Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys E. B., V. Z., N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., miręs (duomenys neskelbtini), yra S. B. tėvas; 2) atnaujinti S. B. terminą priimti tėvo M. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

5. Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja S. B. nurodė, kad nori, kad gimimo liudijime būtų įrašytas jos tėvas M. Z.. Nežino, kodėl jis neįrašytas. Ji žino, kad jos tėtis yra M. Z. – jai tai pasakė mama. Šį faktą sužinojo per tėčio brolio laidotuves, tada mama su tėčiu supažindino, jai tuo metu buvo apie vienuolika metų. Iki tol mama jai nieko nesakė. Detaliai nepamena, patį faktą. Po supažindinimo, jis atvažiuodavo pas ją į namus, pradėjo rūpintis. Po to pradėjo bendrauti, skambindavo, atvažiuodavo. Iš pradžių rečiau, vėliau padažnėjo. Vėliau jau vykdavo pas jį, pas tėčio seserį E. vyko atostogauti, vieną vasarą per Jūros šventę buvo nuvykę kelioms dienoms. Po supažindinimo tėtis išlaikė, skambindavo ir pasakydavo, ko trūksta, tada jis padėdavo. Po to į mokyklą tėtis apipirkdavo. Pirkdavo ir rūbus, ir kanceliarines prekes. Tėtis mirė. Iki tol laiko su tėčiu bendravo nepertraukiamai. Bendravo su tėčio seserimi E.. Su tėčiu bendravo, o apie gimimo liudijimo įrašą net nepagalvojo. Tėtis testamento nebuvo palikęs. Žino, kad po tėčio mirties liko žemių ir jo automobilis. Kai jos automobilis sugedo, ji šiais metais važinėjo su tėčio automobiliu. Po tėčio mirties tėčio brolis jai padavė raktelius ir automobilio dokumentus. Jie pripažįsta, kad ji yra jo dukra ir supranta, kad turtas turėtų likti jai. Po gimimo ji trejus metus gyveno su tėčiu (duomenys neskelbtini). Tie namai buvo tėčio. Kartu tuo metu gyveno senelis J. Z.. Vėliau su mama išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Tetos žinojo, kas yra jos tėtis, jos gyveno (duomenys neskelbtini), žinojo, kada susipažino su tėčiu ir panašiai. M. Z. neturėjo vaikų.

10. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu paliudijo, kad S. B. yra sesers mergaitė. Jos sesuo buvo R. B.. M. Z. ir R. B. iki S. gimimo apie metus bendravo. Kai S. gimė, gyveno pas juos (pas jų mamą), tada išėjo pas M. Z., ten gyveno du ar tris metus. Išsikraustė pas M. tėtį. Tuo metu pas juos gyveno ji, brolis K., mama ir kita sesuo. Abi gyvenamosios vietos yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, jai dažnai teko lankytis. Jie ūkininkavo, ji padėdavo S. prižiūrėti. S. tėtis yra M.. Jis visada šį faktą pripažino. Vėliau jie išsiskyrė, sesuo su dukra išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Buvo tam tikras tarpas, kai M. buvo susipykęs su R. ir nelankė S., vėliau pradėjo rūpintis ir labai rūpinosi. M. seserys ir broliai priėmė S. kaip M. dukrą. M. kitų vaikų neturėjo.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. paliudijo, jog pareiškėja yra sesers dukra, jos krikšto dukra. R. B. buvo jos sesuo. M. su R. pradėjo draugauti, tada gimė S.. Gimus S., R. su dukra pagyveno pas mamą, pas mamą tuo metu gyveno brolis K., brolis G., R. M. ir mama. M. tuo metu kartu negyveno, bet lankydavo. Jie taip susitarė, kad dukra kiek paaugus eis kartu gyventi. M. gyveno pas tėvus, tas pats (duomenys neskelbtini) kaimas. Vėliau persikėlė pas savo tėvus ir kartu augino. Pas M. tėvus gyveno apie 2–3 metus. M. visada pripažino faktą, kad S. yra jo duktė, pasiėmė iš ligoninės ir panašiai. Kai gyveno pas juos, bendravo su giminaičiais. Po išsiskyrimo vėliau M. lankė dukrą, jai padėdavo, paremdavo. M. tėtis visada priėmė S. kaip savo anūkę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

13. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

14. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., miręs (duomenys neskelbtini), yra S. B. tėvas.

17. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, AA Nr. 167661, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos motina yra R. B., tėvas nenurodytas. 2025 m. birželio 16 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad duomenų apie M. Z. vaikus nėra.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų bylos nagrinėjimo metu išsakytus paaiškinimus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)., yra pareiškėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti terminą priimti tėvo M. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

22. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

23. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

24. Nagrinėjamu atveju nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. Z., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos S. B. tėvas.

25. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų interesus. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjos, buvo praleistas 3 (trijų) mėnesių terminas palikimui priimti, todėl, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą pripažįstant palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai S. B. terminas palikimui, atsiradusiam po M. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi būtų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. Teismas šioje byloje 2025 m. birželio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarei K. S. atlikti bet kokius notarinius veiksmus, tame tarpe, uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtui paveldėti.

29. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. birželio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, straipsniais, 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 577-578 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Atnaujinti pareiškėjai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo M. Z. mirties (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis teismo sprendimą išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

2025 m. birželio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.