutartimi būdamas įsipareigojęs mažinant darbuotojų skaičių įdarbinti į kitas laisvas darbo vietas uosto direkcijoje, turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui ir šią laisvą naujai 2013-03-05 įsteigtą personalo specialisto darbo vietą. Nustatyta, jog ieškovui nebuvo siūloma užimti kitas pareigybes su pasiūlymu persikvalifikuoti, keisti kvalifikaciją, nors tai daryti atsakovė buvo įsipareigojusi kolektyvine sutartimi. Teismo vertinimu, ieškovo atleidimo iš darbo metu atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, veikė ieškovo atžvilgiu nesąžiningai ir nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos siūlyti ieškovui kitą laisvą įmonėje darbo vietą, nors tokių darbo vietų įmonėje buvo, nesilaikė kolektyvinėje sutartyje 3.7 punkte įtvirtintos nuostatos uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotoją ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti uosto direkcijoje, tuo pažeisdamas DK 129 str. 1 d. nuostatas. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkino iš dalies, priteisiant skirtumą tarp atsakovės mokėto vidutinio darbo užmokesčio ir ieškovo atleidimo laikotarpiu gauto darbo užmokesčio už 6 mėnesius. Pagal DK 297 str. 1 d. ieškovui paskaičiuotas skirtumas tarp ieškovo vidutinio darbo užmokesčio Uosto direkcijoje ir dirbamo mažiau apmokamo darbo po atleidimo iš Uosto direkcijos. Darbo sutartį nutraukus teismo sprendimu, ieškovas jau turės 10 metų darbo stažą toje darbovietėje, pagal DK 140 str. 1 d. 5 p. ieškovui priklauso 5 mėnesių išeitinė išmoka. Atsakovė yra išmokėjusi 4 mėnesių išeitinę išmoką, kuri turi būti įskaitoma, todėl ieškovui iš atsakovės papildomai priteista 1 mėnesio išeitinė išmoka. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas įmonėje išdirbo nuo 2004-02-04 iki 2013-09-30, tai yra beveik 10 metų, į tai, kad darbo metu buvo skatinamas padėkomis, kas ieškovui sudarė pagrindo manyti, kad yra vertinamas darbuotojas, tai, kad teismas padarė išvadą, jog atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, kas sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, stresą, problemas dėl tolimesnio įsidarbinimo, todėl teismas vertino, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Teismas vertino, kad ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo penktą dalį ir priteisti skirtumą tarp atsakovės darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietėse darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priteisdamas darbo užmokesčių skirtumą tik už 6 mėn. priverstinės pravaikštos laikotarpį, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinę teisės normą – DK 300 str. 4 d. Teismas nepagrindė būtinumo mažinti kompensacijos dydį. Pažymi, kad ieškovas iš darbo atleistas 2013-09-25, todėl teismas priimdamas sprendimą turėjo taikyti ne 297 str. 1 ir 4 d., bet DK 300 str. ir jo naują redakciją, kadangi šių straipsnių pakeitimai įsigaliojo 2013-01-01, taip pat teismas negalėjo remtis ir 2008 m. suformuota teismų praktika. DK tiesiogiai nenumato galimybės mažinti už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisto vidutinio darbo užmokesčio iki sprendimo įsiteisėjimo dienos kitomis sumomis, nei numatytos DK 300 str. 4 d. teigia, kad teismas teismų praktiką aiškino netinkamai, nes ginčo situacija neatitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sąlygų ir kriterijų, kuriems esant gali būti mažinama kompensacija. Atsakovė yra finansiškai labai stipri, todėl visa priteistina kompensacija negali būti laikoma neproporcinga ir sukelianti darbdaviui sunkius padarinius, kuriais būtų pažeisti kitų darbuotojų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats ieškovas buvo suinteresuotas (teikė darbdaviui prašymą ir siekė) nutraukti darbo sutartį nuo 2013-09-19 (t. y. anksčiau negu buvo atleistas). Taigi ieškovas turėjo teisėtą lūkestį eiti sulygtas pareigas ir gauti darbo užmokestį tik iki tol, kol nebus patenkintas jo prašymas nutraukti darbo sutartį, išmokant didesnę, negu teisės aktų nustatytą išeitinę išmoką. Ieškovas neturėjo materialiosios