Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. vasario 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialistė G. D. surašė V. G. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, 2025 m. vasario 9 d. 17.42 val., Plungės r. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, 110 km, vairavo transporto priemonę, kurios bendroji masė 3 300 kg ir tempė priekabą, kurios bendroji masė 2 450 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės junginio. Tokie V. G. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir atitinkantys administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje sudėties požymius.

2. 2025 m. vasario 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. K. priėmė nutarimą, kuriuo V. G. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skyrė 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nagrinėjamu atveju V. G. neginčija kaltės dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai skirtos minimalios 300 Eur dydžio baudos. Apeliantas kelia tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą – prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

7. Susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais ir išvadomis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju V. G. yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas administracines nuobaudas, teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas, taip pat, vertina administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybės (ne)pavojingumą ir vadovaujasi įstatyme nustatytomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis.

9. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

10. Apylinkės teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kompleksiškai neįvertino byloje surinktų duomenų visumos. Teismas akcentavo išskirtinių aplinkybių byloje nebuvimą (artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei ir kt.), dėl kurių V. G. būtų atsidūręs netikėtoje situacijoje ir priėmęs sprendimą vairuoti transporto priemonės junginį. V. G. patirsiančius dėl skirtos administracinės nuobaudos finansinius, darbinius ir kt. nepatogumus, teismas vertino kaip natūralias pažeidimo pasekmes, o aplinkybes, jog V. G. turi teisę vairuoti B ir C kategorijos transporto priemones, jog vairavo blaivus ir nepadarė jokio kito KET pažeidimo, nepagrįstai vertino kaip rodančias jo nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti pasekmėms. Selektyvus, neišsamus duomenų vertinimas užkirto kelią įžvelgti mažesnį administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą.

11. Šioje byloje nustatyta V. G. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių nenustatyta. V. G. nebaustas už tokius ar šiurkščius KET pažeidimus, anksčiau paskirtas baudas už KET pažeidimus (per penkerius metus keletą kartų nežymiai viršijo nustatytą važiavimo greitį) tarp jų ir policijos nutarimu paskirtą 300 Eur baudą, yra sumokėjęs. Teisė vairuoti V. G. būtina dėl darbo – nuo (duomenys neskelbtini) m. vykdo individualią veiklą „Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla“, veža įrangą pagal sutartis po visą Lietuvą, tik iš šio darbo gauna pajamas ir moka išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. Kartu su šiomis aplinkybėmis, apygardos teismas vertina tai, jog nors V. G. teisės vairuoti BE kategorijos transporto priemonių junginius neturėjo, tačiau pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti B ir C kategorijos transporto priemones, o tai netgi leidžia vairuoti transporto priemones su atitinkamo svorio priekabomis. V. G. vairuoto junginio masė (transporto priemone „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimalus svoris 3 300 kg, tempė priekabą, kurios didžiausia leidžiamoji masė 2 450 kg) buvo 5 750 kg, taigi jam buvo būtina turėti BE kategoriją. BE kategorija yra vairavimo kategorija, leidžianti vairuoti B kategorijos automobilį su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg. Junginio bendrasis svoris gali būti iki 7 000 kg. Norint gauti BE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, būtina turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir išlaikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus. Su C kategorija vairuotojas gali vairuoti sunkesnes nei 3 500 kg transporto priemones su priekaba iki 750 kg, o didžiausias leistinas junginio bendrasis svoris ne didesnis kaip 10 tonų. V. G. laikėsi KET reikalavimų – neviršijo greičio, vairavo blaivus, transporto priemonė ir priekaba buvo apdraustos ir techniškai tvarkingos. Taigi, apygardos teismui nekyla abejonių, kad ilgametę vairavimo patirtį turintis V. G. turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip saugiai vairuoti transporto priemonės ir priekabos junginį, nors atitinkamos kategorijos ir neturėjo.

12. Aptartų anksčiau aplinkybių visuma rodo mažesnį V. G. padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir leidžia įsitikinti tuo, jog pažeidimas buvo atsitiktinis, o ne padarytas sąmoningai ignoruojant KET reikalavimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti V. G. skirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą per pusę. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog švelnesnis nubaudimas, savaime nereiškia, jog ateityje galima nesilaikyti KET reikalavimų.

13. Galiausiai, nėra pagrindo remtis apelianto nurodytomis nutartimis – Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-199-417/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-879/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-273-383/2023, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-114-744/2024, ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Nors ir esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tačiau skirtingoms administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų teisinėms situacijoms, paminėtais procesiniais sprendimais kaip precedentais nesivadovaujama. Apygardos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir tam pačiam apygardos teismui, procesinio sprendimo. Kiekviena administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama konkrečiai. Pažeidėjo asmenybę apibūdinančios aplinkybės paprastai nėra identiškos ar vienodos, tad sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, jos vertinamos kartu su administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, nustatyta pažeidėjo kaltės forma ir rūšimi, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis. Visa tai leidžia objektyviai individualizuoti skirtiną asmeniui administracinę nuobaudą, t. y. nuspręsti dėl jos rūšies, dydžio ir įsitikinti, kad nuobauda leis pasiekti jos skyrimo tikslus.

14. Apibendrindamas aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas skundžiamą nutartį (jos dalį) pakeisti – pakeisti policijos nutarimą (jo dalį) ir V. G. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutartį pakeisti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2076-2025 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, V. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą sutrumpinti nuo 6 (šešių) mėnesių iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-2076-2025 ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.