Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. D. (R. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba pagal individualią veiką, anksčiau teistas:

- 2023 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 13 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. D. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2024 m. vasario 22 d., apie 20.00 val. – 21.00 val. prie savęs kelnių kišenėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinės medžiagos – 0,042 g. delta-9-tetrahidrokanabinolio, bei transporto priemonės – ,,Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinės medžiagos – 0,458 g. kanapių (antžeminių dalių), iki kol šias jo laikomas psichotropines ir narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. vasario 23 d. įtariamojo apklausos protokole R. D. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta visiškai. Transporto priemonių aikštelėje kur ir buvo sulaikytas adresu: (duomenys neskelbtini), rado dėžutę, kurioje buvo minėtos medžiagos, jis mano, jog tai buvo ,,marichuana“, todėl nusprendė pasiimti. Sprendė iš to, nes buvo panašu į arbatą. Ją paėmė, dėl įdomumo. Todėl viena jos dalį įsidėjo sau į kelnių kišenę, o kitą dalį padėjo į transporto priemonės daiktadėžę. Taip pat nori parodyti, kad dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė priklauso įmonei. Taigi, minėtą dieną t. y. 2024 m. vasario 22 d. apie 21.00 val., pavežęs klientą sustojo minėtu adresu automobiliu stovėjimo aikštelėje, radęs minėtą dėžutę su kanapėmis, įsidėjo į transporto priemonę ir kalbėjo telefonu. Minėtos medžiagos nevartojo, tiesiog įsidėjo pas save. Prie jo sustojo policijos pareigūnai, kurie patikrino jį ir rado narkotinės medžiagas – kanapes, po ko jis buvo sulaikytas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (1 t., el. b. l. 47-50).

2024 m. birželio 12 d. įtariamojo apklausos protokole R. D. nurodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų ir nenori jų keisti. (1 t., el. b. l. 151-153).

2024 m. vasario 22 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. vasario 22 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas įtartinas asmuo sėdintis automobilyje ,,Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. D., pas kurį paviršutinės apžiūros metu dešinėje kelnių kišenėje buvo surasta ir paimta popieriaus skiautė, kurios viduje augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, bei minėtame automobilyje atlikus paviršutinę apžiūra buvo rasta ir paimta popieriaus servetėlė, kurios viduje augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Apžiūrėjus automobilį, daugiau draudžiamų daiktų nerasta ir nepaimta (1 t., el. b. l. 1-8).

2024 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta - adresu: (duomenys neskelbtini) kur stovėjimo aikštelėje yra matomas stovintis automobilis ,,Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur patikrinus keleivio pusėje priekyje įrengtą daiktadėžę yra rasta popieriaus servetėlė, kurios viduje augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga (1 t., el. b. l. 44-46).

2024 m. vasario 23 d. policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant kartu su vyresn. tyrėju T. Š. 2024 m. vasario 22 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas asmuo, kuris pamatęs mūsų tarnybinį automobilį mums sukėlė įtarimų, asmuo kuris sėdėjo automobilyje ,,Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priparkuotame stovėjimo aikštelėje, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. D. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su minėtu asmeniu, buvo akivaizdžiai matyti, kad jisai yra pasimetęs bei išsigandęs, o tai sukėlė įtarimų, kad asmuo gali su savimi turėti draudžiamų daiktų, todėl buvo nuspręsta asmenį patikrinti. Pasiteiravus, ar asmuo su savimi turi draudžiamų daiktų, jisai nurodė, kad nieko draudžiamo neturi, tačiau atlikus paviršutinę jo apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje buvo surasta ir paimta popieriaus skiautė, kurios viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, kuri supakuota į Voką Nr. 1. Apžiūrėjus automobilį daiktadėžėje buvo rasta ir paimta popieriaus servetėlė, kurios viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga, kuri buvo paimta ir supakuota į Voką Nr.2. Apžiūrėjus minėtą automobilį, daugiau draudžiamų daiktų nerasta ir nepaimta. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS budėtojų dalį. Pridedama: Vokas Nr. 1, ir Vokas Nr. 2 (1 t., el. b. l. 53-54).

