Panevėžio apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. (toliau – ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. D. – skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.2. Apeliantas pažeidimo neginčijo, skundžiamoje nutartyje pripažinta, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis), nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusižengė dėl neatsargumo, nerūpestingumo, tokio pobūdžio pažeidimas yra pirmą kartą, todėl šis nusižengimas atsitiktinis.

4.6. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikių tenkinimas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, nepripažįstama ypatinga aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Apeliantas yra neįgalus ir transporto priemonė reikalinga susiekimui. Apeliantui konstatuota (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), t. y. neįgalumas susijęs ir su judėjimo problemomis, todėl teisės vairuoti atėmimas, nors ir minimaliam laikotarpiui, Apeliantą paveiks kur kas labiau nei sveikus asmenis, nes jam dažniau nei kitiems asmenims reikia vykti pas medikus ir šiuo metu yra paskirta sanatorinė reabilitacija, jis užsiregistravęs (duomenys neskelbtini) sanatorijoje (duomenys neskelbtini), tačiau ten nuvykti ir kartu nusigabenti ilgesniam laikui reikalingus asmeninius daiktus visuomeniniu transportu yra neįmanoma. Dėl to, kad sunku nueiti ilgesnį kelio tarpą, įlipti į autobusą, Apeliantui yra apsunkintas ir naudojimasis viešuoju transportu gyvenamojoje vietoje, tuo labiau, kad be apsunkintos eisenos, jam yra diagnozuota ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) t. y. (duomenys neskelbtini), todėl apsunkintas yra ne tik ėjimas, bet sustingusi ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Būtent dėl nustatytų sveikatos problemų, netekus teisės vairuoti transporto priemones, kasdienis gyvenimas labai pasunkės, bus sunku tenkinti net tokius kasdienius poreikius, kaip nusipirkti maisto produktų, nuvykti į parduotuvę, vaistinę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Apeliantas iš esmės neginčija nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu ir paskirta administracinio poveikio priemone.

8. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

13. Šioje byloje nagrinėjamu atveju Apeliantas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad šis (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) val. krašto kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 23 kilometre, vairavo B kategorijos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempė priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių junginio kategorijos – teisė vairuoti buvo atimta 6 mėnesiams. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. Taigi Apeliantas buvo nubaustas už tai, kad neturėjo „BE“ kategorijos.

14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Apeliantas nesinaudoja automobiliu dėl neįgalumo, darė išvadą, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo Apeliantas, priklauso ne Apeliantui, o kitam asmeniui, automobilis nėra pritaikytas specialiesiems neįgaliojo poreikiams tenkinti, nėra pažymėtas skiriamuoju ženklu ,,Neįgalusis“, kas yra privaloma iš esmės, jeigu asmuo naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo. Su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog minėtas automobilis priklauso ne Apeliantui, vadovavosi byloje esančia informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš AB „Regitra“ duomenų bazės. Kita vertus, kartu su apeliaciniu skundu pateikta (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad Apeliantas iš R. V. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismui minėta sutartis nebuvo pateikta, šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Apeliantas nesinaudoja automobiliu dėl neįgalumo, aukščiau nurodytą išvadą darė, nesiaiškinęs, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais tikslais bei pagrindais jis naudojasi kitam asmeniui priklausančiu automobiliu, jei šis automobilis priklauso ne Apeliantui, ir vadovavosi byloje pateikta informacija iš AB „Regitra“ duomenų bazės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuosavybės fakto įregistravimas viešuose registruose šių teisių nesukuria, o jas tik išviešina. Nuosavybės teisę sukuria, pavyzdžiui, sandoriai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju Apeliantas nuosavybės teisę į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo Apelianto ir R. V. (duomenys neskelbtini) sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad po šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilio nuosavybės teisė atgal perėjo R. V. ar nuosavybės teisę Apeliantas būtų praradęs kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog tiek (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Apeliantas jau buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Apeliantas turi ir kitą automobilį – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini. Tačiau šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia būtinybės Apeliantui naudotis automobiliu jo kasdieniniame gyvenime, t. y. savaime neleidžia daryti išvados, kad automobilis Apeliantui reikalingas kompensuoti judėjimui, o ne patogumui, ir kad be automobilio Apeliantas negali savarankiškai judėti.