teisės į vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-02-18 iki 2014-03-17, kadangi tuo metu buvo vaiko priežiūros/tėvystės atostogose, teisės aktų nustatyta tvarka naudojosi socialinėmis garantijomis ir gavo tėvystės išmokas. Nagrinėjamoje situacijoje pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbo sutartis su V. B. buvo nutraukta esant teisėtam atleidimo iš darbo pagrindui. Ginčo nagrinėjimas pirmos instancijos teisme užsitęsė dėl V. B. procesinių veiksmų, ginčo nagrinėjimui užsitęsus, prašoma priteisti kompensacija sudarytų labai didelę sumą (galimai beveik 100 000 Lt), šiuo atveju reikalavimas priteisti tokio dydžio išmoką neatitinka šio instituto tikslų. Atleidus ieškovą iš darbo DK 129 str. pagrindu, jam jau buvo išmokėta DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka, todėl neigiamų finansinių padarinių nagrinėjamu laikotarpiu V. B. nepatyrė. Taigi išmoką vertinant kaip kompensaciją darbuotojui ir sankciją darbdaviui akcentuojamas ne šio nubaudimas, tačiau visas atvejais vertinamas išmokos proporcingumas pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams, adekvatumas darbuotojo netekimams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti 2014-05-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir V. B. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą ieškovui siūlyti laisvą darbo vietą nuo 2013-05-27, kai patvirtinus etatų sąrašą ir paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovo V. B. pareigybė bus naikinama. 2004-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2004 pasisakyta, kad šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo dieną. Taigi nagrinėjamoje situacijoje aktualios tik laisvos darbo vietos nuo 2013-06-19 iki 2013-09-30 (darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu). Nesutinka, kad atsakovė klausimą dėl ieškovo darbo vietos panaikinimo pradėjo spręsti jau 2013 m. vasario mėnesį. 2013-02-04 pasibaigė Teisės ir personalo skyriaus viršininko L. R. vaiko priežiūros atostogos, t. y. 2013-02-04 data žymi tik laikotarpio pradžią, nuo kada V. B. ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas (ne laikinai einančio Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigas). Mano, kad teismo sprendimas vertinti Uosto direkcijos darbuotojų priėmimo ir atleidimo aplinkybes nuo 2014-02-04 yra visiškai nepagrįstas, neprotingas ir neteisėtas. Nurodo, kad šio atveju darbuotojas buvo tinkamai įspėtas dar 2013-06-19 (t.y. daugiau negu prieš tris mėnesius), kada jam buvo įteiktas įspėjimas Nr. P5-40 apie darbo sutarties nutraukimą (įspėjime nurodytos išsamios darbo sutarties nutraukimo priežastys, pagrindai, atsiskaitymo tvarka). Pažymi, kad teismo cituojama Kolektyvinės sutarties 3.7 nuostata nesuteikia darbuotojui absoliučios garantijos būti perkvalifikuotam ir perkeltam į kitą darbo vietą. Tiek kolektyviniame susitarime, tiek Darbo kodekso nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad darbdavio pareiga perkelti darbuotoją į kitą darbo vietą yra siejama su darbdavio turimomis galimybėmis ir darbuotojo pasirengimu dirbti laisvoje darbo vietoje (t.y. darbuotojas turi atitikti reikalavimus, keliamus kandidatui į laisvas darbo vietas). V. B. įspėjimo laikotarpiu Uosto direkcijoje buvusios laisvos 9 darbo vietos buvo panaikintos 2013-10-01 arba anksčiau, todėl jos Ieškovui negalėjo būti siūlomos. Į likusias 5 darbo vietas V. B. negalėjo kandidatuoti dėl neatitikimo pareigybėms keliamiems reikalavimams. Pažymi, kad darbuotoja į generalinio direktoriaus padėjėjo darbo vietą (A. R.) dokumentus darbo sutarties sudarymui Uosto direkcijai pateikė iki 2013-05-27 įsakymo dėl etatų sąrašo pakeitimo priėmimo, priimta į darbą iki V. B. įspėjimo laikotarpio. Darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl nesutinka, kad ieškovui galėjo būti siūloma A. R. darbo vieta. Pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje darbuotojas turėjo informaciją apie laisvas darbo vietas. Pats ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius prašė surasti