Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tometra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-775-1185/2023 pagal pareiškėjų G. P. ir L. P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Luminor Lizingas uždaroji akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“ ir likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Tometra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

12. Su apeliaciniu skundu apeliantė BUAB „Tometra“ pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. lapkričio 22 d. antstolės patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)); 2023 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2023 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl procesinių kliūčių juos priimti ir vertinti kartu su kitais bylos duomenimis nenustatyta. 2022 m. lapkričio 22 d. patvarkymas pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jau yra pateiktas į bylą, todėl pakartotinai apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo priėmimo klausimo nesprendžia.

13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai L. P. ir G. P. pateikė naują rašytinį įrodymą – Luminor banko sąskaitos išrašą už laikotarpį 2022-11-04 – 2023-02-17. Apeliacinės instancijos teismas priima šį įrodymą.

Dėl ginčo esmės

14. Sutuoktiniai supaprastinto proceso tvarka gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius, kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus, iki jie bus išspręsti. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK reikalavimus turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių, t. y. įvertinti, ar toks turto padalijimas neprieštarauja viešajai tvarkai, ar nepažeidžia sutuoktinių ir jų vaikų interesų, sutuoktinių kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-58-219/2015).

15. Sutuoktiniai turtinių klausimų negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams susitariant dėl sutarties sąlygų turi būti nustatomos tokios sąlygos, kurios nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tikrinant sudarytos sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktį CK 3.53 straipsnio 4 daliai, sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams. Jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties negali tvirtinti ir taiko CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006).

16. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, nei bylą nagrinėjantis teismas, nei sutuoktinių kreditoriai negali lemti sutuoktinių pateiktos teismui tvirtinti sutarties turinio, o kreditorių teisės pasinaudoti CK numatytais jų teisių gynybos būdais yra apribotos. Prievolių ir turto pasidalijimas, kuomet santuoka nutraukiama ypatingosios teisenos tvarka, yra išimtinai sutuoktinių diskrecija. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų nagrinėjimo santuokos nutraukimo bylose, yra konstatavęs, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji, ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-388/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

17. Kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą ne tik dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bet ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 386 straipsnis).

18. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

19. Esant tokiam sutuoktinių kreditorių teisių gynimo teisiniam reglamentavimui, sprendime turėjo būti išanalizuoti kreditorės BUAB „Tometra“ išdėstyti argumentai dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių neigiamo poveikio kreditorės interesams.

20. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi, darytina neabejotina išvada, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jei jis tarp sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo aukščiau nurodyto lygių dalių principo, tai yra svarbu nustatyti, dėl kokių konkrečių aplinkybių turtas dalijamas atitinkamu būdu ir ar tai atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti bendro turto padalijimo klausimus ir tai privaloma būtent tam, kad teismas galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, apribojamos vieno sutuoktinio ar kreditorių teisės, pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio ar kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

21. Pareiškėjai sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.1.1. punktu susitarė, kad santuokos metu įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) R. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2010 m. laidos, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. vardu, kurio vertė yra 10 500 Eur, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo tampa L. P. asmenine nuosavybe, nepriteisiant G. P. kompensacijos. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šio automobilio, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, savininkas yra ne L. P., o UAB SOTERO LT. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė aplinkybę, jog L. P. asmenine nuosavybės teise neturi jokio turto, buvo nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netyrė. Iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso UAB SOTERO LT, pareiškėjo L. P. vardu registruota tik jos valdymo teisė. Pareiškėjams neturint nuosavybės teisių į minėtą transporto priemonę, jie gali susitarti dėl valdymo teisės į šią transporto priemonę ar dėl turtinių teisių, kylančių iš išperkamosios nuomos sutarties ar kitokio pobūdžio sutarties pasidalinimo. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje s Nr. 3K-3-357/2011). Taigi, teismas negali tvirtinti pareiškėjų ir trečiųjų asmenų (net ir nedalyvaujančių byloje) teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų. Todėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlyga, kurioje nurodyti neteisingi duomenys dėl nuosavybės teisių, pripažintina kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir negali būti tvirtinama. Minėtų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių galimai L. P. neskiriama proporcinga turto dalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, susitariama, kad sutuoktiniui nepaskiriama santuokinio turto dalis arba paskiriama akivaizdžiai per maža jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009).