15. Atsakant į klausimą, ar Apeliantui yra būtinas automobilis jo kasdieniniame gyvenime, pažymima, kad byloje taip pat nustatyta, jog Apeliantui (duomenys neskelbtini) d. išduotas neterminuotai asmens su negalia pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis, jam yra nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepatikslintas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. yra išduota asmens su negalia automobilio statymo kortelė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Apeliantas naudojasi ne dėl neįgalumo, iš esmės teisingai atkreipė dėmesį, kad minėtas automobilis nepažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir kad nėra pritaikytas specialiems neįgaliojo poreikiams tenkinti. Šie trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi reikšmę, sprendžiant, ar Apeliantas naudojasi automobiliu dėl neįgalumo. Nurodytos diagnozės (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Apeliantas susiduria su kasdieniais sunkumais, tačiau savaime nepagrindžia, kad automobilis jo kasdieniniame gyvenime yra neišvengiama transporto priemonė. Be kita ko, iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos elektroninio laiško kopijos nustatyta, kad Apeliantas yra registruotas reabilitaciniam gydymui (duomenys neskelbtini) sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dienų, todėl nuvykimas automobiliu, Apelianto teigimu, kartu nusivežant tokiam laikotarpiui reikalingus asmeninius daiktus, yra būtinas, nes viešuoju transportu neįmanoma, tačiau Apeliantas vis dėlto nepateikia jokių argumentų ir duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad tokia kelionė su visais būtinais daiktais Apeliantui neįveikiama viešuoju transportu. Apeliantas taip pat deklaratyviai nurodo, kad jam yra apsunkintas naudojimasis viešuoju transportu, tačiau nepagrindžia kuo ir kaip, kokią įtaką jo negalia daro naudojimuisi viešuoju transportu, juolab, nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog naudojimasis viešuoju transportu yra neįmanomas arba yra toks sudėtingas, kad automobilio vairavimas būtų daug racionalesnis sprendimas Apelianto kasdieniniame gyvenime naudojantis transportu. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo judėjimui nėra jokių alternatyvių galimybių (pavyzdžiui, kad tikrai nėra galimybės naudotis viešuoju transportu arba kad naudojimasis per daug sudėtingas, kad, siekiant patenkinti būtiniausius poreikius nuvykti pas gydytojus ar įsigyti būtiniausių dalykų, negali pasinaudoti kitu transportu ar nusisamdyti vairuotoją) ir kad automobilis naudojamas būtiniausių poreikių tenkinimui. Priešingai, iš Apelianto nurodomų argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu spręstina, kad Apeliantui automobilis yra reikalingas daugiau dėl patogumo, o ne dėl to, kad yra neišvengiamai būtina transporto priemonė. Antai, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Apelianto negalia yra susijusi, pavyzdžiui, su rimtais stuburo pažeidimais, dėl ko Apeliantas negalėtų valdyti kojų, arba kad Apelianto viena ar abi kojos yra amputuotos, taigi, ir nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad Apeliantui yra būtinas specialiai pritaikytas automobilis (pavyzdžiui, su įrengtu rankiniu greičio ir stabdžių pedalų valdymu). Apeliantas, be kita ko, į bylą nepateikė tokios gydytojų išvados, kad be automobilio jis negali savarankiškai judėti, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengta specialiai paralitikams ar neįgaliesiems pritaikyta įranga, be kurios Apeliantas negalėtų valdyti savo asmeninio automobilio.

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Apeliantui automobilis nėra būtinas kasdieniniame gyvenime, ir automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Apeliantas naudojasi ne dėl neįgalumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 28 straipsnio 4 dalį.

17. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo Apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Apeliantas per paskutinius 5 metus iki pažeidimo padarymo baustas 12 kartų už įvairius KET pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos Apeliantą charakterizuojančius duomenis, neįvertino to, kad absoliuti dauguma minėtų nustatytų pažeidimų yra už nežymų greičio viršijimą, ir tik du atvejai, kai greitis buvo viršytas šiek tiek daugiau nei 30 km/h, vieną kartą Apeliantas baustas už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, kartą už tai, kad, kaip bylos duomenys atskleidžia, būdamas neįgalus, pastatė automobilį neįgaliųjų vietoje ir kiti dar mažiau pavojingi pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nesutikdamas, jog nagrinėjamas atvejis yra atsitiktinis, neatsižvelgė į tai, jog nepaisant to, kad Apeliantas per 5 metus baustas 12 kartų už įvairius KET pažeidimus, tačiau nei karto nėra baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl nesutikimo, jog nagrinėjamas atvejis yra atsitiktinis, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų ir apsiribojo tik subjektyviu aplinkybių vertinimu.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis, nepagrįstai į ją neatsižvelgė. T. y., pirmosios instancijos teismo nustatyta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepadarė jokios reikšmės, kadangi Apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – palikta nepakeista. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, nustačius minėtą lengvinančią aplinkybę, toks administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo motyvais nepagrindė, kodėl, esant šiai aplinkybei, nebuvo į ją atsižvelgta. Be kita ko, byloje esantys duomenys (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) d. charakteristika, bendruomenės pirmininkės A. V. prašymas) Apeliantą charakterizuoja teigiamai, kaip bendruomenei naudingą ir reikalingą asmenį, pelniusį bendruomenės narių pasitikėjimą. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys leidžia spręsti, jog Apeliantas yra buvęs profesionalus vairuotojas, todėl, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, vertintina, jog jis turi vairavimo įgūdžių, todėl galima spręsti, jog jo padaryta veika yra mažiau pavojinga. Be to, Apeliantas laikėsi visų kitų KET reikalavimų – neviršijo greičio, vairavo blaivus, byloje nėra duomenų, kad Apelianto, kaip transporto priemonių valdytojo, civilinė atsakomybė būtų buvusi neapdrausta ar kad automobilis arba priekaba būtų buvę techniškai netvarkingi. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad ilgametę vairavimo patirtį turintis Apeliantas turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip saugiai vairuoti transporto priemonės ir priekabos junginį, nors atitinkamos kategorijos ir neturėjo, jo pažeidimas laikytinas atsitiktiniu. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje panašiose bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-120-361/2025).

19. Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Apeliantui skirta administracinė administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui bei jo, kaip vairuotojo, asmenybei, todėl administracinių nuobaudų tikslai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminą iki 1 (vieno) mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks administracinio poveikio priemonės taikymo terminas yra proporcingas padarytam pažeidimui, teisingas Apelianto atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje 2026 m. vasario 13 d. nutartį pakeisti:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą ANR_N-9275-2025 (ROIK: 25292067631) pakeisti:

vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi V. D. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Šis nutartis galutinė ir neskundžiama.