asmenį generalinio direktoriaus padėjėjo pareigoms eiti. Mano, kad darbuotojas buvo informuotas apie tokią darbo vietą, tačiau neteikė pageidavimo užimti šias pareigas. Nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už 6 mėnesius. Teigia, kad ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl V. B. procesinių veiksmų. Mano, kad 40 214,63 Lt dydžio kompensacija už nedarbo laikotarpį sudaro prielaidas buvusiam darbuotojui piktnaudžiauti teise, nors pats darbuotojas išreiškė aiškią ir nenuginčytą valią nutraukti darbo santykius, o po darbo sutarties nutraukimo nesiekė sušvelninti turtinių praradimų. Atsakovės nuomone, ieškovui priteista neturtinės žalos suma yra perteklinė, o nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių darbuotojo patirtą neturinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas V. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad darbdavys nevykdė pareigos pasiūlyti ieškovui persikvalifikuoti arba pasiūlyti kitą laisvą darbo vietą po to, kai priėmė sprendimą panaikinti pareigas. Atsakovė pažeidė kolektyvinės sutarties įsipareigojimą, užtikrinantį darbuotojų teisę pirmumo eile likti darbe, kai atliekami struktūriniai pertvarkymai, nes priėmė naujus darbuotojus, iš kurių vienas neatitinka pareiginiuose nuostatuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Pažymi, kad aktualus išliko ir pavadavimo klausimas. Be to, po ieškovo atleidimo atsakovė įsteigė daugiau naujų etatų ir priėmė visiškai naujus žmones, tai patvirtina atsakovės vykdytų struktūrinių pertvarkymų fiktyvumą. Pažymi, kad ir 2013-05-27 įsakymu patvirtintoje naujoje struktūroje praktiškai visų svarbių padalinių vadovai turi savo pavaduotojus. Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginiai nuostatai panašūs ne tik su viršininko, bet ir su juriskonsulto, vyresniojo taip pat ir vyriausiojo juriskonsulto pareiginiais nuostatais. Atsakovės numatytiems darbuotojams atsakovė nesudarė galimybės likti darbe, priimdamas į darbą visai naujus asmenis ir tuo pažeisdamas kolektyvinės sutarties 3.7 punktą. Uosto direkcijos valdyba atlikti struktūrinius pertvarkymus nutarimą priėmė 2013-04-26. Tai reiškia, kad L. R. neteisus, teigdamas, jog naikinti Teisės ir personalo skyriaus pavaduotojo pareigybę nusprendė paskutiniu metu 2013-05-27 įsakymu. Atsakovė slėpė nuo ieškovo reorganizacijos faktą ir naujos struktūros duomenis, nepagrįstai delsė įteikti pranešimą apie naikinamą etatą, nors turėjo galimybę siūlyti iki 2013-06-02 buvusias laisvas generalinio direktoriaus padėjėjo pareigas, tai įrodo, kad darbdavys piktnaudžiavo savo teise, veikė nesąžiningai, nesilaikė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl pažeidė DK 35 str. 1 d. ir kolektyvinės sutarties 2.1 punktą. Teigia, kad dėl užsitęsusio teisminio proceso tiesiogiai atsakinga ir atsakovė. Darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu ieškovas pasiūlė L. R. raginamas. Mano, kad atsakovės motyvai dėl vidutinio darbo užmokesčio mažinimo yra nepagrįsti jokia teisės norma ar teismine praktika, todėl neturi teisinės reikšmės. Ieškovui priteisus darbo užmokesčių skirtumą už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, ieškovas SODRAI privalės grąžinti tėvystės pašalpą už laikotarpį nuo 2014-02-18 iki 2014-03-17. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nemėgina susirasti kito pajamų šaltinio prieštarauja rašytiniams įrodymams byloje. Nesutinka, kad neįrodinėjo neturtinės žalos fakto. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nustatė pagrindą konstatuoti žalos buvimą ir atsakovė prievolę žalą atlyginti. Mano, kad teisinga atsakovei taikyti neturtinės žalos atlyginimo institutą ir nėra pagrindo papildomai mažinti ieškovo neturtinės žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo ir priteisti skirtumą tarp atsakovės darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietėse darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš darbo teisinių santykių dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004-02-09 atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su ieškovu V. B. sudarė darbo sutartį Nr. PS607 ir ieškovas nuo 2004-02-10 pradėjo eiti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo juriskonsulto pareigas, nuo 2011-01-03 ieškovas ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. 