22. Pareiškėjai sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4 punktu, be kita ko, susitarė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka L. P. asmenine turtine prievole L. P. vardu vykdomi išieškojimai šiems kreditoriams: UAB „Tometra“ pagal Plungės apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4396-1111/2022 (išieškojimą vykdo antstolė A. S., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „Tometra“ pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-1733-861/2022 (išieškojimą vykdo antstolė A. S., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.2., 4.2.1., 4.2.2. p.).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad prievolė sumokėti 300 Eur baudą už įstatymo nustatytų reikalavimų neįvykdymą per teismo nustatytą terminą (pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. B2-1733-861/2022), yra susijusi išimtinai su L. P., kaip buvusio bendrovės (duomenys neskelbtini), asmeniu, todėl gali būti laikoma asmenine L. P. prievole. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. P., kaip buvusio BUAB „Tometra“ (duomenys neskelbtini), prievolė grąžinti bendrovės kasoje nerastą 1 415,02 Eur sumą ir iš bendrovės pasiskolintą ir negrąžintą 6 383,39 Eur sumą, yra susijusi išimtinai su L. P., kaip buvusio bendrovės (duomenys neskelbtini), asmeniu, ir yra įgyta išimtinai dėl to, kad L. P. buvo BUAB „Tometra“ (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad minėta teismo išvada stokoja teisinio pagrindimo. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės – tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, ir prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino, kokiam tikslui buvo panaudota iš bendrovės pasiskolinta ir negrąžinta 6 383,39 Eur suma, t. y. ar ši suma buvo panaudota asmeniniams L. P. poreikiams, ar bendriems šeimos poreikiams, bei kitų su paskolos santykiais susijusių klausimų. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino prievolės kreditorei BUAB „Tometra“ pobūdžio, t. y. ar prievolė yra asmeninė L. P. prievolė, ar solidarioji abiejų sutuoktinų prievolė, taip pat ar kreditorė turi teisę reikalauti skolos iš abiejų pareiškėjų, ar tik iš vieno sutuoktinio. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad procesinė pareiga įrodyti, jog vieno sutuoktinio prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, tenka šaliai, siekiančiai tokio pripažinimo, tačiau pažymėtina, kad kreditorė UAB „Tometra“ turi likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, o su bankroto procesu susijusiuose santykiuose vyrauja viešasis interesas siekiant, jog kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne dalimi. Taigi, nagrinėjamu atveju vyraujant viešajam interesui, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas L. P. prievolių kreditoriams pobūdį, turėjo pareigą būti aktyvus. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaudamasis principu, jog šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas, ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, išsprendžia kilusį ginčą nepatvirtindamas sutarties ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal CPK 540 straipsnio 1 dalį bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgęs į tai, jog kreditoriui pateikus prieštaravimus dėl sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių neigiamo poveikio kreditorės interesams, byloje kilo ginčas dėl teisės. Nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriui pateikus prieštaravimus bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka užtikrino pareiškėjų ir kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rašytinio proceso forma nebuvo pakankama patikrinti, ar sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisę į bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje, laikosi pozicijos, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį žodinis bylos nagrinėjimas turi būti užtikrinamas bent vienos instancijos teisme, nebent išskirtinės aplinkybės pagrįstų šios taisyklės netaikymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas byloje M. I. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 32303/13, par. 36). Taigi, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK XXXV skyriaus nuostatų, reglamentuojančių bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nagrinėjimo tvarką.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjų sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurią skundžiamu sprendimu patvirtino pirmosios instancijos teismas, pažeidžia kreditorės BUAB „Tometra“ interesus (sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.2., 4.2.1., 4.2.2. p.) ir viešąją tvarką (sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.1.1. p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nes byloje liko nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kilęs ginčas dėl teisės iš esmės liko neišspręstas. Be to, kilus ginčui dėl teisės pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo tvarką. Neišnagrinėjus ginčo liko neatskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, nes išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys prarastų teisę į apeliaciją, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

28. 2023 m. gegužės 8 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės BUAB „Tometra“ nemokumo administratoriaus prašymas pakeisti bylos šalį (apeliantę) byloje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu. Pažymėtina, kad bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, procesinio pobūdžio prašymų nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Todėl nemokumo administratoriui išaiškintina, kad jis turi teisę su prašymu dėl šalies pakeitimo kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.