2024 m. birželio 4 d. Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1. Tyrimui pateiktame voke Nr. 1, popieriaus skiautėje esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje, kuris buvo rastas pas R. D. kelnių kišenėje, yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys yra smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinoliomasė yra 0,042 g (11,0 %). 2. Tyrimui pateiktame voke Nr. 2, popieriaus servetėlėje esančioje augalinės kilmės medžiagoje, kuri buvo rasta R. D. automobilyje „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,458 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,0 % (1 t., el. b. l. 142-146).

2024 m. kovo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad R. D. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metobolitų, opiatų nerasta (1 t., el. b. l. 192).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (toliau – ir įsakymas Nr. 5) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ Tetrahidrokanabinolis (mišiniuose ar tirpaluose) yra psichotropinė medžiaga įrašyta į 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 131 punktą. Pagal įsakymo 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 15 punktą kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose) pagal Rekomendacijų 168 punktą nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 0,042 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos. Pagal Rekomendacijų 25 punktą kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 g, šiuo atveju rastas kiekis yra 0,458 g t. y. neviršija nedidelio kiekio ribos.

BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – yra tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės nustatymo aspektu būtina įrodyti tai, jog kaltininkas suvokia, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių ir narkotinių medžiagų laikymo ir radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė disponuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekį, suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. D. 2024 m. vasario 22 d. apie 20.00 val. – 21.00 val. prie savęs kelnių kišenėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinės medžiagos – 0,042 g. delta-9-tetrahidrokanabinolio, bei transporto priemonės – ,,Toyota Prius“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinės medžiagos – 0,458 g. kanapių (antžeminių dalių), iki kol šias jo laikomas psichotropines ir narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. D. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prašo leisti teismo susimokėti baudą per 6 mėnesius, baudą išdėstant (2 t., el. b. l. 14-16).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. D. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, priskiriamas baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis.

R. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką (2 t., el. b. l. 22-26). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., el. b. l. 171-178). Vykdo individualią veiklą (2 t., el. b. l. 27-28). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis) nustatoma nuo 15 iki 500 MGL (nuo 750 Eur iki 25 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – už BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1500 Eurų) dydžio bauda – yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui už baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė R. D. ir yra skirtina.

R. D. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 20 MGL (1000 Eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 22 d. 21.20 val. iki 2024 m. vasario 23 d. 13.54 val. (viena diena) (1 t., el. b. l. 24-28, 107-109), vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai įskaityti į R. D. paskirtą bausmę (likusios baudos dydis 18 MGL – 900 Eur).

Kaltinamasis R. D., sutikdamas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašė baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti paskirtą bauda, kaltinamajam gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį bei įvertinęs tai, kad R. D. yra dirbantis pagal individualią veiklą, byloje nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis būtų tokia sudėtinga, jog jis negalėtų per įstatyme numatytą terminą sumokėti paskirtos baudos, daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai sumokėti savarankiškai, nagrinėjamu atveju, nėra per trumpas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

V. Kiti klausimai

R. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvienos savaitės antradienį (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 99-96) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likęs augalinės kilmės mišinys THC bendras kiekis – 0,184 g, grynasis medžiagos kiekis – 0,020 g ir kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis – 0,353 g, grynasis medžiagos kiekis – 0,353 g perduoti į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 142-146, 147-148), – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- Vokas su tyrimo objektų pakuotėmis po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 187-188) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. (R. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 MGL 1500 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. paskirti galutinę bausmę 20 MGL 1000 Eur (tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 22 d. 21.20 val. iki 2024 m. vasario 23 d. 13.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (likusios baudos dydis 18 MGL – 900 Eur).

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuo 8.00 val. iki 17.00 val. kiekvienos savaitės antradienį (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Likusį augalinės kilmės mišinį THC bendras kiekis – 0,184 g, grynasis medžiagos kiekis – 0,020 g ir kanapes (antžemines dalis) bendras kiekis – 0,353 g, grynasis medžiagos kiekis – 0,353g perduotus į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- Voką su tyrimo objektų pakuotėmis po specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu (duomenys neskelbtini) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta įstatyme numatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo (vertimo) gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.