2013-06-19 V. B. buvo įteiktas įspėjimas Nr. P5-40 apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 str. 1 d. pagrindu, t. y. darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės (t. 1, b. l. 6). Įspėjime nurodyta, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukiama dėl struktūrinių pertvarkymų. 2013-09-25 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. P-362 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su V. B.“ nuo 2013-09-30 ieškovas atleistas iš užimamų Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigų (t. 1, b. l. 5). Iš minėto įsakymo nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju atsiskaityta DK 140 str., 1 d. 4 p., 140 str. 2 d., 177 str. nustatyta tvarka: išmokant piniginę kompensaciją už 38,87 kalendorines dienas nepanaudotų atostogų su 66,5 proc. dydžio materialine pašalpa, 4 mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vadovaujantis DK 140 str. 2 d. nustatyta atsiskaitymo tvarka.
Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą (CPK 129 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 129 str. 2 d., svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe; darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškovu nutraukta DK 129 str. 1 d., nutraukimo pagrindu nurodant darbovietės struktūrinius pertvarkymus, kurių pagrindu naikinama Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. Apeliaciniuose skunduose apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl struktūrinių pertvarkymų realumo bei aplinkybės, kad sprendimas atsakovės įmonėje atlikti struktūrinius pertvarkymus priimtas kompetentingų organų. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas pažymi, kad įrodinėjo, jog Teisės ir personalo skyriuje atlikti struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, formalūs, padaryti vieninteliu tikslu – atleisti konkretų asmenį – ieškovą, ir išliko aktualus L. R. pavadavimo klausimas. Sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi teisę priimti savarankiškai ir, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktika, bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar: darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu; ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011-01-03 tarnybiniu pranešimu „Dėl laikino etato įvedimo“ dėl susiklosčiusių aplinkybių, kai teisės ir personalo skyriuje liko vienas teisininkas, pateikė prašymą nuo 2011-01-10 įvesti laikiną Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo etatą (kol iš vaiko auginimo atostogų grįš L. R.) bei išspręsti klausimą dėl vadovavimo skyriaus darbui kol nėra L. R. (t. 2, b. l. 64). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. B. nuo 2011-01-03 ėjo Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas. Teisės ir personalo skyriaus viršininko ir šio skyriaus viršininko pavaduotojo funkcijos iš esmės sutapo. Atmestinas ieškovo atsiliepime nurodytas argumentas, kad Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareiginiai nuostatai panašūs ne tik su viršininko, bet ir su juriskonsulto, vyresniojo taip pat ir vyriausiojo juriskonsulto pareiginiais nuostatais, kadangi laikino viršininko pavadavimo tikslu įsteigta būtent skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. 2013-02-04 Teisės ir personalo skyriaus viršininko L. R. vaiko priežiūros atostogos pasibaigė. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju darbdavė turėjo teisę nuspręsti dėl sutampančioms funkcijoms atlikti skirtų pareigybių reikalingumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieškovo darbovietėje buvo realūs ir laikytini struktūriniais darbovietės pertvarkymais. Teisėjų kolegija neturi įgaliojimų vertinti prieš tai minėtų struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo.
Apeliantė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė turėjo pareigą siūlyti ieškovui laisvą darbo vietą nuo 2013-05-27 bei mano, kad teismas nepagrįstai vertino atsakovės įmonės darbuotojų priėmimo ir atleidimo aplinkybes nuo 2013-02-04. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos duomenis, šalių paaiškinimus ir faktiškai susiklosčiusias konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog nagrinėjamoje situacijoje aktualios tik laisvos darbo vietos nuo 2013-06-19 iki 2013-09-30, t. y. darbuotojo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu.
Vadovaujantis DK 129 str. 1 d. reglamentavimu, atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, nurodė, kad ji reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vis dėlto ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvinės sutarties 3.7 punkte numatytas darbdavės įsipareigojimas mažinant darbuotojų skaičių uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotojus ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti uosto direkcijoje, jei darbuotojas atitinka laisvos darbo vietos pareigybinius reikalavimus (t. 2, b. l. 179).
Vadovaujantis DK 59 str. 1 d., įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties (DK 61 str. 1 d.). DK 61 str. 2 d. numatytos sąlygos, kurios gali būti įtrauktos į įmonės kolektyvinę sutartį, tarp jų ir sąlygos dėl darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei su tuo susijusių garantijų ir lengvatų, profesinės reabilitacijos laikotarpiu taikomų garantijų ar kitos šalims svarbios darbo, ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos. Iš 2013-09-25 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymo darbo sutarties nutraukimo su V. B. matyti, kad 2001-07-03 kolektyvinės sutarties nuostatos, konkrečiai darbdavio įsipareigojimai socialinės rūpybos srityje, realiai taikomos. Atsakovės įmonės kolektyvinės sutarties 3.7 punkte numatytos papildomos garantijos neprieštarauja DK 129 str. 1 d. nuostatai ir neblogina darbuotojų padėties.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-04-26 nutarimu Nr. 3-3 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdyba nustatė naują VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos struktūrą nuo 2013-10-01 (t. 1, b. l. 22). Į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2013-05-27 įsakymu Nr. V-161 patvirtintas naujas Uosto direkcijos etatų sąrašas (t. 2, b. l. 138–145). Struktūrinių pertvarkymų metu be kitų pakeitimų panaikinta ir Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigybė. Nagrinėjamu atveju įspėjimas Nr. P5-40 apie darbo sutarties nutraukimą ieškovui V. B. įteiktas tik 2013-06-19. Apeliantė nurodo, kad ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą įteiktas daugiau nei prieš tris mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo datos, t. y. prieš ilgesnį terminą nei numatyta DK 130 str. Objektyvių argumentų, kodėl pasirinkta būtent tokia įspėjimo ieškovui įteikimo data, atsakovė nepateikė. Toks įspėjimo darbuotojui įteikimas šiuo atveju vertintina kitų bylos aplinkybių kontekste.
Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės atstovas patvirtino, kad aplinkybė, jog bus mažinamas etatų skaičius ir dėl to bus panaikinta ieškovo einamos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo pareigos tapo žinoma 2013-05-27, t. y. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2013-05-27 įsakymu Nr. V-161 patvirtinus naują Uosto direkcijos etatų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju, esant darbovietės kolektyvinės sutarties 3.7 punkte darbdavio prisiimtam įsipareigojimui dėl papildomų garantijų darbuotojams būtent mažinant darbuotojų skaičių bei įvertinus tai, kad įmonės struktūriniai pertvarkymai yra atliekami apgalvotu darbdavio sprendimu darytina išvada, kad nuo 2013-05-27, kai buvo priimtas kompetentingo organo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad bus mažinamas darbuotojų skaičius – naikinama ieškovo pareigybė, atsakovei, kaip darbdavei, kilo pareiga siūlyti ieškovui esančias laisvas darbo vietas.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nurodytos pareigos atsakovė nuo 2013-02-04 dar neturėjo. 2012-10-26 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-310 pakeistas 2012-09-17 patvirtintas etatų sąrašas, kuris įsigalioja nuo 2013-01-18, nustatant vietoj laikino Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo naują Teisės ir personalo skyriaus viršininko pavaduotojo etatą (t. 2, b. l. 10–11). Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2013-02-04, pasibaigus Teisės ir personalo skyriaus viršininko atostogų laikotarpiui, pasitvirtino faktas, kad jo pavadavimui nėra reikalingas papildomas asmuo, tačiau konkretus sprendimas dėl naujo etatų sąrašo priimtas tik 2013-05-27. Taigi aplinkybės, kad pasibaigus Teisės ir personalo skyriaus viršininko atostogų laikotarpiui paaiškėjo, kad dubliuojasi viršininko ir viršininko pavaduotojo atliekamos funkcijos, nelaikytinos tiesiogiai lemiančiomis darbdavės pareigą ieškovui nuo šios dienos siūlyti laisvas darbo vietas, kadangi tuo metu dar nebuvo priimtas kompetentingo organo sprendimas dėl struktūrinių įmonės pertvarkymų bei etatų mažinimo, kuriuo siekiama sukurti konkrečias teisines pasekmes.
Duomenys byloje patvirtina, kad 2013-05-27 atsakovei patvirtinus naują etatų sąrašą buvo laisvų darbo vietų iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos – 2013-09-30 (t. 1, b. l. 34–35). Nenustatyta, kad atsakovė siūlė ieškovui laisvas darbo vietas. Apeliantė teigia, kad buvusios laisvos 9 darbo vietos buvo panaikintos 2013-10-01 arba anksčiau, todėl ieškovui negalėjo būti siūlomos, o į likusias 5 darbo vietas (locmanų, operatoriaus laivų eismo tarnyboje, dispečerio–inspektorius, kapitono konsultanto uosto priežiūros tarnyboje) ieškovas negalėjo kandidatuoti dėl neatitikimo pareigybėms keliamiems reikalavimams. Taip pat apeliantė nesutinka, kad atsakovė privalėjo siūlyti ieškovui A. R. darbo vietą, į kurią ji priimta 2013-06-03. Apeliantė nurodo, kad A. R., pretendavusi į generalinio direktoriaus padėjėjo darbo vietą dokumentus darbo sutarties sudarymui Uosto direkcijai įteikė iki 2013-05-27 įsakymo dėl etatų sąrašo pakeitimo priėmimo bei priimta į darbą iki V. B. įspėjimo laikotarpio. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. R. 2013-05-27 tą pačią dieną, kurią VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-161 patvirtintas naujas Uosto direkcijos etatų sąrašas, pateikė prašymą priimti ją į generalinio direktoriaus padėjėjo pareigas nuo 2013-06-03 (t. 3, b. l. 121). Taigi darbo sutartis 2013-05-27, kai nustatyta darbdavės pareiga siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas, dėl generalinio direktoriaus padėjėjo pareigų dar nebuvo sudaryta, šios pareigos buvo laisvos. Apeliantė teigia, kad ieškovas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų šioms pareigoms užimti – gero dviejų užsienio kalbų žinojimo. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog žino dvi užsienio kalbas, be to, ieškovo eitoms pareigoms taip pat buvo keliamas reikalavimas mokėti dvi užsienio kalbas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas atitiko keliamus reikalavimus mokėti dvi užsienio kabas. Atsakovė nepateikė priešingų įrodymų, kad ieškovas šio kvalifikacinio reikalavimo neatitiko, taip pat nepateikė įrodymų, kokiu būdu nustatomas, patvirtinamas ir kaip darbovietėje įvertinamas užsienio kalbos žinojimo lygis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė, esant darbovietės kolektyvinės sutarties 3.7 nuostatai, net nevertino ieškovo kvalifikacijos atitikimo šioms pareigoms, galimybės patobulinti kvalifikaciją ir galimybės užimti nurodytas pareigas. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas pats neteikė pageidavimo užimti šias pareigas. Atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad A. R. į generalinio direktoriaus padėjėjo darbo vietą priimta 2013-06-03, tad nors darbdavio atitinkamas sprendimas dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo priimtas 2013-05-27, ieškovas, kaip darbuotojas, apie konkrečius darbdavės veiksmus – darbo sutarties nutraukimą su ieškovu, buvo įspėtas tik 2013-06-19.
Ištyrusi ir įvertinus bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovui nebuvo siūloma užimti kitas pareigybes su pasiūlymu persikvalifikuoti, keisti kvalifikaciją, nors tai daryti atsakovas buvo įsipareigojęs kolektyvine sutartimi, tad darbdavė nesilaikė įstatymo nustatytos pareigos siūlyti ieškovui kitą laisvą įmonėje darbo vietą, nesilaikė kolektyvinės sutarties 3.7 punkte įtvirtinto atsakovės įsipareigojimo uosto direkcijos lėšomis perkvalifikuoti darbuotoją ir esant laisvoms darbo vietoms įdarbinti uosto direkcijoje, tuo pažeisdama DK 129 str. 1 d. nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.
Apeliantės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuomone, skundžiamu sprendimu ieškovui nepagrįstai priteista 40 214,63 Lt dydžio kompensacija už nedarbo laikotarpį. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, kad pats ieškovas buvo suinteresuotas nutraukti darbo sutartį nuo 2013-09-19, t. y. anksčiau nei buvo atleistas, dėl to turėjo teisėtą lūkestį eiti sulygtas pareigas ir gauti darbo užmokestį tik tol, kol nebus patenkintas jo prašymas nutraukti darbo sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas buvo pateikęs darbdavei siūlymą nutraukti darbo sutartį nuo 2013-09-19 nurodytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 39). Ieškovo pasiūlymo sąlygos buvo svarstomos 2013-09-12 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Komisijos dėl darbuotojų siūlymų nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu posėdyje, tačiau visoms siūlomoms sąlygoms nebuvo pritarta (t. 1 , b. l. 40–41). Ieškovo siūlymas nebuvo tenkintas, šalys sutarimo nepasiekė, todėl negalima sutikti, kad ieškovas turėjo teisėtą lūkestį eiti sulygtas pareigas ir gauti darbo užmokestį tik tol, kol nebus patenkintas jo prašymas nutraukti darbo sutartį. Nenustatyta, kad procesas užsitęsė tik dėl ieškovo kaltės, ginčo nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl abiejų šalių procesinių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ieško darbo, dirba keliose vietose, todėl atmestini atsakovės skundo argumentai, kad ieškovas nesikreipia į darbo biržą, nemėgina persikvalifikuoti.
Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir priteisti skirtumą tarp atsakovės darbovietėje gauto vidutinio darbo užmokesčio ir šiuo metu gaunamo kitose darbovietėse darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką tenkino iš dalies ir priteisė skirtumą tarp atsakovės mokėto vidutinio darbo užmokesčio ir ieškovo atleidimo laikotarpiu gauto darbo užmokesčio už 6 mėnesius. Priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sudarytų labai didelę sumą ir būtų neproporcingai didelė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad ėjo pareigas Teisės ir personalo skyriuje, taip pat nebuvo pakankamai aktyvus domėdamasis laisvomis darbo vietomis ir galimybėmis darbdavės įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nustatytas konkretus priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja ieškovo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, yra sąžiningas (DK 2, 35, 36 str. 1 d.). Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu kasacinio teismo išaiškinimus.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamu sprendimu ieškovui nepagrįstai priteista neturtinė žala. Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK (DK 250 str.). Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo ilgą laiko tarpą – beveik 10 metų, buvo skatinamas už gerą darbą. Išnagrinėjus bylą pripažinta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, atsakovei nesilaikant įsipareigojimo darbuotojams mažinant darbuotojų skaičių, ieškovui nesiūlytos laisvos darbo vietos, atsakovė pakankamai nebendradarbiavo, neieškojo galimybių ieškovui likti darbe. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovui skundžiamu sprendimu priteistas 2 000 Lt neturtinės žalos dydis nelaikytinas nepagrįstai dideliu.
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus, apeliacinių skundų bei atsikirtimų į juos argumentus, išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei faktinėms bylos aplinkybėms taikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą DK 129 str. 1 d. pagrindu, dėl to pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir ieškovo ieškinį dėl su tuo susijusių išvestinių reikalavimų tenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinių skundu motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti, teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą.